Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2020-04-22 · Administracinė byla Nr. eA-383-438/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-22
Bylos Nr.
eA-383-438/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01614-2018-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Dainius Raižys, Virginija Volskienė
Pareiškėjas
I. L.
Atsakovas
Aplinkos apsaugos agentūra
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eA-383-261/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01614-2018-6Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 22 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. L. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai dėl turtinės žalos atlyginimo

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas I. L. sus skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) papildomai priteisti iš Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir Agentūra) 542,85 Eur atlyginimą už priverstinę pravaikštą nuo 2015 m. lapkričio 30 d. iki 2017 m. gruodžio 19 d.; 2) papildomai priteisti iš Agentūros 3 700 Eur negautos tikėtinos darbo užmokesčio dalies už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 30 d. iki 2017 m. gruodžio 19 d.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-5042-556/2017 (toliau – ir Nutartis) priteisė jam 16 166,59 Eur atlyginimą už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2015 m. lapkričio 30 d. iki 2017 m. gruodžio 19 d. Ši suma buvo apskaičiuota padauginus Agentūros nurodytą vidutinį vienos darbo dienos užmokestį atleidimo dieną (31,27 Eur), iš viso darbo dienų skaičiaus (517 darbo dienų) priverstinės pravaikštos laikotarpiu, tačiau pagal Agentūros pateiktus duomenis vidutinis pareiškėjo vienos darbo dienos užmokestis atleidimo dieną (31,27 Eur) buvo mažesnis už buvusį nustatytą ir pastovų pareiginį atlyginimą, kuris buvo 32,32 Eur už vieną darbo dieną (678,60 Eur/mėn. / 21 darbo diena).

3. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. liepos 4 d. iki 2015 m. gruodžio 21 d.) nuostatomis (5 str., 23 str. 1 d. 1 p., 24 str.), pareiškėjas nurodė, kad jam dar neatlyginta 542,85 Eur (517 d. d. x (32,32 Eur - 31,27 Eur)) turtinė žala už priverstinę pravaikštą laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 30 d. iki 2017 m. gruodžio 19 d.

4. Jo darbas Agentūroje buvo vertinamas tik gerai, iki 2015 m. pabaigos dėl jo darbo nebuvo jokių nusiskundimų. Agentūroje jis vykdė daugybę svarbių ir daug atsakomybės reikalaujančių funkcijų. Net ir 2015 m. pabaigoje, netrukus po jo pasipriešinimo vykdyti neteisėtą tuometinio Agentūros direktoriaus pavaduotojo nurodymą, pasirodžiusios pretenzijos dėl jo darbo bei elgesio buvo visiškai nepagrįstos, nes visos jam paskirtos tarnybinės nuobaudos buvo panaikintos teismų. Be to, Nutartyje teismas atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą grąžinti jį į pareigas motyvuodamas tai tuo, kad pareiškėjui gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, t. y. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pareiškėjo nuomone, netiesiogiai konstatavo, jog Agentūra su juo susidorojo.

5. Pareiškėjas pažymėjo, kad iki neteisėto atleidimo 2015 m. lapkričio 30 d. jis Agentūroje buvo išdirbęs beveik 2 metus ir tuo metu dar gaudavo mažiausią įmanomą pagal tokias pareigas atlyginimą, tačiau dar iki jo atleidimo valstybės tarnautojams Agentūroje buvo pradėta masiškai kelti atlyginimus (keliamos kategorijos, suteikiamos kvalifikacinės klasės, skiriami priedai ir pan.). Iš Agentūros viešai skelbiamos informacijos apie vidutinį darbo užmokesti matyti, kad vyriausiųjų specialistų vidutinis darbo užmokestis nuo 2016 m. I ketvirčio iki 2017 m. IV ketvirčio augo ir 2017 m. pabaigoje smarkiai viršijo pareiginį atlyginimą (678,60 Eur/mėn.) ir buvo 1 023 Eur/mėn. Jeigu Agentūra nebūtų pradėjusi prieš pareiškėją vykdyti neteisėtų veiksmų ir jis nebūtų buvęs neteisėtai atleistas iš pareigų, tai jam toliau dirbant Agentūroje nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 19 d. jo atlyginimas, kaip ir visų kitų, būtų kilęs ir būtų siekęs maždaug vidutinį Agentūros vyriausiųjų specialistų atlyginimą. Kadangi daugiau nei dvejus metus tik dėl Agentūros kaltės jis negalėjo siekti karjeros bei teisės aktuose numatyto didesnio atlyginimo, egzistuoja faktinis ir teisinis pagrindas šią negautą atlyginimo dalį priteisti iš Agentūros.

