Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Vaclovas Paulikas, sekretoriaujant Giedrei Narmontaitei, dalyvaujant ieškovei V. B., jos atstovei advokatei Viktorijai Safošinai, atsakovui J. B., trečiojo asmens Klaipėdos apskrities VMI atstovui Nikolajui Ananjevui, VSDF Klaipėdos skyriaus atstovei R. Ž., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui J. B., tretiesiems asmenims UAB „Ekskomisarų biuras“, Klaipėdos apskrities VMI, VSDFV dėl santuokoje įgyto turto padalijimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teisme gautas atsakovo atsiliepimas į ieškinį. Atsakovas prašo ieškinį tenkinti. Nurodė, kad prieš skyrybas su ieškove buvo susitarta, kad išlaikymo vaikui ir butui atsakovas nemokės, su ta sąlyga, jog butas bus perrašytas ieškovės vardu (b.l. 88).

Tretysis asmuo UAB „Ekskomisarų biuras“ prašo bylą nagrinėti nedalyvaujant jo atstovui. Byla išnagrinėta nedalyvaujant trečiajam asmeniui (LR CPK 247 str.).

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė prašo ieškinį tenkinti. Ieškovė nurodė, kad apie buvusio sutuoktinio skolas sužinojo, tik atėjusi pas advokatę. Teigė, kad buvo žodinis susitarimas dėl buto perrašymo jos vardu. Atsakovas vaikams išlaikymo neteikė, atsakovė juos augino ir prižiūrėjo viena, dirbdama keliuose darbuose, tačiau žadėjo perrašyti ieškovės vardu butą, kuriame ji liko gyventi su vaikais. Nurodė, kad faktiškai su atsakovu nebegyveno nuo 1994 m. Ieškovė nurodė, kad į teismą kreipėsi neseniai dėl sunkios materialinės padėties, kitų problemų. Teigia, kad atsakovas jau seniai turėjo finansinių problemų ir į teismą ieškovė kreipėsi norėdama gauti savo priklausančią turto dalį, o ne siekdama padėti buvusiam savo sutuoktiniui išvengti finansinių įsipareigojimų.

Atsakovas posėdžio metu pripažino, kad tarp jo ir ieškovės buvo žodinis susitarimas dėl buto perrašymo V. B. vardu. Nurodė, kad pinigus už gautą žemės sklypą panaudojo savo reikmėms. Prašo ieškinį tenkinti iš dalies, nes neturi finansinės galimybės sumokėti turėtas ieškovės teisinės pagalbos išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad V. B. ir atsakovas J. B. susituokė 1980-12-27. Gyvenant santuokoje 1993-04-05 atsakovo vardu buvo įgytas butas (duomenys neskelbtini), 1996-03-06 Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kurį atsakovas pardavė iki 1996-03-12 (b. l. 9-12, 108). 1998-02-26 Klaipėdos miesto apylinkės teismas sprendimu nutraukė šalių santuoką, turtas tarp buvusių sutuoktinių nepadalintas (b.l. 13, 14). Nuo 1998-05-01 iki šiol bute, (duomenys neskelbtini), gyvena ir mokesčius moka ieškovė (b.l. 15). 2010-06-16 teismo sprendimu atsakovės anūkė G. B. atskirta nuo sergančios motinos E. B., paskiriant ieškovę G. B. globėja (rūpintoja) (b.l. 25-26).

Dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe

Nutraukiant santuoką, dalijamas turtas, sutuoktiniams priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CK 3.118 straipsnio l dalis). Ieškovei ir atsakovui nutraukiant santuoką bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdytas sutuoktinių turtas nebuvo padalintas. Bylos įrodymais nustatyta, kad atsakovas J. B. santuokos metu įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. įstatymas Nr.VIII-1864) 19 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad esant šeimos santykiams, atsiradusiems iki CK įsigaliojimo, šis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiras jam įsigaliojus bei iš šių teisių ir pareigų atsirandančioms pasekmėms. Iš šeimos teisinių santykių (teisių ir pareigų) kylančios pasekmės – turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas (CK trečios knygos III dalies VIII skyrius) ir kt. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 2000 m. CK trečios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus (2001 m. liepos 1 d.), todėl sprendžiant sutuoktinių turto teisinį rėžimą teismas turi vadovautis 2000 m. CK teisės normomis. Įvertinus byloje surinktus duomenis, darytina išvada, jog nors nagrinėjamoje byloje šalių nurodytas turtas – butas ir žemės sklypas įgytas 1994–1996 m., t. y. galiojant Santuokos ir šeimos kodeksui (SŠK), tačiau byla dėl šio turto padalijimo ir nuosavybės teisės į šį turtą gynimo teismas turi spręsti pagal galiojančio CK normas (LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnis). Tiek SŠK, tiek 2000 m. CK įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Be to, esant susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rašytiniais įrodymais ir paaiškinimais nustatyta, jog butas įgytas 1993-04-05, t.y. santuokos metu, todėl paprastai toks turtas turėtų būti laikomas bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.88 str. 1 d.). Tačiau, nustatyta, kad nutraukus šalių santuoką ginčo bute liko gyventi tik ieškovė V. B. su neįgalia dukra E. B.. Šiame bute nuo 2008 m. gyvena ir mažametė G. B., kurios globėja 2010-06-16 teismo sprendimu paskirta ieškovė V. B. (b.l. 15, 25-27, 112-115). Atsakovas visiškai neprisidėjo prie buto išlaikymo. Ieškovė šiuo turtu pastoviai, nepertraukiamai naudojosi ir jį valdė, prižiūrėjo ir išlaikė, atsakovas tam neprieštaravo, nes šalių valia buvo aiškiai išreikšta abiejų sutuoktinių bendru žodiniu susitarimu, kuriuo butas atiteko ieškovei V. B. su sąlyga, kad ieškovė ateityje nereikalaus iš atsakovo išlaikymo vaikui. Tai patvirtino tiek ieškovė, tiek atsakovas ir teismo posėdžio metu (b.l. 111-114). Šalys turi teisę pripažinti faktus (CPK 187 str.) ir tokiais atvejais nereikia papildomai įrodinėti aplinkybių, susijusių su tais faktais (CPK 182 str. 5 p.). Tokia sutuoktinio valia dėl bendro sutuoktinių turto priklausomybės, kvalifikuotina kaip sutuoktinio bendrosios jungtinės nuosavybės teise turėto turto perleidimas kitam sutuoktiniui (SŠK 24 straipsnis). Pagal LR CK 4.76 str., kiekvienas iš bendratučių proporcingai savo daliai privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Kaip matyti iš teismui pateiktos atsiskaitymo pažymos (b.l. 15), nuo pat santuokos nutraukimo, t.y. nuo 1998 m. iki šiol visus buto išlaikymo mokesčius mokėjo tik ieškovė V. B.. Tai patvirtino ir pats atsakovas J. B. (b.l. 113). Todėl, net ir esant ginčui tarp šalių yra pagrindas ieškovės sumokėta mokesčių suma mažinti atsakovo J. B. dalį bendrojoje nuosavybėje. Taip pat byloje nustatyta, kad atsakovas savo asmeninį ūkį ir buitį tvarkė gyvendamas atskirai. Šias aplinkybes, teismo nuomone, patvirtina tai, jog dar būnant santuokoje, atsakovas savo vardu pardavė santuokoje įgytą turtą – žemės sklypą (b.l. 108), po santuokos nutraukimo įsteigė J. B. firmą „Bentra“, kurios faktinė buveinė skiriasi nuo ieškovės gyvenamosios vietos (b.l. 49). Nors butas, esantis (duomenys neskelbtini) įgytas santuokos metu, tačiau atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, į anksčiau ilgą laiką nustovėjusią faktinę buto priklausomybę, vadovaujantis LR CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, darytina išvada, kad esant abiejų buvusių sutuoktinių susitarimui, minėtas butas atiteko ieškovei asmenine nuosavybės teise, todėl ieškovės reikalavimas pripažinti asmeninę nuosavybę kaip pagrįstas tenkintinas.

Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas J. B. turi kreditorinių įsipareigojimų (b.l. 17-24). Antstolio A. S. žinioje yra vykdomosios bylos, vykdomos pagal 2006 m. rugpjūčio 19 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-6869-625-2006, pagal 2008 m. m. kovo 7 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-12005-637-2007 dėl skolos išieškojimo iš J. B.. Taip pat J. B. yra skolingas valstybei pagal 2008-09-03 Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir 2009-02-07 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sprendimus (b.l. 43-47, 59).Tretieji asmenys UAB „Ekskomisarų biuras“, Klaipėdos apskrities VMI, VSDFV nurodė, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą. Dėl ieškovės, nerūpestingo aplaidumo ir nesąžiningų veiksmų gali nukentėti kreditorių teisės. Nurodo, kad šalys išsiskyrė ir nepasidalino bendro turto pagal įstatymų reikalavimus, todėl ieškovė prarado teisę remtis argumentu, kad turtas buvo padalintas žodiniu susitarimu. Pažymėtina, jog skoliniai įsipareigojimai atsirado jau po to, kai santuoka tarp šalių buvo nutraukta (b.l. 43, 59). Todėl, atsižvelgiant į tai, kad solidarioji skolininkų pareiga nereziumuojama ir ji atsiranda tik įstatymų ar sutarties nustatytais atvejais, darytina išvada, jog visi skoliniai įsipareigojimai laikytini asmeniniais J. B. įsipareigojimais ir dėl to kreditorių interesai, patenkinus ieškovės reikalavimą dėl turto padalinimo, nebus pažeisti (CK 3.109 str., CPK 178 str.).

Dėl ieškinio senaties termino taikymo

Tretieji asmenys prašė taikyti dešimties metų senaties terminą ieškovo reikalavimams dėl nuosavybės teisės pripažinimo ir jos dalies nustatymo.

LR CK 1.124 str. nustatyta, kad ieškinio senatis - tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. LR CK 125 str. 1 d. nustatytas bendras 10 metų senaties terminas. LR CK 1.126 straipsnio 2 d. nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Atsakovas J. B. su ieškiniu sutinka ir ieškinio senaties taikyti neprašo. Tretieji asmenys nelaikytini šios bylos ginčo šalimis, todėl, atsižvelgiant į tai, trečiųjų asmenų prašymas taikyti ieškinio senaties terminą, atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė už reikalavimą dėl turto padalinimo sumokėjo 500,00 Lt (b.l. 7), likusi 1627,00 Lt žyminio mokesčio dalis atidėta iki teismo sprendimo priėmimo (LR CPK 84 str.). Todėl ieškinį patenkinus, iš atsakovo už mokėtiną žyminį mokestį valstybei priteistina 1627,00 Lt. Iš atsakovo ieškovei priteistina 500,00 Lt bylinėjimosi išlaidų už sumokėta žyminį mokestį (LR CPK 93 str.). Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su advokato pagalba ir pateikė į bylą tai patvirtinančius įrodymus, iš kurių matyti, jog ieškovė turėjo 3000,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (b.l. 105). Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R-85 nustatyti maksimalūs advokatui priteistino atlyginimo dydžiai. Minėtu įsakymu rekomenduojama priteisiant atstovavimo išlaidas atsižvelgti, į bylos sudėtingumą, specialių žinių reikalingumą, būtinybę išvykti į kitą vietovę, sprendžiamų teisnių klausimų naujumą ir bylos nagrinėjimo laiką ir kitas svarbias aplinkybes. Atsakovas su ieškinio reikalavimais sutiko, teismo posėdžiai dėl juose sprendžiamų klausimų nelaikytini sudėtingais, reikalaujantys ypatingų žinių bei pasiruošimo, todėl, teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes, atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus, mano, kad pagrįstas ir advokatų darbo sąnaudas atitinkantis užmokestis nagrinėjamoje byloje būtų 500,00 Lt, viso ieškovei iš atsakovo priteistina 1000,00 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų - už sumokėta žyminį mokestį ir už išlaidas advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150, 259, 260, 263-268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti ieškovės V. B. asmenine nuosavybe butą, esantį (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo J. B. 1000,00 Lt (vienas tūkstantis litų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei V. B..

Priteisti iš atsakovo J. B. 1627,00 Lt (vienas tūkstantis šeši šimtai dvidešimt septyni litai 00 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų po jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.