Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

dalyvaujant: prokurorei Vijoletai Meškauskienei, kaltinamajam R. K., nukentėjusiesiems L. B., P. R., R. N., E. P., P. V., A. K., Z. B., vertėjui Sergej Lebedev,

R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1989-11-24, Mažeikiuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „RIMVYDAS IR KO“ langų montuotoju, gyvenantis adresu Vandentiekio g. 28-2, Vilnius, gyvenamosios vietos nedeklaravęs, anksčiau neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 312 straipsnio 2 dalį ir 312 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. laikotarpyje nuo 2009-01-03, 13 val., iki 2009-01-05, 10 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo ir teismo nenustatytą dieną, apie 22 val., Mažeikių mieste, Sedos gatvėje esančiose Liuteronų kapinėse, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atliko vandališkus veiksmus, o būtent: be jokios priežasties, elgdamasis ypatingai ciniškai, nesilaikydamas visuomenėje priimtų moralės ir elgesio normų, rodydamas didelę nepagarbą mirusiųjų atminimui, spardydamas, daužydamas ir nuversdamas paminklus suniokojo keturiolika kapaviečių, kuriose palaidoti Andrijan bei M. S., T. O., Piotr bei T. G., R. K., Nikolaj bei A. R., M. K., A. V. bei N. K., A. G., F. V., Z. P., J. V., Fiokla bei F. L., R. A., Georgij bei M. L., A. K..

Taip pat jis 2009-01-12, laikotarpyje tarp 23 val. ir 24 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą, Mažeikių mieste, Sedos gatvėje esančiose Liuteronų kapinėse, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atliko vandališkus veiksmus, o būtent: be jokios priežasties, elgdamasis ypatingai ciniškai, nesilaikydamas visuomenėje priimtų moralės ir elgesio normų, rodydamas didelę nepagarbą mirusiųjų atminimui, sulaužydamas medinį kryžių, išmėtydamas ant kapo sudėtas gėles ir vainikus išniekino 2009-01-07 palaidotos V. D. kapą, be to, spardydamas, daužydamas ir nuversdamas paminklus suniokojo dvidešimt penkias kapavietes, kuriose palaidota Bronė Klava, Zalunskių šeima, A. Š., V. S., S. G., Michail bei G. J., V. F., V. L., A. T., R. M., Kožytevų šeima, V. M., I. P., N. R., Kadyr bei M. S., O. P., V. P., A. P., G. K., Piotr bei M. C., Tatjana bei C. K., M. G., I. A., Nikolaj bei M. Š., N. V., M. Š..

Kaltinamasis dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino. Parodė, kad 2009 metų sausio pradžioje, būdamas išgėręs pusantro litro 6 laipsnių stiprumo alaus, tarp 22 ir 24 val., eidamas į namus Voverių k., Mažeikių r., be jokios priežasties užėjo į prie kelio esančias kapines, kur išvartė virš 10 paminklų, kuriuos stumdė petimi ir spardė. Maždaug po svaitės, vėl būdamas išgėręs maždaug tokį pat kiekį tokio pat stiprumo alaus tose pačiose kapinėse vėl išvartė, stumdydamas ir spardydamas paminklus, nulenkė metalinį kryžių, išspardė žvakides, nuo neseniai supilto kapo išmėtė gėles ir vainikus. Antrą kartą jis galėjo suniokoti apie 25 kapavietes. Jo veiksmams turėjo įtakos girtumas ir pergyvenimas, kad savo merginą pamatė su kitu vaikinu, kokia buvo streso priežastis antruoju atveju, negali paaiškinti. Dėl padarytų nusikaltimų nuoširdžiai gailisi, jis pats žalos neatlygino, tačiau daliai nukentėjusiųjų padarytą žalą atlygino jo motina. Atsiprašo visų nukentėjusiųjų, sutinka su pareikštais ieškiniais.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė yra įrodyta byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusysis P. R. parodė, kad 2009 metais per televiziją jis išgirdo apie kapaviečių išniekinimą Liuteronų kapinėse. Apžiūrėjęs rado nuverstą tėvų A. R. ir N. R. paminklą, kurio pamatas buvo išlaužtas, sugadintas vazas ir žvakides. Paminklo remontas jam kainavo 200 litų. Šis įvykis jam sukėlė pergyvenimus, pasidarė blogai su širdimi, prašo priteisti 1000 litų neturtinės žalos.

