- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-01
- Bylos Nr.
- 1A-400-238-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Arvydas Stankus, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- R. M.
- Advokatai
- Dalius Mecelica
Teisėja: L.Kymantienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.1.2.
2008 m. spalio 1 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Arvydo Stankaus, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, Simonai Penkauskaitei, dalyvaujant prokurorei Nomedai Oškutytei, nuteistajam R. M., gynėjui advokatui Daliui Mecelicai, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros prokurorės Nomedos Oškutytės apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. nuteistas:
pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 22 str. 1d., BK 260 str. 1d. laisvės apribojimu 2 (dvejiems) metams įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose adresu (duomenys neskelbtini) bei neatlygintinai išdirbti 100 valandų per 1 (vienerius) metus sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;
pagal LR BK 22 str. 1d., BK 260 str. 1d. laisvės apribojimu 2(dvejiems) metams įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose adresu (duomenys neskelbtini) bei neatlygintinai išdirbti 100 valandų per 1 (vienerius) metus sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;
pagal LR BK 253 str. 2 d. laisvės apribojimu 2 (dvejiems) metams įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose adresu (duomenys neskelbtini) bei neatlygintinai išdirbti 100 valandų per 1 (vienerius) metus sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;
pagal LR BK 228 str. 2 d. –atėmimu teisės dirbti valstybės tarnautojo darbą 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1d., 4d. bausmės subendrintos jas sudedant ir skirta galutinė bausmė laisvės apribojimas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose adresu (duomenys neskelbtini) bei neatlygintinai išdirbti 100 valandų per 1 (vienerius) metus sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir teisės dirbti valstybės tarnautojo darbą atėmimas 2 (dvejiems) metams. Į paskirtą laisvės apribojimo bausmę įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2007-06-14 iki 2007-07-13 ir laisvės apribojimo bausmė sumažinta 1(vienu) mėnesiu 24 (dvidešimt keturiomis) dienomis.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. M. pagal LR BK 22str. 1d., BK 260 str. 1d. nuteistas už tai, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, ne vėliau kaip 2007-03-09, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, turėdamas tikslą parduoti, neteisėtai įgijo 2,748 g. baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 0,671 g. psichotropinės medžiagos – metamfetamino ir 15 mėlynos spalvos tablečių su logotipais, kurių sudėtyje yra 0,982 g. psichotropinės medžiagos – MDMA, kurias 2006-03-09 apie 15.10 val. automobiliu Mercedes Benz 300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atgabeno prie prekybos centro (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), į automobilių stovėjimo aikštelę bei tame pačiame automobilyje už 300 litų šias medžiagas neteisėtai pardavė asmeniui, veikusiam pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį reg. Nr. 05-006/s/, t.y. pasikėsino padaryti nusikaltimą, numatytą LR BK 260 str. 1d., tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, kadangi psichotropinėmis medžiagomis negalėjo disponuoti, nes buvo kontroliuojamas teisėsaugos institucijų ir psichotropinės medžiagos patekti į apyvartą negalėjo.
Be to, R. M. pagal LR BK 22 str. 1d., BK 260 str. 1d. nuteistas už tai, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, ne vėliau kaip 2007-03-29, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, turėdamas tikslą parduoti, neteisėtai įgijo 5vnt. baltos spalvos tablečių su logotipu, kuriose yra 0,357 g. psichotropinės medžiagos MDMA bei 2,847 g. baltos spalvos tablečių, kurių sudėtyje yra 1,273 g. psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurias 2006-03-29 apie 14.10 val. prekybos centre (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), už 200 litų neteisėtai pardavė liudytojui Nr.1, veikusiam pagal 2007-03-21 Kauno m. apylinkės teismo nutartį, t.y. pasikėsino padaryti nusikaltimą, numatytą 260 str.1d., tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, kadangi psichotropinėmis medžiagomis negalėjo disponuoti, nes buvo kontroliuojamas teisėsaugos institucijų ir psichotropinės medžiagos patekti į apyvartą negalėjo.