Atsiliepimas

6. Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

7. Agentūra nurodė, kad klausimas dėl atlyginimo už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2015 m. lapkričio 30 d. iki 2017 m. gruodžio 19 d. dydžio buvo sprendžiamas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjant administracinę bylą Nr. eA-5042-556/2017. Atsakovas, vadovaudamasis Aprašo (2014 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1288 redakcija) 9 punktu, Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. Al-646 1.2 papunkčiu, pareiškėjo mėnesio vidutiniu darbo užmokesčiu atleidimo dieną (656,67 Eur (31,27 Eur x 21 darbo diena.), nurodė, kad priverstinės pravaikštos laikotarpį (nuo atleidimo iš valstybės tarnybos iki Nutarties priėmimo) sudarė 517 darbo dienos, vidutinis vienos dienos darbo užmokestis – 31,27 Eur. Atsižvelgus į tai, pareiškėjui priklauso 16 166,59 Eur (517 darbo dienų d. x 31,27 Eur) vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2015 m. lapkričio 30 d. iki 2017 m. gruodžio 19 d., neatskaičius su darbo santykiais susijusių privalomųjų mokesčių (įmokų). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, įvertinęs pateiktus duomenis, apskaičiavo priklausančią pareiškėjui pinigų sumą ir nustatė jam priklausantį 16 166,59 Eur (517 d. d. x 31,27 Eur) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2015 m. lapkričio 30 d. iki 2017 m. gruodžio 19 d., neatskaičius su darbo santykiais susijusių privalomųjų mokesčių (įmokų). Įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgijo res judicata galią.

8. Atsakovas nurodė, kad informacija apie vidutinį darbo užmokestį teikiama Agentūros interneto svetainėje pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 480 „Dėl Bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms aprašo nuostatas, tačiau tai negali būti teisiniu ir faktiniu pagrindu pareiškėjui teikti reikalavimą atlyginti jam 3 700 Eur dydžio negautas pajamas. Agentūroje dirba valstybės tarnautojai, vyriausieji specialistai, kurių valstybės tarnybos stažas yra žymiai didesnis nei pareiškėjo. Taip pat yra ir kitų aspektų dėl apskaičiuoto vidutinio darbo užmokesčio (priemokos už papildomas užduotis, padidėjusį darbo krūvį, pareigybės kategorijos dydis, suteikta kvalifikacinė klasė). Pažymėjo, jog Agentūros direktorius, nesant pakankamų asignavimų darbo užmokesčiui, turi teisę nepritarti Valstybės tarnautojų veiklos vertinimo komisijos siūlymams labai gerai įvertintą karjeros valstybės tarnautoją perkelti į aukštesnes pareigas, suteikti jam aukštesnę kvalifikacinę klasę. Atsakovo nuomone, pareiškėjo teiginys, kad jam toliau dirbant Agentūroje laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 19 d. jo atlyginimas būtų kilęs ir būtų siekęs maždaug vidutinį Agentūros vyriausiųjų specialistų atlyginimą, yra subjektyvus ir nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis.

II.

