Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė, sekretoriaujant Jūratei Domarkaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam V. O. (V. O.), jo atstovui A. O. (A. O.), vertėjai Ritai Nasalytei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. O. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Vilniaus apskr. VPK KPV) 2010-04-30 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-160602-10 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010-04-30 Vilniaus apskr. VPK KPV įgaliotas pareigūnas V. O. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą (b. l. 12-13) dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų, numatytų LR administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – LR ATPK) 127 str. 1 d. ir 127 str. 2 d., kadangi jis, 2009-09-24, 9 val. 47 min., Vilniuje, Ukmergės g., vairuodamas automobilį ir persirikiuodamas iš pirmos į antrą eismo juostą, nedavė kelio gretima antra eismo juosta, ta pačia kryptimi važiavusiam automobiliui „Volvo FH12“, todėl su juo susidūrė. Po susidūrimo, išslydo į priešingos krypties kelio važiuojamosios dalies pusės eismo juostą, kur sudarė netikėtą ir neišvengiamą kliūtį priešinga kryptimi važiavusiam automobiliui „VW Transporter“, su juo susidūrė ir šio susidūrimo metu papildomai į automobilį „VW Transporter“ atsitrenkė šiam iš paskos važiavęs automobilis „Škoda Oktavia“. Eismo įvykio metu buvo sugadinti keturi automobiliai ir kitam asmeniui nežymiai sutrikdyta sveikata. Tokiais savo veiksmais V. O. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 106 ir 109 punktus.

Išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, Vilniaus apskr. VPK KPV įgaliotas pareigūnas 2010-04-30 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-160602-10 (b. l. 14 - 15) V. O. už pažeidimų, numatytų LR ATPK 127 str. 1 ir 2 d., padarymą skyrė 750 Lt baudą.

Pažeistas LR ATPK 35 str. skiriant nuobaudą administracinėn atsakomybėn patraukiam asmeniui (V. O.), kurio gyvenamoji vieta yra žinoma, kuris bendradarbiavo su A. N. ir atvyko į visas pareigūno šauktas apklausas ar parodymų, paaiškinimų davimus, skyrė nuobaudą neteisėtai, praleidęs šešių mėnesių terminą nuo pažeidimo padarymo.

Teismo prašo panaikinti Vilniaus apskr. VPK KPV 2010-04-30 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-160602-10 ir grąžinti bylą Vilniaus apskr. VPK KPV iš naujo nagrinėti

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

LR ATPK 127 str. 1 d. numato, kad kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą užtraukia baudą vairuotojams nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki dvejų metų. To paties straipsnio 2 d. įtvirtinta, kad kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

Administracinėn atsakomybėn patraukto V. O. veiksmai kvalifikuoti pagal LR ATPK 127 str. 1 ir 2 d. dėl to, kad jis pažeidė KET 9, 106, 109 punktus. KET (redakcija, galiojusi nuo 2008-09-01 iki 2010-01-01) 9 p. numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

KET 106 p. įtvirtinta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas, prieš sukdamas į kairę ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, o 109 p. numatyta, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei.

Nagrinėjant ATP bylą būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kurio padarymu pareiškėjas yra kaltinamas, ar pareiškėjas kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str. 1 d.). Kad atsirastų administracinė atsakomybė už inkriminuotą administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą pažeidimą, turi būti nustatyta pažeidimo sudėtis, kurią sudaro keturi sudėties elementai: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Nesant bent vieno pažeidimo sudėties elemento, negalima konstatuoti, jog yra padarytas administracinis teisės pažeidimas. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo asmuo gali būti pripažintas tik tuo atveju, kai kaltinančių įrodymų vertinimas leidžia pašalinti visas abejones dėl asmens kaltumo, o teisinantys įrodymai gali būti pripažinti neturinčiais įrodomosios galios. Teismas atmeta pareiškėjo argumentą, kad buvo pažeistas LR ATPK 35 str. numatytas nuobaudos skyrimo terminas, kadangi į bylą pateiktas Vilniaus apskr. VPK KPV Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2010-03-24 priimtas nutarimas dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo. Terminas administracinei nuobaudai skirti pratęstas vadovaujantis LR ATPK 35 str. 3 d., kadangi buvo atliekama ekspertizė dėl eismo įvykio (b. l. 16).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2009-09-24 įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė ir buvo apgadinti keturi automobiliai- „Volvo FH12“, vairuojamas A. K., „Mitsubishi Galant, vairuojamas V. O., „VW Transporter“, vairuojamas A. M. ir „Škoda Octavia“, vairuojamas A. S. bei nežymiai sutrikdyta sveikata L. O. (b. l. 17, 18).

