Kauno apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Jūratei Juknevičienei, dalyvaujant: prokurorei Linai Gudonienei, nukentėjusiosios atstovei advokatei Laimai Razvickienei, kaltinamojo gynėjui advokatei Ingridai Maldeikienei, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Svetlanai Čumačenko, Audronei Lagunovienei, kaltinamajam R. Ž.,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 kl. išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, besimokantis (duomenys neskelbtini), 9 klasėje, gyv. (duomenys neskelbtini) teistas:

- 2011-10-20 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. - laisvės apribojimu 1 m. 6 mėn.,

- 2013-02-28 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 1 d. 26 parų arešto bausme, vadovaujantis BK 64 str. 3 d., paskirtą bausmę subendrinus su 2011-10-20 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, paskirta galutinė subendrinta bausmė - 32 paros arešto, ją atliekant poilsio dienomis, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 149 str. 3 d., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Ž., būdamas nepilnametis, 2011 m. gruodžio 30 d. laikotarpyje nuo 19.05 val. iki 20.30 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas nukentėjusios nepilnametės G. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., bejėgiška būkle dėl jos apsvaigimo alkoholiu, prieš nukentėjusiosios nepilnametės G. P. valią atliko lytinį aktą, t.y. ją išžagino.

Motyvuojamoji dalis

2012-05-21 daiktų dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad įtariamasis R. Ž. pateikė kompaktinį diską (1 t., b. l. 136).

Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota įtariamojo R. Ž. parodymų patikrinimas (1 t., b. l. 133-135).

Nors kaltinamasis R. Ž. nepripažino padaręs nusikaltimą, tačiau teisminio nagrinėjimo metu jis pripažino vieną kartą savo lytinį organą įvedęs nukentėjusiajai G. P. į makštį, nors iš jo apklausos matyti, kad jis tiksliai negalėjo prisiminti, kiek kartų jis tai atliko. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. Ž. parodė tai atlikęs tris kartus. Nors teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis bandė teigti, kad, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, jis tik pasigyrė, norėdamas pasipuikuoti prieš pareigūnus, tačiau teismas neturi pagrindo tikėti kaltinamojo naujai pateikta šios aplinkybės versija bei jos keitimo motyvu, kadangi kaltinamasis jau ikiteisminio tyrimo metu neigė savo kaltę bei stengėsi įvykio aplinkybes pasakoti sau palankesniu aspektu, taigi jis, pagal kaltinamojo tuometinį mąstymą, neturėjo pagrindo didžiuotis savo atliktais veiksmais ir dalyje parodymų save apkalbėti. Kad kaltinamasis bandė lytiškai santykiauti su nukentėjusiąja ir tuo tikslu buvo įvedęs savo lytinį organą į nukentėjusiosios makštį, taip pat patvirtina specialisto išvada Nr. G3493/11(02), kurioje nurodyta, kad G. P. kūne rasta kraujosruva mergystės plėvėje, kuri padaryta kieto buko daikto poveikyje. Pati nukentėjusioji G. P. parodė, kad pabudo nuo skausmo po pilvu, o ją tuo metu buvo užgulęs R. Ž..