Nukentėjusysis R. N. parodė, kad apie įvykį sužinojo per televiziją. Apžiūrėjęs rado visiškai sudaužytą patėvio A. G. paminklą, padarytą turtinę žalą įvertina 1660 litų, kurią prašo priteisti iš kaltinamojo.

Nukentėjusysis E. P. parodė, kad Liuteronų kapinėse palaidota jo motina S. P.. Po vandališkų veiksmų kapinėse motinos paminklas buvo nuverstas, nuskeltas paminklo kampas ir apvadas. Nuo pareikšto ieškinio atsisako.

Nukentėjusysis P. V. parodė, kad jam paskambino brolis ir pranešė girdėjęs apie įvykdytus vandališkus veiksmus kapinėse. Nuvykęs į kapines, rado nuverstus ir sugadintus savo tėvo J. V. ir tetos F. V. paminklus. Civilinio ieškinio nereiškia.

Nukentėjusysis A. K. parodė, kad Liuteronų kapinėse palaidoti jo tėvai G. K. ir I. K. bei sesers vyras V. F.. Jam paskambino pažįstamas ir pranešė apie nuverstus paminklus Liuteronų kapinėse. Paminklų atstatymui jis pirko cementą, kuris kainavo 18 litų, taip pat samdė keturis darbininkus, kuriems sumokėjo po 50 litų. Dėl dviejų paminklų nuvertimo, sudaužytų žvakidžių jis prašo priteisti iš kaltinamojo 250 litų turtinei žalai atlyginti. Po šio įvykio ir patirtų pergyvenimų pablogėjo jo sveikata, jis gulėjo lovoje tris dienas, todėl prašo priteisti 5000 litų neturtinės žalos.

Nukentėjusioji Z. B. parodė, kad apie įvykį Liuteronų kapinėse, kuriose prieš kelias dienas buvo palaidota jos motina V. D., sužinojo iš sūnaus. Nuvykusi į kapines, pamatė, kad sulaužytas ant mamos kapo pastatytas kryžius, išmėtytos gėlės. Civilinio ieškinio nereiškia.

Nukentėjusioji V. M. parodė, kad apie vandalizmo aktą Liuteronų kapinėse sužinojo iš sesers. Nuvykusi apžiūrėti, rado nuverstą savo vyro V. M. paminklą. Jis sudaužytas nebuvo, jį reikėjo tik pakelti. Civilinio ieškinio nereiškia.

Nukentėjusioji L. B. parodė, kad per televizorių pamatė, jog Liuteronų kapinėse išvartyti paminklai. Nuvykusi į kapines, rado nuverstą savo mamos R. K. paminklą, o kapavietėje, kurioje palaidota jos sesuo T. G. ir jos vyras P. G., paminklinis akmuo išjudintas iš vietos, nuskeltas jo kampas ir nuplėštas užrašas. Po įvykio buvo atvykusi kaltinamojo motina, kuri prašė leisti atstatyti paminklą, minėjo, kad sūnus dėl depresijos ir pergyvenimo, kad iš namų išėjo tėvas, pasigėrė ir eidamas namo taip pasielgė. Jai žala neatlyginta, tačiau kaltinamojo motina su tėvu vieną paminklą atstatė, o antrą paminklą reikės pirkti naują, nes jis nepataisomas, dėl to ji prašo priteisti 1000 litų turtinės žalos atlyginimo, nors paminklas jai kainuos 1900 litų.

Liudytojas A. N. parodė, kad 2009 metų sausį Liuteronų kapinėse įvykdyto vandalizmo akto metu buvo išniekinti M. L. ir G. L. kapavietės. Šie asmenys gyveno kaimynystėje, neturėjo giminaičių, todėl, kai numirė, juos palaidojo kaimynai. Kapus prižiūrėjo kaimynai. Kaimynystėje gyvenusių Levkovų paminklas buvo nuverstas ir sudaužytas. 2011 metais per Visų Šventųjų Dieną nuvažiavęs į kapines pamatė, kad paminklas sutvarkytas.

