Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Rokiškio rajono savivaldybėje atstovei Gitanai Černiauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

K. K., gimusi (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, 8 klasių išsilavinimo, netekėjusi, Rokiškio suaugusių ir jaunimo mokymo centro 9 klasės moksleivė, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teista: 2016 m. birželio 27 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d. (dvi veikos), taikant BK 63 str. 1, 4 d., 64¹ str., laisvės apribojimo bausme 6 mėnesiams; 2016 m. spalio 31 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., taikant BK 64¹ str., 64 str. 1, 3 d., laisvės apribojimo bausme vieneriems metams, bausmę atlikusi, teistumas neišnykęs, kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje, padarymu;

V. S., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, 8 klasių išsilavinimo, netekėjusi, nesimokanti, nedirbanti, auginanti vaiką, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), 2017 m. rugsėjo 21 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 145 str. 1 d. numatytos veikos padarymą, ją padarius esant riboto pakaltinamumo būsenoje ir jai taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, 2018 m. lapkričio 26 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi V. S. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė - ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, panaikinta (remiantis teismų informacinės sistemos “LITEKO” duomenimis), kaltinama nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. K., 2017 m. birželio 9 d., apie 12 val., įėjusi į Rokiškio socialinės paramos centro, esančio duomenys neskelbtini), direktorės A. K. kabinetą, paėmė ten buvusią A. K. piniginę su joje buvusiomis A. K. išduota AB „Swedbank“ mokėjimo kortele ir A. P. K. išduota AB DNB mokėjimo kortele, tokiu būdu šias mokėjimo korteles pagrobė, po ko A. P. K. vardu išduotą mokėjimo kortelę neteisėtai perdavė A. S., taip neteisėtai įgijo svetimas A. K. ir A. P. K. elektronines mokėjimo priemones ir A. P. K. priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę neteisėtai perdavė A. S..

Be to, K. K., 2017 m. lapkričio 20 d. internetinėje svetainėje „www.skelbiu.lt“ perskaičiusi skelbimą apie parduodamą mobilų telefoną „IPhone X10“ arba keitimą į telefonus „Samsung S6“, „IPhone 5S“, 2017 m. lapkričio 20 d., iš anksto žinodama, kad telefono neišsiųs, paskambino pardavėjui A. V. ir prisistačiusi D. U., susitarė dėl telefonų keitimo, o būtent susitarė, kad pardavėjas A. V. išsiųs jai telefoną „IPhone X10“ , o ji išsiųs telefoną „Samsung S6“, tęsdama nusikalstamus veiksmus 2017 m. lapkričio 23 d. AB „Lietuvos pašto“ darbuotojai pristačius D. U., gyv. (duomenys neskelbtini), siuntinį su telefonu „IPhone X10“, ji iš D. U. pasiėmė siuntinį su atsiųstu telefonu „IPhone X10“ ir pagal susitarimą neišsiuntė pardavėjui telefono „Samsung S6“, taip apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą - 160 eurų vertės - A. V. priklausantį telefoną „IPhone X10“, taip padarydama nukentėjusiajam A. V. 160 eurų žalą.

V. S., 2017 m. birželio 9 d. apie 17 val., prie banko AB DNB bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), iš K. K. paimdama AB DNB banko mokėjimo kortelę išduotą A. P. K. vardu ir šios mokėjimo kortelės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis - PIN kodą, taip neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir mokėjimo kortelės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis - PIN kodą, po ko, tęstiniais veiksmais, įgytą mokėjimo kortelę ir PIN kodą neteisėtai panaudojo - 2017 m. birželio 9 d. nuo 17.12 val. iki 17.16 val., AB DNB bankomate Nr. 5061, esančiame (duomenys neskelbtini), įdėjusi mokėjimo kortelę ir įvedusi PIN kodą, keturis kartus, neteisėtai inicijavo bei atliko finansines operacijas - išgrynindama A. P. K. sąskaitoje buvusius 50 eurų, 100 eurų, 20 eurų, 100 eurų; 2017 m. birželio 10 d.: apie 10.25 val. prekybos centre „Eglė“, esančiame (duomenys neskelbtini), atsiskaitė už pirkinius, kurių vertė 4,53 eurų; apie 11.53 val. banko AB DNB bankomate Nr. 5061, esančiame (duomenys neskelbtini), išgrynino A. P. K. sąskaitoje buvusius 5 eurus; parduotuvėje, priklausančioje A. G. prekybos įmonei, esančioje (duomenys neskelbtini), atsiskaitė už pirkinius, kurių vertė 1,70 eurų, taip ji neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis ir apgaule įgijo A. P. K. sąskaitoje buvusius pinigus, tuo padarė nukentėjusiajam A. P. K. 281,23 eurų žalą.

