Kauno apygardos teismo nutartis

2012-11-05 · Civilinė byla Nr. B2-2281-230/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-11-05
Bylos Nr.
B2-2281-230/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolia Indreikienė
Kreditorius
Swedbank lizingas“
Kategorijos
  • 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 117.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. B2-2281-230/2011Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00059-2009-1Procesinio sprendimo kategorija: 126.5; 117.1 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 5 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė,sekretoriaujant Simonai Neniškytei,dalyvaujant kreditorės atstovui T. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo kreditorės ,,Swedbank lizingas“, uždaroji akcinė bendrovė patikslinto kreditorinio reikalavimo patvirtinimo klausimą uždarosios akcinės bendrovės „Jaromis“ bankroto byloje.

Teisėja, išnagrinėjusi nurodyto kreditoriaus reikalavimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kreditorė „Swedbank lizingas“, UAB patikslinusi reikalavimą (b. l. 6-8) prašo patvirtinti jos kreditorinį reikalavimą UAB „Jaromis“ bankroto byloje bendrai 352 864,03 Lt sumai. Nurodo, kad UAB ,,Jaromis“ naudotas ir grąžintas ,,Swedbank lizingas“, UAB turtas pagal sutartis Nr. LT022066, LT029198, LT051800, LT051799, LT051801, LT044670, LT044671, LT044672 buvo parduotas tretiesiems asmenims patiriant 266 621,13 Lt nuostolį, kurį kreditorė turi teisę reikalauti atlyginti. Nuostolio suma apskaičiuota iš likusios UAB ,,Jaromis“ lizingo sutarčių nepadengtos turto vertės atimant sumą, už kurią turtas buvo parduotas tretiesiems asmenims. ,,Swdbank lizingas“, UAB sugrąžintą turtą apskaičius neapmokėta turto verte, (t. y. pagal išrašytas sąskaitas neapmokėtas turto išpirkimo įmokas pridėjus prie likusios neišpirktos turto vertės), UAB ,,Jaromis“ debitorinis įsiskolinimas pagal išrašytas sąskaitas lieka 20 334,25 Lt. Kreditorė reikalauja ir netiesioginių nuostolių atlyginimo, t. y. negautų pajamų - 58 573,87 Lt, kurios apskaičiuotos sudėjus pagal lizingo sutartis ir įmokų grafikus turėjusias būti sumokėtas palūkanų įmokas. Taip pat nurodo, jog patyrė ir papildomas išlaidas 7 334,78 Lt sumai, susijusias su turto pardavimu, t. y. UAB ,,Baltijos realizacijos centras“ sumokėtas komisinis mokestis. Lizingo sutarčių bendrųjų sąlygų 11.3 punkte nustatyta, kad UAB ,,Jaromis“ privalo atlyginti visus ,,Swedbank lizingas“, UAB patirtus nuostolius, todėl bankrutuojanti įmonė privalo atlyginti ir šias patirtas papildomas išlaidas.

Kreditorės atstovas prašo patvirtinti nurodyto dydžio reikalavimą, papildomai nurodo, kad kreditorė pirmą kartą savo reikalavimą dėl reikalavimo patvirtinimo pateikė laiku, tačiau kol nepardavė turto, negalėjo nustatyti nuostolio dydžio, be to, tuo metu dėl ekonominės krizės padaugėjo darbo dėl atsiradusių skolų išieškojimo. Mano, kad reikalavimo dydis yra pilnai pagrįstas pateiktais įrodymais.

Atsakovės UAB „Jaromis“ administratoriaus įgaliotas atstovas raštu pateiktais atsikirtimais prašo netvirtinti ,,Swedbank lizingas“, UAB patikslinto reikalavimo 352 864,03 Lt sumai. Nurodo, jog kreditorius apie savo patirtus nuostolius iš turto pardavimo žinojo jau 2009 m. liepos – lapkričio mėnesiais, todėl veikdamas apdairiai ir rūpestingai tuo metu turėjo pateikti prašymus dėl papildomų finansinių reikalavimų patvirtinimo. Nuo paskutinio turto objekto pardavimo iki patikslinto pareiškimo pateikimo praėjo daugiau kaip du su puse metų, todėl kreditorius yra praleidęs terminą prašymui patvirtinti kreditorinius reikalavimus pareikšti. Papildomai pateiktais rašytiniais atsikirtimais nurodo, kad kreditorės nurodomos termino praleidimo priežastys negali būti pripažintos svarbiomis, jos rodo tik kreditorės aplaidumą. Taip pat negali būti patvirtintas 58 573,87 Lt reikalavimas, kadangi įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles mokėjimas. Palūkanas lizingo gavėjas turėjo mokėti tik iki sutarties nutraukimo, t. y. iki 2009-01-26. Be to, neįrodytas ir nuostolis dėl turto pardavimo, kadangi pardavimo sutartyse neįmanoma nustatyti sutarčių šalių, todėl nėra galimybės įvertinti, ar sandoriai nebuvo sudaryti tarp susijusių asmenų ar partnerių. Pateikti mokėjimo pavedimai yra be parašų ir banko antspaudų, todėl nepatvirtina, kad buvo įvykdytos bankinės operacijos UAB „Baltijos realizacijos centras“.

