Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų (toliau – ir teismas) teisėja Janina Vitunskienė,

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Daistatus“ atstovei advokatei Renatai Petrylaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens A. M. skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai, pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Daistatus“ (šalys nurodomos pagal procesinę padėtį nagrinėjant ginčą Lietuvos administracinių ginčų komisijoje) dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus sprendimo panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys byloje – uždaroji akcinė bendrovė „Geometra“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Bendrija (duomenys neskelbtini) DNSB).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

Administracinėje byloje kilo ginčas dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2019 m. rugsėjo 13 d. sprendimo Nr. 21R1-210 (AG1-128/09-2019) teisėtumo ir pagrįstumo.

Komisijos sprendimas buvo priimtas pareiškėjos UAB „Daistatus“ 2019 m. rugpjūčio 22 d. skundo pagrindu (Nr. AG1-128). Skundu bendrovė prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2019 m. liepos 26 d. raštą Nr. 70-2-2710, kuriuo buvo atšauktas parengto žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Projekto derinimas.

Šioje byloje skundžiamu Komisijos sprendimu UAB „Daistatus“ skundas buvo patenkintas, panaikintas Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir urbanistikos skyriaus 2019 m. liepos 26 d. raštas Nr. 70-2-2710 kaip neteisėtas ir nepagrįstas (Lietuvos administracinių ginčų komisijos byla Nr. AG1-128/09-2019, toliau – ir Komisijos byla, 1. 93–100).

Nagrinėjamoje byloje trečiasis suinteresuotas asmuo A. M. ginčija Komisijos sprendimą, tvirtindama, jog derinant Projektą nebuvo gautas jos, kaip žemės sklypo bendraturtės, sutikimas, Projekto sprendiniai dėl numatytos įvažos į jai suprojektuotą sklypą projektinis Nr. 2 iš pietinės dalies pravažiavimo kelio nuo (duomenys neskelbtini)gatvės pažeidžia jos ir kitų trečiųjų suinteresuotų asmenų (daugiabučių namų savininkų bendrijų) teisėtus interesus, todėl turi būti pakoreguotas Projektas, numatant įvažiavimą iš (duomenys neskelbtini) gatvės (D2 kategorija) naujai formuojama įvaža. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, Savivaldybės administracijos 2019 m. liepos 26 d. raštu Nr. 70-2-2710 buvo pagrįstai ir teisėtai atšauktas Projekto derinimas, Komisija neturėjo teisėto pagrindo jį panaikinti.

Administracinės bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja UAB „Daistatus“ ir trečiasis suinteresuotas asmuo A. M. yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 0,4040 ha, bendraturtės (Komisijos byla, l. 10–12). Bendrovė taip pat yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 0,0494 ha, savininkė; šis žemės sklypas ribojasi su žemės sklypu (duomenys neskelbtini) (Komisijos byla, l. 13–15). Pareiškėja siekia padalyti natūra bendrai su trečiuoju suinteresuotu asmeniu A. M. valdomą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir savo dalį sujungti su kitu įsigytu jai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (duomenys neskelbtini), dėl to kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją.

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2018 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. A-3034 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“ nusprendė organizuoti žemės sklypų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą (b. l. 95).

Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius parengė Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus 2018-09-18 Nr. ŽSPR-11516 (ŽPDRIS informacinėje sistemoje šios paslaugos bylos Nr. ZSFP-52775) (Komisijos byla, 1. 21, 22). UAB „Geometra“ parengė Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą ZSFP-52775 (Komisijos byla, l. 23–31). Pagal Projekto sprendinius numatyta minėtus sklypus sujungti ir atidalyti bendraturtės A. M. žemės sklypo dalį, numatant suformuoti du atskirus žemės sklypus: projektinis Nr. 1, plotas – 0,3893 ha, savininkė – UAB „Daistatus“, ir projektinis Nr. 2, plotas – 0,0641 ha, savininkė A. M., nekeičiant suformuotų žemės sklypų naudojimo paskirties ir būdo, taip pat žemės sklypus pertvarkyti pagal šalių jau nustatytą naudojimosi tvarką.