I veika. Elektroninės mokėjimo priemonės pagrobimas, jos panaudojimas, sukčiavimas

Motyvuojamoji dalis

V. S. veiksmai perimant iš K. K. žinomai svetimą banko mokėjimo kortelę ir jos prisijungimo duomenis (PIN kodą), šią kortelę panaudojant ir įgyjant sąskaitoje buvusias pinigines lėšas 281,23 Eur sumoje, kvalifikuotini kaip neteisėtas mokėjimo priemonės ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenų įgijimas, neteisėtas mokėjimo priemonės panaudojimas ir finansinių operacijų inicijavimas bei apgaule savo naudai svetimo turto įgijimas.

Taip pat įrodyta, kad V. S., 2017 m. birželio 9 d. apie 17 val., prie banko AB DNB bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), iš K. K. paimdama AB DNB banko mokėjimo kortelę išduotą A. P. K. vardu ir šios mokėjimo kortelės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis - PIN kodą, taip neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir mokėjimo kortelės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis - PIN kodą, po ko, tęstiniais veiksmais, įgytą mokėjimo kortelę ir PIN kodą neteisėtai panaudojo - 2017 m. birželio 9 d. nuo 17.12 val. iki 17.16 val., AB DNB bankomate Nr. 5061, esančiame (duomenys neskelbtini), įdėjusi mokėjimo kortelę ir įvedusi PIN kodą, keturis kartus, neteisėtai inicijavo bei atliko finansines operacijas - išgrynindama A. P. K. sąskaitoje buvusius 50 eurų, 100 eurų, 20 eurų, 100 eurų; 2017 m. birželio 10 d.: apie 10.25 val. prekybos centre „Eglė“, esančiame (duomenys neskelbtini), atsiskaitė už pirkinius, kurių vertė 4,53 eurų; apie 11.53 val. banko AB DNB bankomate Nr. 5061, esančiame (duomenys neskelbtini), išgrynino A. P. K. sąskaitoje buvusius 5 eurus; parduotuvėje, priklausančioje A. G. prekybos įmonei, esančioje (duomenys neskelbtini), atsiskaitė už pirkinius, kurių vertė 1,70 eurų, taip ji neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis ir apgaule įgijo A. P. K. sąskaitoje buvusius pinigus, tuo padarė nukentėjusiajam A. P. K. 281,23 eurų žalą, todėl tokia V. S. veika kvalifikuotina pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamoji K. K. kalta prisipažino iš dalies. Ji parodė, kad ji ir kaimynė D. U. norėjo prasimanyti pinigų. Jai draugas buvo sakęs, kad galima žmogų apgauti susitariant pagal skelbimą keisti telefonus, tai yra pasisavinti to žmogaus atsiųstą telefoną, o jam nieko neišsiunčiant. Su D. U. atrado skelbimą, kad žmogus nori keisti telefoną. Kiek pamena ji pati paskambino tam žmogui ir susitarė, kad jis atsiųs telefoną „IPhone X“, o ji žadėjo jam atsiųsti telefoną „Samsung 6“. Tam žmogui davė D. U. duomenis ir jos adresą. Po kelių dienų paštininkė D. U. adresu atnešė siuntą - atsiųstą telefoną. D. U. jai šią siuntą perdavė. Telefoną atsiuntusiam žmogui jokio telefono neišsiuntė. Atsiųstą telefoną „IPhone X“ pardavė nepažįstamam žmogui už 40 Eur, pinigus su D. U. pasidalino.

