Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2017-06-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-174-616/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-06-07
Bylos Nr.
1A-174-616/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Ernesta Montvidienė (pirm.), Laisvydas Zederštremas, Alfredas Vilbikas
Nuteistasis
L. G.
Baudžiamoji byla Nr. 1A-174-616/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40774-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.10.5; 1.2.26.2; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 7 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ernestos Montvidienės,

teisėjų Alfredo Vilbiko, Laisvydo Zederštremo,sekretoriaujant Ievai Rimdeikienei,dalyvaujant prokurorei Erikai Girgždienei,gynėjui advokatui Modestui Švažui,nuteistajam L. G.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. nuosprendžio, kuriuo L. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 str. 1 d. ir jam paskirtas laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 65 str. 1 d. 1 p. ,,b“ pp., paskirta laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nuosprendžiu paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme ir L. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2017 m. kovo 21 d. Vadovaujantis BK 66 str. 2 d., 63 str. 9 d., į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme 2016-08-28 ir suėmime išbūtas laikas nuo 2017-01-21 iki 2017-03-21, bei pagal Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nuosprendį atliktos bausmės laikas.

Kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. L. G. nuteistas už tai, kad 2016-08-28 apie 00.15 val. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje – lošimų namuose „A. C.“, pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu – vieną kartą peiliu įpjaudamas nukentėjusiajam V. B. į nugarą, padarydamas pjautinę žaizdą nugaroje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, sukėlė sumaištį iš išgąstį aplinkiniams.

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis L. G. prašo sumažinti paskirtą bausmę, nes 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra per griežta.

2.1. Pasak apelianto, teismas neatsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, ir todėl nepagrįstai netaikė BK 64 straipsnio 1 dalies.

2.2. Skunde nurodoma, kad teismas paskyrė neteisingą subendrintą bausmę, nes apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nuosprendžiu paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista į laisvės atėmimą 4 mėnesiams.

2.3. Taip pat skunde apeliantas prašo atsižvelgti, kad jis turi sužadėtinę, su kuria ruošiasi susituokti, nori pasitaisyti, kurti šeimą, įsidarbinti ir gyventi normalų gyvenimą, atlyginti padarytą žalą.

3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis L. G. ir jo gynėjas advokatas prašė tenkinti apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais, o prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

4. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, L. G. pripažino kaltu sunkinančiomis aplinkybėmis, tyčiniais smurtiniais veiksmais nukentėjusiajam padarius nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlus ir įžūliais veiksmais pažeidus viešąją tvarką, ir taip padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d. Apeliaciniu skundu apeliantas nekvestionuoja teismo nustatytų faktinių nusikaltimo padarymo aplinkybių, inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos. Tačiau, atitinkamai argumentuodama, nuteistasis mano, jog teismas nepagrįstai nepripažino jo prisipažinimo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nepagrįstai netaikė BK 64¹ str. nuostatų, skyrė neteisingą ir per griežtą galutinę subendrintą bausmę. Apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 str. 3 d.), atskirai pasisakydamas dėl kiekvieno apeliacinio skundo argumento.

Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir paskirtos bausmės

6. Kaip minėta, savo skunde apeliantas, be kita ko, nesutinka su jo atsakomybės lengvinančios aplinkybės nenustatymu ir, jo manymu, paskirta per griežta bausme. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nelaikė L. G. prisipažinimo dėl įvykdyto nusikaltimo jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes prisipažinimą laikė formaliu. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apylinkės teismo vertinimu ir pažymi, kad iš asmens negali būti reikalaujama prisipažinti, nurodyti ir atpasakoti detaliai tas aplinkybes, kurių asmuo neprisimena dėl objektyvų aplinkybių. L. G. 2016-08-28 ir 2016-10-12 apklausiamas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai sutiko su visomis jam inkriminuojamomis aplinkybėmis, reiškė nuoširdų apgailestavimą dėl savo padarytos nusikalstamos veikos, pripažino, kad kazino peiliu sužalojo nepažįstamą jaunuolį, tačiau negalėjo paaiškinti savo elgesio motyvų, nurodyti, iš kur gavo peilį, ir kitų aplinkybių, nes jų neprisimena dėl girtumo (1 t., b. l. 100–101; 106). Iš esmės tą patį L. G. nurodė ir apklausiamas teisiamajame posėdyje (2 t., b. l. 4). Byloje iš tikrųjų nustatyta, kad po nusikaltimo padarymo L. G. buvo nustatytas 2,26 promilių girtumas ( 1 t., b. l. 116), ką apylinkės teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Visgi, kolegijos nuomone, buvo pagrindas ir apelianto atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymui.

