- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-02-27
- Bylos Nr.
- 2K-186/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rimantas Baumilas (pirm.), Vytautas Masiokas, Lidija Liucija Žilienė (pran.)
- Nuteistasis
- R. K., R.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Vytauto Masioko ir pranešėjos Lidijos Liucijos Žilienės,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. nuteistas pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams, pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 8 punktą (1991 m. gruodžio 3 d. įstatymo Nr. I–2061 redakcija) laisvės atėmimu vienuolikai metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas vienuolikai metų. Remiantis BK 66 straipsniu R. K. į bausmės laiką įskaitytas suėmimo laikas nuo 2004 m. gruodžio 1 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Taip pat skundžiamas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 5 d. nuosprendis, kuriuo nuteistojo R. K. apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio dalis dėl R. K. nuteisimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį panaikinta ir dėl šios nuosprendžio dalies priimtas naujas nuosprendis: R. K. išteisintas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių, taip pat panaikintas BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalių taikymas, R. K. laikytinas nuteistu pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 8 punktą (1991 m. gruodžio 3 d. įstatymo Nr. I–2061 redakcija) laisvės atėmimu vienuolikai metų. Kita nuosprendžio dalis nepakeista.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat nuteisti R. Kl. ir R. S., jie kasacine tvarka nesiskundžia.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, gynėjo, prašiusio nuteistojo kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio nuteistojo kasacinį skundą tenkinti iš dalies, taikyti BK 63 straipsnio 9 dalį ir įskaityti į bausmės laiką atliktą bausmę (5 mėnesius ir 26 dienas), paskirtą 2004 m. birželio 4 d. nuosprendžiu, paaiškinimus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. K. pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 8 punktą nuteistas už tai, kad 1994 m. gruodžio 13 d., apie 1.00 val., turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie Valstybinės pieno konservų įmonės Marijampolėje, Kauno g. 114, Estijos piliečio R. Ku. (R. Ku.) užpuolimo metu, viršydamas išankstinio susitarimo daryti plėšimą ribas, tyčia beisbolo lazda du kartus smogė R. Ku. į krūtinę, pilvą, dėl to nukentėjusiajam lūžo kairės pusės X ir XI šonkauliai, plyšo blužnis, jis nukraujavo, išsivystė trauminis šokas ir 1994 m. gruodžio 13 d., apie 16.00 val., nukentėjusysis mirė, t. y. dėl savanaudiškų paskatų tyčia nužudė R. Ku.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. K. kasaciniu skundu prašo Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 5 d. nuosprendį pakeisti: perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką iš 1961 m. BK 105 straipsnio 8 punkto į 1961 m. BK 16 straipsnio 1 ir 3 dalis ir 104 straipsnį bei paskirti švelnesnę laisvės atėmimo bausmę, be to, vadovaujantis BPK 361 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaityti bausmės laiką (šešis mėnesius) pagal 2004 m. birželio 4 d. nuosprendį.
Kasatorius nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeistos jo teisės, jam pateiktas įtarimas dėl nužudymo ir nuoširdus prisipažinimas ikiteisminio tyrimo pareigūnų buvo išgautas tada, kai jis buvo paveiktas psichotropinių vaistų, nedalyvaujant gynėjui, pareigūnams darant psichologinį spaudimą, be to, nebuvo gautas raštiškas gydytojo patvirtinimas apie jo psichinę būklę. Dėl netinkamo ikiteisminio tyrimo nebuvo nustatyta labai svarbi aplinkybė – kur buvo nukentėjusysis R. Ku. įvykio dieną nuo 22.00 iki 1.00 val., t. y. iki to laiko, kai jis sužalotas pasirodė liudininkams.
Kasatorius nurodo, kad pagal susitarimą jis turėjo „išjungti“ nukentėjusįjį, o tikslo nužudyti pastarąjį jis išvis neturėjo ir nesiekė. Kasatorius teigia, kad taip išėjo dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jis nesiekė sunkių padarinių, nenumatė, jog dėl jo veikos gali kilti sunkūs padariniai, juo labiau kad po jo suduotų smūgių nukentėjusysis sugebėjo pabėgti. Be to, iš bylos matyti, kad ne jis pradėjo muštynes su R. Ku., bet R. S., jis (kasatorius) savo smūgiais tik atitraukė nukentėjusiojo dėmesį ir R. S. tuo pasinaudodamas pabėgo, po jo pasišalino ir kasatorius. Taip jis nutraukė bet kokią nusikalstamą veiką. Dėl to kasatorius mano, kad jo nusikalstama veika turi būti kvalifikuojama kaip pasikėsinimas pagal 1961 m. BK 16 straipsnio 1 dalį ir taikomos to paties straipsnio 3 dalies nuostatos dėl bausmės skyrimo.