Nors kaltinamoji K. K. savo kaltę pripažįsta tik iš dalies, jos kaltė įvykdžius jai inkriminuojamą nusikaltimą visiškai taip pat įrodyta:

Liudytojos D. U. parodymais. Ji parodė, kad su kaimyne K. K. nesitarė iš ko nors apgaule įgyti telefoną. Gali tik patvirtinti faktą, kad K. K. jai pasakė, kad jos (D. U.) vardu ir adresu bus pristatyta siunta, kurią ji turėsianti perduoti jai, tai yra K. K.. K. K. teigė, kad draugui nori padaryti staigmeną, todėl nenorinti, kad siunta būtų pristatyta jos pačios adresu. Po kažkurio laiko jai paštininkė atnešė siuntą už kurios gavimą ji pasirašė. Šią siuntą jos net neišpakavusi atidavė K. K.. Po kelių dienų matė pas K. K. naują telefoną. K. K. jai teigė, kad telefoną nusipirko.

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad N. M. pateikė apžiūrai savo mobilaus ryšio telefoną “Samsung S3”. Šiame telefone atidarius „Facebook“ paskyrą su K. K. profiliu matyti susirašinėjimas, kur yra užfiksuoti iš K. K.profilio N. M. rašytas tekstas. Užfiksuota, kad 2017 m. lapkričio 23 d. K. K. rašytas tekstas, kuriame K. K. klausia ar N. M. žinanti kas perka naują su dokumentais telefoną „iphone x 264gb“ už 150 Eur (t. 2, b. l. 61-65).

Apibendrinant išdėstytus įrodymus, teismas laiko nustatytu, kad būtent K. K. kontaktavo su nukentėjusiuoju A. V. ir tarėsi dėl telefono mainų žinodama, kad mainų susitarimo pagrindu A. V. atsiųstą telefoną ji pasisavins ir mainais jokio kito telefono neišsiųs. A. V. atsiuntus telefoną K. K. šį telefoną pasisavino ir jį pardavė nepažįstamam asmeniui. Tokie K. K. veiksmai vertintini kaip apgaule užvaldytas svetimas turtas, tai yra sukčiavimas.

Atsižvelgiant į tai, kad apgaulės būdu užvaldyto turto (telefono) vertė yra 160 Eur, tai yra suma nesiekianti 5 MGL dydžio sumos, todėl tokia veika kvalifikuotina kaip nedidelės vertės svetimo turto įgijimas apgaule.

Remiantis išdėstytais įrodymais ir aptartais argumentais bei motyvais, teismas byloje laiko įrodytu, kad K. K., 2017 m. lapkričio 20 d. internetinėje svetainėje „www.skelbiu.lt“ perskaičiusi skelbimą apie parduodamą mobilų telefoną „IPhone X10“ arba keitimą į telefonus „Samsung S6“, „IPhone 5S“, 2017 m. lapkričio 20 d., iš anksto žinodama, kad telefono neišsiųs, paskambino pardavėjui A. V. ir prisistačiusi D. U., susitarė dėl telefonų keitimo, o būtent susitarė, kad pardavėjas A. V. išsiųs jai telefoną „IPhone X10“ , o ji išsiųs telefoną „Samsung S6“, tęsdama nusikalstamus veiksmus 2017 m. lapkričio 23 d. AB „Lietuvos pašto“ darbuotojai pristačius D. U., gyv. (duomenys neskelbtini), siuntinį su telefonu „IPhone X10“, ji iš D. U. pasiėmė siuntinį su atsiųstu telefonu „IPhone X10“ ir pagal susitarimą neišsiuntė pardavėjui telefono „Samsung S6“, taip apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą - 160 eurų vertės - A. V. priklausantį telefoną „IPhone X10“, taip padarydama nukentėjusiajam A. V. 160 eurų žalą, todėl tokia K. K. veika kvalifikuotina pagal BK 182 straipsnio 3 dalį.

