- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-25
- Bylos Nr.
- I-7742-484/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02321-2016-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ina Kirkutienė
- Pareiškėjas
- D. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas D. P. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – LAVL ar Ligoninė), neturtinei žalai atlyginti po 70 Eur už kiekvieną parą, praleistą nežmoniškomis, sveikatai žalingomis, žmogaus garbę ir orumą žeminančiomis sąlygomis (b. l. 1-2).
Šalies argumentai
Skunde nurodė, kad 2015-2016 metais keletą kartų buvo gydomas LAVL sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų ir pažeidžiančiomis žmogaus teises. Detalizavo, kad kamerų, kuriose buvo laikomas kartu su 3-5 asmenimis, plotas buvo mažas, neatitiko Kalėjimų departamento prie Lieuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytos ploto normos (3,6 m² vienam asmeniui). Kamerose sąlygos buvo kenksmingos sveikatai, antisanitarinės: sienos apaugusios grybeliu, visus metus drėgna. Dėl mažo kamerų ploto nebuvo stalo, kėdžių, lovos siauros ir trumpos. Stalą atstojo spintelė, ant kurios laikė indus, maistą. Kameroje daugiau kaip dviem asmenims vienu metu pavalgyti nebuvo galimybės, todėl kildavo nesutarimų. Dėl netinkamo apšvietimo periodiškai silpo regėjimas. Iš kameroje esančio tualeto visą parą sklido nemalonus kvapas, nuo kurio pareiškėją pykino, atsirado virškinimo sutrikimų. Kameroje nebuvo ventiliacijos, pro langus, kurie apsaugoti grotomis, oras nepatekdavo.
Nurodė, ir tai, kad LAVL buvo gydomas nuo priklausomybės, todėl jam buvo reikalinga ramybė. Nepaisant to, jis buvo laikomas su psichikos sutrikimų turinčiais ir ŽIV užsikrėtusiais asmenimis, dėl ko jautė įtampą ir baimę užsikrėsti, sutriko miegas. Kamerose nebuvo radijo taško, neturėjo galimybės gauti spaudos.
Teigė, kad gydomas LAVL aukščiau nurodytomis sąlygomis patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė skaudžiais dvasiniais išgyvenimais, sumažėjo savivertės jausmas, tapo irzlus, pablogėjo psichinė būklė, pašlijo sveikata.
Atsiliepimas
Atsakovą Lietuvos valstybę atstovaujanti LAVL su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodė, kad LAVL pareiškėjas buvo gydomas laikotarpiais: nuo 2015-05-28 iki 2015-06-04 Psichiatrijos skyriaus 8 (15,51 m², 6 lovos) kamerų tipo palatoje; nuo 2015-07-23 iki 2015-07-30 Psichiatrijos skyriaus 9 (15,51 m², 6 lovos) kamerų tipo palatoje; nuo 2015-09-03 iki 2015-09-10 Psichiatrijos skyriaus 7 (15,51 m², 6 lovos) kamerų tipo palatoje; nuo 2015-09-17 iki 2015-09-24 Psichiatrijos skyriaus 7 (15,51 m², 6 lovos) kamerų tipo palatoje; nuo 2015-10-08 iki 2015-10-15 Psichiatrijos skyriaus 7 (15,51 m², 6 lovos) kamerų tipo palatoje; nuo 2016-01-14 iki 2016-01-21 Psichiatrijos skyriaus 7 (15,51 m², 6 lovos) kamerų tipo palatoje; nuo 2016-03-10 iki 2016-03-17 Chirurgijos skyriaus 3 (28,49 m², 6 lovos) palatoje; nuo 2016-05-11 iki 2016-05-25 Psichiatrijos skyriaus 7 (15,51 m², 3 lovos) kamerų tipo palatoje. Statistikos, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir/arba suimtųjų, Ligoninės administracija neveda ir galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja, todėl duomenų, koks ligonių skaičius kartu su pareiškėju jo gydymosi laikotarpiu buvo palatose, pateikti negali.
