Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjęs VšĮ Karoliniškių poliklinikos psichikos sveikatos centro vedėjos teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis panaikinimo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Vilniaus miesto savivaldybės VšĮ Karoliniškių poliklinikos teikimas, kuriame prašoma V. S. priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis panikinti.

Teismo posėdžio metu Vilniaus miesto savivaldybės VšĮ Karoliniškių poliklinikos gydytoja Julija Ragelienė nurodė, kad pats pacientas V. S. nesupranta, jog jam yra vis tęsiamas priverstinis gydymas, jis tiesiog ateina išsirašyti vaistų. Būsena V. S. yra stabili, į skyrių patekęs nebuvo, psichozės neūmėjo. Gydytoja nurodė, kad V. S. nesuvokia, kad jam reikia privalomai gydytis, jis serga šizofrenija, liga yra nepraeinanti. Jis nesupranta, to ką padarė ir už ką jam skirtas gydymas. Net jei teismas ir nutrauktų priverstinį gydymą, V. S. ir toliau gydytųsi. Gydytoja nurodė, kad V. S. nėra pavojingas visuomenei ir niekada toks nebuvo.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė tenkinti teikimą, nurodydamas, jog V. S. gydymas jau trunka pakankamai ilgą laiką, rezultatai yra stabilūs, o priverstinio gydymo pratęsimas būtų tiesiog formalumas.

Teismo posėdžio metu gynėja nurodė, jog prašo teikimo netenkinti, motyvuodama tuo, kad V. S. psichinė būklė nėra stabili, toks asmuo dėl savo būklės gali kelti pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams ir dėl jo paties intereso priverstinis gydymas turėtų būti tęsiamas.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Vilniaus miesto savivaldybės VšĮ Karoliniškių poliklinikos Psichikos sveikatos centro specialistų Priverstinio ambulatorinio stebėjimo įvertinimo akte nurodoma, kad per visą stebėjimo laikotarpį V. S. keletą sykių buvo gydomas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (RVPL), tačiau paskutinį pusmetį hospitalizavijos išvengė, stabilizavusis psichikos būsenai. V. S. dėl savo ligos specifikos sunku laikytis priverstinio ambulatorinio stebėjimo režimo. Paciento liga lėtinė, jam nuolat bus skiriamas, ir esant reikalui, koreguojamas medikamentinis gydymas, tiek ambulatoriniame, tiek stacionariniame lygyje. Pastaruoju metu stebimas teisingas paciento išorinis elgesys, lygi nuotaika, geras miegas, išlieka manieringumas, įtampa ir nerimas. Kalba daugiau monologu, greitai, nenuosekliai, stereotipiškai, kartoja tas pačias frazes, kalboje gausu mažybinių žodžių, gestikuliuoja. Mąstymas rezonuojantis, paralogiškas, stokoja nuoseklumo, kryptingumo. Emocijos blausios, monotoniškos, neadekvačios. Dėl lėtinės ligos stebimas endogeninis asmenybės defektas. Socialinė adaptacija sutrikusi. Medikamentinis gydymas tęsiamas. Pacientas gydymą toleruoja, gydytis sutinka.

Kartu su aktu pateiktame Vilniaus miesto savivaldybės VšĮ „Karoliniškių poliklinika“ rašte be kita ko nurodoma ir tai, kad rekomenduojamą gydymą V. S. toleravo, konfliktų nebuvo, tačiau iki šiol sunkiai suvokia priverstinio ambulatorinio gydymo esmę. Nurodoma ir tai, jog V. S. teiks periodiškai lankytis psichikos sveikatos centre, prireikus bus gydomas stacionare.

Įvertinęs gautų duomenų visuma, gydytojos konstatuotas faktines aplinkybes, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad iš esmės V. S. būklės pagerėjimas pasireiškia tik tuo, jog per pastarąjį stebėjimo laikotarpį jis, kaip nurodoma akte, išvengė hospitalizavimo, tačiau iki šio periodo ne sykį buvo gydomas stacionare dėl paūmėjusios ligos, teismas sprendžia, kad dabartinė V. S. psichinė būsena ir sveikatos būklė dar reikalauja tolesnio priverstinio gydymo. Teismas nenustatė, kad V. S. sveikatos būklė yra aiškiai pagerėjusi, pokyčiai neleidžia pagrįstai manyti, kad V. S. nebėra socialiai pavojingas nei sau, nei aplinkiniams, pagrindų nutraukti jam taikytą priverčiamąją medicininę priemonę ar ją keisti kita nenustatyta.

Šios aplinkybės yra pagrindas pripažinti, kad tolesnis priverstinis gydymas ambulatorinio stebėjimo sąlygomis V. S. yra būtinas, todėl šios priverčiamosios medicinos priemonės taikymas pratęstinas.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutarė:

teikimo netenkinti ir šešiems mėnesiams pratęsti V. S. priverčiamąją medicinos priemonę ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.