Kaltinamasis R. Ž. taip pat teigė, kad nukentėjusioji su juo santykiavo savo noru. Tuo tarpu iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad nukentėjusioji buvo labai girta, dėl ko ji negalėjo pilnai suvokti, kas vyksta, taip pat su ja atliekamų veiksmų, taigi ji ir negalėjo jiems aktyviau priešintis. Pati nukentėjusioji G. P. parodė, kad L. K. namuose jai buvo labai bloga, kas vyko bute, ji nieko negirdėjo, nes labai norėjo miego, ją pykino, miegodama apsivėmė, pabudo nuo skausmo, vėliau paeiti pati negalėjo, nepastovėjo ant savo kojų, nežino, kaip nuėjo iki netoli jos namų esančios parduotuvės “Maxima”, ją labai krėtė šaltis. Liudytojos K. V., D. S. patvirtino nukentėjusiosios nurodytą būseną, tai yra, kad, išeinant iš miško, G. P. reikėjo vesti, nes, eidama ji juokėsi, kritinėjo ant žemės, svirduliavo į šonus, sunkiai stovėjo, negalėjo užlipti laiptais, nesuprato, kur eina, tiesiog ėjo, nesiorientavo aplinkoje, nerišliai dėliojo mintis. Pasak D. S., neatrodė, kad G. P. tuo metu suvokė aplinkybes, kad ji būtų galėjusi savimi pasirūpinti. Taip pat tiek šios liudytojos, tiek liudytojos I. L., L. J. patvirtino, kad po pabuvimo pas L. K. namuose, nukentėjusiąją joms teko namo parvesti, nes dėl savo būsenos ji pati nebūtų nuėjusi iki namų. Liudytoja K. V. parodė, kad jai vedant G. P., ši tarp mašinų du kartus nukrito, skėryčiavosi, rėkė ant visų, liudytoją išvadino žiurke, stumdėsi, juokėsi, vos parodžius pirštą, sakė, kad jai bloga, bandė mušti vieną iš draugių. Liudytojos nuomone, nukentėjusioji taip elgėsi nesąmoningai, matė alkoholio sukeltas haliucinacijas. Liudytoja I. L. parodė, kad ji su draugėmis nukentėjusiąją parvedė namo, nes ji buvo labai girta, dėl ko pastaroji ėjo sunkiai - svyruodama, neišlaikydama pusiausvyros, jai nuo ašarų buvo nubėgęs tušas, susivėlę plaukai, buvo sunku kalbėti, jai trikdavo sąmonė, nusišnekėdavo, galėjo eiti tik su pagalba, be pagalbos būtų parklupusi, o laiptais būtų užlipusi gal tik keturiomis. Liudytoja D. S., L. J. parodė, kad, prieš grįžtant nukentėjusiajai namo, pastarajai buvo labai bloga, liudytojos su draugėmis parvedė nukentėjusiąją namo. Iš liudytojos A. P. apklausos matyti, kad grįžusi dukra atrodė visiškai girta, jai buvo bloga, ir ji net neturėjo jėgų su ja kalbėtis. Teismas neturi pagrindo netikėti šių liudytojų parodymais, kadangi liudytojos ir teisme, ir ikiteisminio tyrimo metu davė iš esmės vienodus, vienodus taip pat ir tarpusavyje, nuoseklius ir logiškus parodymus. Be to, nė viena liudytoja nenurodė, kad būtų turėjusios kokių nors priešiškumų su R. Ž., taigi nėra nustatyta jokio pagrindo, dėl kurio liudytojos būtų buvę suinteresuotos apkalbėti kaltinamąjį R. Ž.. Be to, šių liudytojų parodymus visiškai atitinka ir nukentėjusiosios G. P. nupasakotos įvykio aplinkybės. Tuo tarpu teismas taip pat negavo jokių duomenų, kodėl galėtų netikėti ir nesiremti nukentėjusiosios G. P. parodymais - iš nustatytų byloje aplinkybių matyti, kad G. P. truputį pažinojo R. Ž., nelabai bendravo, tačiau ir jokių duomenų, kad nukentėjusioji iki įvykio būtų turėjusi kokių nors priešiškumų su kaltinamuoju nėra gauta. Taigi taip pat nėra nustatyta jokio pagrindo, dėl kurio nukentėjusioji G. P. būtų buvusi suinteresuota apkalbėti kaltinamąjį.

