Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, sekretoriaujant Benediktai Baranauskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įstatyminiams atstovams D. S.-B. bei L. B., išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebausto, administracinio teisės pažeidimo bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. B., 2015-09-05 apie 02.10 val., šalia Vyduno - V. Tolminkelio g. esančios sankryžos, Vilniuje, vairuodamas automobilį „BMW 320“, v/n (duomenys neskelbtini) kuris neregistruotas įstatymo nustatyta tvarka, kuriam neatlikta privalomoji techninė apžiūra, kuris nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, vairavo neturėdamas teisės vairuoti, buvo neatidus ir važiuodamas pro stovintį automobilį „Audi A6“, v/n (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir apgadino. Iš įvykio vietos L. B. pasišalino. Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 126, 222, 226 punktų reikalavimus ir tokiose L. B. veiksmuose įžvelgtini administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 1 dalyje bei 123 straipsnio 5 dalyje, požymiai.

Teismo posėdžio metu L. B. savo kaltę dėl svetimo turto (automobilio) apgadinimo bei dėl transporto priemonės vairavimo neturint vairuotojo pažymėjimo pripažino ir nuoširdžiai gailisi. Tačiau neigia, jog jis iš įvykio vietos pasišalino tyčia, siekdamas išvengti jam griesiančios administracinės atsakomybės. Nurodė, kad dar 2015 metų vasarą, iš draugo M. N. už 50 eurų nusipirko automobilį „BMW 320“. Jis vairuotojo pažymėjimo neturi. Paaiškino, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytomis aplinkybėmis jis vairavo automobilį „BMW 320“ bei stovėjimo aikštelėje šalia kebabinės bevažiuodamas atbulai kontakto tarp automobilių nepajuto ir jokio pašalinio garso negirdėjo, todėl išvažiavo iš įvykio vietos. Tyčios pasitraukti ji neturėjo. Kartu automobilyje „BMW“ važiavo draugas M., kuris buvo išregės alkoholio bei miegojo ir D. Š.. Papildomai pranešė, kai jis neslėpė pažeidimo, bendradarbiavo su policijos pareigūnais, nedarė jokių kliūčių dėl pažeidimo išsiaiškinimo. Ant automobilio „BMW“ nebuvo matyti išorinių apgadinimų. Jis važiuodamas atbulas negirdėjo pašalinio garso, jokio kontakto nejautė. Sutinka, kad automobilį vairavo neturėdamas visų būtinų dokumentų. Remiantis aukščiau išdėstytu L. B. mano, jog administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 130 str. 1 d., jis nepadarė.

Liudytojas D. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba Vilniaus AVPK Kelių policijos valdyboje vyr. patrulio pareigose. Nurodė, kad 2015-09-05 tarnybos metu iš Vilniaus m. OVS gavo pranešimą apie eismo įvykį Vydūno-Tolminkemio g., Vilniuje. Nuvykęs į nurodytą vietą šalia kebabinės policijos pareigūnus pasitiko apgadinto automobilio „Audi“ savininkas, kuris pranešė, jog automobilis „BMW“ stovėjimo aikštelėje važiuodamas atbulas atsitrenkė į stovintį „Audi“ bei nesustodamas išvažiavo. Prie kebabinės buvo nemažai žmonių, todėl apžiūrėjus „Audi“ ant jo buvo matyti apgadinimo žymės – nubrauktas galinis bamperis bei sparnas.

Liudytojas A. S. paaiškino, kad tarnybos metu buvo nuvykęs į įvykio vietą, kur stovėjimo aikštelėje šalia kebabinės buvo apgadintas stovintis automobilis „Audi“. Iš vieno liudytojo pasakojimo A. S. suprato, jog į stovinti „Audi“ atsitrenkė atbulas važiavęs automobilis „BMW“ bei po to išvažiavo. Automobilį „BMW“ vairavo jaunuolis apie 20-20 metų amžiaus. Dėl šio įvykio surašė tarnybinį pranešimą.

Liudytojas D. S. paaiškino, kad jis yra automobilio „Audi“, v/n (duomenys neskelbtini) savininkas. 2015-09-05 apie 02.00 val. stovėjo su draugais šalia kebabinės bei kalbėjo. Matė, kad šalia stovėjo jaunuolių kompanija, kurie vartojo alkoholį. Netrukus prie šios asmenų kompanijos priėjo kita grupelė jaunuolių, tarp jų įvyko kažkoks konfliktas. Keli vaikinai greitai įsėdo į šalia stovinti automobilį „BMW“, šis automobilis pajudėjo atbulas bei atsitrenkė į „Audi“, po to greitai išvažiavo. D. S. teigimu jis dar bandė stabdyti nuvažiavusį „BMW“, mosikavo rankomis, tačiau tai jam nepavyko padaryti. Kas vairavo automobilį „BMW“ jis nematė, tačiau įsidėmėjo šios transporto priemonės valstybinį numerį. Buvo apgadintas automobilio „Audi“ galinis bamperis, įlenktas galinis sparnas. Nuo smūgio „Audi“ kėbulas net kažkiek sujudėjo.