Kasatorius nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi R. S. parodymais, kuriuose nurodoma, kad jis (kasatorius) turėjo beisbolo lazdą, specialiai pritaikytą kam nors sužaloti, nes jų nepatvirtina kiti įrodymai, jie prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms. R. S. negalėjo matyti nei kuo jis sudavė, nei su kuo jis bėgo paskui jį, nes buvo tamsu, be to, byloje beisbolo lazda nefigūruoja kaip daiktinis įrodymas. R. Kl. parodymais teismas dėl beisbolo lazdos turėjimo taip pat negalėjo remtis, nes R. Kl. konkrečiai nepatvirtino, kad jis turėjo lazdą, iš jo pirminių parodymų yra padarytos tik prielaidos, kurios sunkina jo teisinę padėtį. Kadangi R. S. parodymai prieštarauja kasatoriaus parodymams ir šie prieštaravimai nepašalinti, taip pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas.
Kasatorius taip pat prašo įskaityti į bausmės laiką ir bausmę, kurią jis atlikinėjo pagal 2004 m. birželio 4 d. nuosprendį, nes atlikinėjant šią bausmę jis buvo vežiojamas po areštines, taip pat apklausinėjamas dėl žmogžudystės ir, nepasibaigus bausmės laikui (turėjo baigtis 2004 m. gruodžio 4 d.), buvo pateikti kaltinimai dėl naujo nusikaltimo. Iš Alytaus pataisos namų į Alytaus areštinę buvo pervežtas 2004 m. lapkričio 23 d., o 2004 m. gruodžio 1 d. Vilniaus miesto 1–asis apylinkės teismas paskyrė pačią griežčiausią bausmę – trijų mėnesių areštą. Dėl to reikia nustatyti naują laisvės atėmimo bausmės pradžią.
Nuteistojo R. K. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nuosprendis ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nuosprendis keistini dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu).
Dėl 1961 m. BK 105 straipsnio 8 punkto (1991 m. gruodžio 3 d. įstatymo Nr. I–2061 redakcija) taikymo
Kasatoriaus argumentas, kad jis neturi atsakyti už panaudoto smurto padarinius – nukentėjusiojo R. Ku. mirtį, nes tokių padarinių nenorėjo ir jų nesiekė, nepagrįstas.
Pagal teismo nustatytas, remiantis R. S. ir R. K. parodymais, aplinkybes, kurių neginčija ir kasatorius, buvo susitarta krovininį automobilį su pieno milteliais pagrobti, galimą vairuotojo pasipriešinimą įveikti, pastarąjį „išjungiant“ panaudojus fizinį smurtą. Tą padaryti turėjo R. K. ir todėl jis, eidamas kartu su R. S. prie vilkiko, nešėsi beisbolo lazdą, kurią prieš tai paėmė iš R. Kl. automobilio bagažinės.
Kasatorius pripažįsta beisbolo lazda nukentėjusiajam sudavęs du smūgius. Teismo medicinos ekspertizės akto Nr. 414 išvadoje konstatuota, kad R. Ku. mirtis įvyko nuo kūno sumušimo, pasireiškusio kairės pusės X, XI šonkaulių lūžiais, blužnies plyšimu, dėl to įvyko ūmus vidinis nukraujavimas, III laipsnio trauminis šokas ir kad sužalojimai padaryti vienu metu dviem smūgiais lazdomis tiek medinėmis, tiek guminėmis. Taigi objektyviai nustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp R. K. panaudoto smurto (suduotų smūgių) ir jo sukeltų padarinių – nukentėjusiojo mirties, todėl R. K. veika teisingai kvalifikuota kaip baigtas nužudymas.
Šalies argumentai
Kasatoriaus teiginius, kad jis nenorėjęs ir nesiekęs nukentėjusiojo mirties, teismas įvertino, į juos atsižvelgė padarydamas išvadą, kad R. K. R. Ku. nužudė veikdamas netiesiogine tyčia. Teismo išvada, kad R. K. suprato, jog smogdamas beisbolo lazda į krūtinę padarys kūno sužalojimus, kurie gali sukelti pavojų nukentėjusiojo gyvybei, numatė galimybę, kad dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis gali mirti, atitinka nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad specialiai atsineštu įrankiu smogta ne vieną kartą į gyvybiškai svarbią žmogaus kūno vietą.