Transporto priemonės techninės apžiūros protokolai (b. l. 65 - 75) patvirtina, kad eismo įvykio metu buvo apgadinti automobiliai: „Volvo FH12“, priklausantis UAB „Hansa lizingas“, „Mitsubishi Galant, priklausantis A. O., „VW Transporter“, priklausantis A. M. ir „Škoda Octavia“, priklausantis A. S.

Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 36 - 37) patvirtina, kad 2009-09-24 eismo įvykio metu L. O. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.

V. O. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir priimtas nutarimas, kuriuo jis už KET 9, 106, 109 p. pažeidimus pagal LR ATPK 127 str. 1 ir 2 d. buvo nubaustas 750 Lt bauda (b. l. 12–13; 14 – 15).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. N-261-2886/2009 pažymėjo, kad tiek ATPK 127 straipsnio 1 dalyje tiek 2 dalyje numatytų pažeidimų sudėtis yra materialinė, todėl atsakomybei dėl šių pažeidimų yra reikšmingas pažeidimo sudėties elementas- tai priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių.

Nagrinėjamu atveju sprendžiant V. O. kaltės klausimą, būtina įvertinti, ar jo veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiu eismo įvykiu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, eismo įvykio vietoje, t. y. Ukmergės gatvėje, yra dvi eismo juostos kryptimi link Žadeikos gatvės ir trys eismo juostos kryptimi link Šeškinės (viena iš eismo juostų skirta visuomenintinam transportui ir taksi). Eismo įvykio vietos plane (b. l. 76), kuriame užfiksuota automobilių padėtis po susidūrimo, nurodyta, kad automobilis „Volvo FH12“, vairuojamas A. K., yra pirmoje eismo juostoje kryptimi link Žadeikos g. „Mitsubishi Galant“, vairuojamas V. O., užfiksuotas išvažiavęs į priešingos krypties antrąją eismo juostą, o „VW Transporter“, vairuojamas A. M. ir „Škoda Octavia“, vairuojamas A. S. stovi pirmojoje eismo juostoje kryptimi link Šeškinės.Pareiškėjas neigia padaręs teisės pažeidimus, už kuriuos yra nubaustas. Jo pozicija yra nuosekli visose teisenos stadijose. V. O. 2009-09-24 rašytame paaiškinime (b. l. 26 ) tvirtino, kad važiavo Ukmergės gatve link Fabijoniškių gatvės pirmąja eismo juosta, apie 50 km/h greičiu, prie Statoil degalinės ruošėsi sukti į dešinę pusę- į Fabijoniškių gatvę, tačiau neprivažiavus iki posūkio pajuto stiprų smūgį į kairįjį galinį sparną ir galinį bamperį. Tų pačių parodymų V. O. laikėsi ir 2009-09-28 teikdamas paaiškinimą (b. l. 25) bei teismo posėdyje (b. l. 89 -90). Automobilio „Volvo FH12“ vairuotojas A. K., 2009-09-24 paaiškinime nurodė, kad važiavo Ukmergės gatve link Panevėžio, ne didesniu kaip 50 km/h greičiu. Paaiškino, kad važiavo antrąja eismo juosta ir įjungęs posūkio signalą rikiavosi į dešiniąją juostą. Dešiniąja eismo juosta važiavęs automobilis „Mitsubishi Galant“ staiga pasuko į kairę juostą ir kliudė jo vairuojamą automobilį (b. l. 33).