Net ir kaltinamojo draugas - liudytojas L. K. patvirtino, kad nukentėjusioji buvo apsvaigusi daugiau nei kiti. Nors liudytojas L. K. bandė teigti, kad G. P. nebuvo bejėgiškos būklės, nes jos kalba buvo rišli, iš miško ji ėjo pati, neprašė pagalbos, tačiau kartu liudytojas nurodė, kad pas jį namuose G. P. visą laiką pykino, jai buvo bloga, ji vėmė, nesugebėjo formuot aiškių, rišlių sakinių, buvo apsvaigusi daugiau nei kiti, o, jo žiniomis, G. P. alkoholį vartoja retai. Ir liudytojo tėvai A. K., R. K. parodė, kad G. P. buvo girta, nors, jų teigimu, nebuvo bejėgiškos būklės, tačiau, jų tvirtinimu, vos laikėsi ant kojų. Taigi teismas laiko, kad liudytojas L. K. yra kaltinamojo draugas, taigi ir suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, tad stengiasi duoti kaltinamajam labiau palankesnius parodymus, tuo tarpu jo parodymai skiriasi ir nuo liudytojų merginų parodymų. Todėl teismas šiais liudytojo L. K. parodymais remiasi tiek, kiek jie neprieštarauja kitoms nustatytoms bylos faktinėms aplinkybėms. Specialisto išvadoje Nr. G 641/12(01) užfiksuota, jog etilo alkoholio koncentracija nukentėjusiosios nepilnametės G. P. kraujyje 2011-12-30 apie 19-20 val. galėjo būti tarp 1,15 ir 1,90 promilių. 2012-10-26 Konsultacinėje išvadoje nurodyta, jog tikėtina, kad 2011-12-30 apie 19.45 val. į G. P. kraują rezorbavosi visas arba beveik visas į organizmą patekęs etilo alkoholis, kurio vėliau išvemta galėjo būti labai nežymi dalis, todėl tikėtina, kad 2011-12-30 apie 19.45 val. G. P. kraujyje etilo alkoholio koncentracija galėjo būti apie 1,5 prom. ar daugiau, ir jos išorinė girtumo išraiška ir elgesys didžia dalimi priklausė nuo jos individualios tolerancijos alkoholiui. Taip pat ir Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103 MS-95/2012 konstatuota, jog atsižvelgiant į G. P. amžių bei byloje surinktą medžiagą, nukentėjusioji dėl būsenos įvykio metu (apsvaigusi nuo alkoholio) negalėjo aktyviau šiems veiksmams priešintis.

Kad nukentėjusioji nebuvo davusi sutikimo su ja atliekamiems veiksmams matyti ir iš vėlesnio nukentėjusiosios susirašinėjimo facebook‘e su pašnekove „T. L.“, taip pat liudytoja K. V. parodė, kad iš Ingridos pokalbio su G. P. sužinojo, kad G. P. lytinių santykių nenorėjo, kad dėl patirto įvykio dėl prastos būsenos ji susitiks su psichologe.

Nors kaltinamasis R. Ž. teigė, kad buvę santykiai tarp jo ir G. P. buvo abiejų tarpusavio sutarimu, nes, pasak jo, nukentėjusioji nebuvo tokia girta, kad nesuprastų, ką daranti. Tačiau kaltinamojo sau tinkamu aspektu nupasakotas viso įvykio aplinkybes teismas vertina kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės, tuo labiau, kad jo parodymai teisme ir ikiteisminio tyrimo metu nėra visiškai vienodi, jie nėra vienodi ir su kitų liudytojų parodymais, todėl teismas kaltinamojo R. Ž. parodymais remiasi tiek, kiek jie neprieštarauja nustatytoms bylos aplinkybėms. Be to pats kaltinamasis R. Ž. vis tik patvirtino matęs, kad G. P. buvo girta: bute porą kartų vėmė, jai buvo bloga, atėjusi svyravo, praktiškai iš karto atsigulė, išėjusi iš buto apie 10 min. sėdėjo laiptinėje, kol K. V. nepaėmė ją vesti, beeinant G. P. buvo šiek tiek suklupusi, nepaėjo (ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad keletą kartų krito, nes buvo girta).

Taigi iš pačios nukentėjusiosios, liudytojų, specialistų išvadų, net ir paties kaltinamojo parodymų matyti (ką suvokė ir pats R. Ž.), kad nukentėjusioji tiek prieš įvykį, tiek po jo, taigi ir paties įvykio metu buvo labai girta, taigi dėl savo būsenos negalėjo išreikšti savo tikrosios valios. Iš kaltinamojo parodymų matyti, kad nukentėjusioji lytinio akto pati neiniciavo ir jo nesiekė.

