- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-03
- Bylos Nr.
- ATP-1360-172/2013
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Pavelas Frolovas
- Kategorijos
- 39.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros direktoriaus R. M. (toliau - Apeliantas) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 15 d. nutarties, kuria apylinkės teismas patenkino A. D. skundą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos departamento Vilniaus miesto agentūros vyriausiojo specialisto V. R. 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), iš dalies, pakeitė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos departamento Vilniaus miesto agentūros vyriausiojo specialisto V. R. 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir A. D. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 51² straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsniu, paskyrė 200 (dviejų šimtų) litų dydžio baudą.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pavelas Frolovas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos departamento Vilniaus miesto agentūros (toliau – ir Institucija) vyriausiasis specialistas V. R. 2013-08-20 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) A. D. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 51² straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta 3000 Lt bauda.
A. D. administracinė nuobauda paskirta už tai, kad A. D., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 str. 2 d. reikalavimus ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento išduoto Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – ir TIPK) leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas, kadangi 2013 m. rugpjūčio 19 d. patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2013 m. liepos 29 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu 18 eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (toliau – ir ENTP) laikė nenustatytose zonose, tai yra ne pagal TIPK leidime Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas sąlygas.
Nesutikdamas su minėtu nutarimu, A. D. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui. 2013 m. spalio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė nutartį tenkinti A. D. skundą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos departamento Vilniaus miesto agentūros vyriausiojo specialisto V. R. 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), iš dalies. Teismas nutarė pakeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos departamento Vilniaus miesto agentūros vyriausiojo specialisto V. R. 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir A. D. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 51² straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsniu, paskirti 200 (dviejų šimtų) litų dydžio baudą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu prašoma pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį ir skirti A. D. už jo padarytą teisės pažeidimą griežtesnę nuobaudą – baudą Lietuvos Respublikos ATPK 51² straipsnio 2 dalyje
Apeliantas skunde teigia, kad Lietuvos Respublikos ATPK 51² straipsnio 2 dalyje yra nustatyta griežta sankcija – bauda juridinių asmenų vadovams nuo 3000 Lt iki 6000 Lt. Apelianto įsitikinimu, įstatymo leidėjas nustatęs tokią griežtą sankciją už Lietuvos Respublikos ATPK 51² straipsnio 2 dalyje reglamentuotą pažeidimą, akcentavo pažeidimo pavojingumą, jo sukeltų padarinių ypač neigiamą poveikį aplinkai.
Nurodo, kad įmonės, vykdančios ENTP apdorojimo ir utilizavimo darbus kaip šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“, privalo labai atsakingai vykdyti savo veiklą pagal valstybėje galiojančius teisės aktus bei kiekviena konkreti įmonė pagal jai išduoto TIPK leidimo sąlygas. Įmonių direktoriai, kaip įmonių vadovai dėl savo specifinių funkcijų įmonėje yra asmenys atsakingi už aplinkosauginių reikalavimų laikymąsi. Pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. D. turėjo preciziškai kontroliuoti įmonės teritorijoje esančių ENTP laikymo vietą kaip tai nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduotame TIPK leidime Nr. (duomenys neskelbtini).
Pažymi, kad netinkamos eksploatuoti transporto priemonės iki šiol (skundo padavimo dienai – 2013 m. spalio 28 d.) yra lauke, o ne specialiai įrengtame angare. Teigia, kad atsižvelgiant į tai, jog nors pats A. D. prisipažįsta padaręs administracinį teisės pažeidimą, tačiau iki šiol jo nėra pašalinęs, jam turi būti skirta bauda Lietuvos Respublikos ATPK 51² straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sankcijos ribose.
Atsiliepimas
A. D. pateikė apeliacinės instancijos teismui atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo atmesti apeliacinį skundą.