Šiuo atveju vairuotojų parodymai dėl eismo įvykio iš esmės yra prieštaringi. Esant tokiems prieštaringiems paaiškinimams, būtina išnaudoti visas įrodinėjimo galimybes, nustatant objektyvią tiesą - kaip įrodinėjimo tikslą - pažeidimo byloje.

Kartu su V. O. automobiliu „Mitsubishi Galant“ važiavusi L. O. 2009-09-28 paaiškinime nurodė, kad su V. O. jo vairuojamu automobiliu važiavo Ukmergės gatve kraštine dešine eismo juosta apie 50-60 km/h greičiu nuo Ozo g. pusės link sankryžos su skersgatviu, jungiančiu Ukmergės ir Fabijoniškių g. Likus iki posūkio link degalinės „Statoil“ važiuoti apie 100-150 m., staiga pajuto smūgį į automobilio kairės pusės galinę dalį. Eismo įvykio metu jai buvo padaryti kūno sužalojimai (b. l. 34).

2010-03-16 paaiškinime automobilio „Škoda Octavia“ vairuotojas A. S. nurodė, kad 2009-09-24 važiavo Ukmergės gatve nuo Žadeikos g. link Šeškinės g., antrąja eismo juosta iki 50 km/h greičiu. Pamatė priešingos krypties eismo juostoje automobilį „Mitsubishi Galant“, kuris sukdamasis aplink savo ašį slydo. Dėl kokių priežasčių automobilis „Mitsubishi Galant“ pradėjo suktis kelio važiuojamojoje dalyje, nematė (b. l. 27).

2010-01-19 paaiškinime automobilio „VW Transporter“ vairuotojas A. M. nurodė, kad važiavo Ukmergės g. nuo Žadeikos g. pusės link Šeškinės trečiąja kraštine eismo juosta apie 50 km/h greičiu. Paaiškino, kad matė priešinga kryptimi, kraštine kaire eismo juosta prie skiriančios priešingų krypčių eismo srautus linijos atvažiuojantį krovininį automobilį „Volvo“, kuris tuo metu, t. y. likus tarp jų apie 20-30 m. atstumui, pradėjo rikiuotis į savo važiavimo krypties gretimą dešinę eismo juostą ir tuo metu priekiniu dešiniu kampu kliudė gretima juosta važiavusio automobilio „Mitsubishi Galant“ kairiojo šono galinę dalį, kuris tuo metu važiavo iš dešinės krovininiam automobiliui, beveik visu korpusu priekyje prieš krovininio automobilio priekinę dalį. Nurodė, kad krovininiam automobiliui „Volvo“ persirikiuojant į gretimą dešinę eismo juostą ir kliudžius automobilio „Mitsubishi Galant“ kairiojo šono galinę dalį, jis staiga priekine dalimi pradėjo suktis prieš laikrodžio rodyklę ir slysti link priešingos krypties eismo juostos (b. l. 31).

Vyr. patrulio F. K. 2009-09-24 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad automobilio „Volvo“ vairuotojas paaiškino, jog važiavo Ukmergės g. nuo Šeškinės link Pašilaičių antrąja eismo juosta, bet norėjo persirikiuoti į pirmąją. Pradėjus manevrą, nepastebėjo pirmąja eismo juosta važiuojančio automobilio „Mitsubishi Galant“ ir su juo susidūrė (b. l. 18).

Siekdamas išsiaiškinti visas bylos aplinkybes ir nustatyti kaltus dėl eismo įvykio asmenis, Vilniaus apskrities VPK KPV Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyrius 2010-01-05 pateikė užduotį specialistui atlikti eismo įvykio tyrimą (b. l. 45).