Todėl kaltinamasis matydamas ir suvokdamas nukentėjusiosios būklę (kuri nustatyta aukščiau aptartais įrodymais), sąmoningai pasinaudojo tokia nukentėjusiosios padėtimi, siekdamas patenkinti savo lytinę aistrą. Tai, kad nukentėjusioji G. P. bejėgiškoje būklėje atsidūrė dėl savo pačios veiksmų, jos buvusios bejėgiškos būklės nepaneigia, o jos veiksmai dar iki pastarosios būklės nepateisina kaltinamojo elgesio pasinaudojant valios išreikšti nebegalinčia nukentėjusiąja.

Kadangi išžaginimo sudėtis yra formali, todėl šis nusikaltimas yra baigtas nuo lytinio santykiavimo pradžios nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas pabaigė lytinį aktą, ar patenkino lytinę aistrą.

Taigi neginčijamai nustačius, kad R. Ž. įvedė savo lytinį organą į nukentėjusiosios makštį, pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būsena, konstatuojama, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą – išžaginimą.

Kaltinamasis R. Ž. žinojo ir suprato, kad lytinį aktą atlieka su savo bendraamžiu, taigi nepilnamečiu asmeniu, ką patvirtina kaltinamojo, nukentėjusiosios bei liudytojų bendravimo aplinkybės.

Tokiu būdu kaltinamasis R. Ž. padarė baigtą nusikaltimą, kuris teisingai kvalifikuotas pagal BK 149 str. 3 d.

Bausmės skyrimas

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes.

Kaltinamasis R. Ž. padarė vieną sunkų tyčinį baigtą nusikaltimą žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, nusikalstamos veikos padarymo bei šiuo metu yra nepilnametis, teistas, Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas, ne kartą apdovanotas diplomais už pasiekimus bei laimėtas prizines vietas Kauno miesto lengvosios atletikos varžybose, skirta padėka už dalyvavimą kompiuterinių piešinių konkurse (2 t., b. l. 73-80), I. Ž. neteista, bausta administracine tvarka pagal ATPK 181 str. dėl sūnaus vagiliavimo (kadangi jis neturėjo amžiaus nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus (1 t., b. l. 152), kaltinamojo mamai I. Ž. nustatytas keturiasdešimties procentų darbingumas (2 t., b. l. 22-23), serga sunkia liga (diagnozės kodas pagal TLK-10, 2 t., b. l. 158, 23), I. Ž. turi nepilnametę dukrą su kitu vyru (2 t., b. l. 26), kaltinamojo tėvai išsiskyrė kaltinamajam tik gimus (2 t., b. l. 34), tėvas G. Ž. teistas.

Kaltinamojo R. Ž. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 62 str., 91 str. nuostatomis.

Kadangi R. Ž. padarė vieną sunkų tyčinį baigtą nusikaltimą, yra teistas už dviejų apysunkių nusikaltimų nuosavybei padarymą, byloje nagrinėjamą nusikaltimą padarė ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu, praėjus vos dviems mėnesiams po nuosprendžio paskelbimo, šios bylos nagrinėjimo metu buvo nuteistas už apysunkio nusikaltimo, padaryto po dviejų mėnesių nuo šio nusikaltimo padarymo, tai rodo, kad švelnesnės bausmės kaltinamojo elgesiui įtakos neturi, jis linkęs ir toliau pažeidinėti įstatymus, daryti nusikaltimus, todėl kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, nustatant jos dydį, atsižvelgus į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo bei šiuo metu yra nepilnametis, mokosi, yra pasiekęs įvairių laimėjimų sporto srityje, mažesnį, nei straipsnio sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., skirtina bausmė subendrintina su 2013-02-28 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi.

Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nusikaltimą, nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnametis, tik neseniai sulaukęs 14 m. amžiaus, šiuo metu taip pat yra nepilnametis – tik neseniai sulaukęs 16 m. amžiaus, mokosi, siekia ir yra pasiekęs įvairių laimėjimų sporto srityje, nuo šio bei paskutinio nusikaltimo padarymo jau yra praėjęs nemažas laiko tarpas, per kurį kaltinamasis daugiau už jokius nusikaltimus nebuvo nuteistas, kaip matyti iš kaltinamojo paaiškinimų, šeimoje padėtis dėl mamos sveikatos būklės yra sunki, kaltinamasis rūpinasi mama, nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, laikydamas, kad tai nėra nusikaltimas, nes buvo abipusis sutikimas atlikti tokius veiksmus, tačiau, teismas laiko, kad toks kaltinamojo supratimas apie nukentėjusiosios būklę yra dėl netinkamo teisinio aplinkybių vertinimo, todėl, manytina, kad kaltinamasis šį kartą tinkamai įvertins savo nusikalstamus veiksmus, padarys teisingas išvadas, ir mano, kad bausmės tikslai vis tik dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusiosios G. P. įstatyminė atstovė A. P. dukros G. P. vardu pareiškė civilinį ieškinį 4905,49 Lt turtinei žalai atlyginti ir 70 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