9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu pareiškėjo I. L. skundą atmetė.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėjui Nutartimi buvo priteistas 16 166,59 Eur atlyginimas už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2015 m. lapkričio 30 d. iki 2017 m. gruodžio 19 d. Ši suma buvo apskaičiuota padauginus Agentūros nurodytą vidutinį vienos darbo dienos užmokestį atleidimo dieną (31,27 Eur) iš viso darbo dienų skaičiaus (517 darbo dienų) priverstinės pravaikštos laikotarpiu. Pareiškėjas nurodė, kad pagal Agentūros pateiktus duomenis vidutinis jo vienos darbo dienos užmokestis atleidimo dieną (31,27 Eur) buvo mažesnis už buvusį nustatytą ir pastovų pareiginį atlyginimą (32,32 Eur už vieną darbo dieną (678,60 Eur/mėn. / 21 darbo diena)).

11. Nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įvertino visus pateiktus duomenis, apskaičiavo pareiškėjui priklausančią pinigų sumą ir priteisė 16 166,59 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2015 m. lapkričio 30 d. iki 2017 m. gruodžio 19 d. neatskaičius su darbo santykiais susijusių privalomųjų mokesčių (įmokų). Pareiškėjas papildomai prašo priteisti iš Agentūros 542,85 Eur atlyginimą už priverstinę pravaikštą nuo 2015 m. lapkričio 30 d. iki 2017 m. gruodžio 19 d., nors šalių ginčas dėl darbo užmokesčio už šį priverstinės pravaikštos laikotarpį jau išspręstas ir yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, turintis res judicata galią. Kadangi ginčas yra galutinai išspręstas, teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią, todėl teismas pareiškėjo reikalavimą papildomai priteisti atlyginimą už privertinę pravaikštą atmetė kaip nepagrįstą.

12. Dėl pareiškėjo prašymo papildomai priteisti iš Agentūros 3 700 Eur negautos tikėtinos darbo užmokesčio dalies už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 30 d. iki 2017 m. gruodžio 19 d., teismas pažymėjo, kad Agentūroje dirba valstybės tarnautojai, vyriausieji specialistai, kurių valstybės tarnybos stažas yra didesnis nei pareiškėjo, be to reikia atsižvelgti ir į tai, jog Agentūros vyriausiųjų specialistų, karjeros valstybės tarnautojų, vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas atsižvelgiant į priemokas už papildomas užduotis, darbo krūvio padidėjimą, priklauso ir nuo pareigybės kategorijos dydžio, suteiktos kvalifikacinės klasės. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovo nurodytomis aplinkybėmis, jog Agentūros direktorius, nesant pakankamų asignavimų darbo užmokesčiui, turi teisę nepritarti Valstybės tarnautojų veiklos vertinimo komisijos siūlymams sprendžiant dėl karjeros valstybės tarnautojų perkėlimo į aukštesnes pareigas, aukštesnės kvalifikacinės klasės suteikimo, todėl reikalavimą priteisti 3 700 Eur dydžio negautas pajamas laikė nepagrįstu bei neįrodytu ir atmetė.

III.

13. Pareiškėjas I. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

14. Pareiškėjas teigia, kad šiuo konkrečiu atveju ginčas kilo ne dėl Nutartimi priteistos sumos už priverstinę pravaikštą, o dėl trūkstamos ir teismo ne tik nepriteistos, bet ir jokiais aspektais nenagrinėtos atlyginimo dalies, kuri pareiškėjui faktiškai priklauso tiek pagal įstatymus, tiek ir pagal teismų praktiką. Nagrinėjamoje byloje minimos visiškai naujos aplinkybės ir pateikti visiškai nauji įrodymai, kurie jokiais aspektais nebuvo minimi ar nagrinėjami Nutartimi užbaigtoje byloje, todėl, pareiškėjo nuomone, teigti, kad ši ginčo dalis jau yra galutinai išnagrinėta negalima.

15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja savo argumentus, susijusius su reikalavimu priteisti 3 700 Eur sumą (tikėtiną negauto atlyginimo dalį).

