Šiaulių apygardos teismo nutartis

2018-02-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-53-300/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-26
Bylos Nr.
1A-53-300/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Vidmantas Mylė (pirm.), Zigmas Kavaliauskas, Raimundas Jurgaitis
Nuteistasis
K. B.
Kaltinamasis
K. B.
Advokatai
Jurgita Šlapaitienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-53-300/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46927-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.9.8; 1.1.10.1; 1.2.25.4.2.6; 2.4.6.1; 2.4.7 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 26 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,teisėjų Zigmo Kavaliausko, Raimundo Jurgaičio,sekretoriaujant Vilmai Armalytei,dalyvaujant prokurorei Erikai Girgždienei,apeliantei J. N.,nuteistajam K. B.,gynėjai advokatei Jurgitai Šlapaitienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. B. ir apeliantės J. N. apeliacinius skundus dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio, kuriuo K. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimu vieniems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu konfiskuotas J. N., priklausantis automobilis „VW Passat“, saugomas pas J. N., gyv. Mažeikiuose, (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis BK 72 straipsniu iš nuteistojo K. B., išieškota konfiskuotinos nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio „Audi 80“, vertę atitinkanti pinigų suma – 645 Eur (šeši šimtai keturiasdešimt penki eurai). Automobilių „VW Passat“ ir „Audi 80“, transportavimo ir saugojimo išlaidos pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš nuteistojo K. B.. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai 23,49 Eur (dvidešimt tris eurai 49 ct, atitinkamai 13,92 Eur ir 9,57 Eur). Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam K. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeistas į suėmimą ir jis suimtas teismo salėje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

K. B. nuteistas už tai, kad 2017 m. rugsėjo 12 d., apie 11.50 val., Mažeikiuose, Taikos gatvėje, ties namu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „VW Passat“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį J. N., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jam kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,48 ‰ (promilės) etilo alkoholio.Be to, K. B. tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus 2017 m. rugsėjo 17 d., apie 1.32 val., Mažeikiuose, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Audi 80“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį T. O., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jam kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,25 ‰ (promilės) etilo alkoholio.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai

Apeliaciniu skundu nuteistasis K. B. prašo, skirti švelnesnę bausmę, pritaikyti BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymą atidėti, paskirti auklėjamojo poveikio priemones, įpareigoti gydytis nuo alkoholizmo. Skunde nurodo, kad visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi. Teigia, kad yra dirbantis, vykdo individualią veiklą, registruotas darbo biržoje, kaip papildomai ieškantis darbo, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Taip pat nurodo, kad yra priklausomas nuo alkoholio ir nori tą priklausomybę gydytis. Prašo suteikti galimybę pasitaisyti. Apeliaciniu skundu apeliantė J. N. prašo pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio dalis dėl jai priklausančio automobilio „VW Passat“ konfiskavimo ir jo nekonfiskuoti. Skunde nurodo, kad jai priklausanti transporto priemonė iš jos konfiskuota nepagrįstai, nes nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių aplinkybių. Apeliante skunde nurodo įvyko aplinkybes, teigia, kad nuo K. B. sklindančio alkoholio kvapo nepajuto, nes, jei būtų pajutusi, nebūtų patikėjusi vairuoti savo automobilio. Be to, apeliantė nurodo, kad ji savo automobilį pasiėmė iš automobilių saugojimo aikštelės, nuteistojo vartojant alkoholį nematė, negalėjo žinoti, ar jis gėrė, todėl, apeliantės manymu, teismas negali teigti, kad ji sąmoningai leido neblaiviam K. B. vairuoti jos automobilį. Anot apeliantės, ji teismo posėdyje būtų paaiškinusi visas svarbias bylos aplinkybes, bet nebuvo šaukiama, nors tarp jos ir liudytojos G. V. parodymų yra prieštaravimų. Skunde