Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Petro Viščinio, teisėjų Arūno Dirvono ir Liudos Arlauskienės, sekretoriaujant Daliai Švilpienei, dalyvaujant pareiškėjui R. A. ir atsakovo atstovei Sigitai Vasiliauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. A. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

R. A. 2009-06-01 su prašymu kreipėsi į LR generalinį prokurorą. Nurodė paduoti prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-93-344/2008, kurioje Telšių rajono apylinkės teismas 2008-07-16 priėmė sprendimą (b. l. 17-29).

2009-06-03 rašte LR generalinė prokuratūra nurodė, kad pareiškėjo prašymas nebus nagrinėjamas, nes R. A. nepateikė dokumentų, patvirtinančių jo teisę atstovauti Daugiabučių namų savininkų bendriją „(duomenys neskelbtini)“ ir Nacionalinę dujų, elektros ir šilumos vartotojų gynimo lygą. Nurodė, kad pašalinus nustatytus trūkumus galima pakartotinai kreiptis į prokuratūrą bendra tvarka (b. l. 30).

2009-06-08 raštu R. A. kreipėsi į LR generalinį prokurorą, kuriame prašė panaikinti LR generalinės prokuratūros Civilinių bylų skyriaus vyriausiosios prokurorės Stasės Petravičienės 2009-06-03 sprendimą, paduoti prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-93-344/2008, kurioje Telšių apylinkės teismas 2008-07-16 priėmė sprendimą (b. l. 31-33).

2009-06-18 sprendime LR generalinė prokuratūra nurodė, kad susipažinus su pareiškėjo pateiktais dokumentais bei teismo sprendimais yra pagrindas manyti, kad Telšių rajono savivaldybės 2006-10-19 sprendimas Nr. 440, 2006-11-16 sprendimas Nr. 480, 2006-12-07 sprendimas Nr. 496, Telšių savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-09-30 įsakymas Nr. A1-966 galimai pažeidžia viešąjį interesą, todėl patikrinti šių administracinių aktų teisėtumą pavedė Šiaulių apygardos prokuratūrai (b. l. 37-38).

2009-07-16 raštu pareiškėjas kreipėsi į LR generalinį prokurorą ir prašė paaiškinti, ar minėtas generalinio prokuroro raštas reiškia, kad R. A. prašymas nebebus nagrinėjamas (b. l. 39).

2009-07-30 LR generalinė prokuratūra pareiškėjui nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog civilinė byla Nr. 2-93-344/08 yra neišnagrinėta ir yra teisėjos Juditos Staševičienės žinioje, generaliniam prokurorui nėra teisinio pagrindo kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo Telšių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-93-344/08 (b. l. 43).

2009-07-16 pareiškėjas pateikė skundą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, kuriame prašė įpareigoti LR generalinį prokurorą iš naujo, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti 2009-06-01 pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-93-344/2008 (Komisijos byla 1-4).

2009-07-17 sprendime Nr. (2009/04-4R-200)7R-95 Komisija atsisakė nagrinėti pateiktą skundą ir grąžino jį pareiškėjui (b. l. 9).

LR Vyriausybės 1999-05-04 nutarimu Nr. 533 patvirtintų Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų (toliau – Nuostatai) 1 punkte nustatyta, kad šie nuostatai reglamentuoja savivaldybių visuomeninių administracinių ginčų komisijų, apskričių administracinių ginčų komisijų ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos darbo tvarką. Pagal Nuostatų 10 punktą Vyriausioji administracinių ginčų komisija nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat dėl minėtų subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo. Vyriausioji administracinių ginčų komisija nesprendžia Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 16 str., 18 str., 19 str. 2 ir 3 d. ir 20 str. 1 d. nurodytų ginčų (bylų), mokesčių bylų, taip pat administracinių ginčų, kuriems nagrinėti įstatymai numato kitokią tvarką.

ABTĮ 16 str. 2 d. numatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo teismo, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu.

