Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Algis Vieraitis

pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. B. asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kaltinamasis V. B. 2020 m. sausio 17 d. apie 16.30 val., nukentėjusiojo šeimos buto, esančio (duomenys neskelbtini), patalpose kilusio konflikto metu, sudavė rankomis iki keturių smūgių į galvą D. L. bei vieną kartą spyrė jam į krūtinę ir tuo padarė nukentėjusiajam D. L. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šiais veiksmais kaltinamasis V. B. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas ir jų vertinimas

2. Kaltinamasis V. B. kaltu prisipažino visiškai, pareiškė, kad nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio ir parodė, kad 2020 m. sausio 17 d. apie 17.00 val. nuėjo į namus pas nukentėjusįjį D. L., kambaryje tarp jo ir nukentėjusiojo kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis supykęs trenkė iki keturių kartų D. L. ranka į veidą ir vieną kartą įspyrė jam į krūtinę. Ar po suduotų smūgių nukentėjusiajam atsirado sumušimo žymės, sužalojimai – nepastebėjo. Jų konfliktą matė nukentėjusiojo žmona, kuri bandė juos išskirti. Toks konfliktas tarp jo ir nukentėjusiojo įvyko pirmą kartą (b. l. 40-41, 43).

3. Nukentėjusysis D. L. parodė, kad 2020 m. sausio 17 d. apie 16.30 val. pas jį į namus atėjo kaltinamasis kaimynas V. B.. Tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl vandens atjungimo, konflikto metu kaltinamasis sudavė jam, nukentėjusiajam, iki keturių kartų į galvą ir vieną kartą įspyrė koja į krūtinę, dėl sumušimo jis jautė fizinį skausmą, patyrė kūno sužalojimus. Visą šį įvykį matė bute buvusi jo sutuoktinė R. L. (b. l. 16, 19).

4. Liudytoja R. L. parodė, kad 2020 m. sausio 17 d. apie 16.00 val. grįžęs po darbų sutuoktinis nukentėjusysis D. L. pasakojo, kad būdamas lauke susiginčijo su kaimyne I. B. dėl vandens naudojimo. Netrukus pas juos į namus atėjo kaltinamasis kaimynas V. B.. Jam užėjus, tarp jos vyro ir kaltinamojo prasidėjo žodinis konfliktas dėl to paties vandens naudojimo, kaltinamasis sugriebė jos sutuoktinį, jie abu parkrito. Ji matė kaip kaltinamasis viena ranka smūgiavo nukentėjusiajam į galvą, o kita ranka laikė prispaudęs jo rankas, kad šis negalėtų priešintis. Kiek smūgių jam sudavė, ji neskaičiavo, mano, kad nemažiau keturių. Pamačiusi, kad sutuoktiniui buvo suduoti smūgiai, ji stengėsi juos išskirti. Daugiau pašalinių asmenų, kurie galėjo matyti konfliktą, nebuvo (b. l. 31-32).

5. 2020 m. sausio 20 d. įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota, jog įvykio vieta yra daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini). Butas yra pirmajame namo aukšte. Įėjus pro duris patenkama į koridorių, koridoriaus kairėje yra virtuvė, dešinėje pusėje įėjimai į du kambarius (svetainės ir miegamojo). Miegamajame kambaryje, kairėje pusėje pastatyta komoda, dešinėje - dvi lovos. Aplinka tvarkinga (b. l. 7-11).

6. 2020 m. sausio 22 d. Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad nukentėjusiajam D. L. konstatuoti kraujosruva kairės akies vokų-smilkinio srityje ir nubrozdinimas virš kairiojo antakio buvo padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu, galėjo būti padaryti vienu trauminiu poveikiu, galimai 2020 m. sausio 17 d., nukentėjusiam esant bet kokioje padėtyje ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, D. L. galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 29).

7. Visi aukščiau aprašyti šios bylos faktiniai duomenys, surinkti ikiteisminiu tyrimu, teismo yra pripažįstami kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo padarymo ir jo asmeniškai kaltės įrodymais, jie nėra prieštaringi, vieni kitus papildo, patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamasis, kilus staigiam asmeninio buitinio pobūdžio konfliktui, neviešoje privačioje erdvėje, tyčia ranka suduodamas smūgius į veidą ir spirdamas koja į krūtinę, nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.

II. Kaltinamojo veikos kvalifikacijos pagrįstumas

Motyvuojamoji dalis

8. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog nukentėjusįjį smurtu užpuolė būtent kaltinamasis ir niekas kitas. Antra, kaltinamasis taip aktyviai veikė (suduodamas keliskart kumščiu į galvą ir spirdamas koja į krūtinę) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jo tyčia ir buvo neapibrėžta, todėl jis turi atsakyti pagal faktiškai kilusias pasekmes nukentėjusiojo sveikatai, t. y. fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Trečia, keturi smūgiai ranka į galvą bei spyris koja į krūtinę, sukėlę nukentėjusiajam kurį laiką trukusį fizinį skausmą, išorinius kūno sužalojimus ir jais nežymiai sutrikdę jo sveikatą aiškinamos teisės normos prasme neabejotinai turi būti traktuojami nukentėjusiojo mušimu. Ketvirta, nukentėjusiojo byloje nuosekliai nurodytos jo mušimo pasekmės šio asmens sveikatai – fizinio skausmo sukėlimas, išorinių kūno sužalojimų padarymas veide ir nežymus jais sveikatos sutrikdymas, buvo akivaizdžios ir byloje yra pakankamai pagrįstos tiek paties nukentėjusiojo pareiškimais, tiek tiesioginės nusikaltimo įvykio liudytojos R. L., tiek teismo medicinos specialisto duotomis išvadomis, iš dalies ir paties kaltinamojo paaiškinimais. Penkta, kadangi nagrinėjama kaltinamojo veika nebuvo įvykdyta prieš šeimos narį, artimą giminaitį ar mažametį, nenustatyta faktinio pagrindo šios veikos kvalifikavimui pagal sunkesnes (kvalifikuotas) BK 140 straipsnio antros ar trečios dalies sudėtis, kaip ir vertinti sutrikdžiusią viešąją tvarką nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnyje.