LR BPK 109 str. prasme civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti pareikštas ir nagrinėjamas kartu su byla: kai asmeniui padaryta žala, kai kaltinamojo veika turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių bei kai tarp kaltininko neteisėtos veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Kadangi nukentėjusiosios G. P. atžvilgiu buvo padarytas tyčinis sunkus nusikaltimas, dėl kurio ji patyrė materialinę bei moralinę žalą, nusikaltimą padaręs asmuo nustatytas, jo atlikti veiksmai yra priežastiniame ryšyje su nukentėjusiajai padaryta žala, todėl nukentėjusioji G. P. turi teisę reikalauti atlyginti jai nusikaltimu padarytą žalą.

Nukentėjusioji G. P. kaltinamojo prašo priteisti 4973,41 turtinę žalą, nurodydama, kad ją sudaro lėktuvo bilietų išlaidos – 1261,49 Lt, pavogto telefono „Motorola Blur Flipout MC2-41H14“ vertė – 500 Lt, advokato atstovavimo išlaidos – 3000 Lt, vertimo paslaugos – 211,92 Lt. Teismas laiko, kad bylos duomenimis nustatyta bei pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nukentėjusioji po įvykio negalėjo išskristi iš Lietuvos, kai bilietai jau buvo nupirkti iš anksto, taip pat ikiteisminio tyrimo metu dėl procesinių veiksmų atlikimo turėjo grįžti iš Vokietijos (kur gyvena) į Lietuvą, taigi skraidymui tarp Lietuvos ir Vokietijos turėjo papildomų išlaidų bilietams, todėl teismas laiko, kad šios nukentėjusiosios bei jos įstatyminės atstovės išlaidos yra pagrįstos, įrodytos. Pateikdama rašytinius įrodymus prie ieškinio, nukentėjusioji bei jos įstatyminė atstovė turėjo naudotis vertėjo paslaugomi (pateikiami įrodymai buvo vokiečių kalba), todėl pagrįstos turėtos 211,92 Lt išlaidos už vertimo paslaugas. Teismas laiko, kad avokato atstovavimo nukentėjusiajai išlaidos yra proceso išlaidos ir į civilinio ieškinio sumą neįeina. Civiliniu ieškiniu taip pat prašoma priteisti telefono „Motorola Blur Flipout MC2-41H14“ vertę – 500 Lt. Tačiau pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje žalos priteisimas siejamas su ta žala, kuri atsiranda padarius nusikalstamą veiką, tai yra žala gali būti byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos dalykas ar tiesiogiai iš tos nusikalstamos veikos atsiradusi žala. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam ar už šių asmenų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Taigi, minimas straipsnis suponuoja, kad, nagrinėjant baudžiamąją bylą, turi būti nustatyta, kokia žala buvo patirta dėl nusikalstamos veikos, už kurią asmenys yra teisiami, padarymo. Tuo tarpu kaltinamajam R. Ž. nėra pareikštas kaltinimas dėl nukentėjusiajai G. P. priklausančio telefono „Motorola Blur Flipout MC2-41H14“ įgijimo kokiu nors neteisėtu būdu, ir jis yra teisiamas tik dėl nusikalstamos veikos žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui. Taigi pinigų suma žalai, atsiradusiai dėl kitokių galimai neteisėtų kaltinamojo ar kitų asmenų veiksmų, nesusijusių su kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika, atlyginti negali būti priteista nagrinėjant baudžiamąją bylą. Todėl civilinis ieškinys dalyje dėl telefono „Motorola Blur Flipout MC2-41H14“ priteisimo atmestinas. Civilinis ieškinys dėl nukentėjusiajai, jos įstatyminei atstovei padarytos turtinės žalos tenkintinas dalinai – 1473,41 Lt sumai, kitoje dalyje atmestinas.