Bylos duomenimis, Savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2018-11-13 raštu Nr. 70-2-4142 informavo pareiškėją ir Projekto rengėją, kad peržiūrėtas derinti pateiktas Projektas yra derinamas (Komisijos byla, l. 33).

Šioje administracinėje byloje kilo ginčas iš esmės dėl to, ar pagrįstai ir teisėtai Savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2019 m. liepos 26 d. raštu Nr. 70-2-2710 buvo atšauktas parengto žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Projekto derinimas.

Pažymėtina, kad teisę savivaldybės administracijos direktoriui panaikinti savo priimtus teisės aktus nustato Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalis. Nepaisant to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs (žr., pvz., 2017 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3254-520/2017, 2017 m. spalio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-290-602/2017), jog Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnis yra bendra norma, apibrėžianti atitinkamų subjektų kompetenciją, kuri taikytina, jeigu nėra nustatytų specialių taisyklių. Ši norma negali būti aiškinama plečiamai ir negali būti taikoma nesilaikant kitų teisės aktų reikalavimų (2012 m. lapkričio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-151/2012, 2014 m. gegužės 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-1017/2014, 2014 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-560/2014). Be kita ko, iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad bylose, susijusiose su Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies taikymu, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinta, ar savivaldybės institucija, panaikinusi savo pačios priimtą sprendimą, turėjo galimybę pasirinkti kitą galimą elgesio variantą siekdama užtikrinti įstatymų reikalavimus.

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas savivaldybės administracijos teisę naikinti įsakymą, kuriuo pradedamas rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, yra nurodęs (2019 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-934-492/2019), jog teismas, spręsdamas dėl tokio įsakymo teisėtumo, turi nustatyti, ar specialūs teisės aktai suteikia atsakovui kompetenciją priimti ginčijamą įsakymą, kuriuo panaikinti anksčiau priimti individualūs administraciniai aktai, sukėlę subjektams materialines teisines pasekmes bei atitinkamus lūkesčius. Taip pat turi būti įvertinama, ar naikinamų individualių administracinių aktų pagrindu suinteresuotiems asmenims apskritai galėjo kilti teisėti lūkesčiai; ar atitiko materialiųjų teisės normų imperatyvias nuostatas jų priėmimo metu; kokio rimtumo buvo padaryti pažeidimai, ar tai tik formalūs procedūriniai trūkumai; ar dėl pasikeitusių faktinių aplinkybių arba teisinio reguliavimo buvo teisinis pagrindas priimti ginčijamą įsakymą; kiek laiko praėjo ir kokio rimtumo pasekmės dėl įsakymo panaikinimo kiltų pareiškėjui nagrinėjamu atveju, ar jis nepagrįstai neatsidurtų blogesnėje padėtyje negu tokioje pačioje ar labai panašioje faktinėje situacijoje esantys kiti asmenys (pvz., šalia esančių žemės sklypų savininkai).

Teisėtumo principas bei viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo privalomumo principai suponuoja tai, kad viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas galioja tol, kol nėra panaikintas aukštesnio viešojo administravimo subjekto (jeigu tokia galimybė yra nustatyta) arba teismo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-227/2012, 2014 m. gegužės 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-1017/2014). Įstatymų leidėjas tiesioginio draudimo institucijai pačiai panaikinti arba pripažinti netekusiu galios savo priimtą administracinį aktą, suteikiantį asmeniui tam tikras teises, nenustato. Tačiau pagal Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas, administracinius aktus viešojo administravimo subjektai turi teisę leisti tik remdamiesi įstatymų nustatytais įgaliojimais. Viešojo administravimo subjektų, skirtingai nei privačių asmenų, veikloje taikomas principas – „viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“. Tad viešojo administravimo subjekto atlikti viešojo administravimo veiksmai, viršijant jam suteiktus įgaliojimus, taip pat ir administracinių aktų leidimas, viršijant suteiktą kompetenciją, yra neteisėti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-35/2010, 2012 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1356/2012).