Sprendžiant K. K. baudžiamosios atsakomybės klausimą ir parenkant jai bausmės rūšis už padarytas nusikalstamas veikas, teismas atsižvelgia į tai, kad ji padarė vieną baigtą tyčinį apysunkį nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą. K. K. praeityje jau buvo du kartus teista už nusikaltimų nuosavybei padarymą. Jai buvo skirtos laisvės apribojimo bausmės, kurias ji atliko. Teistumui neišnykus ji kaltinama padariusi naujas nusikalstamas veikas.

Teismo nuomone K. K. nors vis dar yra nepilnametė, tačiau jai skirtos švelnesnės bausmės rūšys įtakos jos nusikalstamam elgesiui nedaro, todėl jai parinktinos griežtesnės bausmės rūšys už kiekvieną nusikalstamą veiką, tai yra bausmių rūšys, susijusios su laisvės atėmimu.

Atsižvelgiant į veikų pobūdį, į tai, kad K. K. atžvilgiu atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, į tai, kad ji vis dar yra nepilnametė, jai parinktini bausmių dydžiai mažesni nei numatyti bausmių vidurkiai už atitinkamų nusikalstamų veikų padarymą.

K. K. padarė dvi nusikalstamas veikas, todėl jai skirtos bausmės už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, subendrintinos dalinio sudėjimo būdu (BK 63 str. 1, 4 d.).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad K. K. nors yra teista, tačiau vis dar yra nepilnametė, augina mažametį 2017 metais gimusį sūnų, žada padaryti išvadas ir ateityje nenusikalsti, mano, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o bausmės vykdymą atidedant ir paskiriant K. K. įpareigojimus, kurie darytų teigiamą bei prevencinį poveikį jos elgesiui.

Sprendžiant V. S. baudžiamosios atsakomybės klausimą ir parenkant jai bausmės rūšis už padarytas nusikalstamas veikas, teismas atsižvelgia į tai, kad ji padarė tyčinius du apysunkius ir vieną nesunkų nusikaltimus. Visi jos nusikaltimai padaryti esant idealiai nusikaltimų sutapčiai. V. S. praeityje laikytina neteista, nes jai buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė už baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymą esant riboto pakaltinamumo būsenoje. Atsižvelgiant į tai, teismo nuomone, V. S. kaip asmeniui pirmą kartą teisiamai už nusikaltimų padarymą parinktina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmės rūšis, tai yra vienintelė BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. straipsnių sankcijose numatyta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu – baudos bausmė.

Parenkant bausmės dydžius atsižvelgiama į tai, kad V. S. atžvilgiu yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė – ji prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi nusikaltusi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Ji nusikalto būdama nepilnamete. Nors ji padarė du apysunkius nusikaltimus, tačiau jie savo pobūdžiu nėra labai pavojingi visuomenei, apgaulės būdu užvaldytos piniginės lėšos tik nežymiai viršija 5 MGL sumą, atsižvelgiama ir į tai, kad V. S. turi psichikos sutrikimų, kurie, teismo nuomone, galėjo sąlygoti jos lengvabūdišką nusikalstamos veikos suvokimą. Atsižvelgiant į šiuos teiginius, teismo nuomone, V. S. skirtini bausmių dydžiai artimi minimaliems.

Parenkant baudos bausmės dydžius atsižvelgiama ir į tai, kad baudos bausmės rūšis skaičiuojama minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžiais. Šiuo metu 1 MGL dydis yra 50 Eur. Atsižvelgtina į tai, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos 2017 m. birželio 9-10 d., kuomet dar galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimas Nr. 897 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo buvo nustatyta, kad bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra 37,66 Eur, todėl apskaičiuojant V. S. skirtinos baudos dydį eurais teismas vadovaujasi šiuo nutarimu ir minėtu nuobaudų dydžiu, kuris lengvina nuteistosios padėtį.

Kaip minėta, V. S. nusikaltimai padaryti esant idealiai nusikaltimų sutapčiai, todėl teismas bendrindamas bausmes paskirtas už šiuos nusikaltimus juos subendrina apėmimo būdu (BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p.).