Liudytojas V. M. paaiškino, kad 2015-09-05 nakties metu nuėjo prie kebabinės, kur sutiko pažįstamus L. B., D. Š. bei M. N.. M. N. buvo gerokai išgėręs. Liudytojas matė, kaip M. N. buvo sodinamas į automobilį „BMW“. V. M. nuėjo į kebabinę, po kelių minučių jis išgirdo riksmą laukė bei išėjus pamatė nuvažiuojantį „BMW“. Stovėjimo aikštelėje stovėjo automobilis „Audi“, aplink jį bėgiojo žmonės, V. M. matė, jog „Audi“ buvo subraižytas. Kontakto garso tarp automobilių jis negirdėjo, buvo girdėti tik jaunuolių riksmai.

Liudytojas L. B. paaiškino, kad nakties metu jis buvo stovėjimo aikštelėje šalia kebabinės. Ši aikštelė nėra apšviesta dirbtiniu apšvietimu. Liudytojas stovėdamas apie 2-3 metrų atstumu matė, kaip automobilis „BMW“ kurį vairavo vaikinas, važiuodamas atbulas atsitrenkė į stovintį automobilį „Audi“ ir išvažiavo. Automobilis „BMW“ iš aikštelės išvažiavo nesustodamas. Kontaktas tarp automobilių nebuvo toks stiprus, garsas buvo.

Liudytojas D. Š. paaiškino, kad L. B. pažįsta apie 3-4 metus. Apie tai, jog L. B. neturi vairuotojo pažymėjimo, D. Š. tuo metu, t. y. 2015-09-05, nežinojo. Šalia kebabinės stovėjo „BMW“, vienas iš draugų M. N. buvo gerokai apgirtęs nuo alkoholio, todėl L. bei jis nusprendė M. automobiliu nuvežti namo. Į „BMW“ ant galinės sėdynes įsodino M., o jis pats atsisėdo priekinėje keleivio vietoje. L. vairuodamas „BMW“ važiavo atbulas, judėjo lėtai, automobilio langai buvo uždaryti, muzika salone negrojo. Kiek pavažiavus atbulai, L. išsuko iš aikštelės ir išvažiavo. Liudytojo teigimu, jis sėdėdamas „BMW“ jokio pašalinio kontakto bei garso negirdėjo. Smūgio nebuvo. Išvažiuojant iš aikštelės matė vieną girtą vaikiną, kuris mosikavo rankomis, tačiau pagalvojo, jog sustojus gali kilti konfliktinė situacija, todėl nesustodami išvažiavo.

Motyvuojamoji dalis

Pažeidėjas baustinas. Byla dalyje nutrauktina.

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 str. 1 d.). Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Vyriausiojo administracinio teismo, formuojančio Lietuvos teismų praktiką administracinėse bylose, praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal minimo nusižengimo esmę kaltė jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1715/2007, N63 - 2972/2010 ir kitos).

Iš bylos aplinkybių matyti, kad L. B. veiksmuose nėra tyčios. Be to, iš pažeidėjo parodymų, matyti, kad jokių objektyvių duomenų, jog jis po įvykusio eismo įvykio būtų tyčia siekęs išvažiuoti ir tuo vengti administracinės atsakomybės, nėra. Priešingai, teismo posėdžio metu kaltininkas iš karto pripažino savo kaltę dalyje dėl svetimo turto apgadinimo. Pasišalinimui iš įvykio vietos konstatuoti būtina pažeidėjo tyčia. Šiuo atveju L. B. veiksmuose nėra tyčios. Apie tai, jog jo automobilis 2015-09-05 galėjo kontaktuoti ir apgadinti stovintį automobilį „Audi“ sužinojo tik policijoje. L. B. aiškindamas policijos pareigūnui eismo įvykio aplinkybes, nurodė, jog sekančią dieną po šio įvykio jam priklausantis automobilis buvo apvogtas, Automobilio kėbulas buvo subraižytas aštriu daiktu. Šiuo metu automobilis „BMW“ yra priduotas į metalo supirktuvę. Jis teigia, kad jei būtų supratęs apie eismo įvykį, būtų sustojęs, bet pašalinio garso jis negirdėjo. Pažymėtina, kad teismo posėdyje apklausti liudytojai D. S., V. M., L. B. nurodė, kad stovėjimo aikštelėje šalia kebabinės buvo daug jaunuolių, kurie vartojo alkoholinius gėrimus bei garsiai rėkavo. Kaip teigia liudytojai D. M. ir A. S. prie stovinčio automobilio „Audi“ buvo daug žmonių, kurie sprendžiant iš jų elgesio, buvo apgirtę nuo alkoholio, jie kėlė triukšmą. Akivaizdu, kad L. B. važiuodamas atbulas stovėjimo aikštelėje dėl šio asmenų keliamo triukšmo galėjo negirdėti kontakto su „Audi“. Policijos pareigūnams apžiūrėjus „Audi“, jie užfiksavo galinio bamperio bei įlenkto galinio sparno žymės. Tyrimo medžiagos duomenimis (b.l. 17), automobilio „Audi“ galinio bamperio kairės pusės kampas yra nežymiai įbrėžtas, matyti bamperio dažų braukimo pėdsakas. Liudytojo D. Š. teigimu, jis bevažiuodamas, kaip keleivis, automobiliu „BMW“, jokio pašalinio garso negirdėjo. Liudytojas L. B. patvirtino, jog kontaktas tarp automobilių nebuvo toks stiprus, garsas buvo. Teismo vertinimu iš esamos situacijos, kai nakties metu neapšviestoje stovėjimo aikštelėje, L. B. vairuojamas automobilis, važiuodamas lėtai atbulas, dėl šalia buvusių jaunuolių kompanijos keliamo triukšmo, riksmų, objektyviai galėjo ir neišgirsti nestipraus atsitrenkimo į stovintį automobilį „Audi“. Manoma, kad L. B. pagrįstai nevertino kontakto tarp automobilių kaip eismo įvykio. Pagrindo netikėti L. B. teismas neturi, nes kaip matyti iš tyrimo medžiagos, ant automobilio „Audi“ nėra įžvelgiami žymūs apgadinimai.

Atsižvelgiant į administracinio teisės pažeidimo byloje esamus duomenis, asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn paaiškinimus, visas iškilusias abejones teismas vertina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (principas – in dubio pro reo) ir sprendžia, kad L. B. veiksmuose nėra pažeidimo sudėties, numatyto LR ATPK 130 str. 1 d., todėl vadovaujantis LR ATPK 250 str. 1 p., administracinio teisės pažeidimo byla dėl L. B. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 130 str. 1 d., nutrauktina.

Tačiau iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad L. B., 2015-09-05 apie 02.10 val., šalia Vyduno - V. T. g. esančios sankryžos, Vilniuje, vairuodamas automobilį „BMW 320“, v/n (duomenys neskelbtini) kuris neregistruotas įstatymo nustatyta tvarka, kuriam neatlikta privalomoji techninė apžiūra, kuris nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, vairavo neturėdamas teisės vairuoti, buvo neatidus ir važiuodamas pro stovintį automobilį „Audi A6“, v/n (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir apgadino, ir tuo šiais veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 126, 226 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, 123 straipsnio 1 bei 5 dalyse. Pažymėtina, kad dėl svetimo turto apgadinimo L.B. savo kaltės neneigia ir parodė, kad eismo įvykis kilo dėl jo neatidumo. Atsižvelgiant į tai, kad L. B. administracinė tvarka nėra baustas, yra jauno amžiaus, jam už šių pažeidimų padarymą yra skirtina LR ATPK 127 str. 2 d., 123 str. 1 ir 5 d. sankcijoje numatyta bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 205 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 24 str., 31 str. 1 d. 1 p., 286 - 288 straipsniais, 127 straipsnio 2 dalimi, 123 straipsnio 1 ir 5 dalies, teismas,

nutaria:

pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį, paskirti 144 (vieno šimto keturiasdešimt keturių) eurų baudą;

pagal LR ATPK 123 straipsnio 1 dalį, paskirti 14 ( keturiolika) eurų baudą;

pagal LR ATPK 123 straipsnio 5 dalį, paskirti 11 ( vienuolika) eurų baudą;

L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu administracinių teisės pažeidimų bylų teiseną pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Vadovaujantis LR ATPK 33 straipsnio 2 dalimi paskirti L. B. galutinę bausmę – 144 (vieno šimto keturiasdešimt keturių) eurų baudą.

Pagal ATPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus perduotas antstoliui dėl priverstinio baudos išieškojimo (ATPK 314 str. 1 d.).

Nutarimas per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.