Kasatoriaus argumentas, kad jo tyčinę kaltę paneigianti aplinkybė, jog vairuotojas po suduotų smūgių sugebėjo pabėgti, o iš įvykio vietos pasišalinus R. S., pabėgo ir jis pats, taip nutraukdamas bet kokią nusikalstamą veiklą, taip pat nepagrįstas. R. K. ir R. S. iš įvykio vietos pasišalino, kai sumuštas vairuotojas ištrūkęs sugebėjo užvesti automobilio variklį ir įjungti garsinį signalą. Tai patvirtina R. Kl. parodymai, kad automobilio garsinį signalą jis išgirdo prieš atbėgant R. K. ir R. S. Todėl pagrįsta teismo išvada, kad R. K. ir R. S. sumanymo užgrobti automobilį su kroviniu iki galo neįvykdė tik dėl to, kad jie, nors ir panaudojo fizinį smurtą, bet nesugebėjo įveikti vairuotojo pasipriešinimo.
Kasatoriaus argumentai, kad jis vairuotojui smūgius sudavė gindamas R. S., abiejų instancijų teismų motyvuotai atmesti. Nėra nustatyta, kad R. S. sveikatai ar gyvybei būtų grėsęs realus pavojus, nes nukentėjusysis jokių smurtinių veiksmų (išskyrus laikymą už drabužių) prieš R. S. neatliko. R. K. smogė vairuotojui ne neva gindamas R. S., bet vykdydamas išankstinį susitarimą „išjungti“ vairuotoją, taip siekdamas pašalinti kliūtį užvaldyti turtą. Taigi smurtą R. K. panaudojo dėl savanaudiškų paskatų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas – 1961 m. BK 105 straipsnio 8 punktas (1991 m. gruodžio 3 d. įstatymo Nr. I–2061 redakcija) R. K. padarytai veikai pritaikytas tinkamai.
Dėl skundžiamu teismo nuosprendžiu R. K. paskirtos bausmės pasisakė apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad bausmė atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), bausmės skyrimo, kai yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, taisykles (BK 61 straipsnis), bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) ir yra teisinga. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Baudžiamasis įstatymas R. K. padarytai veikai pritaikytas tinkamai, todėl nėra pagrindo švelninti teismo paskirtą bausmę.
Dėl BK 63 straipsnio 9 dalies taikymo
Kasatoriaus argumentas, kad priimant skundžiamą nuosprendį nebuvo išspręstas jo ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir ne visiškai atliktos bausmės įskaitymo į paskirtą bausmės laiką klausimas, pagrįstas.
Skundžiamu nuosprendžiu R. K. nuteistas už veiką, padarytą 1994 m. gruodžio 13 d., t. y. iki priimant Marijampolės rajono apylinkės teismo 2004 m. birželio 4 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 294 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, ir suimtas paskelbus nuosprendį teismo salėje. Paskirtos R. K. bausmės laikas turėjo baigtis 2004 m. gruodžio 4 d., tačiau jam 2004 m. gruodžio 1 d. paskirta kardomoji priemonė suėmimas, pareiškus įtarimą dėl tyčinio nužudymo pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 8 punktą (1991 m. gruodžio 3 d. įstatymo Nr. I–2061 redakcija), už kurį jis nuteistas nagrinėjamoje byloje. Priimdamas skundžiamą nuosprendį teismas į paskirtos bausmės laiką įskaitė kardomojo kalinimo laiką nuo 2004 m. gruodžio 1 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo, tačiau neįvykdė BK 63 straipsnio 9 dalies reikalavimų – nauju nuosprendžiu ir ankstesniu nuosprendžiu paskirtų bausmių nesubendrino ir nepasisakė dėl atliktos bausmės įskaitymo į bausmės laiką, t. y. netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtino 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2002 m. spalio 29 d. Nr. IX-1162) 10¹ straipsnio 2 dalį, jeigu viena ar daugiau nusikalstamų veikų padarytos iki 2003 m. gegužės 1 d., o kita ar daugiau jų padarytos po 2003 m. gegužės 1 d., taikomos naujajame Baudžiamajame kodekse nustatytos bausmių subendrinimo taisyklės.