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas dėl viešojo administravimo subjekto teisės atšaukti priimtą teisės aktą ir remdamasis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktika, yra nurodęs, kad ESTT formuojamas administracinių sprendimų atšaukimo modelis remiasi konkuruojančiu interesų balansavimu kiekvienu konkrečiu atveju. Šiame kontekste Europos Sąjungos teisėje aiškiai atskiriamos dvi situacijos, pirma, Sąjungos institucija panaikina sprendimą, kuris yra teisėtas, tačiau dėl pasikeitusių faktinių aplinkybių arba teisinio reguliavimo, jų manymu, turi būti pakeistas arba panaikintas, antra, kompetentinga institucija panaikina ar pakeičia sprendimą savo iniciatyva dėl to, kad priimtas sprendimas neteisėtas, pvz., buvo priimtas, remiantis klaidingu teisės nuostatų interpretavimu, pateikus apgaulingus, netikslius duomenis ir pan. Europos Sąjungos teismų praktikoje įtvirtintas bendrasis teisės principas, pagal kurį leidžiama atgaline data atšaukti neteisėtą administracinį aktą, sukūrusį subjektines teises, tačiau teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principai reikalauja, kad neteisėtas aktas būtų panaikintas per protingą laikotarpį ir būtų atsižvelgta į tai, kiek suinteresuotas asmuo galėjo pasitikėti akto teisėtumu. Tačiau akto panaikinimas atgaline data galimas tik esant išskirtinėms aplinkybėms konkrečiu atveju. Pagal nusistovėjusią ESTT praktiką, nors bet kuriai Sąjungos institucijai, kuri konstatuoja, kad jos ką tik priimtas teisės aktas yra neteisėtas, pripažįstama teisė atgaline data atšaukti jį per protingą laikotarpį, ši teisė gali būti ribojama būtinybės nepažeisti asmens, kuriam aktas buvo skirtas ir kuris galėjo pasitikėti jo teisėtumu, teisėtų lūkesčių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-934-492/2019).

Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad tai, ar dėl akto arba sprendimo galima paduoti skundą, lemia ne jo forma, o turinys. Dėl šios priežasties kiekvienu atveju vertinama, ar skundžiamas aktas turi įtakos suinteresuoto asmens teisinei padėčiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-435/2010).

Konkrečiu atveju iš bylos duomenų matyti, jog Savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2018-11-13 raštu Nr. 70-2-4142 pareiškėja ir Projekto rengėja buvo informuotos, jog derinti pateiktas Projektas yra derinamas, tos pačios institucijos 2019 m. liepos 26 d. raštu Nr. 70-2-2710 pareiškėjai ir Projekto rengėjai nurodyta, jog parengto žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Projekto derinimas atšaukiamas, t. y. tokiu veiksmu Projekto derinimo procedūra iš esmės pripažįstama negaliojančia, todėl, teismo vertinimu, 2019 m. liepos 26 d. raštas Nr. 70-2-2710 pareiškėjai ir Projekto rengėjai sukelia teisines pasekmes ir gali būti atskiro skundo dalyku byloje, o ne vien tik tarpinio pobūdžio procedūriniu dokumentu, kaip teigė atsakovė. Tokios nuostatos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1428-602/2020).

Skundžiamame rašte yra nurodytos dvi Projekto derinimo atšaukimo priežastys: 1) nuo 2018 m. gruodžio 18 d. yra negautas žemės sklypo savininkės A. M. raštiškas pritarimas parengtam Projektui, 2) Projekte nurodytos įvažos nuo (duomenys neskelbtini)gatvės einančio akligatvio į formuojamus sklypus (duomenys neskelbtini) yra negalimos dėl esamo didelio automobilių srauto šioje akligatvio dalyje.

Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punktą, viena iš savarankiškų savivaldybių funkcijų yra teritorijų planavimas.

Pagal Taisyklių 5 punktą, Projektas rengiamas, derinamas, viešinamas ir tvirtinamas vadovaujantis Žemės įstatymu ir šiomis Taisyklėmis. Projektą, parengtą miesto ar miestelio teritorijoje, tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.

Žemės įstatymo 40 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog žemės sklypų formavimo ar pertvarkymo projektas svarstomas ir tvirtinamas šia tvarka: 1) parengtam projektui turi raštiškai pritarti projekto rengimą inicijavę asmenys, žemės sklypo savininkai; 2) apie projekto rengimą visuomenė informuojama Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka; 3) projektas turi būti suderintas Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka; 4) suderintus ir Nacionalinės žemės tarnybos patikrintus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas gali būti tvirtinamas tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos išvadą, kad šį projektą tvirtinti tikslinga.