Be to, R. M. pagal LR BK 253 str. 2d. nuteistas už tai, kad jis ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis ir laiku, neturėdamas leidimo, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų įgijo nupjautavamzdį šautuvą, pagamintą savadarbiu būdu iš Rusijos pramoninės gamyklos 12-to kalibro medžioklinio šautuvo IZH-27 M ir pistoletą pagamintą savadarbiu būdu iš Rusijos pramoninės gamybos 4-to kalibro signalinio pistoleto SPSh-44 Nr. PB 929, didelį kiekį šaudmenų –du 12-to kalibro medžioklinius šovinius, vieną 16-to kalibro medžioklinį šovinį ir 68 vnt. 9 mm Makarov kalibro šovinių, kuriuos laikė savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), iki 2007-06-14, 10.15 val., kur kratos metu jie buvo rasti ir paimti policijos pareigūnų.
Be to, R. M. pagal LR BK 228 str. 2 d. nuteistas už tai, kad jis 2007m. vasario mėn. - 2007m. balandžio mėn. 21d. laikotarpyje, dirbdamas Kauno tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo pareigose, siekdamas turtinės bei kitokios asmeninės naudos, pažeidinėjo kardomojo kalinimo vietų vidaus tvarkos taisyklių 41 punkto nuostatas, t.y. palaikė santykius, nesusijusius su tarnybinių /darbo/ pareigų vykdymu, su kalinamaisiais ir jiems artimais žmonėmis bei perdavinėjo kalinamiesiems draudžiamus daiktus ir medžiagas.
Kauno apygardos prokurorė N.Oškutytė nuosprendį skundžia dėl nuosprendyje išdėstytų išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms, netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo skiriant ir subendrinant bausmes. Nurodo, kad veikas, susijusias su neteisėtu psichotropinių medžiagų disponavimu, teismas netinkamai kvalifikavo kaip pasikėsinimą padaryti nusikaltimą pagal LR BK 22 str. 1d., 260 str. 1d. Nepagrįsta ir neatitinka bylos aplinkybių teismo išvada, kad veikos objektyviąją pusę sudarančios aplinkybės nebuvo tikros, nes buvo kontroliuojamos teisėsaugos pareigūnų, reali grėsmė nusikaltimo objektui - visuomenės saugumui nebuvo iškilusi ir negalėjo iškilti, nes objektyvioji LR BK 260 str. 1d. numatyto nusikaltimo pusė pasireiškia alternatyviais veiksmais, todėl bent vieno iš jų atlikimas sudaro baigtinę nusikaltimo sudėtį. Abiem atvejais R. M. buvo kaltinamas padaręs LR BK 260 str. 1d. numatyto baigtinio nusikaltimo padarymu, t.y. tuo, kad turėdamas tikslą platinti įgijo, gabeno ir pardavė psichotropines medžiagas. Šios aplinkybės, apeliantės manymu, įrodytos bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais: liudytojo Nr.1, A. U. parodymais, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką bei daiktų pateikimo protokolais, techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokolais, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu surinktais duomenimis. Apeliantė nurodo, jog neturi reikšmės, kad vieną iš objektyviosios pusės veiksmų atlikimą- psichotropinių medžiagų pardavimą kontroliavo teisėsaugos pareigūnai, nes kitus neteisėtus disponavimo veiksmus R. M. atliko savarankiškai, nekontroliuojamas teisėsaugos pareigūnų, todėl jo veikos nepagrįstai kvalifikuotos kaip pasikėsinimas.
Šalies argumentai
Apeliantė taip pat nurodo, kad R. M. teismui buvo perduotas jį kaltinant ir nusikaltimo, numatyto LR BK 260 str. 1 d. dėl to, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, ne vėliau kaip 2007-06-14. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, turėdamas tikslą parduoti, neteisėtai įgijo 0,42 g. narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių, kurias laike savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kur 2007-06-14 10, 15 val. kratos metu, policijos pareigūnų šios medžiagos buvo rastos ir paimtos, tačiau Kauno miesto apylinkės teismas 2008-04-16 nuosprendžio nei aprašomojoje, nei konstatuojamojoje, nei rezoliucinėje dalyje šios veikos neaprašė ir neaptarė, tokiu būdu neišsprendė R. M. baudžiamosios atsakomybes klausimo dėl 2007-06-14 narkotinės medžiagos- 0,42 g kanapių ir jų dalių įgijimo bei laikymo.