Paaiškino, kad Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 .,Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos apsaugos reikalavimai“ (toliau – HN 134:2015), patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908, ploto normos asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose, nenustatytos. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 11¹ punkte nurodyta, kad „Iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip: <...>, o šio punkto 11¹.4 p. „5,1 m² Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose“. Pabrėžė, kad LAVL negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų skaičiui, nes ligoninėje turi būti suteikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems (imperatyviai) to reikalaujantiems nuteistiesiems ir/ar suimtiesiems. Taip pat Ligoninė privalo užtikrinti izoliacijos reikalavimus nuteistiesiems ir/ar suimtiesiems, nustatytus Bausmių bei Suėmimo vykdymo įstatymuose, be to, privalo laikytis pacientų izoliavimo reikalavimų, sergant užkrečiamosiomis ligomis. Pažymėjo, kad įstaigos administracija visada stengiasi pagal galimybes paskirstyti pacientus į palatas atsižvelgiant į rekomendacijas dėl ploto normų vienam asmeniui. Tik atsiradus galimybei, suimtiesiems/nuteistiesiems iš karto užtikrinamas teisės aktuose numatytas plotas.
Atkreipė dėmesį, kad LAVL Chirurgijos skyriuje, kuriame buvo gydomas pareiškėjas 7 periodu, yra sudaryta galimybė nuo 6 val. ryto iki 22 val. vakaro, laisvu nuo medicininių procedūrų laiku, būti gryname ore šio skyriaus lokaliniame sektoriuje. Todėl, LAVL manymu, minimalaus ploto neatitikimas teisės aktų reikalavimams buvo kompensuotas sudarant pareiškėjui galimybę laisvai judėti lokaliniame sektoriuje ir gyvenamosiose patalpose (laisvame korpuse).
Informavo, kad LAVL vadovaujasi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V–82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Eksploatavimo taisyklės) nuostatomis, kurios nenustato pataisos įstaigoms, kokie baldai turi būti įrengti gyvenamojoje patalpoje. Palatos yra minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris nuolat yra remontuojamas ir/arba keičiamas. LAVL patalpos remontuojamos eilės tvarka, remontas atliekamas pagal poreikį. Visi atsiradę pažeidimai ir/ar neatitikimai higienos normoms dėl suimtųjų ir/ar nuteistųjų veiksmų, gadinant ir laužant ligoninės turtą, šalinami minimaliausiais terminais. Vasaros laikotarpiu vienas kameros lango rėmas yra išimamas tam, kad būtų užtikrinamas vėdinimas per atidarytą langą ir nebūtų karšta palatoje, žiemos metu lango rėmas yra įdedamas tam, kad būtų užtikrinta šiluma patalpoje. Teigė, kad Ligoninės kamerų tipo palatų langai pritaikyti vėdinimui, yra įrengta ventiliacinė vėdinimo šachta (mechaninė vėdinimo sistema), kuri užtikrina oro cirkuliaciją ir vėdinimą patalpoje. Vadovaujantis Eksploatavimo taisyklių 16.9 punktu kamerų tipo palatose ir palatose yra įrengtos apsauginės grotos. Ligoninės palatose bei kamerų tipo palatose apšvietimas, oro temperatūra bei santykinė oro drėgmė atitinka higienos normų reikalavimus.
Paaiškino ir tai, kad ŽIV liga sergantys asmenys yra izoliuojami nuo kitų suimtųjų, nuteistųjų tik raštiškai pareiškę norą būti izoliuotais arba kai dėl jų nesaugaus arba neatsargaus elegesio pataisos įstaigos direktoriaus sudaryta komisija priima sprendimą izoliuoti.
Ligoninėje įrengti radijo taškai įjungiami ir išjungiami centralizuotai, be to, ligoninėje veikia biblioteka, kurioje esant prašymui gali lankytis suimtieji/nuteistieji.