Taisyklių 16 punkte įtvirtinta, jog Projektų rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų, Projektų sprendinių atitikties teisės aktų reikalavimams valstybinę priežiūrą atlieka Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinis padalinys, atsakingas už valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, NŽT). Projektų rengimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūros, išskyrus atvejus, kai objektas susijęs su įslaptinta informacija, vykdomos automatizuotai per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą, per kurią sudaromos galimybės susipažinti su Projektu, suinteresuotiems asmenims skiriamas ne trumpesnis kaip 10 darbo dienų terminas ir pateikti pasiūlymus dėl Projekto sprendinių raštu arba ŽPDRIS priemonėmis (Taisyklių 17, 54 ir 57 punktai).

Pagal Taisyklių 60 ir 61 punktų nuostatas, asmenys gautą organizatoriaus atsisakymą priimti pasiūlymus per 10 darbo dienų nuo atsisakymo gavimo dienos gali skųsti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą. Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinis padalinys, atsakingas už priežiūrą, per 20 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos pateikia motyvuotą atsakymą, kuris Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Taisyklių 63 punktas numato, jog Projektas turi būti suderintas arba raštu pateiktas motyvuotas atsisakymas derinti Projektą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo derinti Projektą gavimo dienos. Taisyklių 64 punkte įtvirtinta, jog Projektas laikomas suderintu, kai yra atsakymas, kad Projektas suderintas, taip pat, jei per Taisyklių 63 punkte nustatytą terminą nebuvo gautas motyvuotas atsisakymas derinti Projektą. Pagal Taisyklių 65 punktą, suderintą Projektą organizatorius teikia tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, kuris ne vėliau kaip per 10 darbo dienų patikrina Projekto rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų bei Projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams ir priima išvadą dėl tikslingumo Projektą tvirtinti arba jo netvirtinti.

Taisyklių 66 punkte nurodyta, jog parengtam Projektui turi raštiškai pritarti Projekto iniciatorius (-iai), žemės sklypo (-ų) savininkas (-ai) ar valstybinės žemės patikėtinis (-iai). Tuo atveju, kai nėra visų šių asmenų raštiškų pritarimų, Projektas gali būti teikiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, tačiau, jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas Projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, šis padalinys priima išvadą dėl tikslingumo Projektą tvirtinti, nurodydamas pastabą, kad Projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi šių asmenų raštiški pritarimai arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas.

Teismas pažymi, jog Taisyklių 18 punkte įtvirtinta imperatyvi nuostata, jog Taisyklės privalomos organizatoriams, iniciatoriams, Projektų rengėjams, Projekto rengimo reikalavimus rengiančioms ir teikiančioms institucijoms, Projektų sprendinius derinančioms institucijoms, valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą atliekančiai institucijai ir Projektus tvirtinančioms institucijoms.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas Taisyklių nuostatas ir byloje nustatytas faktines aplinkybes akivaizdu, jog Projekto derinimas buvo vykdomas jose nustatyta tvarka. Savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2018-11-13 rašto Nr. 70-2-4142 pareiškėjai ir Projekto rengėjai pateikimas, informuojant, kad Projektas derinamas, atitiko Taisyklių 64 punkto nuostatas.

Nors nebuvo gautas žemės sklypo (-ų) savininkės bendraturtės A. M. raštiškas pritarimas Projektui, tačiau ši situacija atitiko Taisyklių 66 punkte nurodytą faktinę padėtį, ir Savivaldybės administracijai nesudarė kliūčių kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą, teikiant Projektą tvirtinti, kaip numato Taisyklių 66 punktas.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog Savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vyriausioji specialistė kreipėsi į NŽT, pateikdama 2018 m. gruodžio 3 d. prašymą Nr. 1TP-7121 dėl Projekto patikrinimo (Komisijos byla, 1. 34). NŽT patikrino Projektą ir nustatė, kad Projekto procedūros ir Projekto sprendiniai atitinka teisės aktų reikalavimus. NŽT Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktu 2018-12-18 Nr. FPA-1331-(8.14) (toliau – ir Patikrinimo aktas) pateikė išvadą (NŽT išvada), kad pritaria Projekto teikimui tvirtinti (8 punktas). Tačiau Patikrinimo akto 9 punktu NŽT pateikė reikalavimą Projekto organizatoriui: Projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gautas pertvarkomo žemės sklypo bendraturtės A. M. raštiškas pritarimas arba teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo pertvarkymas (Komisijos byla, l. 18–19).

