- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-01
- Bylos Nr.
- e2S-1103-613/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- A. G.
- Atsakovas
- L. G.
- Advokatai
- Ričardas Norė
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. G. (A. G.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutarties, kuria teismas taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą, civilinėje byloje pagal ieškovo A. G. ieškinio atsakovei L. G. dėl santuokos nutraukimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. G. kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą, prašydamas panaikinti bažnytinės santuokos įrašą dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo sutuoktiniams palikti santuokos metu turėtas pavardes; nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove; nustatyti ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką pagal ieškovo pateiktą tvarką; priteisti iš ieškovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės, paskiriant atsakovę šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; padalyti santuokoje įgytą turtą ieškinyje nurodytu būdu. Priteisti iš atsakovės ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi nustatė ieškovui 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus. Išaiškino, kad, nustatytu terminu trūkumų nepašalinus, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.
3. Teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškinio reikalavimų apmokestinimo žyminiu mokesčiu, nurodė, kad su santuokos nutraukimo klausimu yra išsprendžiami visi iš to kylantys išvestiniai reikalavimai, t. y. nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo klausimai, kurių kiekvienas atskirai papildomu žyminiu mokesčiu neapmokestinamas. Tačiau vertino, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo yra atleidžiami tik ieškovai, prašantys priteisti išlaikymą vaikams. Ieškovas teismo prašo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove, pats ieškovas sutinka mokėti vaikams po 250,00 Eur kas mėnesį, dėl to padarė išvadą, kad už turtinį reikalavimą mokama CPK 80 straipsnio tvarka.
4. Teismas taip pat nustatė, kad nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių dalijamo turto vertę, nepateikti automobilio registracijos dokumentai ir nepilnamečio sūnaus M. G. (M. G.) gimimo liudijimas. Todėl nusprendė, kad ieškinys turi trūkumų ir ieškovui nustatytinas terminas šiems trūkumams pašalinti.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Ieškovas A. G., atstovaujamas advokato Ričardo Noreikos, (toliau – apeliantas) teismui pateikė atskirąjį skundą. Nurodo, kad su skundžiama teismo nutartimi nesutinka, prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Ieškovas teigia, kad ieškinio reikalavimas priteisti iš jo išlaikymą vaikams nėra turtinis reikalavimas, todėl juridiškai negali būti apmokestinamas CPK 80 straipsnyje nustatyta tvarka. Reikalavimas yra turtinis tik tada, kai jį patenkinus asmuo įgyja tam tikrą turtinę naudą, kitaip tariant, atsiranda tiesioginiai turtiniai padariniai, lemiantys šalies finansinės būklės pagerėjimą. Šiuo atveju ieškovas prašo iš jo priteisti išlaikymą vaikams, dėl šio prašymo ieškovas neįgaus jokios turtinės naudos. Dėl to pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš jo išlaikymą vaikams yra apmokestinamas žyminiu mokesčiu, kaip turtinis reikalavimas, yra nepagrįsta.
5.2. Nurodė, kad, nustatydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir IĮ „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertę, rėmėsi pelno (nuostolių) ataskaitomis, balansais ir t. t., t. y. duomenimis, kurie jam žinomi. Kilus ginčui dėl verslo verčių, bylos nagrinėjimo metu bus galima atlikti verslo vertinimą ar skirti ekspertizę faktinėms akcijų vertėms nustatyti. Dėl to pirmosios instancijos teismo išvada, kad reikia pateikti įrodymus apie tiksliais verslų vertes, dar ieškinio priėmimo stadijoje yra ankstyva ir neteisėta.
5.3. Teigia, kad santuokoje įgyto dalytino automobilio aplinkybėms patvirtinti pateikė VĮ „Regitra“ pažymą, iš kurios matyti visi duomenys apie dalytiną automobilį nuo jo identifikacinių duomenų iki įregistravimo valdytojo vardu datos, todėl pirmosios instancijos teismo reikalavimas pateikti automobilio registracijos dokumentus yra nepagrįstas. Be to, teismui manant, kad byloje trūksta tam tikro dokumento ar automobilio techninio paso, šiuos klausimus galima išspręsti parengiamojoje stadijoje, tačiau ne nustatant trūkumus.