Akcentavo ir tai, kad LAVL yra išduotas Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-07-29 Leidimas-Higienos pasas Nr. (12-6)12.12-690, kuris įrodo, kad ligoninės patalpos atitinka visus teisės aktuose įtvirtintus kriterijus bei normas.
Pažymėjo, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnį, atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nėra pakankama nustatyti, kad LAVL darbuotojai deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Atsakovo atstovo vertinimu, pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą nėra pagrįstas jokiais įrodomąją galią turinčiais įrodymais. Apibūdindamas tariamai patirtą žalą, jis apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp LAVL veiksmų ir/arba neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą. Taip pat niekuo nėra pagrįsta ir prašoma priteisti neturtinės žalos suma (6-10 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje kilo ginčas dėl atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė gydomas LAVL 2015-2016 m.
Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nustatyta CK 6.271 str. Pagal šio straipsnio nuostatas, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinė atsakomybė kyla tik nustačius, kad egzistuoja visi trys jai atsirasti būtini elementai, t. y. neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys tarp priešingų teisei pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.), teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249str.). CK 6.271 str. 2 ir 3 d. nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 str. 4 d. nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma, būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Pareiga įrodyti valstybės civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas tenka asmeniui, reikalaujančiam atlyginti jam padarytą žalą.CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, ką ne kartą yra konstatavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-734/2009) ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) (2008-11-18 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, laikomasi pozicijos, jog pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą dėl netinkamų suėmimo vykdymo ar bausmės atklikimo sąlygų yra saistomas pareigos nurodyti ginčui reikšmingų suėmimo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų apibūdinimą detalizuojančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1796-858/2015, 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014, 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). Remiantis EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl suėmimo vykdymo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka suėmimo ar laisvės atėmimo bausmės vykdymo įstaigos administracijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., EŽTT 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-977/2013, 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1251/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013).
Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą sieja su tuo, kad LAVL jam nebuvo užtikrintas minimalus plotas kameroje, kamerų būklė neatitiko higienos normų reikalavimų (netinkamas apšvietimas, ventiliacija, drėgmė).
Nagrinėjamu atveju aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą byloje Valašinas prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 44558/98, kt.).
Pastebėtina, jog EŽTT savo praktikoje yra ne kartą nurodęs, kad kameros erdvės trūkumas yra labai reikšmingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sąlygos buvo „žeminančios“ Konvencijos 3 straipsnio požiūriu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali būti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr. EŽTT 2005 m. balandžio 7 d. sprendimą byloje K. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53254/99, 2008 m. vasario 14 d. sprendimą byloje Dorokhov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 66802/01, 2012 m. sausio 10 d. sprendimą byloje Ananyev ir kiti prieš Rusiją).
Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010-04-26 įsakymo Nr. 1R-85 redakcija) 11¹.4 punktą iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 5,1 m² – Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose.
Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas LAVL buvo gydomas šiais laikotarpiais: nuo 2015-05-28 iki 2015-06-04 Psichiatrijos skyriaus 8 (15,51 m², 6 lovos) kamerų tipo palatoje; nuo 2015-07-23 iki 2015-07-30 Psichiatrijos skyriaus 9 (15,51 m², 6 lovos) kamerų tipo palatoje; nuo 2015-09-03 iki 2015-09-10 Psichiatrijos skyriaus 7 (15,51 m², 6 lovos) kamerų tipo palatoje; nuo 2015-09-17 iki 2015-09-24 Psichiatrijos skyriaus 7 (15,51 m², 6 lovos) kamerų tipo palatoje; nuo 2015-10-08 iki 2015-10-15 Psichiatrijos skyriaus 7 (15,51 m², 6 lovos) kamerų tipo palatoje; nuo 2016-01-14 iki 2016-01-21 Psichiatrijos skyriaus 7 (15,51 m², 6 lovos) kamerų tipo palatoje; nuo 2016-03-10 iki 2016-03-17 Chirurgijos skyriaus 3 (28,49 m², 6 lovos) palatoje; nuo 2016-05-11 iki 2016-05-25 Psichiatrijos skyriaus 7 (15,51 m², 3 lovos) kamerų tipo palatoje. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, nepažeidžiant minėtų Taisyklių 11¹.4 punkte nustatyto 5,1 m² vienam asmeniui privalomo kamerų tipo palatos ploto, jose galėjo būti laikoma atitinkamai nuo 3 iki 5 asmenų. Atsakovo atstovas nurodė, kad nekaupia duomenų apie palatose gydytų asmenų skaičių, todėl teismas visas abejones dėl ginčui aktualaus laikotarpio vertina pareiškėjo naudai ir apskaičiuodamas plotą vadovaujasi atsakovo atstovo nurodytu kamerų tipo palatose Nr. 7, 8, 9 ir palatoje Nr. 3 esančių lovų skaičiumi (b. l. 27, 28, 33). Atsakovo atstovas pateikė duomenis, kad laikotarpiais nuo 2015-05-28 iki 2015-06-04, nuo 2015-07-23 iki 2015-07-30, nuo 2015-09-03 iki 2015-09-10, nuo 2015-09-17 iki 2015-09-24 ir nuo 2015-10-08 iki 2015-10-15 Psichiatrijos skyriaus kamerų tipo palatose Nr. 7, Nr. 8 ir Nr. 9 buvo 3 dviaukštės lovos (b. l. 33), laikotarpiais nuo 2016-01-14 iki 2016-01-21 ir nuo 2016-05-11 iki 2016-05-25 Psichiatrijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 7 buvo 3 vienaukštės lovos (b. l. 28), o laikotarpiu nuo 2016-03-10 iki 2016-03-17 Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 3 buvo 6 vienaukštės lovos (b. l. 27), todėl darytina išvada, kad pareiškėjui laikotarpiais nuo 2015-05-28 iki 2015-06-04, nuo 2015-07-23 iki 2015-07-30, nuo 2015-09-03 iki 2015-09-10, nuo 2015-09-17 iki 2015-09-24, nuo 2015-10-08 iki 2015-10-15 ir nuo 2016-03-10 iki 2016-03-17 galėjo tekti nuo 2,59 m² iki 4,75 m², kas neatitinka Taisyklių 11¹.4 punkte nustatyto ploto reikalavimo. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nurodytais laikotarpiais, iš viso 42 paras, pareiškėjui nebuvo užtikrintas tinkamas plotas LAVL kameroje ir jo teisės buvo pažeistos. Pažymėtina, kad LAVL yra gydymo įstaiga, kurioje ypač svarbu užtikrinti tinkamas higienos ir pacientų laikymo sąlygas. LAVL neneigė, jog pareiškėjo teisės šiuo aspektu (dėl ploto normos vienam asmeniui) galėjo būti pažeistos. Atsakovo atstovo argumentas, kad LAVL negali daryti įtakos atvykstančių gydytis suimtųjų ir nuteistųjų asmenų skaičiui, todėl ne visais atvejais gali atsižvelgti į rekomenduojamas ploto normas, nagrinėjamo ginčo atveju neturi teisinės reikšmės valstybės atsakomybei. Viešoji atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį atsiranda ir tais atvejais, kai viešojo administravimo subjekto padaryti teisės aktų pažeidimai buvo nulemti objektyvių sąlygų – nepakako patalpų, trūko lėšų ir pan. Aplinkybė, kad LAVL administracija neturėjo galimybių gydyti pareiškėją tokiomis sąlygomis, kad jam tektų ne mažiau kaip 5,1 m² ploto, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui.
Pareiškėjo kiti nusiskundimai, kad trūko baldų, jis negalėjo tinkamai pavalgyti prie stalo, iš esmės sietini su mažu kameros plotu. Atsižvelgdamas į tai, kad teismas konstatavo ploto, tenkančio vienam asmeniui kameroje, pažeidimą, atskirai nurodyti argumentai nevertinami.
Pareiškėjas taip pat skundėsi kamerų antisanitarinėmis sąlygomis, nurodė, kad kamerose buvo netinkama ventiliacija, drėgna, blogas kvapas ir netinkamas apšvietimas.
Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos išduota licencija (b. l. 54) įrodo, kad Ligoninės veikla kontroliuojama įgaliotų institucijų, Ligoninė iš esmės atitinka teisės aktų keliamas sąlygas sveikatos priežiūros paslaugoms teikti. (b. l. 54). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras periodiškai tikrina LAVL patalpų atitikimą higienos normų reikalavimams. Iš teismui pateikto 2015-11-17 patikrinimo akto turinio matyti, kad Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 3 (pareiškėjas joje buvo gydomas nuo 2016-03-10 iki 2016-03-17) 2015-06-18 buvo nustatytas Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 ,,Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. V-946 (toliau – HN 47-1:2012) , 114 punkto reikalavimų, kur nurodyta, kad sveikatos priežiūros įstaigos aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršiai turi būti lengvai valomi/dezinfekuojami, atsparūs valymo ir dezinfeksijos priemonėms, pažeidimas, kuris grįžtamosios kontrolės metu buvo pašalintas, atlikus palatoje remonto darbus (b. l. 29-30). Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015-03-25 patikrinimo duomenys patvirtina, kad kamera-palata Nr. 8 (pareiškėjas šioje kameroje gydytas nuo 2015-05-28 iki 2015-06-04) vėdinama per langą, nepažeidžiant HN 47:2011 47 punkto reikalavimų, kur nurodyta, kad recirkuliuojant asmens sveikatos priežiūros įstaigų patalpų orą turi būti vadovaujamasi 2005-06-09 sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. D1-289 patvirtų Statybos techniniu reglamentu STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ 20.1 punkto nuostatomis Taip pat šio patikrinimo metu Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių tyrimų skyrius atliko kameros-palatos Nr. 8 oro judėjimo greičio ir dirbtinio apšvietimo matavimus ir konstatavo, kad oro judėjimo greitis atitiko HN 42:2009 punkto, o dirbtinė apšvieta HN 47:2011 41 punkto reikalavimus. Kameroje-palatoje Nr. 8 įrengtas sanitarinis mazgas taip pat atitiko higienos normų reikalavimus (b. l. 31-32). Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015-06-02 patikrinimo duomenys rodo, kad kamera – palata Nr. 9 (pareiškėjas joje buvo gydomas nuo 2015-07-23 iki 2015-07-30) yra vėdinama per langą, nepažeidžiant HN 47:2011 47 punkto reikalavimų. Kameros apšvieta atitiko HN 47:2011 41 punkto reikalavimus, oro temperatūra, santykinė oro drėgmė atitiko HN 42:2009 7 punkto reikalavimus, tačiau nustatytas HN 47-1:2012 114 punkto reikalavimų pažeidimas: paviršiai greta sanitarinio mazgo buvo nelygūs (vietomis suskilinėję dažai, nubyrėjęs tinkas, nukritusios plytelės). Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2015-11-27 atliko kameros-palatos Nr. 9 grįžtamąją higienos normų kontrolę, iš kurios matyti, kad 2015-06-02 patikrinimo metu nustatyti higienos normos HN 47-1:2012 114 punkto reikalavimų pažeidimai pašalinti: paviršiai greta sanitarinio mazgo buvo lygūs, pritaikyti lengvam valymui/dezinfekcijai (b. l. 34-35).
Apibendrinus Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimų rezultatus, matyti, kad atskirais laikotarpiais, kurie dalinai sutapo ir su pareiškėjo gydymosi LAVL laikotarpiais, buvo nustatyti minimalūs higienos normų pažeidimai, t. y. sienų paviršių nelygumas, netinkamumas lengvam valymui, tačiau šie pažeidimai buvo pašalinti. Duomenų, kad šie pažeidimai turėjo tam tikrą neigiamą poveikį pareiškėjo sveikatai, nėra. Pažeidimų, susijusių su kamerų apšvietimu, oro temperatūra ar vėdinimu tikrinamais laikotarpiais nebuvo nenustatyta.
