- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-17
- Bylos Nr.
- ATP-502-557/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-33-00241-2014-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutarimo, kuriuo V. G. nubaustas pagal ATPK 130² str., taikant ATPK 30¹ str., 20 parų administraciniu areštu be transporto priemonės konfiskavimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutarimu V. G. nubaustas pagal ATPK 130² str. už tai, kad 2014 m. balandžio 12 d. apie 21.21 val. Plungės m. Birutės g. vairavo R. B. vardu registruotą automobilį „Toyota Celica”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas sunkiai girtas ir neturėdamas teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonių, po to, kai teismo 2013-12-19 nutarimu jam buvo paskirta nuobauda už ATPK 126 str. 4 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus. V. G., taikant ATPK 30¹ str., už ATPK 130² str. numatyto pažeidimo padarymą skirtas 20 parų administracinis areštas be transporto priemonės konfiskavimo. Nutarta, įsiteisėjus nutarimui, automobilį „Toyota Celica”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei sulaikytą šio automobilio registracijos liudijimą grąžinti savininkui ar teisėtam transporto priemonės valdytojui.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono policijos komisariatas prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutarimą ir V. G. skirti ATPK 130² str. sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą. Nurodo, jog V. G. padarė grubų Kelių eismo taisyklių pažeidimą - pakartotinai metų laikotarpyje vairavo automobilį būdamas neblaivus. Plungės rajono apylinkės teismas, priimdamas nutarimą, turėjo paskirti administracinę nuobaudą vadovaudamasis ATPK 130² str. V. G., būdamas neblaivus ir vairuodamas transporto priemonę, priklausančią kitam asmeniui, sąmoningai pažeidė ATPK ir tai darė tyčiniais veiksmais. Teisės pažeidėjas suprato, kad neblaivus vairuodamas transporto priemonę pažeidžia įstatymus, sąmoningai naudojosi kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančiu daiktu (automobiliu). Tai reiškia, kad teisės pažeidėjas savo tyčiniais neteisėtais veiksmais sudarė tokią situaciją, kai jo laikinai valdomas ar naudojamas kito asmens turtas gali būti prarastas. Įstatyme yra nustatyta, kad pažeidimo padarymo įrankis yra konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kas yra jo savininkas. ATPK 26 str. 1 d. numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, tačiau jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Toks teisinių santykių sureguliavimas ginčijamu atveju yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybei už savo veiksmus sugriežtinti ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas.
ATPK 30¹ str. numatyta galimybė skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos, tačiau šiai galimybei realizuoti įstatymų leidėjas kelia tam tikras sąlygas. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytoms taisyklėms, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai.
Administracinės nuobaudos tikslas būtent ir yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, tuo siekiama prevencijos tikslų. Tuo pačiu įstatymas aukščiau iškelia visos visuomenės viešąjį interesą, siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su asmeniniu komfortu. ATPK 20 str., reglamentuojančiame administracinės nuobaudos tikslus, pabrėžiama, kad administracinė nuobauda - atsakomybės priemonė, skiriama už administracinio teisės pažeidimo padarymą, siekiant asmenį nubausti ir auklėti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, apeliantas nesutinka su ta skundžiamo nutarimo dalimi, kuria pažeidėjo V. G. atžvilgiu taikytos ATPK 30¹ str. nuostatos ir netaikyta papildoma administracinė nuobauda – daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis (automobilio) ir kuris nuosavybės teise priklauso R. B., konfiskavimas. Būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
ATPK 26 str. 1 d. inter alia nurodyta, kad konfiskuotas gali būti tik daiktas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktus, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis tam tikrų administracinių teisės pažeidimų bylose. Aptariamoje normoje paminėtos ir bylos dėl ATPK 130² str. numatytų administracinių teisės pažeidimų.
ATPK 130² str. inter alia nustatyta, jog transporto priemonių vairavimas neblaivių vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 str. numatytus pažeidimus, – užtraukia teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims baudą nuo 4000 Lt iki 5000 Lt su transporto priemonės konfiskavimu arba administracinį areštą nuo 20 iki 30 parų su transporto priemonės konfiskavimu.
Kaip matyti, transporto priemonės konfiskavimas, padarius šį administracinį teisės pažeidimą, yra privalomas nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonė, kuri buvo pažeidimo padarymo įrankis, nuosavybės teise priklauso pažeidimą padariusiam ar trečiajam asmeniui. Pagal teismų praktiką transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² str. numatyto pažeidimo padarymą gali būti netaikomas, o ATPK 30¹ str. nuostatų taikymas yra galimas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu.