Skunde taip pat nurodoma, kad teismas, priimdamas 2008-04-16 nuosprendį netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą- LR BK bendrosios dalies normą, t.y. BK 54 str. 3 d. Prokurorė skunde nurodo, kad teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, turėtų byloje nustatyti tokias aplinkybes, kurios suponuotų išvadą, jog BK specialiosios dalies straipsnio, pagal kurį kvalifikuojama kaltininko veika, sankcijoje numatytos, o ne švelnesnės bausmės paskyrimas būtent šiam asmeniui už jo nusikalstamą veiką aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Taip pat, apeliantė remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003-06-20 nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.13 punkto nuostata, kad taikydamas švelnesnės negu straipsnio sankcijoje numatyta bausmės paskyrimą, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Kauno miesto apylinkės teismas, prokurorės teigimu, išimtinių aptariamų aplinkybių, kurios nulėmė BK 54 str. 3 d taikymą, nuosprendyje neišskyrė ir nenurodė, šioje byloje tokių aplinkybių ir nebuvo nustatyta teismo įvardytos aplinkybės- kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, savo kaltę jis pripažįsta, gailisi dėl įvykdyto, sunkinančių aplinkybių nėra, kaltinamasis dirba, yra jauno amžiaus, padaryti nusikaltimai priskirtini prie nebaigtų nusikaltimų, žala visuomenei nepadaryta. - priskirtinos prie bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų aplinkybių( BK 54 str. 2 d.), kita įvardyta aplinkybė- išlaiko nepilnametį sūnų-yra tik kaltinamojo R. M. šeimos aplinkybė, kuri nerodo, jog R. M. paskirta bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Teismas 2008-04-16 nuosprendžiu R. M. paskyrė bausmę ne tik švelnesnę negu numatyta straipsnių sankcijoje, bet švelnesnę bausmės rūšį, kuri sankcijoje nenumatyta, todėl teismo paskirta bausmė, apeliantės manymu, yra aiškiai neadekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir bausmės paskirčiai. Prokurorės teigimu, Kauno miesto apylinkes teismo 2008-04-16 nuosprendyje išdėstytos aplinkybės dėl R. M. asmenybės ir padarytų veikų, o taip pat kitos aplinkybės, susijusios su kaltinamuoju, kurias įvertinęs teismas R. M. atžvilgiu taikė LR BK 54 str. 3 d., negali būti vertinamos kaip išimtinės, todėl teismas netinkamai pritaikė baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normą - BK 54 str. 3 d. ir paskyrė per švelnią bausmę. Dėl šių aplinkybių, prokurorės nuomone, nuosprendis keistinas, panaikinant jo dalį, kurioje R. M. pritaikyta LR BK 54 str. 3 dalis. Taip pat, apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas netinkamai subendrino bausmes.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuosprendį pakeisti.
Nuteistasis ir jo gynėjas prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti, teismo nuosprendį palikti galioti.
Nuosprendis naikintinas, byla perduotina prokurorui.
Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Proceso Kodekso 254 straipsnio 3 dalis nustato, BPK 326 str. 1 d. 5p. numato, kad jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad ikiteisminio tyrimo metu surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui. Analogiškos nuorodos pateikiamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ 14 p., kur teigiama, kad nutartis panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui priimama tada, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir jis trukdo nagrinėti bylą.
Kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 straipsnyje numatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius(tai veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt.).