Nors byloje nėra duomenų, apie kamerų-palatų higienos sąlygas kitais ginčui aktualiais laikotarpiais, tačiau pareiškėjui nenurodžius konkrečių laikotarpių ir kamerų, kuriose jo skunde nurodytos sąlygos egzistavo, atsakovui būtų neproporcinga pareiga pateikti tokius įrodymus. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad dėl higienos normų galimo pažeidimo pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu būtų kreipęsis į Ligoninės administraciją. Kaip matyti, LAVL pagal turimus finansinius resursus, gavusi skirtas lėšas iš valstybės biudžeto atlieka patalpų remontą, tai patvirtina teismui pateikti darbų priėmimo aktai (b. l. 61-63, 64). Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad vien pareiškėjo abstrakčių teiginių dėl antisanitarinių gydymo sąlygų, nepakanka konstatuoti LAVL neteisėtų veiksmų, todėl ši skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta.
Pareiškėjas taip pat skunde teigė, kad patyrė įtampą ir baimę, laikomas kartu su kitais asmenimis, sergančiais psichinėmis ligomis ir ŽIV, tačiau konkretaus laikotarpio, kada tai įvyko, nenurodė. Atsakovo atstovas Ligoninė atsiliepime į skundą nurodė (b. l. 6-10), kad imperatyviai vykdo Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą ir laikosi teisės aktais nustatytų pacientų izoliacijos reikalavimų. Teigė, kad vadovaujantis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 straipsniu bei 1993 m. Pasaulinės sveikatos organizacijos išleistomis rekomendacijomis tema ,,ŽIV infekcija ir AIDS kalėjimuose“, priverstinis ŽIV infekuoto asmens izoliavimas būtų vertinamas kaip diskriminacija, o atsižvelgiant į ŽIV infekcijos plitimo kelius apsikrėsti kasdienių buitinių kontaktų metu nėra pavojaus, todėl ypatingos saugumo priemonės nebūtinos. Į bylą pateikti Vilniaus visuomenės sveikatos centro išduotas leidimas-higienos pasas (b. l.55), Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos išduota licencija (b. l. 54) įrodo, kad Ligoninės veikla nuolat kontroliuojama įgaliotų institucijų, Ligoninė iš esmės atitinka teisės aktų keliamas sąlygas sveikatos priežiūros paslaugoms teikti. Pažymėtina, kad pareiškėjas į Ligoninės Psichiatrijos skyrių paguldytas dėl jam diagnozuotų psichikos ir elgesio sutrikimų (b. l. 11-22). Pareiškėjas nepagrindė įrodymais ir skunde nenurodė konkrečių situacijų, kad jam buvo kilusi reali grėsmė dėl jo patalpinimo į palatą kartu su nurodytais asmenimis. Tokių duyomenų nėra užfiksuota ir pareiškėjo medicininiuose dokumentuose. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl jo laikymo vienoje palatoje su kitais asmenimis, taip pat ir infekuotais ŽIV, jo gydymo laikotarpiais skundėsi Ligoninės administracijai. Pažymėtina, kad remiantis Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. V-946, 1 priedu ,,Pacientų izoliavimo priemonių sąrašas“ ir 11 punktu pacientams, sergantiems ŽIV, taikomos standartinės izoliavimo priemonės (rankų higiena, asmens apsaugos priemonių dėvėjimas, per kraują ir (ar) kitus kūno skysčius plintančių infekcijų profilaktika, medicinos prietaisų ir gaminių apdorojimas, aplinkos paviršių valymas ir dezinfekcija, skalbinių ir atliekų tvarkymas), tokie pacientai neprivalo būti laikomi izoliuoti kitoje patalpoje nuo kitų pacientų. Taigi, teismas konstatuoja, kad Ligoninė šiuo skundo aspektu neteisėtų veiksmų neatliko ir pareiškėjo teisių nepažeidė.
