- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-03
- Bylos Nr.
- II-861-1165/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00714-2023-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą tyrimui atlikti
- Teisėjas
- Vita Padriezaitė (pirm.)
- Pareiškėjas
- M. V.
- Institucija
- Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) atstovui Tomui Pileckui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. V. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) M. V. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2023 m. birželio 13 d. 7.56 val. jis sustojo ir paliko stovėti transporto priemonę ant vejos, kur pagal Kelių eismo taisykles sustoti ir stovėti draudžiama, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 150.5 punkto reikalavimus. Už šio administracinio nusižengimo padarymą pareiškėjui buvo paskirta administracinė nuobauda – 65 Eur dydžio bauda.
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. V., nesutikdamas su Institucijos 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu, jį skundžia ir prašo panaikinti, o administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Skunde pareiškėjas nurodo, kad automobilis užfiksuotoje vietoje stovėjo ne dėl savavališkų ar chuliganiškų paskatų, o dėl to, kad ryte niekas nepastatytų automobilių, kadangi buvo planuojama pilti stovėjimo aikštelę gruntu. Iš ryto apie 8.14 val. sulaukė skambučio iš policijos pareigūnų, automobilis buvo patrauktas. Pareigūnai jo argumentų, kodėl transporto priemonė buvo palikta stovėti nurodytoje vietoje, neišklausė. Be to, nors jis yra automobilio savininkas, tačiau jo nevairuoja ir į užfiksuotą vietą transporto priemonę pastatė ne jis.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė su juo nesutinkanti, prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą, kadangi administracinė nuobauda M. V. buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai. Institucijos nuomone, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad automobilį vairavo būtent pareiškėjas, be to, jo argumentai, dėl kokios priežasties automobilis buvo paliktas stovėti užfiksuotoje vietoje, jo atsakomybės nešalina. Teismui nustačius, kad pareiškėjas nėra atsakingas už administracinį nusižengimą, esant jo požymiais, prašo bylą grąžinti institucijai kalto asmens patraukimui administracinėn atsakomybėn.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas savo skundą palaikė, prašė Institucijos nutarimą panaikinti, o administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Nurodė, kad automobilis registruotas jo vardu, kaip ir visos kitos jo šeimos transporto priemonės, tačiau automobilį „Citroen“ nuolatos vairuoja jo žmona J. V.. Kadangi jis rūpinasi visais daugiabučio gyvenamojo namo ūkio reikalais, neoficialiai yra šio namo pirmininkas, aplinkos priežiūros tikslu, gavęs prašymą užtikrinti, kad bus sudaryta galimybė aikštelę užpilti žvyru, liko dėl to kaltas.
Institucijos atstovas Tomas Pileckas nurodė, kad administracinio nusižengimo tyrimo ir nutarimo priėmimo metu Institucijai nebuvo žinoma, kad transporto priemonę įvykio dieną vairavo ne M. V., pareiškėjui buvo įteikti procesiniai dokumentai, be kita ko, jam išaiškinta pareiga per 30 dienų pateikti duomenis, jeigu automobilį vairavo kitas asmuo, tačiau tokia informacija nebuvo pateikta. Pareiškėjas nesutikimą su administraciniu nusižengimu grindė kitais argumentais. Prašė skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą, o teismui nustačius, kad automobilį vairavo ne pareiškėjas, o kitas asmuo, prašė bylą grąžinti institucijai.
Liudytoja J. V. teismo posėdžio metu parodė, kad ji yra M. V. sutuoktinė. Ji nuolat vairuoja automobilį „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau jis yra registruotas jos sutuoktinio vardu. Sutuoktinis šiuo automobiliu naudojasi itin retai, tada, kai jo transporto priemonė sugenda. Įvykio dieną vairuodama minėtą automobilį grįžo namo, pastatė automobilį ten, kur jai nurodė sutuoktinis pastatyti. Jį pastatė ten, kur automobiliai visuomet statomi, vietoje po medžiais, kur yra iš seniau užpilta skalda. Sutuoktinis informavo, kad buvo gavęs administracinę nuobaudą, tačiau informavo, kad niekas jo neklausė, ar būtent jis vairavo automobilį. Į ją pačią niekas dėl to taip pat nesikreipė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies.