Taigi iš bylos duomenų matyti, jog kompetentinga institucija, kuriai pagal teisės aktus pavesta atlikti valstybinę žemės kontrolę, NŽT išvada konstatavo, jog Projekto procedūros ir Projekto sprendiniai atitinka teisės aktų reikalavimus. Projekto tvirtinimui buvo pritarta, bet su sąlyga, jog Projektas bus tvirtinamas tik gavus pertvarkomo žemės sklypo bendraturtės A. M. raštišką pritarimą arba teismo sprendimą, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo pertvarkymas. Teismo vertinimu, minėta procedūra atlikta, laikantis Taisyklių 66 punkto reikalavimų. Teismas pažymi, jog trečiasis suinteresuotas asmuo A. M. NŽT išvados dėl Projekto tvirtinimo tikslingumo Taisyklių 69 punkto nustatyta tvarka neginčijo.

Siekdama NŽT išvadoje nurodytų sąlygų įgyvendinimo, UAB „Daistatus“ inicijavo civilinį ginčą, kuris nagrinėjamas Kauno miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-5074-435/2019 (dabartinis bylos Nr. e2-2711-435/2020) pagal pareiškėjos ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir nuosavybės teisių gynimo, kuriame, be kita ko, pareiškėja reiškia reikalavimus: nustatyti, kad pagal UAB „Geometra“ parengtą Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą ZSFP-52775 turi būti vykdomas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,4040 ha, ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,0494 ha, pertvarkymas (1 reikalavimas), pripažinti UAB „Daistatus“ teisę be atsakovės A. M. raštiškų pritarimų ar sutikimų vykdyti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,4040 ha, ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,0494 ha, pertvarkymo procedūras pagal UAB „Geometra“ parengtą Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą ZSFP-52775 (4 reikalavimas).

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog Komisija skundžiamu sprendimu pagrįstai ir teisėtai panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2019 m. liepos 26 d. raštą Nr. 70-2-2710, nes Projekto derinimas buvo atliktas Taisyklių nustatyta tvarka, Projekto derinimo procedūra baigta, pateikus jį prieš tvirtinant patikrinti kompetentingai institucijai. Projekto derinimo atšaukimas Taisyklėse nėra įtvirtintas, todėl Komisija padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovė neteisėtai ir nepagrįstai skundžiamu raštu atšaukė atsakovės Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2018-11-13 raštą Nr. 70-2-4142, nes viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint įstatymo nustatyta tvarka suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus, siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatyta, tikslų. Šį imperatyvą įtvirtina nepiktnaudžiavimo valdžia principas (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teismas pritaria Komisijos sprendimui, jog Projekto derinimo atšaukimas nebuvo motyvuotas, iš skundžiamo rašto turinio nėra aiškus teisinis pagrindas, leidžiantis panaikinti jau priimtą ir pačios atsakovės laikytą teisėtu sprendimą, taip pat nėra nurodytas objektyvusis pagrindas, kuriuo skundžiamas raštas yra grindžiamas, t. y. pažeistos Viešojo administravimo įstatymo 3 ir 8 straipsniuose įtvirtintos gero viešojo administravimo, viešojo administravimo subjekto pareigos motyvuoti priimamus sprendimus nuostatos.