Pareiškėjo nusiskundimai dėl radijo taško neįrengimo ir nesuteikimo galimybės gauti spaudą taip pat yra abstraktaus pobūdžio ir nepagrįsti jokiais įrodymais. Kaip nurodė atsakovo atstovas, LAVL kamerose-palatose radijo taškai įrengiami laikantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 176 punkto nuostatų. Šiuo atveju pareiškėjas nekonkretizavo, kokiose kamerose-palatose nebuvo radijo taško, taip pat nėra duomenų, kad dėl naudojimosi radijo tašku jis būsų kreipęsis į LAVL administraciją.
Pažymėtina, kad teisės skaityti spaudą realizavimas priklauso nuo suimtojo/nuteistojo iniciatyvos. Šiuo atveju pareiškėjas skunde nenurodė ir nepateikė įrodymų, kad ginčui aktualiu laikotarpiu būtų kreipęsis į LAVL administraciją dėl galimybės lankytis bibliotekoje ir kad LAVL šią teisę ribojo. Dėl šių priežasčių aptariamu aspektu pareiškėjo skundas taip pat laikytinas nepagrįstas.
Apibendrinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo atveju teisės aktų reikalavimus atitinkančių gydymosi sąlygų (tam tikro gyvenamojo ploto nesuteikimas) nesudarymas nurodytu laikotarpiu tiesiogiai lėmė pareiškėjui fizinius nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus bei sudaro pagrindą vertinti, kad šiuo aspektu egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai – gydymas pažeidžiant teisės aktais numatytą vienam asmeniui skiriamą plotą, žala – pareiškėjas dėl to patyrė esminių nepatogumų ir kančių, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 str.). Taigi nors byloje nėra duomenų, kad nagrinėjamu atveju būtent gydymas pažeidžiant nustatytą minimalaus ploto reikalavimą pareiškėjui sukėlė jo skunde nurodomus neigiamus išgyvenimus, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, konstatuotina, jog pareiškėjo teisės į minimalų plotą pažeidimas sudarė prielaidas pareiškėjui patirti minėtus neigiamus išgyvenimus, sukėlė jam dvasines kančias ir sudaro pagrindą konstatuoti sąlygas, kurioms esant kyla atsakovo deliktinė atsakomybė.
Dėl žalos dydžio
Analizuojant pažeidimo mastą ir intensyvumą, vertintina tai, kad nustatyto pažeidimo laikotarpis (iš 42 paros) yra pakankamai ilgas, tačiau jis nėra vientisas, nes išsiskaido į atskirus pareiškėjo laikymo Ligoninėje periodus, kurie skiriasi pagal intensyvumą. Kaip matyti, arčiausiai minėto minimalaus ploto normos pareiškėjas buvo gydytas laikotarpiu nuo 2016-03-10 iki 2016-03-17 Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 3 (vienam asmeniui teko 4,75 m²). Laikotarpiais nuo 2015-05-28 iki 2015-06-04, nuo 2015-07-23 iki 2015-07-30, nuo 2015-09-03 iki 2015-09-10, nuo 2015-09-17 iki 2015-09-24 ir nuo 2015-10-08 iki 2015-10-15 (iš viso 35 paras) pareiškėjas buvo gydytas Psichiatrijos skyriaus palatose Nr. 7, 8 ir 9, kuriose jam teko itin mažai ploto - apie 2,59 m², t. y. mažiau ir už nustatytą kameros ploto normą, tenkančią pataisos namų kameroje (3,6 m²). Tačiau byloje nenustatyta, jog pareiškėjui dėl netinkamų laikymo sąlygų ginčo laikotarpiais būtų kilę sunkesni padariniai (pvz., sveikatos sutrikimai) ir, kad LAVL administracija būtų sąmoningai siekusi pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, išskyrusi jį iš kitų nuteistųjų. Todėl, įvertinęs pažeidimo mastą ir trukmę bei atsižvelgdamas į Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 420 Eur, kuri pareiškėjui priteistina iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsniu,
nusprendė:
Pareiškėjo D. P. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui D. P. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 420 (keturis šimtus dvidešimt) eurų neturtinės žalos.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą