- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-20
- Bylos Nr.
- 2A-1355-413/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Rūta Palubinskaitė, Aušra Baubienė
- Atsakovas
- A. K.
- Ieškovas
- J. I.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Palubinskaitės ir Aušros Baubienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3523-91/2009 pagal ieškovės J. I. ieškinį atsakovei A. K. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu (b. l. 21-22) prašė priteisti iš atsakovės 16 263,90 Lt žalą už sugadintą turtą, 2 071,68 Lt už valymo sistemos įsigijimą, 5 proc. metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad 2008-04-04, nakties metu, atsakovės bute R.Juknevičiaus g. 52-6, Marijampolėje, trūkus vandens nuleidimo bakelio žarnelei, buvo aplietas ieškovei priklausantis butas, esantis to paties namo 3 bute. Ieškovė, vadovaudamasi lokaline darbų sąmata, teigė, kad dėl atsakovės kaltės jai buvo padaryta 16 263,90 Lt žala, be to, dėl kenksmingų gyvenimo sąlygų ji buvo priversta įsigyti 2 071,68 Lt vertės valymo sistemą.
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2009 m. gegužės 26 d. sprendimu (b.l. 61-62) ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovės 6000 Lt žalos atlyginimą už sugadintą turtą, 550,02 Lt žyminį mokestį ir 150 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti; įpareigojo atsakovę apmokėti 1190 Lt išlaidas už byloje atliktą ekspertizę bei priteisė iš atsakovės valstybei 8,50 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nustatė, kad žalos atsiradimo faktas byloje yra įrodytas ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais, liudytojo parodymais, UAB „Kovertus“ ekspertizės aktu ir atsakovės sutikimu iš dalies atlyginti padarytą žalą. Nustatydamas priteistinos žalos dydį, teismas rėmėsi ekspertizės aktu ir konstatavo, kad dėl atsakovės kaltės ieškovei buvo padaryta 8264 Lt žala. Nustatęs, kad atsakovės veiksmuose nebuvo tyčios ir atsižvelgdamas į atsakovės sunkią materialinę padėtį, teismas priteistiną žalos dydį sumažino iki 6000 Lt.
Šalies argumentai
Atsakovė apeliaciniu skundu (b.l. 63-64) prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 26 d. sprendimą pakeisti ir priteisti ieškovei 3285,81 Lt žalai atlyginti pagal atsakovės prie apeliacinio skundo pateiktą UAB „Alvarsas“ darbų sąmatą. Nurodo, kad teismas, nustatydamas žalos dydį, neatsižvelgė į rinkos pokyčius statybų ir butų remonto sektoriuje, nepagrįstai vadovavosi 2008 metų kainomis, kadangi sutinkamai su CK 6.249 str. 5 d. nuostatomis padaryta žala turi būti apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną. Be to, priteisdamas iš atsakovės visą ieškovės sumokėtą žyminį mokestį, teismas pažeidė CPK 93 str. 2 d. reikalavimus, kadangi patenkintų ieškovės reikalavimų dalis sudarė tik 33 proc. ginčijamos sumos.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 70-71) prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nesutikdama su apeliaciniu skundu, ieškovė nurodo, kad žalos dydį nustatė pačios atsakovės pasirinktas ekspertas. Jokių pretenzijų ir prašymų ekspertui atsakovė nepareiškė. Prašymas sumažinti priteistos žalos dydį vadovaujantis atsakovės prie apeliacinio skundo pateiktu UAB „Alvarsas“ žalos paskaičiavimu yra nepagrįstas, kadangi apeliantė remiasi įrodymu, kuris nebuvo tirtas pirmosios instancijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies
Pagal CK 6.266 str. 1 d. žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. nustatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl force majeure (nenugalimos jėgos) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Nurodytoje teisės normoje nustatyta deliktinė civilinė atsakomybė be kaltės, t. y. atsakomybei atsirasti pakanka, kad būtų nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp veiksmų ir žalos.
Nagrinėjamoje byloje nustatytas žalos padarymo faktas – sugadintas ieškovės turtas (aplietas butas) CK 6.249 str. 1 d.). Atsakovės, kaip R.Juknevičiaus g. 52-6 buto savininkės. veiksmų neteisėtumas pasireiškė tuo, kad apeliantė tinkamai nepasirūpino buto priežiūra, dėl ko trūkus vandens nuleidimo bakelio žarnelei, buvo aplietas ieškovei priklausantis butas. Nuosavybės teisę įgyvendinančio asmens pareiga – nepažeisti įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų (CK 4.37 str.1 d.), todėl pastato savininkas turi pareigą rūpintis, kad pastate nebūtų trūkumų, juos pašalinti, jeigu jų yra, o savininko neteisėtu neveikimu laikytinas nurodytos pareigos nevykdymas bei kartu bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246, 6.266 str. str.). Todėl teismo išvada, kad atsakovei tenka pareiga atlyginti padarytą žalą yra teisinga.
Žalos dydžiui nustatyti teismas pagrįstai vadovavosi UAB „Kovertus“ ekspertizės akto išvadomis (b.l. 48), kadangi žalą apskaičiavo asmuo, turintis specialias tos srities žinias ir reikiamą kvalifikaciją, kitais leistinais įrodymais ši išvada nebuvo paneigta, todėl teismui nebuvo pagrindo ja abejoti (CPK 177, 185, 216 straipsniai). Teismas taip pat pagrįstai sprendė, kad atsakovė turi atlyginti nuostolius, bet neatlyginti žalą natūra, kadangi nei teisminio nagrinėjimo metu, nei po bylos išnagrinėjimo apeliante nepasiūlė realaus ir ieškovei priimtino žalos atlyginimo natūra būdo, todėl konstatuotina, kad CK 6.281 str. reikalavimai pažeisti nebuvo. Tačiau kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal eksperto darbų sąmatą į darbų vertę yra įskaičiuota ir 1801 Lt pridėtinės vertės mokesčio (PVM) suma. Byloje nepateikti įrodymai, kad ieškovė už buto remontą būtų sumokėjusi eksperto sąmatoje nustatytą sumą pinigų, remonto darbus atliekant ūkio būdu arba įmonėms, kurios nėra PVM mokėtojos, toks mokestis nėra mokamas, todėl žalos atstatymo kaštų vertė mažintina iki 10 005 Lt (11806-1801). Įvertinus ieškovės buto apdailos nusidėvėjimą 30 proc., galutinis žalos atstatymo kaštų dydis sudarytų 7003,50 Lt (10 005 – 3001,50 (30 proc.)).
Pagal CK 6.251 straipsnio 2 dalį teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Kolegija sutinka su teismo išvada, kad atsižvelgiant į atsakovės, kuri viena augina du nepilnamečius vaikus (b.l. 52-53), turtinę padėtį ir veiksmų, dėl kurių buvo padaryta žala, pobūdį nagrinėjamoje byloje buvo pagrindas prašomos priteisti žalos dydį sumažinti. Vertinant aptartas aplinkybes ir bylos įrodymų visetą, kolegijos nuomone, protingas ir teisingas mažintinos žalos dydis turėtų sudaryti 30 proc., arba 2 101 Lt. Todėl teismo sprendimo dalis dėl 6000 Lt žalos priteisimo keistina, mažinant priteistą žalą iki 4902,50 Lt (7003,50-2101).
Kolegija nepagrįstais pripažįsta apeliantės argumentus, kad žala turėjo būti paskaičiuota pagal kainas, galiojusias teismo sprendimo priėmimo dieną, kadangi nagrinėjamo ginčo teisiniam santykiui taikytinos kainos, galiojusios žalos padarymo metu (CK 6.249 str. 5 d.). Atsakovės prie apeliacinio skundo pridėta lokalinė sąmata (b.l. 66) apeliacinės instancijos teismui pateikta pažeidžiant CPK 314 str. reikalavimus, be to, jos duomenys nepaneigia eksperto išvados, todėl kolegija tokia pažyma negali vadovautis. Tačiau pagrįstais pripažintini apeliantės argumentai, jog teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas, pažeisdamas CPK 93 str. 2 d. reikalavimus, kadangi priteisdamas visas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės, teismas neatsižvelgė į tai, kad jos reikalavimus tenkino tik iš dalies.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą dėl žalos atlyginimo ir sumažinusi priteistą sumą iki 4902,50 Lt, pripažinusi apeliantės argumentus dėl bylinėjimosi išlaidų pagrįstais, atitinkamai perskaičiuoja pirmosios instancijos teismo priteistas išlaidas ir atsakovės išlaidas paduodant apeliacinį skundą. Už 18 335,58 Lt dydžio reikalavimą ieškovė sumokėjo 550,07 Lt Lt (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Teismas ieškovės reikalavimus tenkino 33 proc., t.y. 6000 Lt apimtyje. Todėl iš atsakovės galėjo būti priteistos ne visos išlaidos, bet 33 proc. ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų, t.y. 181,52 Lt žyminio mokesčio (550,07x33 proc.) ir 2,80 Lt (8,50x33 proc.) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 88, 93 str.). Paduodant apeliacinį skundą atsakovė nuo ginčijamos sumos (2714,19 Lt) sumokėjo 81 Lt žyminio mokesčio. Apeliacinės instancijos teismui patenkinus atsakovės reikalavimus 1616,69 Lt dalyje (60 proc.), iš ieškovės apeliantės naudai turėtų būti priteistos 48,60 Lt išlaidos, susijusios su apeliacinio skundo padavimu (81x60 proc.). Vadovaujantis ekonomiškumo principu tikslinga atlikti priteistų piniginių sumų užskaitą ir sumažinti ieškovei priteistą žyminį mokestį iki 132,90 Lt (181,52-48,60).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str., teisėjų kolegija
nutaria:
apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 26 d. sprendimą ir sumažinti iš atsakovės A. K. ieškovei J. I. priteistą žalos atlyginimą nuo 6000 Lt iki 4902,50 Lt, žyminį mokestį nuo 550,02 Lt iki 132,90 Lt ir išlaidas valstybei nuo 8,50 Lt iki 2,80 Lt.
Kitos sprendimo dalies nekeisti.