Konkrečiu atveju teismas iš esmės sutinka su pareiškėjos pozicija, jog atšaukti derinimą baigiamojoje Projekto stadijoje, praėjus daugiau kaip 8 mėnesiams po jo suderinimo, nesant kitų Projektą suderinusių institucijų nurodytų teisės aktų neatitikčių, prieštaravimų, buvo neadekvati ir neproporcinga priemonė, pažeidžianti pareiškėjos teisėtus lūkesčius. Juolab kad pareiškėja ėmėsi priemonių įstatymo nustatyta tvarka gauti A. M. sutikimą, taip pat minėtoje civilinėje byloje buvo pareikštas reikalavimas ir su kitos sąlygos, nurodytos NŽT Patikrinimo akte, įvykdymu (kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo pertvarkymas) (Komisijos byla, l. 19). Iš civilinės bylos pagrindo ir dalyko bei į minėtą bylą pateiktų procesinių dokumentų akivaizdu, jog toje byloje bus sprendžiamas klausimas ne tik dėl bendraturtės sutikimo, bet ir dėl įvažų į žemės sklypus, kiek tai susiję su trečiojo suinteresuoto asmens A. M. ir kitų trečiųjų suinteresuotų asmenų interesais (dėl minėtų aplinkybių skundžiamu raštu Projekto derinimas buvo atšauktas).

Teismas pažymi, jog išskirtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą atšaukti Projekto derinimą, nagrinėjant bylą, nenustatyta. Byloje nėra duomenų apie per tą laiką pasikeitusias faktines ginčo situacijos aplinkybes ar teisinį reglamentavimą. Byloje taip pat nėra duomenų apie pareiškėjos UAB „Daistatus“ veiksmus, pateikiant planavimo organizatoriui netikslius (apgaulingus) duomenis.

Teismui darant išvadą dėl Projekto atšaukimo nepagrįstumo, atsižvelgtina į tai, kad apie Projektą ir jo sprendinius Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje viešai buvo paskelbta 2018 metais. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėja ar kiti tretieji suinteresuoti asmenys būtų kėlę ginčą dėl netinkamos Projekto viešinimo procedūros, kad būtų teikę Taisyklių nustatyta tvarka pasiūlymus dėl Projekto sprendinių raštu ar ŽPDRIS priemonėmis, pasinaudoję Taisyklėse nustatyta tvarka apskųsti kompetentingų institucijų veiksmus, atliktus iki šios Projekto stadijos. Remiantis išdėstytais argumentais, trečiojo suinteresuoto asmens A. M. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas pažymi, jog Projekto tvirtinimas (atsisakymas jį tvirtinti) išimtinai priklauso Savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencijai (Taisyklių 5p.). Teismo vertinimu, skundo netenkinimas neužkerta A. M. ir kitiems tretiesiems suinteresuotiems asmenims kelio ginti pažeistas teises civilinėje byloje, Projekto tvirtinimo procedūroje ir galutinės stadijos, t. y. Projekto tvirtinimo metu.

Pareiškėja UAB „Daistatus“ prašė skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui A. M. 300 Eur baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu dėl to, kad ji, nors ir atstovaujama advokato, pateikė akivaizdžiai nepagrįstą skundą teismui, veikė prieš ekonomišką ir operatyvų bylos išnagrinėjimą (pateiktas skundas buvo su trūkumais, be įrodymų, paprastos rašytinės formos, pareiškėja nesutiko dėl rašytinio bylos nagrinėjimo ir pan.).

Kreipimasis į teismą yra konstitucinė asmens teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis). Kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisės kreiptis į teismą atsisakymas negalioja (ABTĮ 5 straipsnis).

Konkrečiu atveju teismas nenustatė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo A. M. pasinaudodama teise kreiptis į teismą ir bylos nagrinėjimo metu būtų piktnaudžiavusi administraciniu procesu, todėl jai skirti baudą pagal ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punktą nėra teisinio pagrindo.

Pareiškėja UAB „Daistatus“ prašo teismo priteisti 1200 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos ir 1000 Eur išlaidų iš trečiojo suinteresuoto asmens A. M..

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

UAB „Daistatus“ 2019 m. rugpjūčio 22 d. su skundu kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrių ir 2019 m. rugsėjo 13 d. Komisijos sprendimu jos skundas buvo patenkintas. Atsižvelgiant į tai, kad Komisijos sprendimas priimtas atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens A. M. nenaudai, o ginčui persikėlus į teismą, šiuo sprendimu trečiojo suinteresuoto asmens skundas atmetamas, darytina išvada, kad šioje byloje buvo apgintos pareiškėjos UAB „Daistatus“ teisės, todėl ji turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Iš byloje pateiktos teisinių paslaugų atstovavimo sutarties matyti, kad UAB „Daistatus“ šioje administracinėje byloje atstovavo advokatė Renata Petrylaitė (b. l. 128, 129). UAB „Daistatus“ pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriuo prašė priteisti UAB „Daistatus“ naudai bylinėjimosi išlaidas, patirtas teisme ir ginčą nagrinėjant išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje.

