- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-20
- Bylos Nr.
- e2S-1189-555/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00616-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Pareiškėjas
- V. P.
- Suinteresuotas asmuo
- S. P.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. P. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-4185-805/2022 pagal pareiškėjo V. P. pareiškimą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo ir praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo S. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas V. P. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo ir praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, prašydamas: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo motina V. P. priėmė palikimą po jos tėvo (pareiškėjo senelio) J. P. mirties, faktiniu valdymu; 2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo motina V. P. priėmė palikimą po jos motinos (pareiškėjo senelės) O. J. P. mirties, faktiniu valdymu; 3) atnaujinti pareiškėjui terminą palikimui, atsiradusiam po pareiškėjo motinos V. P. mirties, priimti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. birželio 22 d. nutartimi nustatė pareiškėjui septynių dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pareiškimo trūkumams pašalinti.
3. Teismas nurodė, kad iš prie pareiškimo pridėtų rašytinių įrodymų matyti, kad J. P. mirė (duomenys neskelbtini) O. J. P. mirė (duomenys neskelbtini) o V. P. mirė (duomenys neskelbtini) todėl pareiškėjas turėtų patikslinti pareiškimo dalyką, nurodant konkrečias palikėjų mirties datas. Be to, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju bus sprendžiami klausimai dėl juridinę reikšmę turinčių faktų paveldėjimo ir nuosavybės teisių įregistravimo tikslais nustatymo, nepriklausomai nuo pareiškime nurodyto paveldimo turto apimties, tikslinga suinteresuotais asmenimis byloje įtraukti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), VĮ Turto bankas bei Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT).
Šalies argumentai
4. Pareiškėjas pareiškime teigia, kad be jo V. P. turėjo dar ir kitą sūnų T. P., gimusį (duomenys neskelbtini) tačiau jis įstatymo nustatyta tvarka buvo paimtas iš šeimos, ir tolimesnis brolio likimas jam nežinomas, dėl ko įtraukti T. P. į bylą suinteresuotu asmeniu pareiškėjas neturi galimybės. Teismas pažymėjo, kad pareiškėją byloje atstovauja profesionalus teisininkas – advokatas. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad advokatas, vykdydamas advokato veiklą, turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat registrų, valstybės informacinių sistemų jų turimą ar tvarkomą teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant asmens ir ypatingus asmens duomenis), dokumentus, jų nuorašus. Taigi, šiuo atveju nors pareiškėjas nurodo, kad įtraukti T. P. į bylą suinteresuotu asmeniu jis neturi galimybės, tačiau prie pareiškimo nepateikta jokių įrodymų, kad pareiškėjo advokatas būtų kreipęsis į VĮ Registrų centro Gyventojų registrą dėl duomenų apie galimą suinteresuotą asmenį gavimo ir toks prašymas nebuvo tenkintas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismas iš teismui pateiktos VĮ Registrų centro išduotos Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis nustatė, kad V. P. turėjo du vaikus – V. P. ir T. P., o jos tėvai buvo J. P. ir O. J. P.. Šiuo atveju teismui iškeliant civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, kad po J. P. ir O. J. P. mirties jų palikimą priėmė V. P., būtina nustatyti pareiškėjo, suinteresuotų asmenų bei palikėjų giminystės ryšį, kurį tinkamai patvirtina tik civilinės būklės aktų įrašai ir jų pagrindu išduoti liudijimai, ko šiuo atveju pareiškėjas teismui nepateikia (santuokos, gimimo liudijimų), pateikdamas teismui tik savo gimimo įrašo liudijančio dokumento išrašą.
6. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas prie pareiškimo neprideda jokių įrodymų, kurie pagrįstų aplinkybes, jog po J. P. ir O. J. P. mirties jų palikimą priėmė V. P. ir, kad pareiškėjas terminą priimti palikimą praleido dėl objektyvių priežasčių, ką galėtų patvirtinti pažymos iš seniūnijos ir pan. Prie pareiškimo taip pat nepateikti ir duomenys apie palikėjų faktinę / deklaruotą gyvenamąją vietą prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto metu. Taip pat prie pareiškimo turėtų būti pateiktos pažymos iš paveldėjimo bylą administruojančio notaro, patvirtinančios aplinkybes ar yra užvesta paveldėjimo byla po V. P. mirties, apie esamus įpėdinius ir ar nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėjas V. P. prašo Alytaus apylinkės teismo 2022 m. birželio 22 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Pareikimo dalykas yra lengvai suprantamas – prašoma nustatyti du juridinius faktus dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu ir atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Visi palikėjai yra pilnai identifikuoti. Tačiau kaip pareiškimo trūkumą pirmosios instancijos teismas įvardino tik reikalavimo lingvistinę formuluotę. Net reikalavime ir nurodžius asmenų mirties datas, reikalavimo esmė išliktų ta pati. Skundžiamoje nutartyje nenurodyta, koks teisės aktas kelia reikalavimą, kad formuojant pareiškimo dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo / praleisto termino atnaujinimo, reikalavime būtų nurodyta palikėjų mirties datos, net jei jos yra matomos iš paties pareiškimo ir prie jo pridėtų dokumentų.