Atsakovės atstovas į bylos nagrinėjimą neatvyko, prašo bylą nagrinėti nedalyvaujant jos atstovui.

Kreditorės reikalavimas patikslintinas ir tvirtintinas prašomai sumai. Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis (b. l. 25-26) patvirtina, kad šia nutartimi atsakovui UAB „Jaromis“ buvo iškelta bankroto byla ir nustatytas 35 dienų terminas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos pareikšti kreditorių reikalavimus. Kauno apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 31 d. nutartis patvirtina, kad kreditorė „Swedbank lizingas“, UAB pradinį reikalavimą pareiškė laiku ir tuo metu buvo patvirtintas šios kreditorės reikalavimas 20 334,25 Lt sumai (b. l. 27-29). Papildomą reikalavimą kreditorė administratoriui pateikė 2012 m. birželio 18 d. (b.l. 6-8). Atsakovės atstovas - administratoriaus įgaliotas asmuo nesutinka, kad šis papildomas reikalavimas būtų patvirtintas, kadangi kreditorė be svarbių priežasčių praleido teismo nutartimi nustatytą terminą reikalavimams pareikšti. LR Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 10 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę priimti tvirtinti kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti pažeidus šio straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytą terminą (t. y. teismo nustatytą), jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Be to, šioje normoje (ĮBĮ 10 str. 9 d.) numatyta, kad kreditorių pareiškimai dėl reikalavimų, susidariusių iki bankroto bylos iškėlimo, patvirtinimo, pateikti po šio straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatyto termino, priimami iki teismo nutarties nutraukti bankroto bylą arba sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo dienos. Analogiškai numatyta ir ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad kreditorių pareiškimai dėl reikalavimų, susidariusių iki bankroto bylos iškėlimo, patvirtinimo, pateikti po šio straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatyto termino, priimami iki teismo nutarties nutraukti bankroto bylą arba sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo dienos. Kreditorė iš esmės laiko, kad termino nėra praleidusi, todėl nėra ir suformulavusi prašymo jį atnaujinti, kadangi pradinį reikalavimą yra pateikusi laiku ir šiuo pareiškimu tik jį patikslina. Iš bankroto byloje pateikto kreditorės pareiškimo dėl finansinių reikalavimo patvirtinimo matyti, kad ji nurodė, kad dėl vėliau paaiškėsiančių nuostolių pateiks patikslintą reikalavimą. Atsižvelgiant į tai, kad kreditorė pradinį reikalavimą pateikė laiku, o jį patikslino iki įstatymo numatyto termino, t y. iki teismo nutarties nutraukti bankroto bylą arba sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo dienos, darytina išvada, kad kreditorė nėra parleidusi ĮBĮ 10 straipsnio 4 d. 5 punkte numatyto termino, todėl patikslintas reikalavimas priimtinas bei svarstytinas jo pagrįstumas. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. sausio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-44/2012, yra analogiškai įvertinęs patikslinto reikalavimo pateikimą.

Administratorius ginčija visas kreditorės patikslinto reikalavimo sudedamąsias dalis, t.y. dėl atsiradusių nuostolių pardavus turtą, dėl turėtų papildomų išlaidų, susijusių su turto pardavimu, ir dėl reikalaujamų netiesioginių nuostolių.