teigia, jog, siekiant nustatyti, ar turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone, turi būti įvertinamos visos reikšmingos turto panaudojimo nusikalstamos veikos darymo procese aplinkybės. Apeliantė mini Konstitucinio Teismo nutarimus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Pabrėžia, kad esminis kriterijus sprendžiant, ar transporto priemonė yra konfiskuotina, turi būti nustatyta, ar yra transporto priemonės savininko sąmoningi veiksmai, perduodant transporto priemonę nuteistajam. Nurodo, kad byloje nenustatyta, kad apeliantė, perduodama savo automobilį vairuoti K. B., žinojo, kad jis yra vartojęs alkoholį. Be to, nurodo, kad augina neįgalią nepilnametę dukrą, kurią kiekvieną darbo dieną reikia vežti į mokyklą, reguliariai vežti pas šeimos gydytoją bei Kauno klinikas. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis K. B. ir jo gynėja prašė tenkinti apeliacinius skundus, apeliantė J. N. prašė tenkinti jos skundą. Prokurorė prašė nuteistojo K. B. ir apeliantės J. N. apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. B. ir apeliantės J. N. apeliaciniai skundai atmetami.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, susipažinusi su nuteistojo K. B. ir apeliantės J. N. apeliacinių skundų argumentais ir patikrinusi skundžiamą Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nuosprendį, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, įvertino byloje esančius įrodymus. Skundžiamas nuosprendis surašytas laikantis apkaltinamajam nuosprendžiui keliamų reikalavimų, jame išdėstyti duomenys ištirti teismo posėdyje ir pripažinti įrodymais, nuosprendyje padarytos išvados yra teisiškai motyvuotos ir pagrįstos byloje surinktais įrodymais. Nuteistasis K. B. ir apeliantė J. N. savo apeliaciniuose skunduose neginčija nuteistojo kaltės padarius nusikalstamas veikas, jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikacijos. Nuteistasis K. B. nesutinka su skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam paskirta bausme, o apeliantė J. N. nesutinka dėl jai priklausančio automobilio „VW Passat“ konfiskavimo.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo nuteistajam K. B.

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad K. B. kaltė padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytas nusikalstamas veikas įrodyta nuteistojo nuoširdžiu prisipažinimu ir kitais bylos rašytinėje medžiagoje esančiais teismo ištirtais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia išvada, tačiau nagrinėjamu atveju yra būtina išsamiau pasisakyti dėl galimybės nuteistajam K. B. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti. Teismas, skirdamas bausmę už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamajam, privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmė turi atitikti padarytos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiems asmenims skirti tiksliai individualizuotas baudžiamąsias priemones. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam K. B. laisvės atėmimo bausmę ir nustatydamas jos dydį, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus. Iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad, skirdamas nuteistajam bausmę bei nustatydamas didesnį nei vidurkis bausmės dydį, apylinkės teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, pobūdį ir pavojingumo laipsnį – padaryti du tyčiniai nesunkūs nusikaltimai, nusikalstamos veikos baigtos. Atsižvelgė į kaltininko asmenybę – K. B. registruotas UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre, diagnozė (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 103). K. B. anksčiau teistas, tik 2016 m. birželio 29 d. paleistas iš pataisos namų, šiuo metu yra atlikęs bausmę, tačiau teistumas neišnykęs. K. B. 2012 m. sausio 9 d. baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą neblaiviam ir neturint teisės vairuoti transporto priemonę (I t., b. l. 82), pakartotinai baustas už vairavimą neblaiviam ir neturint teisės vairuoti transporto priemones 2016 m. spalio 3 d. (I t., b. l. 87). Padarytos naujos tyčinės nusikalstamos veikos, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau pagal savo pobūdį keliančios didelį pavojų žmonių gyvybei, sveikatai bei jų turtui. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas įvykio metu neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, tačiau vairavo. Iš administracinių teisės pažeidimų registro matyti, kad nuteistasis ne vieną kartą yra baustas administracine tvarka (I t., b. l. 82–93). Administraciniai teisės pažeidimai susiję su alkoholinių gėrimų vartojimu, KET pažeidimais. Nuteistasis administracine tvarka paskutinį kartą baustas 2017 m. liepos 25 d. pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį (I t., b. l. 93). Taip pat teismas skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis K. B. praeityje teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, teistumas už jį neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padarė du tyčinius nusikaltimus, todėl jis laikomas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Tai pripažintina atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalis 13 punktas). Šios aplinkybės suponavo pagrįstą išvadą, kuriai pritaria ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, kad šie duomenys atskleidžia nuteistojo asmenybės pavojingumą, įžūlumą, jo požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad jis linkęs nuolat nusikalsti, daryti nusikaltimus vieną po kito, jokių išvadų dėl savo elgesio nedaro, nesistengia pasitaisyti, todėl pagrįstai skyrė realią laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina tai, kad nuteistojo K. B. prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis buvo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, į kurią buvo atsižvelgta skiriant bausmes, taip pat šios aplinkybės lėmė galimybę nagrinėti bylą pagreitinto proceso tvarka ir taikyti BK 64¹ straipsnį. Pažymėtina, jog pagal BK 75 straipsnio redakciją yra numatyta galimybė asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma ir galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama. Nagrinėjamoje byloje reali laisvės atėmimo bausmė K. B. buvo paskirta nenustačius pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į nuteistojo asmenybės charakteristiką, jo veiksmų neteisėtumą ir teigiamų išvadų nedarymą, sistemingą nusikalstamų veikų bei administracinių nusižengimų darymą, teisėjų kolegijos nuomone, spręstina, kad apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai yra tik deklaratyvaus pobūdžio bei vertinami kaip siekis išvengti kilusių kriminalinių pasekmių, užtraukiančių apelianto laisvės suvaržymą. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad gailisi, vykdo individualią veiklą, šiuo metu yra registruotas darbo biržoje, kad turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nėra pakankamas pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Būdamas ne kartą teistas, jis puikiai suvokė nusikalstamų veikų darymo pasekmes ir sąmoningai pasirinko veikimo būdą. Įvertinus nurodytus duomenis, apelianto nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Dėl J. N. automobilio konfiskavimo

Apeliaciniu skundu J. N. nesutinka su jai priklausančio automobilio „VW Passat“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskacija, teigdama, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė yra neproporcinga ir neteisinga, teigia, kad ji jokios nusikalstamos veikos nepadarė, automobilio neblaivi nevairavo ir KET reikalavimų nepažeidė. Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Turto konfiskavimo klausimus reglamentuoja BK 72 straipsnis, kurio 2 dalis įtvirtina, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, turi įvertinti šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymių įgyvendinimui. Turtas gali būti pripažįstamas nusikaltimo priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas tokiai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad tokio turto panaudojimas palengvino nusikalstamos veikos padarymą taip, kad jos padarymas be jo panaudojimo nebūtų įmanomas. Dažnai šis kriterijus teismų praktikoje taikomas nusikaltimo padarymo priemone pripažįstant transporto priemonę, jeigu kaltininkas ja naudojosi tam, kad sudarytų galimybes padaryti nusikalstamą veiką. Vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, BK 72 straipsnis numato imperatyvią pareigą teismui taikyti turto konfiskavimą visa apimtimi visais atvejais, kai yra tam įstatyme numatyti pagrindai. Turto konfiskavimas privalomai skiriamas nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos turto konfiskavimo taikymo sąlygos. Viena tokių sąlygų, kad gali būti konfiskuojamas ir ne kaltininkui nuosavybes teise priklausantis turtas, kuris buvo nusikaltimo padarymo įrankis, priemonė ar rezultatas, jeigu savininkas, perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalis 1 punktas). Automobilis „VW Passat“, kurį vairavo K. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje rasta 2,48 promilės alkoholio, atitinka nusikalstamos veikos priemonės sąvoką. Taip pat nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pati automobilio savininkė J. N. perdavė vairuoti automobilį K. B., žinodama, kad jis yra neblaivus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog J. N. apie tai, kad K. B. vairavo jos automobilį būdamas neblaivus, žinojo ir realiai turėjo ir galėjo žinoti, nes važiavo kartu, jo laukė automobilyje, garaže matė nugertą degtinės butelį. Apeliantės teiginiai, kad neužuodė ir nesuprato, kad K. B. yra išgėręs pagrįstai atmesti, kaip siekimas išsaugoti automobilį, kad jis nebūtų konfiskuotas, be to ji pati buvo neblaivi. J. N. motinai G. V. buvo akivaizdu, kad K. B. yra neblaivus (I t., b. l. 23–24), todėl užstojo kelią automobiliui, iš to galima spręsti, kad J. N. turėjo ir galėjo suprasti, jog K. B. yra neblaivus ir jos turtas naudojamas baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai daryti. Taigi be BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytų konfiskuotino turto požymių yra ir kitos BK 72 straipsnio numatytos sąlygos konfiskuoti ne kaltininkui nuosavybės teise priklausantį turtą, kuris buvo nusikaltimo padarymo priemonė. Kolegija atsižvelgia į Konstitucinio Teismo doktriną, pagal kurią nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti, ji gali būti įstatymo ribojama. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudoti kitiems asmenims. Kaip minėta, nekonfiskuoti transporto priemonės, atitinkančios konfiskuotino turto požymius, negalima, nes tai prieštarautų imperatyvioms teisės normoms. Savininkas, kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis, lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika, savininkas praranda galimybę tokį daiktą susigrąžinti natūra. Apeliantė gali reikalauti iš tokią nusikalstamą veiką padariusio asmens, šiuo atveju K. B., atlyginti patirtą žalą. Toks teisinių santykių sureguliavimas yra skirtas kaltininko atsakomybės už savo veiksmus sugriežtinimui ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas. Tai, kad apeliantė J. N. savo skunde nurodo, jog jai automobilis reikalingas vežti neįgalią dukrą į mokyklą, į gydymo įstaigas, nesudaro pagrindo nagrinėjamą situaciją vertinti išskirtinai, nes visas šias aplinkybes, prieš sėdant į automobilį ir patikint jį vairuoti neblaiviam K. B., privalėjo įvertinti pati apeliantė, o to nepadariusi, ji prisiėmė pasekmių, kilusių dėl K. B. padaryto pažeidimo, riziką.Taigi įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, neabejotina, kad K. B. vairuoto automobilio „VW Passat“ konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, yra ne tik galimas, bet ir būtinas. Minėta transporto priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl, siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikaltimų darymui, transporto priemonę būtina konfiskuoti. Jo padarytas nusikaltimas yra susijęs su itin šiurkščiu KET nesilaikymu, jo veiksmai kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir aplinkiniams, įskaitant kartu su juo važiavusią automobilio savininkę J. N., nuteistajam, kaip ir apeliantei, įstatymo nuostatos buvo žinomos, jis rizikavo ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata, gyvybe. Nuteistasis K. B. ir J. N. buvo abejingi gresiančioms pasekmėms, įskaitant ir gresiančiam transporto priemonės konfiskavimui, todėl, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, K. B. vairuoto automobilio „VW Passat“, kuris atitinka visus įstatyme numatytus turto konfiskavimo požymius, konfiskavimas yra ne tik galimas, bet ir būtinas, kuris padės įgyvendinti bausmės paskirtį ir tikslus.Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes ir patikrinusi baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, nustatydamas paskirtos bausmės rūšį ir dydį nuteistajam bei taikydamas J. N. atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatas, pirmosios instancijos teismas įvertino visas turinčias reikšmės aplinkybes ir teisės taikymo klaidos nepadarė. Dėl to nuteistojo K. B. ir J. N. apeliaciniai skundai pripažįstami nepagrįstais ir yra atmetami.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo K. B. ir J. N. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas Vidmantas MylėTeisėjai Zigmas KavaliauskasRaimundas Jurgaitis