2010-04-13 ekspertizės akte (b. l. 47 - 54) nurodyta, jog yra tikėtina, kad eismo įvykio eiga buvo tokia: automobilis „Mitsubishi Galant“, važiuodamas Ukmergės g. pirma eismo juosta kryptimi nuo Šeškinės g. link Žadeikos g. nemažesniu kaip 47 km/h greičiu, rikiavosi į antrą eismo juostą ir antroje eismo juostoje susidūrė su antra eismo juosta kryptimi nuo Šeškinės g. link Žadeikos g. važiavusiu krovininiu automobiliu „Volvo FH 12“. Krovininis automobilis savo priekiniu dešiniu kampu, bamperiu, kliudė automobilio „Mitsubishi Galant“ galinį kairįjį ratą jo galinę dalį, dėl to automobilis „Mitsubishi Galant“ slydo šonu ir sukosi apie savo vertikalią ašį prieš laikrodžio rodyklę. Automobiliui „Mitsubishi Galant“ priekiu judant priešpriešinio eismo link, krovinis automobilis priekinės dalies kaire puse dar kartą kliudė automobilio „Mitsubishi Galant“ kairiojo šono galinę dalį, taip suteikdamas automobiliui „Mitsubishi Galant“ papildomą sukamąjį judesį apie savo vertikalią ašį prieš laikrodžio rodyklę. Priešpriešinio eismo justoje, ties brūkšnine linija, skiriančia antrą ir trečią eismo juostas, skirtas važiuoti kryptimi nuo Žadeikos g. link Šeškinės g., į automobilio „Mitsubishi Galant“ kairiojo šono galinę dalį, priekine dalimi trenkėsi automobilis „VW Transporter“, važiavęs kryptimi nuo Žadeikos g. link Šeškinės g. taip savo važiavimo kryptimi automobilį „Mitsubishi Galant“ nublokšdamas į priekį ir pasukdamas apie vertikalią ašį prieš laikrodžio rodyklę. Sukdamasis apie savo vertikalią ašį automobilis „Mitsubishi Galant“, kairiojo šono priekine dalimi trenkėsi į automobilio „VW Transporter“ kairiojo šono galinę dalį, taip pasukdamas automobilį „VW Transporter“ apie savo vertikalią ašį prieš laikrodžio rodyklę. Į pasisukusį iš dešinės į kairę, žiūrint kryptimi nuo Žadeikos g. link Šeškinės g., automobilį „VW Transporter“, jo galinį kairįjį kampą, priekine dalimi trenkėsi automobilis „Škoda Oktavia“, važiavęs antra eismo juosta kryptimi nuo Žadeikos g. link Šeškinės g.

Išvadoje nurodyta, kad persirikiuodamas iš pirmos eismo juostos į antrą eismo juostą, automobilio „Mitsubishi Galant“ vairuotojas V. O. privalėjo duoti kelią krovininiam automobiliui „Volvo FH 12“, važiavusiam antra eismo juosta ta pačia kryptimi. Išvadoje be kita ko pažymėta, kad automobilio „Mitsubishi Galant“ vairuotojo V. O. veiksmai, -persirikiuodamas iš pirmos eismo juostos į antrą eismo juostą, nedavė kelio krovininiam automobiliui „Volvo FH 12“, važiavusiam antra eismo juosta ta pačia kryptimi, dėl to, susidūrus su krovininiu automobiliu, išslydo į priešingos krypties kelio važiuojamosios dalies pusę, kur susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu „VW Transporter“, į kurį dar trenkėsi iš galo ta pačia kryptimi antra eismo juosta važiavęs automobilis „Škoda Oktavia“, - techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui. Teismas, įvertinęs ekspertizės aktą, daro išvadą, kad jį surašant buvo vertinami automobilių sugadinimai, jų išsidėstymas po eismo įvykio, kuris pavaizduotas policijos pareigūnų nubraižytoje schemoje, automobilio „Mitsubishi Galant“ slydimo pėdsakas, tačiau neatsižvelgta į eismo įvykio dalyvių paaiškinimus, pareigūno tarnybinį pranešimą. Ekspertizės akte neįvertintas faktas, jog automobilio „Volvo FH 12“ vairuotojas paaiškino, kad tuo metu, kai įvyko susidūrimas, jis rikiavosi į dešinę eismo juostą. Šis faktas nurodytas paties vairuotojo A. K. paaiškinime, patrulio F. K. tarnybiniame pranešime, bei automobilio „VW Transporter“ vairuotojo A. M. 2010-01-19 paaiškinime (minėtas asmuo buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, duomenų, kad jis yra pažįstamas su administracinėn atsakomybėn patrauktu V. O. nėra, taigi teismas neturi pagrindo netikėti jo paaiškinimu).LR ATPK 256 str. numato, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.LR ATPK 257 str. įtvirtinta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 6 d. numato, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Teismas, įvertinęs skundžiamo nutarimo turinį, daro išvadą, kad jis analogiškai atkartoja ekspertizės akto išvadą, jog dėl eismo įvykio kaltas V. O. Matyti, kad priimant nutarimą buvo vadovautasi tik ekspertizės aktu.