Liudytojas Š. A. parodė, kad nuo 2010.09.15 jis dirba seniūnu, į jo pareigas įeina ir kapinių priežiūra. Po Liuteronų kapinėse įvykdytų vandališkų veiksmų ilgą laiką gulėjo nuversti paminklai keliose kapavietėse. Kadangi šių kapaviečių niekas netvarkė, tada Seniūnija sutvarkė keturias kapavietes.

Liudytoja M. Š. parodė, kad prieš trejus metus dirbdama kapinių prižiūrėtoja ir tvarkydama Liuteronų kapines, pamatė išmėtytus gėlių krepšelius ir gėles nuo naujai supilto kapo ir išvartytus paminklus. Apie įvykį ji pranešė seniūnijai.

2009-01-13 Mažeikių PK gautas Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Mažeikių seniūnijos seniūno P. U. pareiškimas, kad 2009-01-05 Liuteronų kapinėse buvo suniokota 14 kapaviečių, 2009-01-13 tose pačiose kapinėse buvo suniokotos 26 kapavietės, kuriame prašoma išaiškinti nusikalstamas veikas įvykdžiusius asmenis ir patraukti juos atsakomybėn. (t.1, b. l. 7)

2009-01-05, Nr. LD-01 ir 2009-01-13, Nr. LD-02 Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Mažeikių seniūnijos komisijos surašytuose aktuose nurodyta, kad patikrinus Liuteronų kapinėse esančias kapavietes nustatyta, kad 2009-01-05 rasta suniokotų 14 kapaviečių, 2009-01-13 rasta suniokotos 26 kapavietės. (t. 1, b. l. 8,9)

2009-01-16, Nr. 86-73-SFE-72, spaudoje paskelbta Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato parengta informacija apie Sedos gatvėje, Mažeikių mieste, Liuteronų kapinėse esančių kapaviečių suniokojimą, prašoma atsiliepti nukentėjusiuosius ir prašoma visuomenės pagalbos nustatant nusikaltimą įvykdžiusius asmenis. (t.1, b. l. 54)

2009-01-13 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad nusikalstamos veikos padarytos Mažeikių m. Sedos gatvėje esančiose kapinėse, kuriose prieš sningant kapavietėse, esančiose ties taku, vedančiu nuo vartų, esančių iš Sedos gatvės pusės, į kapinių gilumą, buvo išvartyti 14 paminkliniai akmenys, o po snigimo 26 kapavietėse, esančiose pirmose dviejose eilėse lygiagrečiai Sedos gatvei, buvo išvartyti paminkliniai akmenys, sulaužyti mediniai kryžiai, nuo naujai supilto kapo numėtyti krepšeliai, vainikai. Įvykio vietos apžiūros metu nuo vieno iš išversto paminklinio akmens nukopijuotas avalynės pėdsakas (t. 1, b. l. 13-17, 18, 19-26).

2009-01-23 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad įtariamasis R. K. savo iniciatyva nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti pateikė 44 dydžio juodos spalvos odinių batų porą (t. 1, b. l. 27).

2009-02-09 specialisto išvadoje Nr. 40-25-IS1-0113 pateikta išvada, kad: 1. Vienas avalynės pėdsako fragmentas, kuris aptiktas ir nukopijuotas plokštelėje 2009-01-13 įvykio vietos apžiūros metu adresu: Sedos g., Mažeikių miesto Liuteronų kapinės, Mažeikiai, tinkamas rūšinės (grupinės) priklausomybės nustatymui. 2. Vienas avalynės pėdsako fragmentas, kuris aptiktas ir nukopijuotas plokštelėje 2009-01-13 įvykio vietos apžiūros metu adresu: Sedos g., Mažeikių miesto Liuteronų kapinės, Mažeikiai, yra paliktas tos pačios rūšies avalyne, kaip ir tyrimui pateikta įtariamojo R. K. avalynė (t. 1, b. l. 29, 30).

2011-09-19 įvykio vietos papildomos apžiūros protokole užfiksuota, kad iki apžiūros momento nėra sutvarkytos kapavietės, kuriose palaidoti: N. V., Nikolaj bei M. Š., I. A., R. A., G. L. bei M. L.. Taip pat nustatyta, kad kapavietėje, kurioje palaidoti Piotr bei T. G., pastatytam paminkliniam akmeniui yra nuskeltas ir iki šiol nesutvarkytas viršutinis kairysis kampas (t. 1, b. l. 39-40, 41, 42-53).