Spręsdamas dėl nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos, teismas vadovaujasi 2000 m. Civilinio kodekso, įsigaliojusio nuo 2001 m. liepos 1 d., normomis (BPK 113 str. 2 d.).

Nukentėjusioji G. P., atstovaujama savo įstatyminės atstovės civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl įvykio patyrė begalinį fizinį skausmą, dvasines kančias, po nusikaltimo jai prasidėjo depresija, patyrė didžiulį šoką, sukrėtimą, išgąstį, po nusikaltimo pasikeitė jos gyvenimo vertybės, ji tapo uždara, baikšti, nervinga, iki šios dienos jaučia didelę baimę dėl savo saugumo ateityje, nusikaltimo sukeltos pasekmės jai atsilieps visą gyvenimą, iki šiol jai teikiama psichologo pagalba.

Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji G. P. patyrė dvasinio pobūdžio pasekmes – šoką, dvasinį sukrėtimą, nusikaltimas pakeitė jos gyvenimo vertybes, jaučia nepasitikėjimą, bendraudama su priešingos lyties atstovais, po nusikaltimo padidėjo nuotaikų kaita, jautrumas, pyktis, ji turi teisę reikalauti atlyginti ir jai padarytą moralinę žalą.

Tuo tarpu kaltinamasis, nors šiuo metu nedirba, tačiau yra jaunas, sveikas, jokios fizinės ar psichinės negalios neturintis asmuo, galintis įsidarbinti ir dirbti, tačiau teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad nesumažėjo nukentėjusiosios G. P. gebėjimas mokytis, nepablogėjo bendravimas su bendramoksliais, ji netapo užsidariusi, baikšti, praradusi aktyvumą, norą domėtis vykstančiais įvykiais bei juose dalyvauti (iš 2012-12-19 Vasario 16-osios gimnazijos pateiktos charakteristikos matyti, kad G. P. pažangi, mokymosi rezultatai geri, sugeba susikaupti, gerai įsisavina mokymosi medžiagą, aktyviai dalyvauja klasės bendruomenės veikloje, geba dirbti grupėje, dažnai tenka lyderės vaidmuo, mėgsta bendrauti, siekti užsibrėžto tikslo, 2 t., 112 b. l.), taip pat nebuvo pateikta duomenų, kad dėl nusikaltimo nukentėjusioji būtų patyrusi begalinį fizinį skausmą, kad dėl patirtų dvasinių išgyvenimų nukentėjusiosios dvasinė būsena sukelia itin skaudžias pasekmes šiuo metu, kad bus kokių nors liekamųjų reiškinių ateityje ar, kad jos sveikata bei dvasinė būsena ateityje gali dar blogėti, be to, kadangi kaltinamasis yra nepilnametis, jam neturint turto ar uždarbio, subsidiariai su juo atsako ir jo įstatyminis atstovas, todėl teismas, nustatydamas atlygintinos žalos dydį, kažkiek atsižvelgia ir į šio asmens šeimos turtinę padėtį, be to, prašoma priteisti suma yra aiškiai neatitinkanti Lietuvos Respublikos ekonominės situacijos ir žmonių gyvenimo lygio, neatitinkanti teismų formuojamai praktikai, todėl nukentėjusiosios G. P. įstatyminės atstovės A. P. dukros G. P. vardu nustatytas ir ieškiniu prašomas priteisti neturtinės žalos dydis (70000 Lt) prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, neatitinka įstatymo reikalavimų, ir neturtinės žalos dydis nustatytinas 10 000 Lt (CK 1.5 str., 6.250 str. 2 d.). Likusioje dalyje ieškinys atmestinas.

Civilinis ieškinys priteistinas iš kaltinamojo R. Ž., o jam neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, subsidiariai iki jo pilnametystės – iš kaltinamojo įstatyminio atstovo (civilinio atsakovo) – I. Ž. G. P. naudai, šių lėšų tvarkytoju paskiriant nukentėjusiosios įstatyminį atstovą – A. P..