Teigia, kad Lietuvos Respublikos ATPK 51² straipsnio 2 dalyje numatyti pažeidimai aplinkosaugos srityje yra labai skirtingi savo faktiniu pagrindu bei pavojingumu aplinkai, tačiau bausmė už jų padarymą nėra diferencijuota. A. D. įsitikinimu, teismas turi ne tik teisę bet ir pareigą identifikuoti TIPK taisyklių sąlygų pažeidimą jo pavojingumo aplinkai aspektu ir, tuo remiantis, diferencijuoti skiriamas nuobaudas už vieną ar kitą TIPK sąlygų nesilaikymą.
Nurodo, kad nei įmonės patikrinimo akte, nei administracinio teisės pažeidimo protokole nėra nurodyta, kad įmonės kieme stovėję automobiliai būtų padarę kažkokią realią žalą aplinkai, juolab, kad tie automobiliai šioje vietoje būtų ardomi. Tad, anot A. D. poveikio aplinkai požiūriu neturi reikšmės, ar toks automobilis stovi patalpoje, ar atviroje vietoje.
Teigia, kad apeliaciniame skunde pateiktą informaciją, jog "minėtos eksploatuoti netinkamos transporto priemonės iki šiol yra lauke, o ne specialiai įrengtame angare", paneigia LR aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros Patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kurį 2013 m. rugsėjo 2d. surašė V. R., LR aplinkos ministerijos Vilniaus RAAD aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius. 2013 m. rugsėjo 2d. patikrinimo Nr. (duomenys neskelbtini) išvadoje konstatuojama, jog privalomas nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) yra įvykdytas, t. y. transporto priemonės pašalintos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
A. D. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 15 d. nutartimi paskirta administracinė nuobauda – 200 Lt bauda, tačiau apeliaciniu skundu nesutinkama su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu. Pažymėtina, kad apeliaciniu skundu neginčijama pažeidėjo A. D. kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 51² straipsnio 2 dalyje, o keliamas klausimas dėl nuobaudos paskyrimo pažeidėjui.
Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos Respublikos ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Taigi administracinė nuobauda, taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama iš esmės tik išimtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje yra nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Teismas pažymi, kad, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, sutinka su pirmos instancijos teismo išvadomis, kad byloje surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad A. D. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento išduoto TIPK leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas, todėl yra pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 51² straipsnio 2 dalyje, padarymą, tačiau skundžiamu nutarimu paskirta nuobauda yra per griežta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu. Administracinė nuobauda, taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013).
Apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad A. D. anksčiau nėra baustas už TIPK taisyklių pažeidimus, pažeidimą iš esmės pripažįsta, įmonės metinė apyvarta, pažeidėjo teigimu, nėra didelė, ir padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju taikytinos Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos, kadangi administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti A. D. paskiriant mažesnę nuobaudą nei numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 51² straipsnio 2 dalyje sankcijoje minimali nuobauda.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys N17-103/2007, N1-1396/2007, N444-3096/2010). Pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą galėtų būti, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad padarytu pažeidimu A. D. sunkių pasekmių nesukėlė, žala nenustatyta, pažeidimą pašalino, atsižvelgdamas į jo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į pažeidėjo asmenybę, pažymi, kad išvardintų aplinkybių visuma pirmosios instancijos teismui davė pakankamą pagrindą spręsti dėl Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnyje numatytos administracinės nuobaudos švelninimo galimybės.
Apeliantas teigia, kad A. D. iki šiol nėra pašalinęs pažeidimo. Toks apelianto teiginys yra nepagrįstas ir atmestinas, kadangi 2013 m. rugsėjo 2 d. patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) išvadoje yra nurodyta, kad privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) (pašalinti ENTP iš atviros teritorijos nenurodytos TIPK leidime Nr. (duomenys neskelbtini) yra įvykdytas.
Įvertinus visus byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju byloje nustatyta aplinkybių visuma, suponuojanti A. D. skirti ATPK 51² straipsnio 2 dalyje sankcijoje numatytą nuobaudą ir netaikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį.
Visi kiti apelianto skunde nurodyti argumentai buvo išanalizuoti ir įvertinti apylinkės teismo. Aukštesnės instancijos teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus pažymi, kad nėra pagrindo abejoti apylinkės teismo padarytomis išvadomis.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 15 d. nutartį nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.