Utenos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. R., atstovaujamos advokatės Ingos Maskoliūnaites, pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo T. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (CPK 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 444 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Pagal to paties straipsnio 2 dalies 9 punktą teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos.

Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra nustatytas įstatyme, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Analogiška nuostata buvo ir Lietuvos TSR santuokos ir šeimos kodekse (toliau – SŠK) (21 straipsnio 1, 3 dalys), kuris galiojo pareiškėjos ir V. R. santuokos bei nekilnojamojo turto įsigijimo metu. Pagal kasacinio teismo praktiką, sutuoktinis, kuris mano, kad turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine nuosavybe gali būti pripažintas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Taigi, minėta teisės norma taikytina ir sprendžiant dėl turto, įgyto iki CK įsigaliojimo už vieno sutuoktinio lėšas, pripažinimo asmenine nuosavybe. Sprendžiant, ar iki CK įsigaliojimo įgytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnyje nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sąlygas, būtina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusią teismų praktiką. Vadinasi vertinant, ar turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. SŠK 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjos N. R. ir V. R. santuoką sudaryta (duomenys neskelbtini) gimė dukra T. R. ( (duomenys neskelbtini) Ignalinos rajono CBAĮ skyriaus gimimo liudijimas, įrašo Nr. 312). (duomenys neskelbtini) santuoka su V. R. buvo nutraukta ((duomenys neskelbtini) Ignalinos rajono CBAĮ skyriaus ištuokos liudijimas). (duomenys neskelbtini) teismo sprendime buvo nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės, kad ginčo šalys bendro ūkio neveda nuo 1992 m. lapkričio, santykiai tarp šalių blogi ilgą laiką, bendro ūkio nėra, atsakovas girtauja ir nesirūpina šeima. Byloje pateikta 1993 m. spalio 21 d. Sutartis, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, N. R. ir V. R. pardavė jiems priklausiusį 3 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 13 000 Lt. Šiuos pinigus pasidalino lygiomis dalimis. Pareiškėja N. R. už gautus 6 500 Lt ir susitaupytus 3 500 Lt 1993 m. spalio 30 d. nusipirko 2 kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 10 000 Lt.

Pareiškėja santuokos nutraukimą įregistravo (duomenys neskelbtini), t. y. praėjus 17 dienų po buto įsigijimo. Nors formaliai butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas iki santuokos nutraukimo įregistravimo, tačiau pareiškėjos manymų butas, įgytas asmeninės nuosavybės teise. Nes bendro ūkio su sutuoktiniu nevedama nuo 1992 m. lapkričio. Teismas santuoką nutraukė (duomenys neskelbtini). Po šio teismo sprendimo santuokinių ryšių šalys neatnaujino ir nepradėjo vesti bendro ūkio. V. R. beveik iškart po 1993 m. spalio 21 d. sutarties sudarymo išvyko gyventi į Rusiją. V. R. mirė (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę patvirtina (duomenys neskelbtini) Zarečnyj m. administracijos Civilinės būklės aktų įrašų skyriaus išduotas mirties liudijimas Nr. 252. V. R. žinojo pareiškėjos įgytą butą, ir iki savo mirties 2009 m., (šešiolika metų) jokių teisių į šį butą nereiškė.

Esant šiems įrodymams teismas spendžia, pareiškėjos N. R. 2 kambariu butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), įgiltas asmeninės nuosavybės teise. Esminę reikšmę tokiam vertinimui turi šios aplinkybės: butas buvo įgytas praėjus beveik metams po faktinių santuokinių ryšių ir bendro ūkio pabaigos; butas buvo įgytas teismui nutraukus santuoką; butas buvo įgytas buvusiems sutuoktiniams pardavus turėtą bendrą turtą; nėra jokių duomenų, kad buvęs sutuoktinis būtų išreiškęs valią tapti šio nekilnojamojo turto savininku, skyręs tam lėšų; įgyjant šį turtą buvo aiškiai išreikšta jos valia įgyti jį asmeninei nuosavybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais,

nusprendė:

nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgijo asmeninės nuosavybės teise 1993 m. spalio 30 d. sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas, siekiant įgyvendinti pareiškėjos N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teise disponuoti turtu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus Visagine.