Skundžiamu nuosprendžiu R. K. nuteistas už tyčinį nužudymą dėl savanaudiškų paskatų (1961 m. BK 105 straipsnio 8 punktas (1991 m. gruodžio 3 d. įstatymo Nr. I–2061 redakcija), už kurį numatyta bausmė – laisvės atėmimas iki penkiolikos metų, taigi, atsižvelgiant į 2000 m. BK 11 straipsnio 6 dalį, tai yra labai sunkus nusikaltimas.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2004 m. birželio 4 d. nuosprendžiu R. K. nuteistas už veiką, padarytą 2003 m. rugsėjo–lapkričio mėn., pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, už kurią numatyta bausmė – laisvės atėmimas iki penkerių metų, t. y. apysunkis nusikaltimas (2000 m. BK 11 straipsnio 4 dalis). Tai įvertinus spręstina, kad šios R. K. padarytos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, todėl yra BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatytas pagrindas paskirtas bausmes bendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę (BK 63 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju į paskirtos subendrintos bausmės laiką įskaitytina laisvės atėmimo bausmės, paskirtos pagal 2004 m. birželio 4 d. nuosprendį, atlikta dalis.
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal nuteistojo apeliacinį skundą, šios pirmosios instancijos teismo padarytos klaidos neištaisė, todėl keistinas ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendis.
Dėl BPK 20 straipsnio reikalavimų laikymosi
Kasatoriaus argumentai dėl procesinių pažeidimų ikiteisminio tyrimo metu bei įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo priimant teismų sprendimus pakartoti iš jo apeliacinio skundo, dėl jų apeliacinės instancijos teismas išsamiai ir motyvuotai pasisakė juos atmesdamas.
Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis bei įvertinusi skundžiamų teismų sprendimų turinį, neturi pagrindo daryti kitokią išvadą. Visuose procesiniuose veiksmuose, kaip to pageidavo R. K., kaip įtariamasis, dalyvavo jo pasirinktas ar paskirtas gynėjas. Pagal įtariamojo R. K. 2004 m. lapkričio 25 d. apklausos protokolo bei tos pačios dienos jo parodymų patikrinimo vietoje protokolo turinį matyti, kad R. K. parodymai nuoseklūs, detalūs, nurodomi konkretūs asmenys, jų vardai, pavardės ir kiekvieno jų veiksmai, įtariamasis pats perskaitė protokolą ir patvirtino, kad jis surašytas teisingai. Pagal teismo posėdžio 2004 m. gruodžio 1 d. protokolo turinį, apklausiant kaip įtariamąjį R. K., bei akistatos su T. G. 2004 m. gruodžio 7 d. protokolo turinį matyti, kad jis iš esmės nurodė tokias pačias aplinkybes apie savo ir kitų asmenų dalyvavimą darant nusikaltimą. Akistatos metu R. K. atsakė į T. G. klausimus ir pats jam pateikė klausimų, taigi procesinių veiksmų metu jo elgesys buvo valingas ir sąmoningas. Nei jis pats, nei jo gynėjai nėra padarę pastabų dėl įtariamojo sveikatos būklės, taigi ir nėra byloje aplinkybių, kurios kliudytų teismui šių procesinių veiksmų metu gautus duomenis pripažinti teisėtai gautais ir remtis kaip įrodymais darant išvadas dėl R. K. kaltės.
Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį įrodymus įvertinti teisėjai privalo išsamiai ir nešališkai išnagrinėję visas bylos aplinkybes, o priimdami nuosprendį – išdėstyti jame įrodymais paremtas motyvuotas išvadas.
Pagal pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo ir nuosprendžio turinį teisėjų kolegija daro išvadą, kad šių esminių įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių teismas nepažeidė. Analogiškus nuteistojo R. K. argumentus apeliacinės instancijos teismas atmetė, konstatavęs, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindė įrodymais, nurodė motyvus, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta, taigi BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimai įvykdyti.
Kasacinės instancijos teismas įrodymų iš naujo netiria ir nevertina, teismų sprendimus tikrina tik teisės taikymo aspektu (376 straipsnio 1 dalis). Kasatoriaus pateiktas savas įrodymų įvertinimas nepaneigia teismo išvadų ir nėra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė baudžiamojo proceso įstatymą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 22 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 5 d. nuosprendį dėl R. K. pakeisti.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, R. K. pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 8 punktą (1991 m. gruodžio 3 d. įstatymo Nr. I–2061 redakcija) paskirtą bausmę – laisvės atėmimą vienuolikai metų – subendrinti su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2004 m. birželio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 294 straipsnio 2 dalį paskirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir galutinę subendrintą bausmę nustatyti laisvės atėmimą vienuolikai metų, atliekant ją pataisos namuose.
Įskaityti į bausmės laiką R. K. pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2004 m. birželio 4 d. nuosprendį paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliktą dalį.
Kitas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių dalis palikti nepakeistas.