5.4. Ieškovas teigia, kad kartu su ieškiniu pateikė dukros gimimo liudijimą ir sūnaus Marko gimimo įrašą. Taip pat pažymėjo, jog santuokos liudijimo ir sūnaus Marko gimimo liudijimo neturi, šie dokumentai yra pas atsakovę. Mano, kad tokie klausimai kaip vaiko gimimo liudijimo pateikimas gali ir privalo būti sprendžiami ne ieškinio priėmimo stadijoje, o vėlesniuose etapuose.
5.5. Pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas ar įrodymų (ne) pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio. Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės. Priešingu atveju ne tik pasunkėtų civilinis procesas ir užsitęstų civilinės bylos iškėlimas, bet ir būtų neproporcingai apribota asmens teisė kreiptis į teismą, nes ieškovas būtų verčiamas teismui pateikti tokius ieškinio įrodymus, kurių galbūt iš viso nėra. Dėl šių priežasčių įrodymų pakankamumo klausimas neturėtų būti sprendžiamas procesinio dokumento priėmimo stadijoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1323/2013, 2013 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1682/2013).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
7. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo
8. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314, 338 straipsniai).
9. 2020 m. rugsėjo 28 d. teisme gauti ieškovo A. G. atstovo advokato R. Noreikos rašytiniai paaiškinimai. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškovo atstovo teikiamais rašytiniais paaiškinimais, vertina, kad jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau nei buvo pateiktas atskirasis skundas, rašytinių paaiškinimų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, dėl to nusprendžia rašytinius paaiškinimus pridėti prie bylos medžiagos.
Dėl atskirojo skundo argumentų
10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutarties, kuria teismas taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą, teisėtumas ir pagrįstumas.
11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad viena pagrindinių žmogaus teisių garantijų yra jo teisė kreiptis į teismą. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Šios tvarkos nesilaikymas sukelia procesinių teisinių padarinių – civilinė byla neiškeliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų procesiniuose įstatymuose nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų.
12. Žyminio mokesčio sumokėjimo klausimas yra glaudžiai susijęs su tinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu, su visuotinai pripažįstama proceso šalies pareiga inicijuojant procesą. Žyminis mokestis – proceso įstatymo nustatyta pinigų suma, kurią šalys, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškėjai ar kreditoriai privalo sumokėti už tam tikrus CPK nustatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus. Žyminio mokesčio paskirtis – perkelti dalį valstybės vykdomo teisingumo išlaidų byloje dalyvaujantiems asmenims, turintiems teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Įstatymas suteikia apsaugą abiem proceso šalims – ieškovui ir atsakovui, todėl žyminis mokestis iš dalies apsaugo asmenis nuo nepagrįstų reikalavimų reiškimo teisme. CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas ieškinys ar priešieškinis apmokamas nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, kuris turi būti sumokamas prieš atliekant tam tikrus procesinius veiksmus. Taigi, žyminio mokesčio sumokėjimas yra viena iš esminių civilinės bylos iškėlimo teisme sąlygų.
13. Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl asmens pareigos mokėti žyminį mokestį už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo iš ieškovo, pareikštą santuokos nutraukimo byloje, ir šio reikalavimo kvalifikavimo kaip atskiro turtinio reikalavimo.
14. CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas šioje teisės normoje nustatyto dydžio žyminis mokestis. CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo – pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą.
15. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką ir išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Šie reikalavimai koreliuoja su proceso teisės normomis – pagal CPK 385 straipsnio 1 dalį, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas pareikštas, klausimus. Taigi, santuokos nutraukimo byloje yra sprendžiama tiek dėl turtinių, tiek ir dėl neturtinio pobūdžio reikalavimų, ir bendroji taisyklė yra tokia, kad santuokos nutraukimo ir jos nutraukimo padarinių klausimai išsprendžiami tuo pat metu.
16. Aiškindamas šias teisės normas kasacinis teismas formuoja nuoseklią praktiką, kad santuokos nutraukimo padarinių klausimai turi būti sprendžiami toje pačioje byloje kaip ir santuokos nutraukimas ir tik išimtiniais atvejais galimas tokių reikalavimų sprendimas atskiroje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/09; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2011). Tokia pozicija grindžiama nuostata, kad tik visus klausimus sprendžiant kompleksiškai galima tinkamai išsiaiškinti ir nuspręsti dėl visų santuokos nutraukimo padarinių, nes šių klausimų sprendimas dažnai tarpusavyje glaudžiai susijęs, pavyzdžiui, išlaikymo vaikui priteisimas turtu (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 3 punktas) gali turėti įtakos sprendžiant dėl turto padalijimo tarp buvusių sutuoktinių.
17. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, esant turtiniam ginčui, nepriklausomai nuo to, iš kokių teisinių santykių jis kyla, civilinio proceso tvarka nagrinėtinas ginčas dėl turto turi būti apmokamas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu. CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto formuluotė „turtiniuose ginčuose“ reiškia, kad ji yra universali, savo turiniu platesnė negu vartojama Civiliniame kodekse. Ji apima visus atvejus, kai teisme reiškiamas ginčas dėl turto, todėl tuo atveju, kai reikalavimas padalyti turtą yra reiškiamas teisme, nepriklausomai nuo to, iš kokių teisinių santykių kilo ginčas, jis turi būti apmokamas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-111/2012). Taigi, santuokos nutraukimo byloje reikalavimas dėl turto padalijimo yra kvalifikuojamas kaip atskiras turtinis reikalavimas ir apmokamas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas taisykles. Visi kiti neturtinio pobūdžio reikalavimai, kurie patenka į CK 3.59 straipsnyje nustatytų, privalomai spręstinų nutraukiant santuoką klausimų ratą, kvalifikuojami kaip reikalavimas dėl santuokos nutraukimo ir yra apmokami žyminiu mokesčiu kaip vienas neturtinio pobūdžio reikalavimas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas.
18. Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė ieškinį atsakovei dėl santuokos nutraukimo ir su santuokos nutraukimu susijusių padarinių, t. y.: 1) dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo; 2) dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo; 3) dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo; 4) dėl turto padalijimo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo yra atleidžiami tik ieškovai, prašantys priteisti išlaikymą vaikams. Kadangi ieškovas teismo prašo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove, pats ieškovas sutinka mokėti vaikams po 250,00 Eur kas mėnesį, padarė išvadą, kad reikalavimas yra turtinis ir jis apmokestinamas žyminiu mokesčiu CPK 80 straipsnyje nustatyta tvarka. Taip pat pirmosios instancijos teismas sprendė, kad prie ieškinio nėra pateikti dalytino turto vertę pagrindžiantys įrodymai, gimimo liudijimas. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti.
19. Ieškovas ginčija skundžiamą nutartį teigdamas, kad reikalavimas priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams nelaikytinas turtiniu, o pirmosios instancijos teismo reikalavimas pateikti visus įrodymus ieškinio priėmimo stadijoje nepagrįstas ir prieštaraujantis formuojamai teismų praktikai dėl ieškinio trūkumų instituto taikymo. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su tokiais ieškovo argumentais.
20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio. Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės. Priešingu atveju ne tik pasunkėtų civilinis procesas ir užsitęstų civilinės bylos iškėlimas, bet ir būtų neproporcingai apribota asmens teisė kreiptis į teismą, nes ieškovas būtų verčiamas teismui pateikti tokius ieškinio įrodymus, kurių galbūt iš viso nėra. Teismas byloje esančius įrodymus vertina priimdamas sprendimą ir pagal tai vienas aplinkybes laiko įrodytomis, o kitas – ne, ir atitinkamai tenkina arba atmeta ieškinio reikalavimus (CPK 185 str.). Dėl šių priežasčių įrodymų pakankamumo klausimas neturėtų būti sprendžiamas procesinio dokumento priėmimo stadijoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1323/2013).
21. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, vadovaudamasis teismų praktika, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog ieškinys turi trūkumų, ir nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, ieškinio priėmimo klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartį panaikinti ir ieškovo A. G. (A. G.) ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.