Taigi, jeigu kaltinamajame akte neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, tai dėl to šio dokumento turinio defektai suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas kaltinamasis aktas ir jame nurodytos klaidingos, bet svarbios nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės. Kaltinamajame akte nurodoma, kad R. M. dvi nusikalstamas veikas(gabeno ir pardavė psichotropines medžiagas) padarė 2006-03-09 ir 2006-03-29. (t.2.b.l.86-92). Analogiškas laikas padarius nusikalstamas veikas nurodytas ir pranešime apie įtarimą, kuris įtariamajam R. M. pateiktas ikiteisminio tyrimo metu(t.2.b.l.10-11). Tačiau byloje nėra faktinių duomenų, kad šiuo laiku -2006-03-09 ir 2006-03-29 R. M. būtų padaręs nusikalstamas veikas. Bylos duomenys leidžia manyti apie galimą nusikalstamų veikų padarymą kitu laiku, tai yra 2007 metais. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje numatytų reikalavimų, nes jame neteisingai nurodytos svarbios veikų faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius(tai veikos padarymo laikas-BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo nuosprendžiu R. M. nuteistas už nusikalstamų veikų padarymą taip pat 2006-03-09 ir 2006-03-29, tai yra tuo laiku kai faktiškai veikos nebuvo padarytos. Teisminio nagrinėjimo metu prokuroras teismo neprašė tikslinti nusikalstamų veikų padarymo laiko, o teismas to nepadarė.
LR BPK 1 straipsnis nurodo, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Vadovaujantis aukščiau paminėtais principais, tiek priimant apkaltinamąjį nuosprendį, tiek ir išteisinamąjį nuosprendį, teismo išvados turi būti pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Minėtų reikalavimų nesilaikyta, todėl šiuo atveju laikoma, kad R. M. nepagrįstai nuteistas už nusikalstamas veikas, kurių 2006 metais nėra padaręs.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino paminėtus kaltinamojo akto trūkumus, sutrukdžiusius bylą nagrinėti teisme, o kartu ir realizuoti baudžiamojo proceso principus, nesiėmė priemonių klaidoms pašalinti ir nepagrįstai neperdavė bylos prokurorui vadovaujantis LR BPK 254 str. 3 dalimi.
Be to, teismas nuosprendžiu nepagrįstai nesprendė R. M. kaltumo ar nekaltumo klausimo dėl kaltinimo už neteisėtą disponavimą narkotine medžiaga-kanapėmis. Todėl panaikinus nuosprendį, ši kaltinimo dalis turi būti nagrinėjama ir vertinama naujai nagrinėjant bylą.
Nuosprendis, kuriuo nuteistas R. M., naikintinas ir byla perduotina prokurorui, kadangi ikiteisminio tyrimo metu surašytas iš esmės baudžiamojo proceso kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo teisme nagrinėti bylą.
Motyvuojamoji dalis
Kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas negali savo iniciatyva taisyti nusikalstamos veikos aplinkybes, kurios iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytų, nes tokiu atveju būtų suvaržyta nuteistojo R. M. teisė į gynybą.
Tuo pačiu, būtų pažeistos BPK normos, reglamentuojančios nagrinėjimo teisme ribas, nes teisme byla nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, o nusikalstamos veikos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo išdėstytųjų kaltinamajame akte tais atvejais, kai nusikaltimas padarytas galimai kitu laiku.
Apeliacinės instancijos teisme šiuo klausimu apelicinių skundų ar prašymų tikslinti kaltinimą nebuvo gauta. Todėl laikoma, kad aukščiau paminėto pažeidimo negalima ištaisyti teisme ir jis trukdo nagrinėti bylą. Be to, teismas negali imtis atlikti kaltinimo funkcijų.
Kadangi teisėjų kolegija pripažįsta, jog byloje surašytas iš esmės LR BPK 219 straipsnių reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir jis trukdo bylą nagrinėti teisme, o nuosprendis naikinamas, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl veikų kvalifikavimo, įstatymo taikymo bei bausmių nenagrinėjami.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 16 d. nuosprendį, kuriuo R. M. nuteistas pagal LR BK 22 str. 1d., BK 260 str. 1d.(dvi veikos), BK 253 str. 2d., BK 228 str. 2d. panaikinti ir bylą perduoti prokurorui.