Prokuroras, spręsdamas dėl viešojo intereso gynimo (Prokuratūros įstatymo 2 str. 2 d. 7 p.), vykdo vieną iš savo funkcijų – padeda užtikrinti teisėtumą (Prokuratūros įstatymo 2 str. 1 d.) – atlikdamas atitinkamus procesinius veiksmus, numatytus Prokuratūros įstatymo 19 str. 2 d. Prokuratūros įstatymo 3 str. 4 d. nurodyta, kad prokuroro veiksmai ir sprendimai įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiami aukštesniajam prokurorui ir teismui. To paties įstatymo 15 str. 6 d. nustatyta, kad proceso dalyviai, nesutikdami su aukštesniojo prokuroro priimtu proceso sprendimu, gali įstatymų nustatyta tvarka šį sprendimą apskųsti teismui. Pagal minėtas Prokuratūros įstatymo nuostatas toks reikalavimas teisme nagrinėtinas, jis išnagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2007-11-08 nutartis).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nekelia ginčo iš santykių, susijusių su prokuratūros atliekama viešojo administravimo veikla. Pareiškėjas siekia, kad būtų atnaujintas procesas civilinėje byloje. Šiuos klausimus sprendžia bendrosios kompetencijos teismai.

Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas siekia, jog Generalinis prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, ginčija jo priimtą sprendimą šiuo klausimu, o tokie ginčai nepriklauso Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos kompetencijai, skundą priimti atsisakyta pagrįstai.

Byloje ginčijamas Komisijos 2009-07-17 raštas „Dėl Jūsų skundo“ laikytinas individualiu administraciniu aktu, tokio rašto atitikimą administracinio akto sąvokai sąlygoja Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos priskirtinumas viešojo administravimo sistemai, rašto turinys, sukeliantis atitinkamas teisines pasekmes pareiškėjui. Vadinasi, teisės aktas turi atitikti tokiam aktui keliamus reikalavimus, t. y. turi būti nustatyta, ar ginčo sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, ar jame aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, ar jis pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo ar įgalioto asmens. Nagrinėjamu atveju būtina vadovautis LR Vyriausybės 1999-05-04 nutarimu Nr. 533 patvirtintais Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatais ir reikalavimus individualiam administraciniam aktui nustatantis Viešojo administravimo įstatymas.

Kaip nustatyta, Komisija pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną Vyriausioje administracinių ginčų komisijoje.

Pagal Nuostatų 17 punktą, skundą (prašymą), teikiamą savivaldybės visuomeninei administracinių ginčų komisijai arba apskrities administracinių ginčų komisijai, priima atitinkamai savivaldybės administracijos arba apskrities viršininko administracijos valstybės tarnautojai.

Skundą (prašymą), teikiamą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, priima šios komisijos narys, kuris išnagrinėja ir išsprendžia šių nuostatų 23 punkte nurodytus klausimus

Pagal Nuostatų 23 punktą Komisijos pirmininkas išnagrinėja ir sprendžia šiuos klausimus: ar priklauso šios komisijos kompetencijai nagrinėti gautą skundą (prašymą); ar gautas skundas (prašymas) paduotas nepraleidus nustatyto skundo (prašymo) padavimo termino; ar skundas (prašymas) atitinka šių nuostatų 13-15 punktų reikalavimus; ar būtina reikalauti papildomos medžiagos; kuriuos asmenis reikia kviesti į posėdį; kada ir kur nagrinėti skundą (prašymą).

Atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą, skundo priėmimo klausimas Komisijoje yra nagrinėjamas vienasmeniškai, Komisijos pirmininko. Pareiškėjo argumentas, kad skundo priėmimo klausimas turi būti sprendžiamas kolegialiai, atmestinas kaip nepagrįstas.

Skundžiamame Komisijos rašte nurodyta, kad prokuroro procesiniai veiksmai gali būti skundžiami Baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka. Paaiškinta, kad nesutikdamas su atsisakymu nagrinėti jo skundą Komisijoje, pareiškėjas per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos gali apskųsti jį Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Teismas, atsižvelgdamas į galiojantį teisinį reglamentavimą ir byloje nustatytas aplinkybes daro išvada, kad skundžiamas Komisijos 2009-07-17 raštas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. nustatytus reikalavimus individualiam administraciniam aktui, skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo jį naikinti.

Dėl prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 2 d. numato, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Nagrinėjamoje byloje teismui nekyla abejonių, kad pareiškėjo nurodytų įstatymų nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės, 29 str. 1 d. ir 109 str., todėl prašymą atmeta.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo skundai ir prašymas atmestini kaip nepagrįsti

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

pareiškėjo R. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjo R. A. prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.