Tarp kreditorės (lizingo davėjo) ir bankrutavusios įmonės (lizingo gavėjo) buvo sudarytos 8 lizingo sutartys (b. l. 41-76), numačiusios lizingo objektų (vilkikų ir puspriekabių) nuosavybės perėjimą lizingo gavėjui tinkamai įvydžius sutartinius įsipareigojimus (lizingo sutarčių 10.2 p., Lietuvos Respublikos CK 6.567 str. 1 d.). Kiekvieno lizingo gavėjo esminė pareiga yra mokėti lizingo įmoką, šią įmoką sudaro dvi dalys: pirma, palūkanos – atlygis lizingo gavėjui už suteiktą finansinę paslaugą, ir, antra, mokėjimas lizingo objekto vertei dengti, t. y. lizingo davėjo išlaidoms įsigyjant lizingo gavėjo pageidautą turtą kompensuoti. Tinkamai įvykdžius šalių sudarytas lizingo sutartis, kreditorė būtų gavusi numatytas palūkanas, taip pat jai būtų padengta turto įsigijimo kaina, o pastarasis pereitų lizingo davėjo nuosavybėn. Todėl nutraukus lizingo sutartis, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį (CK 6.574 str.). Kreditorė susigrąžintą lizinguotą turtą pardavusi kitiems asmenims mažesne kaina nei neišpirkta (sumokėtomis lizingo įmokomis nepadengta) turto vertė, patiria tiek tiesioginius, tiek netiesioginius (negauna pelno) nuostolius (CK 6.249 str. 1 d.). Pateikti įrodymai apie atsiimto turto neišpirktą vertę ir šio pardavimą kitiems asmenims (b. l. 78-101, 111) patvirtina, kad kreditorė patyrė bendrą 266 621,13 Lt nuostolį. Atsakovė, ginčydama kreditorės teisę į šiuos tiesioginius nuostolius, teigia, kad iš administratoriui pateiktų sutarčių neįmanoma nustatyti sutarčių šalių, todėl nėra galimybės įvertinti, ar sandoriai nebuvo sudaryti tarp susijusių asmenų ar partnerių. Tačiau nagrinėjamoje byloje pateiktuose pirkimo-pardavimo sutarčių nuorašuose sandorių šalys yra nurodytos, ir atsakovo atstovas - administratorius, turėdamas teisę susipažinti su bylos medžiaga (CPK 42 str.), turėjo galimybę šią aplinkybę išsiaiškinti ir teikti atsikirtimo argumentus pagrindžiančius įrodymus CPK 178 str. nustatyta tvarka, tačiau to nepadarė. Todėl darytina išvada, kad atsakovė nepagrindė savo atsikirtimo argumentų, o kreditorės pateiktais įrodymais yra pilnai pagrįstas nuostolio, patirto dėl grąžinto turto pardavimo, dydis.

Atsakovės atstovo atsikirtimai kreditorės reikalaujamiems netiesioginiams nuostoliams, apskaičiuotiems pagal lizingo sutartis ir įmokų mokėjimo grafikus turėjusias būti sumokėtas palūkanas, taip pat atmestini. Atsakovė atsikirtimus šiuo atveju grindžia LR ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte numatytu draudimu vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą. Tačiau šiuo atveju kreditorė savo reikalavimą grindžia ne teise į nesumokėtas palūkanas, bet teise į netiesioginius nuostolius, kuriuos ir sudaro būtent negautas pelnas nesumokėtų palūkanų forma. Todėl ir ši patikslinto reikalavimo dalis yra pagrįsta, negautų pajamų dydį patvirtina pateikta skaičiuotė, pagal ją negautos pajamos sudaro 58 573, 87 Lt (b.l. 109-110).

Kreditorė dėl grąžinto turto ir jo pardavimo turėjo papildomų išlaidų, t. y. išlaidų dėl turto saugojimo ir jo pardavimo, šias išlaidas - 7 334,78 Lt patvirtina byloje pateikti įrodymai: išlaidų suvestinė, susitarimai dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, mokėjimo dokumentai ir bendradarbiavimo sutartis (b. l. 17-21, 102-108, 112-125).

Kita reikalavimo dalis - 20 334,25 Lt, pareikšta dėl įsiskolinimo pagal pateiktas ir neapmokėtas sąskaitas iki bankroto bylos iškėlimo jau yra patvirtinta įsiteisėjusia teismo nutartimi, todėl ši reikalavimo dalis atskirai nesvarstytina.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai ir remiantis LR ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalimi, kreditorės reikalavimas patikslintinas, jį patvirtinant bendrai 352 864,03 Lt sumai.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi LR ĮBĮ 26 straipsniu, LR CPK 290-291 straipsniais,

nutaria:

Patvirtinti „Swedbank lizingas“, UAB bendrą patikslintą reikalavimą UAB „Jaromis“ bankroto byloje 352 864,03 Lt sumai.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo gali būti apskųsta atskiru skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per šią nutartį priėmusį teismą.

Teisėja Nijolia Indreikienė