- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-14
- Bylos Nr.
- 2A-1062-230/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė (pirm.), Albinas Čeplinskas, Egidijus Tamašauskas
- Pareiškėjas
- G. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui
- Kategorijos
- 128.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. B. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2184-774/2008 pagal pareiškėjo G. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. B. patikslintu pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis dirbo: 1) Kauno gelbėtojų tarnyboje nuo 1973 m. birželio 1 d. iki 1973 m. spalio 1 d. (4 mėn. darbo stažo); 2) Kapsuko raj. (Marijampolės r.) Liudvinavo apylinkės Žemaitės kolūkyje nuo 1972 m. gruodžio 1 d. iki 1973 m. gegužės 30 d. (6 mėn. darbo stažo); 3) Kapsuko raj. (Marijampolės r.) Liudvinavo apylinkės Želsvelės kolūkyje nuo 1973 m. spalio 1 d. iki 1973 m. gruodžio 30 d. (3 mėn. darbo stažo) ir nuo 1974 m. sausio 1 d. iki 1974 m. balandžio 30 d. (4 mėn. darbo stažo), viso kolūkyje dirbo 13 mėn.; 4) UAB „Lolita“ nuo 1991 m. gruodžio 15 d. iki 1993 m. rugsėjo 25 d. (19 mėn. darbo stažo); iš viso darbo stažo - 3 metai 6 mėn. Juridinę reikšmę turintį faktą pareiškėjas prašė nustatyti, siekiant įrodyti valstybinio socialinio draudimo stažą senatvės pensijai gauti.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. gegužės 26 d. sprendimu pareiškimą tenkino iš dalies: nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas nuo 1973 m. birželio 1 d. iki 1973 m. rugpjūčio 30 d. dirbo gelbėtoju Kauno gelbėtojų tarnyboje, likusioje dalyje prašymą atmetė ir priteisė iš pareiškėjo 14,80 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Teismas laikė įrodytu pareiškėjo darbo laikotarpį Kauno gelbėtojų tarnyboje nuo 1973 m. birželio 1 d. iki 1973 m. rugpjūčio 30 d., nes tam neprieštaravo suinteresuotas asmuo, ir šį faktą patvirtina įrašai pareiškėjo darbo knygelėje, o likęs laikotarpis (nuo 1973 m. rugsėjo 1 d. iki 1973 m. spalio 1 d.) jau yra įskaitytas į pareiškėjo stažą iki 1993 m. gruodžio 31 d. Likusioje dalyje teismas pareiškimą atmetė, nes laikė, kad pareiškėjas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimus (CPK 178 straipsnis). Dėl pareiškėjo prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis dirbo tuometinio Kapsuko rajono, Liudvinavo apylinkės Žemaitės kolūkyje nuo 1972 m. gruodžio 1 d. iki 1973 m. gegužės 30 d., o nuo 1974 m. sausio 1 d. iki 1974 m. balandžio 30 d. – Želsvelės kolūkyje, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nurodytuose kolūkiuose dirbo pagal civilines rangos sutartis. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų apie faktiškai dirbtą laiką ir atliktą darbą nurodytuose kolūkiuose, gautą darbo užmokestį, narystę kolūkyje ar kūrybinėje sąjungoje. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtintų Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 5 priedo 1 punktą asmens pajamos, nuo kurių iki Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo (iki 1991 m. birželio 1 d.) neturėjo būti skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, yra atlyginimas už darbą pagal civilines teisines sutartis (rangos, komiso, pavedimo ir kitas). Todėl pareiškėjo darbo kolūkiuose pagal civilines sutartis laikotarpis negali būti įskaitytas į valstybinio socialinio draudimo stažą valstybinio socialinio draudimo pensijai gauti (Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 8 straipsnis). Pagal šio įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punktą asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, prilyginamas iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, t.y. iki 1991 m. birželio 1 d. buvęs rašytojų sąjungos, dailininkų sąjungos, kompozitorių sąjungos, kinematografininkų sąjungos narių bei kitų kūrybinių darbuotojų, kurie nebuvo šių kūrybinių sąjungų nariai, bet kuriuos jungė šių kūrybinių sąjungų profesiniai komitetai, kūrybinės veiklos laikas. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad laikotarpiu nuo 1972 m. gruodžio 1 d. iki 1974 m. balandžio 30 d. jis buvo kurios nors iš įstatyme nurodytų kūrybinių sąjungų narys ar profsąjungos narys. Pareiškėjo prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis dirbo UAB „Lolita“ nuo 1991 m. gruodžio 15 d. iki 1993 m. rugsėjo 25 d., teismas atmetė, remdamasis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalimi, kadangi nustatė, kad UAB „Lolita“ už nurodytą laikotarpį nedeklaravo valstybinio socialinio draudimo įmokų ir jų nemokėjo. Be to, teismas atsižvelgė į tai, kad darbo knygelės intarpo UAB „Lolita“ įrašuose nėra nurodytas priėmimo į darbą ir atleidimo iš jo pagrindas, ir šie įrašai prieštarauja liudytojo Valerijaus Smorigino parodymams apie jo pareigas dirbant UAB „Lolita“. Taip pat teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad darbo UAB „Lolita“ laikotarpiu jis pats savarankiškai būtų mokėjęs valstybinio socialinio draudimo įmokas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. B. apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 26 d. sprendimą iš dalies panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad skiriant senatvės pensiją į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą būtų įskaitytas pagal darbo sutartis dirbtas 3 metų ir 3 mėnesių darbo stažas: 1) Kapsuko raj. (Marijampolės r.) Liudvinavo apylinkės Žemaitės kolūkyje, laikotarpiu nuo 1972 m. gruodžio 1 d. iki 1973 m. gegužės 30 d., viso 6 mėnesiai darbo stažo; 2) Kapsuko raj. (Marijampolės r.) Liudvinavo apylinkės Želsvelės kolūkyje laikotarpiu nuo 1973 m. spalio 1 d. iki 1973 m. gruodžio 30 d. (3 mėn.) ir nuo 1974 m. sausio 1 d. iki 1974 m. balandžio 30 d. (4 mėn.), viso 13 mėnesių darbo stažo; 3) UAB „Lolita“ laikotarpiu nuo 1991 m. gruodžio 15 d. iki 1993 m. rugsėjo 25 d, viso 1 metai ir 9 mėnesiai darbo stažo.
Pareiškėjas nurodo, kad teismas padarė nepagrįstas ir neteisėtas išvadas, nes neteisingai vertino įrodymus ir nepagrįstai neužskaitė 3 metų 3 mėnesių darbo stažo, dirbto pagal sutartis. Aplinkybes dėl atsakovo dirbto darbo pagal sutartis patvirtina archyvų pažymėjimai. Teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo paaiškinimus, kad jis dirbo Kapsuko raj. (Marijampolės r.) Liudvinavo apylinkės Želsvelės kolūkyje pagal sutartis liaudies meistru nuo 1973 m. spalio 1 d. iki 1973 m. gruodžio 30 d. dėl fontano pastatymo ir nuo 1974 m. sausio 1 d. iki 1974 m. balandžio 30 d. dėl vandens dekoratyvinio baseino su skulptūra pastatymo. Archyvo pažymėjimas taip pat patvirtina, kad pareiškėjas dirbo ir Kapsuko raj. (Marijampolės r.) Liudvinavo apylinkės Žemaitės kolūkyje pagal sutartį liaudies meistru nuo 1972 m. gruodžio 1 d. iki 1973 m. gegužės 30 d. Nurodytus darbo laikotarpius teismas nepagrįstai neprilygino valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui pagal LR Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą 54 straipsnio 2 punktą. Pareiškėjas teisme nurodė, kad dirbo liaudies meistru įvairius darbus, buvo liaudies kūrybos namų įskaitoje, tą patvirtina ir byloje pateiktas pažymėjimas. Pareiškėjas nesutinka su VSDFV Kauno skyriaus atsiliepime išdėstytais motyvais dėl draudimo stažo paskaičiavimo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VSDFV Kauno skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad teismas teisingai vertino rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pareiškėjas neteisingai teigia, kad teismas atmetė jo parodymus apie dirbtą laiką pagal sutartis liaudies meistru Kapsuko raj. (Marijampolės r.) Liudvinavo apylinkės Želsvelės ir Žemaitės kolūkiuose. Teismas neatmetė jo parodymų apie darbą minėtuose kolūkiuose, kadangi šį darbo faktą kolūkiuose patvirtina Marijampolės apskrities archyvo pažyma. Teismas, įvertinęs šiuos įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas nurodytuose kolūkiuose dirbo pagal civilines rangos sutartis. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtintų Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 5 priedo 1 punktą toks darbo laikotarpis negali būti įskaitytas į valstybinio socialinio draudimo stažą valstybinio socialinio draudimo pensijai gauti, kadangi nuo jo neturėjo būti skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad nurodytu laikotarpiu jis buvo kurios nors iš įstatyme nurodytų kūrybinių sąjungų narys ar profsąjungos narys, todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad teismas be pagrindo nurodytus darbo laikotarpius neprilygino valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui pagal LR Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 punktą. Teismas nustatydamas juridinę reikšmę turinčius faktus negali prilyginti darbo laikotarpių valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, nes tai prieštarautų paties juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo esmei. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t.y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Remiantis Marijampolės apskrities archyvo pažyma galima spręsti, ar pareiškėjo nurodyti laikotarpiai gali būti prilyginami valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, todėl toks faktas negali būti nustatinėjamas teisme. Apie atitinkamų laikotarpių prilyginimą valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui sprendžia VSDFV teritoriniai skyriai, vykdydami teisės aktus, reglamentuojančius valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimą ir mokėjimą. Teismas pagrįstai atmetė ir prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas dirbo UAB „Lolita“ nuo 1991 m. gruodžio 15 d. iki 1993 m. rugsėjo 25 d., kadangi UAB „Lolita“ už šį laikotarpį nedeklaravo valstybinio socialinio draudimo įmokų ir jų nemokėjo. Be to, įrašai pareiškėjo darbo knygelės intarpe negali būti laikomi tinkamu pareiškėjo darbo šioje įmonėje įrodymu, kadangi šiuose įrašuose nėra nurodyta priėmimo į darbą ir atleidimo iš jo pagrindas, įrašas padarytas asmens, kuris neturėjo teisės daryti tokius įrašus. Pagal šiuos įrašus pareiškėją į darbą UAB „Lolita“ priėmė ir atleido UAB „Lolita“ direktorius V.Smoriginas, tačiau jis teisme paliudijo, kad nebuvo šios įmonės direktorius ir neturėjo įgaliojimų daryti tokius įrašus.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis), tačiau remdamasi apeliacinio skundo argumentais daro išvadą, jog priimtas teismo sprendimas naikintinas.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu nepagrįstai formuluoja reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad jo nurodytais laikotarpiais turėtas darbo stažas būtų įskaitytas į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą. Toks reikalavimas teismui nebuvo pareikštas ir tokio reikalavimo negalima būtų pripažinti reikalavimu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, be to, toks reikalavimas ir negalėtų būti pareikštas bendrosios kompetencijos teismui, kadangi tai būtų susiję su viešojo administravimo subjekto – valstybinio socialinio draudimo organų priimtų sprendimų įskaityti ar neįskaityti atitinkamų laikotarpių į darbo stažą ir paskirti pensiją apskundimu.
Šalies argumentai
Pareiškėjas patikslintu pareiškimu (b.l. 32-33) prašė nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad jis atitinkamais laikotarpiais dirbo tam tikruose įmonėse. Todėl kolegija vertina priimtą teismo sprendimą pareiškėjo pareikštų reikalavimų aspektu. Iš pareiškėjo patikslintu pareiškimu suformuluotų reikalavimų matyti, kad jis prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kuriuos įrodinėdamas pateikia rašytinius įrodymus – darbo knygelės ir jos intarpo nuorašą, archyvo pažymą. Suinteresuotas asmuo bylos nagrinėjimo metu taip pat patvirtino, kad pareiškėjo dirbtas darbas nurodytu metu ir atitinkamose įmonėse yra patvirtintas dokumentais, t.y. faktiškai neginčijo, kad pareiškėjas tais laikotarpiais dirbo, tik teigė, kad šie laikotarpiai negali būti įtraukti į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą. Tai reiškia, kad pareiškėjas paduotu pareiškimu iš esmės siekia ne patvirtinti patį darbo faktą, kadangi jį patvirtina dokumentai, bet siekia, kad valstybinio socialinio draudimo organai šiuos laikotarpius įskaitytų į valstybinio socialinio draudimo pensijų darbo stažą. Kadangi pareiškėjo įrodinėjami darbo faktai yra patvirtinti dokumentais, todėl juridinę reikšmę turintys faktai, kad pareiškėjas dirbo tam tikru metu tam tikrose įmonėse, negalėjo būti nustatinėjami. CPK 445 straipsnis numato, kad teismas gali nustatyti faktus, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti faktus patvirtinančių dokumentų ar kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Todėl pirmosios instancijos teismas bylą faktiškai turėjo nutraukti, kaip nenarinėtiną teisme CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu, o ne priimti sprendimą ir nustatyti vieną juridinę reikšmę turintį faktą, likusioje dalyje pareiškimą atmetant.