Prašyme nurodė ir 2019 m. gruodžio 3 d. sąskaita Nr. SAS28-2019 už teisines paslaugas patvirtina, kad prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sudaro atsiliepimo į trečiojo suinteresuoto asmens skundą parengimo išlaidos, kopijų tvirtinimas, pateikimas teismui – 700 Eur (b. l. 124). Pagal 2020 m. sausio 13 d. sąskaitą Nr. SAS1-2020 susipažinimas su Kauno miesto savivaldybės administracijos atsiliepimu, pasirengimas teismo posėdžiui, atstovavimas 2020 m. sausio 20 d. posėdyje – 5 val. sudaro 300 Eur (b. l. 126). 2019 m. rugsėjo 24 d. sąskaitoje Nr. SAS25-2019 nurodyta, kad skundo Komisijai parengimas, kopijų tvirtinimas, pateikimas Komisijai – 14 val. sudaro 840 Eur, susipažinimas su atsakovės ir trečiųjų suinteresuotų asmenų atsiliepimais – 2 val. sudaro 120 Eur, pasirengimas ir atstovavimas 2019 m. rugsėjo 11 d. Komisijos posėdyje – 4 val. sudaro 240 Eur (b. l. 130). Mokėjimo nurodymai patvirtina, kad UAB „Daistatus“ sąskaitas apmokėjo (b. l. 125, 126, 131).

Rekomenduojami priteistino užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose nustatytus koeficientus. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, šių koeficientų pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Pažymėtina, kad pagal LVAT nuosekliai formuojamą administracinių teismų praktiką, tokios advokato suteiktos teisinės paslaugos kaip susitikimas su klientu, teismų praktikos analizė, susipažinimas su (procesiniais) dokumentais, teisinės konsultacijos ir teisinės pozicijos formavimas, teismo sprendimo gavimas laikytinos sudėtine platesnės apimties (turinio) teisinių paslaugų, tokių kaip skundo (apeliacinio skundo) parengimas ar atstovavimas teismo posėdyje, dalimi, todėl patirtos išlaidos už minėtas pavienes paslaugas traktuojamos kaip išlaidos už atitinkamą teisinę paslaugą, pavyzdžiui, skundo (apeliacinio skundo) parengimą ar atstovavimą teismo posėdyje (žr., pvz., LVAT 2015 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-988-756/2015, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-19/2012, 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1245-/2012, 2020 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-353-415/2020).

2019 m. gruodžio 3 d. sąskaita Nr. SAS28-2019 už teisines paslaugas patvirtina, kad prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sudaro atsiliepimo į trečiojo suinteresuoto asmens skundą parengimo išlaidos, kopijų tvirtinimas, pateikimas teismui – 700 Eur (b. l. 124). Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, maksimalus rekomenduojamas už atsiliepimo parengimą koeficientas – 2,5. Iš bylos duomenų matyti, kad atsiliepimą advokatė Renata Petrylaitė UAB „Daistatus“ rengė 2019 m. lapkričio 26 d., todėl šiuo atveju aktualus Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2019 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje – 1289,0 Eur. Atitinkamai už atsiliepimo parengimą maksimali rekomenduojama priteisti suma – 3222,50 Eur (1289,0 x 2,5).

2019 m. rugsėjo 24 d. sąskaitoje Nr. SAS25-2019 nurodyta, kad skundo Komisijai parengimas, kopijų tvirtinimas, pateikimas Komisijai sudaro 840 Eur (b. l. 130). Pagal Rekomendacijų 8.1 punktą už pareiškimą spręsti ginčą ne teisme, jeigu toliau byla nagrinėjama teisme, taikomas koeficientas – 0,3. Pagal bylos duomenis skundas Komisijai parengtas 2019 m. rugpjūčio 22 d., todėl aktualus 2019 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje – 1262,70 Eur. Už skundo Komisijai parengimą galima priteisti suma – 378,81 Eur (1262,70 x 0,3).