Tokiu būdu, įvertinus byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismui nekyla abejonių dėl R. K. kaltės padarius kaltinamajame akte nurodytas nusikalstamas veikas: 2009.01.03 – 2009.01.05 laikotarpyje ir 2009.01.12 atlikus vandališkus veiksmus kapinėse. Kad veiksmai vandališki patvirtina jų intensyvumas, sugadintų ir sudaužytų paminklų kiekis, didelis išniekintų kapaviečių skaičius, veiksmų pobūdis.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo veikos pagrįstai kvalifikuotos pagal Baudžiamojo kodekso 312 straipsnio 2 dalį ir 312 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (Baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas kaltinamajam bausmę, siekdamas tinkamai pritaikyti įstatymą konkrečiam atvejui, kad paskirtoji bausmė būtų teisinga ir kad būtų pasiekti įstatyme numatyti bausmės tikslai, teismas atsižvelgia į įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą – padaryti du nesunkūs tyčiniai nusikaltimai. Kaltinamasis yra jauno amžiaus, nusikalto pirmą kartą, charakterizuojamas teigiamai. Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į teismo nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, į tai, kad yra viena atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybės, kaltinamajam skirtina švelniausia įstatymo sankcijoje numatyta bausmė – viešieji darbai, jų dydį ir trukmę nustatant didesnę, negu šios bausmės rūšies vidurkis.

Byloje pareikšti civiliniai ieškiniai. Nukentėjusysis J. O. pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės 80 litų ir neturtinės 50 litų žalos, L. B. pareiškė 1000 litų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, P. R. pareiškė civilinį ieškinį dėl 200 litų turtinės ir 1000 Lt neturtinės žalos, R. N. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1660 Lt turtinės žalos, T. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2056,69 Lt. turtinės ir 2000 Lt. neturtinės žalos, T. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl 500 Lt. turtinės ir 1000 Lt. neturtinės žalos. A. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 250 Lt. turtinės ir 5000 Lt. neturtinės žalos, O. R. pareiškė civilinį ieškinį dėl 200 Lt turtinės ir 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

2009-01-26 UAB „DARSTAMAS“ lokalinėje sąmatoje, kurią pateikė T. P., nurodyta, kad esamo pamato ir metalinės tvorelės atstatymas 2008 metų spalio mėnesio kainomis kainuoja 2056,69 Lt (t. 2, b. l. 4-5).

Nukentėjusieji E. P. ir P. V. atsisakė pareikštų civilinių ieškinių.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas T. P. prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (t. 2, b.l. 166). Nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei O. R. apie teismo posėdžius buvo pranešta (t. 2, b.l. 196, t.3, b.l. 9 ), tačiau ji į posėdžius neatvyko, prašymo nagrinėti ieškinį jai nedalyvaujant nepareiškė. Teismas mano, kad nėra pagrindo pripažinti reikalingu nagrinėti civilinį ieškinį ieškovei nedalyvaujant, todėl O. R. ieškinys paliktinas nenagrinėtu (Baudžiamojo proceso kodekso 252 straipsnis). Nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams J. O. ir T. P. apie teismo posėdžius nebuvo pranešta, šaukimai neįteikti, nors teismas ėmėsi visų priemonių jiems pranešti apie teismo posėdį, tačiau to nepavyko padaryti (t. 2, b.l. 189, 192, t. 3, b.l. 19-21). Kadangi nukentėjusieji, pakeitę gyvenamąją vietą, apie tai nei tyrimo organams, nei teismui nepranešė, nesidomi nusikaltimo, kurio metu jie nukentėjo, tyrimu, teismas daro išvadą, kad nusikaltimo pasekmių jie nelaiko sau tiek žalingomis, kad būtų pagrindas įrodinėti padarytos žalos dydį ir reikalauti ją atlyginti, jų civiliniai ieškiniai paliktini nenagrinėtais.