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: antklodės (2 vnt.) ir užvalkalas, saugomi Kauno apskrities VPK Kauno m. Žaliakalnio PK daiktų saugykloje (1 t., b. l. 16), grąžintini liudytojui R. K.; nukentėjusiosios kelnaitės (1 vnt.), liemenėlė, golfas, saugomi Kauno apskrities VPK Kauno m. Žaliakalnio PK daiktų saugykloje (1 t., b. l. 24-25), grąžintini liudytojai A. P.; CD su telefoninių pokalbių išklotinėmis bei socialinio tinklapio „Facebook“ pokalbio išklotinė tarp nukentėjusiosios G. P. ir asmens, pasivadinusio „T. L.“, esantys byloje (1 t., b. l. 82, 137), paliktini byloje. G. P. dėvėti rūbai: liemenė, kojinės, kelnės, odinis diržas, ilgaauliai batai, juodos spalvos puspaltis, grąžinti A. P., nelaikytini daiktiniais įrodymais ir paliktini A. P. (1 t., b. l. 26).

Iš kaltinamojo R. Ž. nukentėjusiosios G. P. įstatyminės atstovės A. P. naudai priteistinos proceso išlaidos – advokato teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajam išlaidos – 3000 Lt (trys tūkstančiai Lt) (BPK 103 str. 1 d. 6 p., 105 str., 106 str. 2 d.), kadangi advokatas nukentėjusiajai bei jos įstatyminei atstovei suteikė konsultacijas, paruošė teismui civilinį ieškinį, atstovavo nukentėjusiąją teisme. Teismas laiko, kad nukentėjusiosios įstatyminės atstovės prašomos priteisti turėtos išlaidos už advokato pagalbą yra ne per didelės, atitinkančios teisingumo bei protingumo principus, įstatymų reikalavimus.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas,

nusprendė:

R. Ž. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 149 straipsnio 3 dalyje, ir nuteisti 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2013-02-28 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 32 parų arešto bausme, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 3 (trejus) metus 6 (šešis) mėnesius 20 (dvidešimt) parų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., į bausmės laiką įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal 2013-02-28 Kauno apylinkės teismo nuosprendį.

Vadovaujantis BK 92 str., paskirtos bausmės vykdymą atidėti 3 metams, skiriant BK 82 str. 1 d. 3 p., 5 p. numatytas auklėjamojo poveikio priemones – 80 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, įpareigojant juos atlikti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 20 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų, bei elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant mokytis arba dirbti, bei nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiosios G. P. civilinį ieškinį tenkinti dalinai, priteisti 11473,41 Lt iš kaltinamojo R. Ž., o jam neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, subsidiariai iki jo pilnametystės – iš kaltinamojo įstatyminio atstovo (civilinio atsakovo) – I. Ž. G. P. naudai, šių lėšų tvarkytoju paskiriant nukentėjusiosios įstatyminį atstovą – A. P.. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Iš kaltinamojo R. Ž. nukentėjusiosios G. P. įstatyminės atstovės A. P. naudai priteisti proceso išlaidas – advokato teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajam išlaidas – 3000 Lt (tris tūkstančius Lt).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: antklodes (2 vnt.) ir užvalkalą, saugomus Kauno apskrities VPK Kauno m. Žaliakalnio PK daiktų saugykloje, grąžinti liudytojui R. K.; nukentėjusiosios kelnaites (1 vnt.), liemenėlę, golfą, saugomus Kauno apskrities VPK Kauno m. Žaliakalnio PK daiktų saugykloje, grąžinti liudytojai A. P.; CD su telefoninių pokalbių išklotinėmis bei socialinio tinklapio „Facebook“ pokalbio išklotine tarp nukentėjusiosios G. P. ir asmens, pasivadinusio „T. L.“, esančius byloje, palikti byloje. G. P. dėvėtus rūbus: liemenę, kojines, kelnes, odinį diržą, ilgaaulius batus, juodos spalvos puspaltį, grąžintus A. P., nelaikyti daiktiniais įrodymais ir palikti A. P..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.