Rekomendacijų 8.19 punkte už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą taikomas koeficientas – 0,1. Pagal 2020 m. sausio 13 d. sąskaitą Nr. SAS1-2020 susipažinimas su Kauno miesto savivaldybės administracijos atsiliepimu, pasirengimas teismo posėdžiui, atstovavimas 2020 m. sausio 20 d. posėdyje truko 5 val. ir tai sudarė 300 Eur (b. l. 126), pasirengimas ir atstovavimas 2019 m. rugsėjo 11 d. Komisijos posėdyje truko 4 val. ir sudarė 240 Eur (b. l. 130).

Atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose ar teisme laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas (Rekomendacijų 10 p.).

Pareiškėjos atstovė advokatė dalyvavo 2019 m. rugsėjo 11 d. Komisijos posėdyje (posėdis truko 1val. 40 min. ir 2020 m. sausio 20 d. teismo posėdyje (posėdis truko 15 min.). Teismo posėdžiai vyko skirtingais ketvirčiais.

Dėl dalyvavimo Komisijos posėdyje aktualus Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2019 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje – 1262,70 Eur. Tai reiškia, kad teisinių paslaugų teikimo viena valanda sudaro 126,27 Eur (1262,70 x 0,1 = 126,27 Eur). Už pasirengimą ir dalyvavimą Komisijos posėdyje maksimali priteitina suma 505,08 Eur (126,27 x 4).

2020 m. sausio 20 d. teismo posėdis vyko 13 min. (b. l. 132–134). Rekomendacijų 9 punkte numatyta, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetamas, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Kita vertus, nurodyta laiko apvalinimo tvarka yra aktuali, kai teisinės paslaugos teikiamos ilgiau nei pusę valandos, tačiau ja negali būti paneigiama suinteresuoto asmens teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kai teisinės paslaugos trukmė mažesnė nei 30 min. Šiuo atveju teismo posėdis truko trumpiau nei 30 min., tačiau atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo kriterijus ir į tai, kad advokatė į teismo posėdį atvyko ir atstovavo pareiškėjai, užmokestis už atstovavimą nagrinėjamu atveju skaičiuojamas laiką apvalinant iki vienos valandos. Pareiškėja nurodė, kad pasirengimas ir dalyvavimas teismo posėdyje truko 5 val. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad ginčas buvo nagrinėjamas ikiteismine tvarka, pasiruošimas ir dalyvavimas teismo posėdyje galėjo trukti 3 val. Atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje – 1317,60 Eur, galima priteistina suma – 395,28 Eur (131,76 x 3).

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, į maksimalų galimai priteistinos sumos dydį, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, Rekomendacijose nustatytus užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą dydžius bei į pateiktus įrodymus pareiškėjai iš trečiojo suinteresuoto asmens A. M. priteistina prašomų 1000 Eur išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti.

Atsižvelgiant į tai, kad skundo Komisijai parengimas viršija maksimaliai galimą priteisti išlaidų dydį, už skundo Komisijai parengimą priteistina suma mažinama iki 378,81 Eur. Teismo vertinimu ir vadovaujantis pirmiau nurodyta LVAT praktika nepriteistina už susipažinimą su atsakovės ir trečiųjų asmenų atsiliepimais – 120 Eur, nes susipažinimas su (procesiniais) dokumentais laikytinas sudėtine platesnės apimties (turinio) teisinių paslaugų, tokių kaip skundo (apeliacinio skundo) parengimas ar atstovavimas teismo posėdyje, dalimi (LVAT 2020 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-353-415/2020).

Atsižvelgiant į maksimalų galimai priteistinos sumos dydį, Rekomendacijose nustatytus užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą dydžius, LVAT praktiką bei į pateiktus įrodymus pareiškėjai UAB „Daistatus“ priteistina iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 618,81 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41 ir 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Trečiojo suinteresuoto asmens A. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Daistatus“ iš trečiojo suinteresuoto asmens A. M. priteisti 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Daistatus“ iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos priteisti 618,81 Eur (šešis šimtus aštuoniolika eurų 81 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.