6.1. Prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką reiškia, jog asmuo ne baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų spiriamas, o pats savanoriškai prisipažįsta, kad yra padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, t. y. pats savanoriškai ikiteisminio tyrimo institucijoms ir teismui duoda teisingus parodymus apie esmines padarytos veikos aplinkybes bei pripažįsta savo kaltę. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, paneigiančios aptartą savanoriško prisipažinimo turinį, todėl pirmosios instancijos teismas L. G. savo kaltės pripažinimą nepagrįstai laikė formaliu ir nepakankamu pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 str. 1 d. 2 p. Taip pat pažymėtina, kad nuo baudžiamojo proceso šioje byloje pradžios nuteistasis reiškė apgailestavimą dėl savo nusikalstamo elgesio, kuris laikytinas nuoširdžiu, nes kartu viso baudžiamojo proceso metu L. G. savo kaltę pripažino visiškai, kažkokių klaidinančių ir jo kaltę menkinančių versijų nekėlė ir davė parodymus apie nusikaltimo padarymo aplinkybes, kurias prisiminė.

6.2. Dėl to, kas paminėta 6 ir 6.1 punktuose, kolegija sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti L. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad jis pripažino visas esmines nusikalstamos veikos aplinkybes ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo skundžiamas nuosprendis keičiamas (BPK 328 str. 1 p.)

7. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, turi atsižvelgti į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.). Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad skirdamas bausmę nuteistajam L. G., pirmosios instancijos teismas šių įstatymo reikalavimų formaliai laikėsi, tačiau, kolegijos nuomone, apeliantui paskyrė per griežtą bausmę, nes nenustatė ir neatsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

7.1. Vertinant kiekvienos baudžiamosios bylos aplinkybes, teismas turi atsižvelgti ne tik į tai, kad nuteistajam skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas baudžiamajai atsakomybei individualizuoti, ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos baudžiamosios atsakomybės taikymą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę, nes visos baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą konkrečioje baudžiamojoje byloje, yra vienodai svarbios tiek vertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, tiek ir visas apskritai.

7.2. Apylinkės teismas, skirdamas apeliantui laisvės atėmimą – griežčiausią BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmės rūšį, artimą tokios bausmės vidurkiui, pagrįstai akcentavo, kad L. G. padarė nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.) būdamas anksčiau teistas 7 kartus (1 t., b. l. 122–132; 135–146), iš jų 4 kartus teistas už smurtinius nusikaltimus, kad naują nusikalstamą veiką padarė teistumui už smurtinius nusikaltimus neišnykus, turėdamas ne vieną galiojančią administracinę nuobaudą už viešosios tvarkos pažeidimus, girto pasirodymą viešoje vietoje, psichotropinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo (1 t., b. l. 147–172), kad nedirba (1 t., b. l. 133), nesiregistruoja darbo biržoje (1 t., b. l. 134). Kolegijos vertinimu, visos paminėtos aplinkybės rodo didesnį tiek apelianto asmens, tiek jo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei. Taip pat leidžia spręsti, kad L. G. nusikalstamas elgesys nebuvo atsitiktinis jo neigiamas poelgis – tai, kolegijos nuomone, dėsningas viso jo ankstesnio visuotinai nepriimtino elgesio padarinys, nulemtas tiek besaikio alkoholio vartojimo, tiek nenoro laikytis įstatymų reikalavimų, tiek negatyvių asmeninių nuostatų į bendražmogiškąsias vertybes. Kartu pažymėtina, kad ir skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą nusikaltimą L. G. padarė veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis (BK 60 str. 1 d. 9 p.) – būdamas neblaivus padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, į ką taip pat pagrįstai atsižvelgė apylinkės teismas, skirdamas apeliantui bausmę. Visgi, nustačius vieną L. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į ją turi būti atsižvelgta, todėl kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo teisingai parinktos griežčiausios BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytos bausmės nustatytas terminas artimas vidurkiui nėra proporcingas, konkrečiu atveju, nei nusikalstamą veiką padariusio asmens, nei padarytos veikos pavojingumui. Todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 2 p.), o L. G. pagal BK 284 str. 1 d. paskirta bausmė mažintina.