Kitų civilinių ieškovų pareikšti ieškiniai dėl turtinės žalos yra realaus ir protingo dydžio. Nors ne visi ieškovai pateikė įrodymus dėl patirtos turtinės žalos dydžio, tačiau įvertinus šių ieškinių dydį (200 Lt-1000 Lt), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, teismas daro išvadą, kad kapavietėms sutvarkyti ir paminkliniams akmenims atstatyti tokio dydžio išlaidos yra realios, po nusikaltimo tvarkant kapavietes ne visi nukentėjusieji pasirūpino išlaidas pagrindžiančių dokumentų išsaugojimu, kai kurie tvarkė kapavietes patys, todėl ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo į teismo posėdį atvykusių civilinių ieškovų L. B. 1000 litų, P. R. 200 litų, R. N. 1660 Lt, A. K. 250 Lt. bei prašiusio ieškinį nagrinėti jam nedalyvaujant T. P. - 2056,69 Lt tenkinti pilnai.

Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Bau­džiamojo proceso kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos (BPK 113 straipsnis). Neturtine žala laikomas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms pakenkimas. Jos priteisimas yra vienas iš asmens pažeistų teisių gynimo būdų. Tokia žala gali būti padaroma pažeidžiant skirtingus gėrius. Žmogaus sveikata, gyvybė yra aukščiausios verty­bės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli. Jeigu netur­tinė žala padaryta nusikaltimu ar asmens sveikatai, tai priteisiama visais atvejais. Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika (civilinės bylos 3K-7-255/2005, 3K-3-394/2006), kad savaime vien nu­sikaltimo padarymo faktas ar pakenkimas asmens sveikatai nepreziumuoja neturtinės žalos fakto. Fi­ziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai - asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Tai gali būti fizinis skaus­mas, kūno žalojimas, organizmo vientisumo pažeidimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyveni­mai. Esant nusikaltimo ar sveikatos sužalojimo faktams pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala gali būti priteista, jeigu įrodyta, kad ji padaryta ir pasireiškė kaip asmens fizinis skausmas, dva­siniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitais teismo pripažintais ar įstatymų nustatytais būdais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Akivaizdu, kad nukentėjusieji, sužinoję apie savo artimųjų kapų suniokojimą, patyrė pergyvenimus, sielvartą, turėjo rūpintis kapaviečių sutvarkymu. Teismo nuomone nukentėjusiųjų pareikšti ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo yra protingo dydžio iki 1000 Litų sumos. P. R. priteistina 1000 Lt, A. K. 1000 Lt, T. P. 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: avalynės pėdsakas sunaikintinas, batų pora gražintina teisėtam savininkui R. K. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 312 straipsnio 2 dalį bei 312 straipsnio 2 dalį ir nubausti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 312 straipsnio 2 dalį ( už veiką, padarytą 2009-01-03 – 2009-01-05 laikotarpyje) viešaisiais darbais 5 (penkiems) mėnesiams, įpareigojant kiekvieną mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui, viso neatlygintinai išdirbti 150 (šimtą penkiasdešimt) valandų visuomenės labui,

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 312 straipsnio 2 dalį ( už veiką, padarytą 2009-01-12) viešaisiais darbais 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant kiekvieną mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui, viso neatlygintinai išdirbti 270 (du šimtus septyniasdešimt) valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes iš dalies sudedant, paskirti R. K. subendrintą bausmę 1 (vienerius) metus viešųjų darbų, įpareigojant kiekvieną mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui, viso neatlygintinai išdirbti 360 (tris šimtus šešiasdešimt) valandų visuomenės labui.

R. K. kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti iš R. K.: P. R. 200,00 Lt (du šimtus litų 00 ct) turtinės žalos ir 1000,00 Lt (vieną tūkstantį litų 00 ct) neturtinės žalos, R. N. 1660,00 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus šešiasdešimt litų 00 ct) turtinės žalos, A. K. 250,00 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų 00 ct) turtinės žalos ir 1000,00 Lt (vieną tūkstantį litų 00 ct) neturtinės žalos, L. B. 1000,00 Lt (vieną tūkstantį litų 00 ct) turtinės žalos, T. P. 2056, 69 Lt (du tūkstančius penkiasdešimt šešis litus 69 ct) turtinės žalos ir 1000,00 Lt (vieną tūkstantį litų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimui.

O. R., J. O., T. P. civilinius ieškinius palikti nenagrinėtais.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomus Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato daiktų saugykloje: avalynės pėdsako fragmentą sunaikinti, batų porą gražinti R. K..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.