Byloje ieškinį dėl 160 Eur turtinės žalos atlyginimo pareiškė nukentėjusysis A. V. (t. 2, b. l. 31). Ieškinys dėl turtinės žalos reiškiamas nurodant, kad apgaulės būdu iš nukentėjusiojo buvo išviliotas telefonas „IPhone X10“ tuo jam padarant 160 Eur žalą. Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad nusikalstamus veiksmus apgaule užvaldant nukentėjusiojo turtą atliko K. K., todėl ji ir yra atsakinga už padarytą žalą. Iš to seka, kad nukentėjusiojo reikalavimas atlyginti jo patirtą turtinę žalą yra pagrįstas ir tenkintinas pilna apimtimi.

Atsižvelgiant į tai, kad žalą nukentėjusiajam padaręs asmuo – K. K. vis dar yra nepilnametė, todėl nurodytina, kad jai neturint turto ar savarankiškų pajamų priteista žala išieškotina iš K. K. atstovės pagal įstatymą ir civilinės atsakovės D. V. bei nurodant, kad pareiga atlyginti turtinę žalą jai išlieka iki kol K. K. sulauks pilnametystės.

Nukentėjusysis pareiškęs prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, nurodė prašantis priteisti ir 300 Eur neturtinę žalą (t. 3, b. l. 130). Vertindamas tokį prašymą, teismas atsižvelgia, kad pateiktas prašymas dėl neturtinės žalos yra visiškai nemotyvuotas, nenurodyta kuo pasireiškė neturtinė žala padaryta nukentėjusiajam, dėl ko reiškiamas būtent tokio dydžio ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismo nuomone, patenkinus nukentėjusiojo ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, bus pilna apimtimi kompensuoti nukentėjusiojo patirti turtiniai nuostoliai ir tuo pačiu dėl to susidarę neigiami padariniai, todėl laikytina, kad tenkinti prašymo dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra pagrindo ir todėl toks prašymas atmestinas.

Proceso išlaidas šioje byloje sudarė proceso dalyvių iškvietimas į teisiamąjį posėdį. Šios išlaidos laikytinos proceso išlaidomis ir turėtų būti priteisiamos iš kaltinamųjų, tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamosios veikų padarymo metu buvo nepilnametės, galimai jų turimos lėšos yra labai menkos, todėl šių proceso išlaidų nusprendžia iš jų nepriteisti (Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d.).

Laikmenų diskai su dokumentų, garso ir vaizdo įrašais esantys byloje paliktini byloje.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 2 dalimi, teismas,

nuspren džia:

pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje ir skirti jai laisvės atėmimo bausmę 6 (šešiems) mėnesiams;

pripažinti kalta, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje ir skirti jai arešto bausmę 20 (dvidešimt) parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį ir K. K. paskirti galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę 6 (šešiems) mėnesiams ir 10 (dešimt) dienų.

Vadovaujantis BK 92 straipsniu K. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

K. K. skirti auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą dvylikos mėnesių laikotarpiui, įpareigojant K. K. viso elgesio apribojimo laikotarpiu: būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.; uždrausti be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

K. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikinti.

pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje ir skirti jai 5 MGL, tai yra 188,30 Eur baudos bausmę;

pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje ir skirti jai 6 MGL, tai yra 225,96 Eur baudos bausmę;

pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje ir skirti jai 5 MGL, tai yra 188,30 Eur baudos bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir paskirti galutinę subendrintą 6 MGL, tai yra 225,96 Eur (dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų 96 ct) baudos bausmę.

Nustatyti laisvanorišką 6 mėnesių baudos sumokėjimo terminą.

Išaiškinti V. S., kad skirta bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) sąskaitą, esančią bet kuriame Lietuvos banke, mokėjimo pavedime privalomai nurodant įmokos kodą – „6801“, o mokėjimo paskirtyje bylos teisminio proceso numerį „1-01-1-29237-2017-6“.

V. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) o K. K. neturint turto ar savarankiškų pajamų iš jos atstovės pagal įstatymą D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 160 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo.

Nustatyti, kad pareiga D. V. atlyginti priteistą žalą išlieka iki kol K. K. sulauks pilnametystės.

A. V. prašymą dėl 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Laikmenų diskus su dokumentų, garso ir vaizdo įrašais esančius byloje palikti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.