Dėl bausmės ir BK 64¹ str.

8. Pirmiausia, pažymėtina, kad BK 64¹ str. 1 d. numatyta, jog baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu, o 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Šiuo atveju, nors L. G. ir pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, tačiau jo baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme (Šiaulių apylinkės teisme) buvo išnagrinėta įprasto proceso tvarka, vadinasi, nėra BK 64¹ str. 1 d. numatytų sąlygų mažinti apeliantui bausmę vienu trečdaliu ir taip dar labiau lengvinti apelianto teisinę padėtį.

8.1. Savo skunde apeliantas tvirtina apie savo teigiamą socialinę aplinką, kuriamą šeimą ir pozityvų požiūrį į ateitį. Atsakant į tokius argumentus, pažymėtina, kad apelianto teigiamos nuostatos ateities perspektyvoje ir jo šeiminė padėtis nusikaltimo padarymo fakto nepaneigia ir jo kaltės nusikaltimo padaryme nemenkina, todėl negali būti prielaida švelninti jo teisinę padėtį konkrečiu atveju.

Dėl galutinės subendrintos bausmės

9. Kaip minėta, Šiaulių apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę, vadovaudamasis BK 63 str. 1 d., 4 d., 65 str. 1 d. 1 p. ,,b“ pp., subendrino su Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo 8 mėnesiams bausme. Apeliaciniame skunde šiuo atveju pagrįstai atkreiptas dėmesys, kad Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nuosprendis buvo pakeistas Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu, kuriuo L. G. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d., padarymą paskirtas laisvės atėmimas 6 mėnesiams, ir, vadovaujantis BK 64¹ str., ši bausmė dar sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, į kurią dar įskaičiuotas nuteistojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016-07-17 (1 para). Taigi, už skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą nusikaltimą paskirta bausmė turėjo būti bendrinama su Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme, todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas ir šioje dalyje dėl netinkamai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 2 p.).

9.1. BK 65 str., reglamentuojančio bausmių sudėjimo ir keitimo taisykles, 1 dalies 1 punkto ,,b“ papunktyje nustatyta, kad viena laisvės atėmimo diena prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms. Tai reiškia, kad Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nuosprendžiu L. G. paskirta laisvės apribojimo bausmė 8 mėnesiams tolygu laisvės atėmimui 4 mėnesiams. Kadangi Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu, kuriuo buvo pakeistas Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nuosprendis, L. G. nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams, kolegija sprendžia, kad šiuo nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d. L. G. paskirtą sumažintą bausmę tokiu pat bausmių bendrinimo būdu subendrinus su Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu, paskirta bausme – nuteistojo padėtis nebus pabloginta

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. nuosprendį pakeisti – L. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 1 (vienerių) metų.

Pripažinti L. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu, paskirta bausme – laisvės atėmimu 4 mėnesiams, ir L. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 2 (dvejiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2017 m. kovo 21 d.

Vadovaujantis BK 66 str., 63 str. 9 d., į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme 2016-07-17 (1 para) ir 2016-08-28 (1 para), ir suėmime išbūtą laiką nuo 2017-01-21 iki 2017-03-21, bei pagal Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nuosprendį, pakeistą Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu, atliktos bausmės laiką.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Ernesta MontvidienėTeisėjai Alfredas VilbikasLaisvydas Zederštremas