Taigi, kad nagrinėjamu atveju būtų galima taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir V. G. neskirti papildomos nuobaudos – R. B. priklausančios transporto priemonės konfiskavimo, turi būti nustatytas teisiškai reikšmingas faktas, kad transporto priemonė, kuria V. G. padarė ATPK 130² str. numatytą pažeidimą, buvo paimta ir naudota prieš jo savininko R. B. valią. Iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo matyti, jog teismas patikėjo vien pažeidėjo V. G. paaiškinimu, kad R. B. nebuvo davęs jam leidimo naudotis savo automobiliu, todėl padarė išvadą, kad automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Tačiau su tokia apylinkės teismo išvada apeliacinės instancijos teismas sutikti negali.
Bylos medžiaga nustatyta, kad V. G. disponavo ne tik R. B. priklausančio automobilio „Toyota Celica”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rakteliais, kurie suteikė jam galimybę važiuoti minėtu automobiliu ir padaryti pažeidimą, bet ir automobilio registracijos liudijimu, kuris buvo paimtas ir šiuo metu yra saugomas Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono policijos komisariato Kelių policijos poskyryje (b. l. 2). R. B. apie teismo posėdį apylinkės teisme buvo pranešta tinkamai (b. l. 25), tačiau jis į posėdį neatvyko, tik pateikė prašymą (b. l. 26) bylą nagrinėti jam nedalyvaujant ir nekonfiskuoti jam priklausančio automobilio. Jokių aplinkybių apie tai, kad jis V. G. neleido disponuoti jam priklausančia transporto priemone, kad automobilis buvo paimtas prieš jo valią, teismui R. B. nenurodė. Kartu pastebėtina, jog R. B. buvo išsiųstas pranešimas (b. l. 34) apie tai, jog Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono policijos komisariatas dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutarimo panaikinimo (pakeitimo) padavė apeliacinį skundą, todėl jis turi teisę pateikti atsiliepimą į apeliacinį skundą. Tačiau jokio atsiliepimo R. B. apeliacinės instancijos teismui nepateikė, tuo būdu net nebandydamas įrodyti, kad jis nėra atsakingas už jo nuosavybės – automobilio panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Daryti išvadą, kad V. G. automobilį pasiėmė prieš daikto savininko valią, neleidžia ir tai, kad dėl šio įvykio R. B., sužinojęs, kad jo automobilis sulaikytas, nesikreipė į policiją dėl neteisėto automobilio užvaldymo ar vagystės.
Už daikto panaudojimą visuomet atsako jo savininkas, perduodamas savo turtą valdyti ir naudoti kitiems asmenims, savininkas prisiima ir su tuo susijusią riziką, todėl turi imtis priemonių apsaugoti savo turtą nuo neteisėto panaudojimo. Aukščiau aptartos aplinkybės rodo, jog R. B. nesiėmė visų įmanomų priemonių, kad jam priklausantis automobilis nebūtų panaudotas pažeidimo padarymui.
Apygardos teismas laiko, jog nagrinėjamu atveju iš nustatytų bylos duomenų neseka išvada, kad automobilis buvo paimtas prieš savininko R. B. valią ir juo buvo disponuojama neteisėtai, todėl ši situacija negali būti vertinama kaip išskirtinė. Savininko teisės ginamos, kai teisės pažeidėjas pažeidimo padarymui panaudojo daiktą (automobilį ar kt.), kuris buvo neteisėtai jo valdomas ar naudojamas, o šiuo atveju tokia išvada neišplaukia.
Konstitucinio Teismo doktrinoje išaiškinta, jog nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Savininkas, kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis, lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. ATPK 26 str. 1 d. numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilyginamas jo faktiniam žuvimui, dėl to savininkas praranda galimybę jį susigrąžinti natūra. Nepaisant to, jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Kadangi automobilis prarastas dėl neteisėtų V. G. veiksmų, automobilio savininkas R. B. savo teises gali apginti civilinio proceso tvarka, reikalaudamas iš kalto asmens atlyginti padarytą žalą.
Remiantis tuo, kas nustatyta, konstatuotina, kad apylinkės teismas nepagrįstai pažeidėjo V. G. atžvilgiu taikė ATPK 30¹ str. nuostatas ir netaikė jam papildomos administracinės nuobaudos – daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis (automobilio) ir kuris nuosavybės teise priklauso R. B., konfiskavimo. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas nutarimas keistinas dėl netinkamo ATPK 30¹ str. nuostatų taikymo ir V. G. taikytina papildoma nuodauda – automobilio „Toyota Celica”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas. Kadangi panaikinti nutarimą, kaip to prašo apeliantas, nėra pagrindo, nes apylinkės teismo padarytas pažeidimas netinkamai taikant ATPK 30¹ str. nuostatas gali būti ištaisytas nutarimą pakeičiant, apeliacinis skundas tenkintinas tik iš dalies.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutarimą pakeisti, ir taikyti V. G. ATPK 130² str. numatytą papildomą administracinę nuobaudą – automobilio „Toyota Celica”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su sulaikytu šio automobilio registracijos liudijimu konfiskavimą.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.