ANK 641 straipsnis numato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. Taigi, kaip matyti iš aptariamo straipsnio dispozicijos, administracinio nusižengimo sudėtis gali pasireikšti alternatyviaisiais požymiais. Be to, straipsnio konstrukcija bei šiuo klausimu formuojama teismų praktika suponuoja ir tai, jog aptariamo straipsnio 2 dalies dispozicija yra blanketinė. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju asmenį pripažįstant padariusiu aptariamą administracinį nusižengimą, būtina nurodyti ne tik objektyviuosius bei subjektyviuosius jo sudėties požymius, tačiau ir teisės aktą bei konkretų jo straipsnį, dalį ar punktą, kuriuose įtvirtintos taisyklės, pareigos ar reikalavimai apibrėžtais asmens veiksmais buvo pažeisti. Tik tokiu atveju galima daryti išvadą, jog asmens teisė žinoti, kuo yra kaltinamas, o tuo pačiu ir teisė į teisminę gynybą, nebuvo pažeista.
Šiuo atveju, kaip matyti iš M. V. surašyto administracinio nusižengimo protokolo bei jo pagrindu surašyto skundžiamo nutarimo, pareiškėjas administracinėn atsakomybėn patrauktas dėl to, kad jis sustojo ir transporto priemonę – lengvąjį automobilį – paliko stovėti vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles sustoti ir stovėti yra draudžiama. Taigi teisiškai nėra reikšminga aplinkybė, ar prieigose prie įvažiavimo į gyvenamuosius namus, kurių kiemo teritorijoje buvo padarytas administracinis nusižengimas, yra kelio ženklai ar ženklinimas, draudžiantis sustojimą ar stovėjimą tam tikroje apibrėžtoje teritorijoje. Šiame kontekste pažymėtina, kad Kelių eismo taisyklės draudimą sustoti ir stovėti tam tikrose vietose apriboja ne tik kelio ženklais ar kelio ženklinimu, tačiau ir kitomis normomis, išdėstytomis Kelių eismo taisyklių 150 punkte.
Būtent šią teisės normą pareiškėjas kaltinamas pažeidęs. KET 150 punkte, be kita ko, nurodyta, kad transporto priemonių vairuotojams yra draudžiama sustoti ir stovėti ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose. Analizuojama teisės norma neapibrėžia būtinybės tokį stovėjimą drausti kelio ženklais ar kelio ženklinimu, ši norma taikoma visoms teritorijoms, kurios gali būti apibūdinamos kaip veja arba šaligatvis, sporto, vaikų žaidimo aikštelė, kita transportui neskirta vieta, išskyrus jau anksčiau nurodytas išimtis. Nors iš skundžiamo nutarimo turinio nėra aišku, kokioje konkrečiai vietoje (ant vejos, šaligatvio ar pan.) M. V., pastatydamas automobilį, pažeidė draudimą sustoti ir stovėti (aplinkybių aprašyme nedetalizuojamos KET 150 punkto nuostatos, susijusios su konkrečiu draudimo sustoti ar stovėti atveju, apsiribojant bendruoju teiginiu, kad transporto priemonė sustojo ir stovėjo draudžiamoje vietoje), kas sudaro pagrindą spręsti apie nepakankamą Institucijos priimto procesinio sprendimo išsamumą ir konkretumą, vis dėlto, tai savaime nesuponuoja išvados, kad pareiškėjo teisė žinoti, dėl ko yra traukiamas administracinėn atsakomybėn, buvo pažeista. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad administracinio nusižengimo bylos medžiagoje pateiktos fotonuotraukos, kurios neabejotinai atspindi situaciją nusižengimo padarymo vietoje, o KET 150.5 punktas, kuris nurodytas tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek ir skundžiamame nutarime, detalizuoja būtent draudimą transporto priemonę vairuojantiems asmenims sustoti ir stovėti, be kita ko, ant vejos, šaligatvio ar kitoje transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose.