Ekspertizės akte nėra teigiama, jog eismo įvykis įvyko būtent taip, kaip aprašyta. Rašoma, jog „tikėtina, eismo įvykio eiga buvo.....“. Ekspertizės akte neįvertintai, kad, kaip matyti iš eismo įvykio vietos plano, po susidūrimo automobilis „Volvo FH 12“ buvo pirmojoje eismo juostoje, o tai taip pat sustiprina tikimybę, kad jo vairuotojas tuo metu, kai įvyko eismo įvykis, rikiavosi iš antrosios eismo juostos į pirmąją ir persirikiavo.

Teismas konstatuoja, jog ginčijamas nutarimas priimtas vadovaujantis vienu įrodymu- ekspertizės aktu, kuriame daromos prielaidos ir kuris surašytas neįvertinus eismo įvykio dalyvių paaiškinimų, bei įvykio vietos shemos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas daug kartų yra atkreipęs dėmesį į tai, kad institucijoje padaryti procesiniai pažeidimai paprastai nėra pagrindas grąžinti bylą institucijai. Dėl tam tikrų trūkumų pirmosios instancijos teismas gali pasisakyti vertindamas įrodymus (LVAT nutartys bylose Nr. N12-1651/2004, Nr. N3-860-2007).

Šiuo atveju teismas pasisakė dėl surinktų įrodymų, juos įvertino, todėl daro išvadą, kad pagrindo grąžinti bylą institucijai iš naujo tirti nėra pagrindo.

Pažymėtina, kad administracinis teismas nagrinėja tik priimtų nutarimų teisėtumo ir pagrįstumo klausimus, kartu patikrindamas, ar nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos (ATPK 297 str. 1 ir 2 d.) bei šiuo atveju nesprendžia turtinės žalos atlyginimo klausimo. Kilus ginčus dėl turtinės žalos atlyginimo, šalys turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Teismas, visapusiškai ir objektyviai įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą, konstatuoja, kad nėra patikimų įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų, jog V. O. padarė Vilniaus apskr. VPK KPV 2010-04-30 nutarime Nr. 10N-160602-10 įvardintus pažeidimus, todėl byloje esamos abejonės vertinamos asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn naudai (in dubio pro reo).

ATPK 250 str. 1 d. 1 p. numato, kad ATP bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Darytina išvada, kad V. O. nepagrįstai buvo nubaustas pagal ATPK 127 str. 1 ir 2 d. nuostatas. Nutarimas naikinamas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, o pažeidimo byla V. O. atžvilgiu nutraukiama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi L. R. administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str.,124 str. 1 d. 2 p., 128 str.,

nutarė:

V. O. (V. O.) skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2010-04-30 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-160602-10, kuriuo V. O. skirta 750 Lt bauda panaikinti ir bylą V. O. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per dešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.