Iš pareiškėjo apeliacinio skundo matyti, kad jis ginčija pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas dėl jo darbo laikotarpių Kapsuko (dabar Marijampolės) rajono, Liudvinavo apylinkės Želsvelės ir Žemaitės kolūkiuose ir dėl darbo laikotarpio UAB „Lolita“, šie reikalavimai teismo sprendimu buvo atmesti. Darbo kolūkiuose aplinkybes pareiškėjas įrodinėjo Marijampolės apskrities archyvo pažyma (b.l. 6), kuri patvirtina, kad pareiškėjas pagal sudarytas sutartis atliko darbus nurodytuose kolūkiuose: pagamino skulptūrinę kolūkio pavadinimo reklamą ir pastatė fontaną bei vandens dekoratyvinį baseiną su skulptūra. Teismas neatmetė šio įrodymo, kaip teigia pareiškėjas, tačiau taip pat be pagrindo svarstė galimybę šiuos darbo laikotarpius įskaityti į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, darydamas išvadą, jog tai buvo darbas pagal civilines rangos sutartis, pagal kurias nebuvo mokamos socialinio draudimo įmokos, todėl toks laikotarpis neįskaitytinas į darbo stažą. Tokiu būdu teismas sprendė nenagrinėtiną teisme klausimą.
Analogiškai teismas be pagrindo svarstė, ar šie pareiškėjo darbo periodai galėtų būti prilyginti valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui pagal LR Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Tiek virš nurodytas darbo periodo vertinimas (kaip civilinė rangos sutartis), tiek valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginami laikotarpiai negali būti nustatyti teisme, nes tai yra valstybinio socialinio draudimo organų kompetencija. LR Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 54 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad šiame straipsnyje išvardyti laikotarpiai į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą įskaitomi Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nustatyta tvarka, o šio pensijų įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybines socialinio draudimo pensijas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi šiuo įstatymu bei Vyriausybės patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais. Nuostatų 103 punktas numato, kad sprendimai pensijų klausimais gali būti apskųsti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, kuri skundus nagrinėja LR viešojo administravimo įstatyme numatyta tvarka ir terminais (Nuostatų 104 punktas). Tai reiškia, kad teismas negali prilyginti pareiškėjo nurodytų darbo periodų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui taip pat spręsti, ar tam tikri laikotarpiai įskaitytini į darbo stažą, kadangi tokie klausimai nenagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme, pasinaudojant juridinių faktų nustatymo institutu. Nurodyti faktai gali būti nustatinėjami, nagrinėjant skundus dėl valstybinio socialinio draudimo organų priimtų sprendimų.
Dėl tų pačių priežasčių teismas be pagrindo svarstė ir pareiškėjo prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl jo dirbto laikotarpio UAB „Lolita“, kadangi darbo knygelės intarpo duomenys (b.l. 48) patvirtina šį darbo laikotarpį.
Apibendrinant darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas bylą pareiškėjo skundžiamų reikalavimų dalyje turėjo nutraukti, kaip nenarinėtiną teisme CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu, o ne priimti sprendimą pareiškimą atmesti. Dėl šios priežasties ši sprendimo dalis naikintina, ir byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Atsižvelgdama į virš padarytas išvadas, kolegija taip pat daro išvadą, jog yra būtina peržengti apeliacinio skundo ribas ir panaikinti sprendimo dalį, dėl kurios apeliacinis skundas nėra paduotas. Kolegija daro išvadą, jog apeliacinio skundo ribų peržengimas šiuo atveju yra būtinas todėl, kad būtina laikytis vienodos įstatymo taikymo praktikos ir to reikalauja viešas interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą apie jo darbo laikotarpį Kauno gelbėtojų tarnyboje, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas nuo 1973 m. birželio 1 d. iki 1973 m. rugpjūčio 30 d, dirbo gelbėtoju Kauno gelbėtojų tarnyboje, kai šį faktą patvirtina įrašas darbo knygelėje (b.l. 13), t.y. priėmė sprendimą dėl teisme nenagrinėtino reikalavimo, nes faktas patvirtintas dokumentu. Neperžengus apeliacinio skundo ribų, tame pačiame sprendime liktų priešingai išspręsti reikalavimai, nors jie pagrįsti analogiškomis aplinkybėmis. Kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju nebus pažeistas CPK 313 straipsnyje numatytas draudimas dėl apelianto priimti blogesnį sprendimą, negu yra skundžiamas. Pareiškėjo įrodinėjamas faktas yra nustatytas dokumentu, todėl poreikio jį nustatyti teismine tvarka nėra. Šio fakto suinteresuotas asmuo taip pat neginčija, todėl neturėtų būti kliūčių šį laikotarpį įskaityti į darbo stažą, be to, kaip jau nurodyta pareiškėjas turi galimybę ginti savo teises skųsdamas valstybinio socialinio draudimo organų priimtus sprendimus.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – bylą nutraukti.