Pareiškėjas skunde neginčijo to, jog transporto priemonė „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pastatyta toje vietoje, kuri užfiksuota byloje surinktoje medžiagoje, tačiau jis akcentavo, jog jos pastatymo motyvas bei tai, jog transporto priemonės šioje vietoje statomos nuolatos, sudaro pagrindą spręsti, kad administracinis nusižengimas nebuvo padarytas. Atmetant šiuos skundo argumentus, pažymėtina, kad M. V. inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, o nei tikslas, nei motyvas transporto priemonei pastatyti neleistinoje vietoje, šiuo atveju nešalina asmens atsakomybės. Vis dėlto, būtina įvertinti ir kitus pareiškėjo skunde išdėstytus argumentus, kurie, teismo vertinimu, sudaro pagrindą abejoti jo patraukimo administracinėn atsakomybėn pagrįstumu.
Pareiškėjas M. V., kreipdamasis į teismą ir ginčydamas savo kaltę dėl administracinio nusižengimo padarymo, nuosekliai ir kategoriškai tvirtino, kad transporto priemonę vairavo ne jis, o kitas asmuo – jo sutuoktinė J. V.. Šią aplinkybę liudytoja J. V. patvirtino, apklausiama teismo posėdžio metu. Ji, kaip ir pareiškėjas, nurodė, kad automobilis, kuris buvo pastatytas galimai neleistinoje vietoje, yra registruotas jos sutuoktinio vardu, kaip ir visos kitos šeimai priklausančios transporto priemonės, tačiau juo nuolat naudojasi tik ji, o sutuoktinis transporto priemonę vairuoja itin retai. Liudytoja patvirtino M. V. teismo posėdžio metu bei skunde išsakytus argumentus, kad įvykio dieną automobilį vairavo ne M. V., o ji, ir sutuoktinio prašymu jį pastatė toje vietoje, kurioje buvo užfiksuotas administracinis nusižengimas. Nors Institucijos atstovas atsiliepime į skundą teigė, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad automobilį vairavo būtent M. V., o ne kitas asmuo, tačiau šie atstovo argumentai niekuo nepagrindžiami. Teismo vertinimu, vien tai, kad M. V., gavęs pranešimą nurodyti, kas įvykio dieną vairavo automobilį, to per nustatytą terminą nepadarė, o šią aplinkybę nurodė tik skunde teismui, nesudaro pagrindo spręsti, kad tokiu būdu jis siekė išvengti administracinės atsakomybės, juolab kad teisme jis nurodė konkretų automobilį vairavusį asmenį – savo sutuoktinę, kuri šią aplinkybę taip pat patvirtino. Pareiškėjas teigė, kad policijos pareigūnai jo neklausė, koks asmuo vairavo automobilį. Tokį jo manymą patvirtino ir liudytoja J. V.. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nėra teisinį išsilavinimą turintis asmuo, galimai jis, gavęs Institucijos siųstą reikalavimą nurodyti, kas vairavo ir pastatė automobilį, tokio nurodymo aiškiai nesuprato ir į jį neįsigilino, o pats, žinodamas apie susiklosčiusią situaciją ir būdamas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, teikė paaiškinimus dėl nusižengimo esmės.
Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad šioje administracinio nusižengimo byloje administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas ne tas asmuo, kuris galimai įvykdė skundžiamame nutarime nurodytą administracinį nusižengimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies ir, nustačius, kad ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą galėjo būti padaręs kitas asmuo, skundžiamas nutarimas panaikintinas, o administracinio nusižengimo byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
pareiškėjo M. V. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Nutarčiai įsiteisėjus, administracinio nusižengimo bylą grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.