III. Bausmės individualizavimas ir kt. sprendimų argumentai

9. Spręsdamas kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo veikos pobūdį, taip pat šios pavojingumo visuomenei laipsnį, kilusias iš jos pasekmes (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktai). Tiek vieną, tiek kitą šiuo konkrečiu atveju teismas kvalifikuoja maždaug rūšinės baudžiamojo įstatymo (BK 140 straipsnio 1 dalis) dispozicijos lygmeniu, kadangi nagrinėjamu atveju buvo atlikti 5 smurtiniai veiksmai, jais padaryti išoriniai kūno sužalojimai veide ir sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, tačiau, kita vertus, fizinis smurtas santykinai nebuvo stiprus, jo pasekmės trumpalaikės, kaltinamasis nenaudojo jokių daiktų ar kitų priemonių mušimui, galėjusių sąlygoti sunkesnių, pavojingesnių nukentėjusiojo sveikatai padarinių atsiradimą. Nors tai kaltinamojo nuo atsakomybės neatleidžia, tačiau šiek tiek mažina jo kaltės laipsnį (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

10. Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikos kvalifikaciją, todėl papildomai dar ir bausmės individualizavimo požiūriu (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai ) tai nevertinama. Iš esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir įrodytos kaltinamojo veikos stadija – nusikalstama veika buvo baigta nuo pat nusikalstamais pripažįstamais veiksmais kaltinamojo sukeltų pasekmių (fizinio skausmo pojūčio ir išorinių kūno sužalojimų, nežymiai sutrikdžiusių sveikatą) atsiradimo nukentėjusiajam momento, kas iš esmės sutapo su pačių smurtinių veiksmų atlikimu (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Aptariamais kriterijais griežtinti ar švelninti kaltinamajam bausmę faktinio pagrindo nėra.

11. Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, kurią vertina teigiama (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas): kaltinamasis anksčiau teismo neteistas ir nusikalto pirmąjį kartą, administracinėmis nuobaudomis ir (ar) poveikio priemonėmis taip pat nebaustas (b. l. 50, 51), priklausomybių neturi.

12. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas kvalifikuoja jo visišką prisipažinimą kaltu ir reiškiamą nuoširdų gailėjimąsi dėl nusikalsto poelgio (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta (BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 60 straipsnis).

13. Teismas sprendžia, kad šioje byloje, veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį įvertinus maždaug rūšinės nusikaltimo sudėties lygmeniu, esant vienai tačiau esminei atsakomybę lengvinančiai ir nesant ją sunkinančių aplinkybių, kartu pripažinus išskirtinai teigiama kaltinamojo asmenybę (punktas 11) yra teisinga kaltinamajam paskirti prokuroro prašomos rūšies ir dydžio – 9 mėnesių laisvės apribojimo, bausmę. Bylos procesą užbaigiant supaprastintai – teismo baudžiamuoju įsakymu, ir kaltinamajam visiškai prisipažinus kaltu, jo atžvilgiu taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir skiriamos bausmės dydis jam sumažintinas 1/3 dalimi – iki 6 mėnesių laisvės apribojimo, nustatytinas kaltinamojo asmeninę, šeimos ir turtinę padėtį atitinkantis bei realiai įgyvendinamas įpareigojimas ­– per visą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laiką nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose jeigu tai nesusiję su legaliu darbu (BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Be to, kaltinamajam V. B. kartu su laisvės apribojimo bausme papildomai paskirtina ir viena baudžiamojo poveikio priemonė 10 MGL/BBND (500 Eur) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią kaltinamasis įpareigotinas įvykdyti (sumokėti) per 10 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 71 straipsnis). Tokia bausmė kartu su baudžiamojo poveikio priemone, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu (trukme), teismo vertinimu, atitiks jos paskirtį ir teisingumo principą, bus pakankama bausmės tikslams pasiekti, proporcinga tiek kaltinamojo veikos pobūdžiui, tiek ir jo paties pavojingumo visuomenei laipsniui.

14. Kaltinamajam V. B. ikiteisminiame tyrime jokia kardomoji priemonė paskirta nebuvo, naujai skirti tokią procesinę prievartos priemonę iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo taip pat nėra poreikio. Civilinių ieškinių baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka byloje nėra pareikšta, daiktinių įrodymų ir (ar) priteistinų atlyginti proceso išlaidų byloje taip pat nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

nusprendžia:

V. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį 9 (devyniems) mėnesiams laisvės apribojimo.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę V. B. sumažinti 1/3 dalimi, tai yra iki 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo, nustatyti jam įpareigojimą - per visą šios bausmės vykdymo laiką nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose jeigu tai nesusiję su legaliu darbu.

Paskirti V. B. baudžiamojo poveikio priemonę 10 (dešimties) MGL/ BBND (500 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią įpareigoti sumokėti per 10 (dešimt) mėnesių nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomosios priemonės iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios neskirti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo įteikimo dienos paduoti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė Įmoka mokama į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke Luminor Bank AS.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.