Atsiliepimas

16. Atsakovas Agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

17. Agentūra pakartoja atsiliepime į skundą nurodytus argumentus ir papildomai pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja skunde nurodytus argumentus ir motyvus. Jis nesutinka su teismo atliktu teisiniu įvertinimu, tačiau, atsakovo įsitikinimu, vien ta aplinkybė, kad teismas priėmė pareiškėjui nepalankų procesinį sprendimą, nereiškia, jog teismas tai padarė neįvertinęs įrodymų ir nepagrindęs savo išvadų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

18. Pareiškėjas apeliaciniu skundu iš esmės ginčija tik tą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas jo skundas dėl tikėtinos negautos darbo užmokesčio dalies – 3 700 Eur, už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 30 d. iki 2017 m. gruodžio 19 d. Dėl reikalavimo priteisti papildomą 542,85 Eur atlyginimą už priverstinę pravaikštą laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 30 d. iki 2017 m. gruodžio 19 d., pareiškėjas teikia bendro pobūdžio argumentą, nurodydamas kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr.eA-5042-556/2017 ir šios bylos dalyką.

19. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šis reglamentavimas lemia, kad apeliacinio skundo turinys, t. y. juo ginčijamų pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių ir padarytų teisiškai reikšmingų išvadų kiekis bei pobūdis, apsprendžia bylos nagrinėjamos apeliacine tvarka dalyką.

20. Pareiškėjas reikalavimą priteisti tikėtinai negautą darbo užmokesčio dalį – 3 700 Eur, už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 30 d. iki 2017 m. gruodžio 19 d., kildina iš valstybės tarnybos santykių, šį reikalavimą grįsdamas informacija apie tuo laikotarpiu buvusį Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojų vidutinį darbo užmokestį.

21. Nagrinėjamų teisinių santykių atsiradimo metu galiojusi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 23 straipsnio 1 dalies redakcija numatė, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: 1) pareiginė alga; 2) priedai; 3) priemokos; 4) apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą. Valstybės tarnautojo pareiginė alga nustatoma pagal šio įstatymo 1 priede valstybės tarnautojo pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą arba iš pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo (nustatytas VTĮ 1 priede). Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš bazinio dydžio.

22. Pagal VTĮ 7–11 straipsnių nuostatas pareiginės algos koeficiento dydis priklauso nuo valstybės tarnautojo užimamos konkrečios pareigybės lygio ir kategorijos. Paprastai valstybės tarnautojai į konkrečias pareigybes yra priimami konkurso būdu. Tokia tvarka asmuo užėmęs konkrečias pareigybes valstybės tarnyboje įgyja teisę į konkretaus dydžio pareiginę algą.

23. Byloje duomenų, kad pareiškėjas būtų pretendavęs užimti kokias tai konkrečias pareigybes, o atsakovas neteisėtai būtų atsisakęs jas suteikti, nenustatyta. Tokių aplinkybių nenurodo ir pareiškėjas.

24. Pareiškėjo buvusios pareiginės algos ir vidutinio darbo užmokesčio dydžiai buvo nustatyti išnagrinėjus Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui administracinę bylą Nr. eA-5042-556/2017 bei pareiškėjui už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2015 m. lapkričio 30 d. iki 2017 m. gruodžio 19 d. buvo priteistas vidutinis darbo užmokestis - 16 166,59 Eur (517 d. d. x 31,27 Eur).

25. Aptartas teisinis reglamentavimas ir faktinės bylos aplinkybės lemia, kad nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo pareiškėjui nustatyti didesnio dydžio pareiginę algą ir vidutinį darbo užmokestį laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 30 d. iki 2017 m. gruodžio 19 d., nei jie yra nustatyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-5042-556/2017.

26. Pagal ABTĮ 57 straipsnio 2 dalį faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Dėl ko priešingi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad jam turėjo būti, nagrinėjamoje byloje perskaičiuotas ir vidutinis darbo užmokestis bei papildomai priteista 542,85 Eur suma už priverstinę pravaikštą laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 30 d. iki 2017 m. gruodžio 19 d., taip pat yra nepagrįsti.

27. Apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą, dėl ko tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo (ABTĮ 140 str. 1d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo I. L. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas KlišauskasDainius RaižysVirginija Volskienė