7.2. Suinteresuotą asmenį į bylos nagrinėjimą teismas gali įtraukti ir privalo įtraukti savo iniciatyva, nelaikydamas to šalintinu pareiškimo trūkumu. Teismo nurodytų valstybinių įstaigų, išskyrus VĮ Turto banko, įtraukimas į bylą būtų perteklinis, nes seneliai neturėjo tokio turto, dėl kurio būtų pagrindas į bylos nagrinėjimą įtraukti VMI bei NŽT. Analogiškai, teismas, laikydamas, kad T. P. turi būti įtraukiamas suinteresuotu asmeniu į bylos nagrinėjimą, pats galėjo ir turėjo jį įtraukti bei imtis priemonių jo adresui nustatyti.
7.3. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad giminystės ryšį tinkamai patvirtina tik civilinės būklės aktų įrašai ir jų pagrindu išduoti liudijimai, neturi teisinio pagrindo. Nei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK), nei kiti teisės aktai nenumato, kad civiliniame procese giminystės ryšio įrodymais laikomi tik civilinės būklės įrašai, tačiau negali būti viešų registrų informacija. Registro duomenys laikomi teisingais, kol jie nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
7.4. Pirmosios instancijos teismas jau pareiškimo priėmimo stadijoje ėmėsi vertini, ar pareiškimas yra įrodytas. Tačiau tai daryti nebuvo jokio pagrindo. Teismas neturėjo pagrindo spręsti dėl įrodymų pakankamumo jau pareiškimo priėmimo stadijoje, o laikydamas, kad jų nepakanka – nurodyti kaip pareiškimo trūkumą. Jei pateiktų įrodymų nepakanka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti, tačiau teismas negali priėmimo stadijoje įrodymų nepakankamumo vertinti kaip trūkumų.
7.5. Su pareiškimu į bylą yra pateiktas Testamentų registro išrašas, kuris yra „tusčias“, t. y. patvirtina, kad nėra įregistruota testatoriaus ir (arba) palikėjo (V. P.) sudarytų asmens testamentų, jos palikimo priėmimo faktų ir jos palikimo atsisakymo faktų. Testamentų registre yra kaupiami duomenys apie visus palikimo priėmimo faktus, be kita ko, ir tais atvejais, kai yra paveldima pagal įstatymą (nesant testamento). Testamento registro išrašas yra oficialus rašytis įrodymas, todėl jo tvirtinamos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis. Dėl to akivaizdu, kad po V. P. mirties paveldėjimo byla negalėjo būti užvesta, nes pareiškimo dėl jos palikimo priėmimo niekas nepateikė, o reikalavimas pateikti dar ir notarės pažymą yra perteklinis.
8. Atsiliepimai į atskirąjį skundą neteikti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Pagal CPK 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, taip pat ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjui nustatytas terminas pareiškimo dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo ir praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Analizuojamu atveju pareiškėjas (apeliantas) V. P. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo ir praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, prašydamas: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo motina V. P. priėmė palikimą po jos tėvo (pareiškėjo senelio) J. P. mirties, faktiniu valdymu; 2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo motina V. P. priėmė palikimą po jos motinos (pareiškėjo senelės) O. J. P. mirties, faktiniu valdymu; 3) atnaujinti pareiškėjui terminą palikimui, atsiradusiam po pareiškėjo motinos V. P. mirties, priimti. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė pareiškėjui terminą pareiškimo trūkumams pašalinti. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi nustatytais trūkumais, pateikė atskirąjį skundą. Taigi, byloje kilo ginčas dėl to, ar apelianto pateiktas teismui pareiškimas dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo ir praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, atitinka visus įstatymo procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus ir jo pagrindu gali būti iškelta civilinė byla.
12. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad viena pagrindinių žmogaus teisių garantijų yra jo teisė kreiptis į teismą. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Šios tvarkos nesilaikymas sukelia procesinių teisinių padarinių – civilinė byla neiškeliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų procesiniuose įstatymuose nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų.
13. Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas CK 1.138 straipsnyje nustatytais būdais. Ieškovas (pareiškėjas) pasirenka konkretų savo teisių gynimo būdą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 4 punktas). Teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą, privalo išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų, ar nėra procesinių kliūčių priimti pareiškimą. Nesant pagrindo atsisakyti priimti pareiškimą, teismas patikrina, ar nėra pareiškimo formos ir turinio trūkumų, ar pateiktas procesinis dokumentas savo forma ir turiniu atitinka 111-114 straipsnių ir jam keliamus specialiuosius reikalavimus. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų teismas priima nutartį ir nustato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
14. Akcentuotina ir tai, kad trūkumų šalinimo institutas neturi būti taikomas formaliai. Bendrasis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas įpareigoja teismą siekti, kad byla būtų išnagrinėta kuo greičiau (CPK 7 straipsnis), todėl teismas turi laikyti proceso koncentruotumo principo, siekti, kad byla būtų išnagrinėta kuo operatyviau, kad teismo procesas nebūtų be pagrindo vilkinamas, o tarp šalių kilęs ginčas būtų išspręstas kuo greičiau (CPK 2 straipsnis). Trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, taip pat nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC‑36-1).
15. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad teismas, nustatydamas procesinio dokumento trūkumus ir nurodydamas terminą jiems pašalinti, turėtų suprantamai išaiškinti į teismą besikreipiančiam asmeniui, kokie konkretūs trūkumai trukdo ieškinį priimti ar priimtą nagrinėti ir kaip juos reikėtų taisyti. Teismas nutartyje dėl ieškinio trūkumų turėtų išvardyti šalintinus trūkumus ir nurodyti jų šalinimo būdus. Pagal teisinį reglamentavimą trūkumų šalinimo instituto normose leidžiama laikyti ieškinį (pareiškimą) nepaduotu tik tuo atveju, kai nepašalinti teismo nutartimi konkretizuoti trūkumai (CPK 115 straipsnio 2, 3 dalys, 138 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑302/2013).
16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nutartimi, kuria pareiškėjui nustatytas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti, nurodė tokius pareiškimo trūkumus: 1) patiksinti pareiškimo dalyką, nurodant konkrečias palikėjų mirties datas; 2) suinteresuotais asmenimis byloje įtraukti VMI, VĮ Turto banką bei NŽT; 3) pateikti įrodymus, kad nepavyko gauti duomenų iš VĮ Registrų centro Gyventojų registro apie galimą suinteresuotą asmenį (pareiškėjo brolį T. P.); 4) pateikti teismui santuokos, gimimo liudijimų nuorašus, patvirtinančius pareiškėjo, suinteresuotų asmenų bei palikėjų giminystės ryšį; 5) pateikti įrodymus, kurie pagrįstų aplinkybes, jog po J. P. ir O. J. P. mirties jų palikimą priėmė V. P. ir, kad pareiškėjas terminą priimti palikimą praleido dėl objektyvių priežasčių, ką galėtų patvirtinti pažymos iš seniūnijos ir pan., taip pat palikėjų faktinę / deklaruotą gyvenamąją vietą prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto metu patvirtinančius duomenis; pažymą iš paveldėjimo bylą administruojančio notaro, patvirtinančią aplinkybes ar yra užvesta paveldėjimo byla po V. P. mirties, apie esamus įpėdinius ir ar nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas.
17. Pažymėtina, kad bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo / dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo nagrinėjamos CPK 444-448, 576-578 straipsniuose nustatyta tvarka, t. y. ypatingos teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 1 punktas, 13 punktas). Pagal CPK 443 straipsnio 1 dalį, ypatingos teisenos bylas teismas nagrinėja pagal šio Kodekso taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato šio Kodekso V dalis ir kiti įstatymai. Pareiškimas dėl bylos iškėlimo turi atitikti procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus su papildymais, numatytais šio Kodekso V dalies atitinkamuose straipsniuose, t. y. toks pareiškimas turi atitikti ir bendruosius procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, numatytus CPK 111-114 straipsniuose, ir specialiuosius pareiškimo turiniui keliamus reikalavimus (CPK 443 straipsnio 2 dalis).
18. Pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktą kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes. Iš esmės tokie patys reikalavimai numatyti ir pareiškimui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo (CPK 447 straipsnis, 576 straipsnio 1 dalis). Tačiau vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje (pareiškime) nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1367-943/2018).
19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2011), todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą, kadangi įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas ar įrodymų (ne)pakankamumas įvertintinas tik nagrinėjant bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2011). Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės. Priešingu atveju ne tik pasunkėtų civilinis procesas ir užsitęstų civilinės bylos iškėlimas, bet ir būtų neproporcingai apribota asmens teisė kreiptis į teismą, nes ieškovas būtų verčiamas teismui pateikti tokius ieškinio įrodymus, kurių galbūt iš viso nėra (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1755/2013). Teismas byloje esančius įrodymus vertina priimdamas sprendimą ir pagal tai vienas aplinkybes laiko įrodytomis, o kitas – ne, ir atitinkamai tenkina arba atmeta ieškinio reikalavimus (CPK 185 straipsnis). Dėl šių priežasčių įrodymų pakankamumo klausimas neturėtų būti sprendžiamas procesinio dokumento priėmimo stadijoje. Šių išaiškinimų turi būti laikomasi ir sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo pareiškimo priėmimo.
20. Pažymėtina, kad CPK 577 straipsnyje yra nustatyta, jog pareiškimas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo teisinę reikšmę turintiems veiksmams atlikti ne teisme yra nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Teismas, atsižvelgęs į bylos aplinkybes, žodinio proceso tvarka gali nagrinėti ir pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, jog kartu su pareiškimu pareiškėjas yra pateikęs įrodymus, jo nuomone, pagrindžiančius pareiškime nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad teismo nurodyti pareiškimo trūkumai dėl įrodymo nepakankamumo gali būti pašalinti pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu. Būtent pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu teisėjas atlieka procesinius veiksmus, būtinus tinkamai parengti bylą nagrinėti teisme, t. y. išreikalauja įrodymus, kurių dalyvaujantys byloje asmenys negali gauti, renka įrodymus savo iniciatyva, imasi visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (CPK 443 straipsnio 8 dalis). Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą, įrodymų, pagrindžiančių pareiškime nurodytas aplinkybes, susijusias su palikimo, pradėjus jį faktiškai valdyti, priėmimu bei termino praleidimo priežastimis, duomenų apie palikėjų faktinę / deklaruotą gyvenamąją vietą nepateikimą nepagrįstai laikė pareiškimo trūkumais ir nustatė terminą jiems pašalinti.
21. Minėta, kad teismas, nagrinėjantis bylą CPK V dalyje nustatyta tvarka, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Tiek civilinio proceso teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje Nr. 3K-3-257/2013) pripažįstama, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, t. y. jose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2017, 25 punktas). Teismo atliekamas įrodymų vertinimas ypatingosios teisenos bylose turi atitikti šių bylų specifiką, kuri lemia aktyvų teismo vaidmenį. Nors ypatingosios teisenos bylose dalyvaujantys asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (CPK 12 straipsnis, 42 straipsnio 4 dalis, 135 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis, 226 straipsnis, 447 straipsnio 3 punktas), tačiau pagal CPK 443 straipsnio 8 dalį teismas, ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjantis bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai taip pat reiškia teismo pareigą nustatyti ir įtraukti dalyvauti byloje visus ja suinteresuotus asmenis, pasiūlyti byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti; kai yra būtina, išreikalauti tyrimo medžiagą, išvadas, įrodymus ir kt., turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2013 ir kt.).
22. CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, jog procesiniame dokumente, taigi ir pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo / praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, privalu nurodyti dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėtis, vardus, pavardes, asmens kodai (jeigu jie žinomi), gyvenamosios vietos arba pareiškėjui žinomus kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kitus adresus. CPK 443 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad suinteresuotas asmuo byloje yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Jeigu paaiškėja, kad nagrinėjama byla susijusi su atitinkamo asmens teisėmis ir pareigomis, teismas šaukia jį dalyvauti byloje kaip suinteresuotą asmenį. Taigi šiuo atveju teismas, laikydamas, kad nagrinėjama byla susijusi su VMI, VĮ Turto banko ar NŽT teisėmis ir pareigomis, šias institucijas turėjo įtraukti suinteresuotu asmeniu byloje savo iniciatyva.
23. Iš pareiškėjo V. P. pareiškimo turinio ir kartu su juo pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas yra aiškiai nurodęs tiek kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformulavęs pareiškimo reikalavimą (pareiškimo dalyką), tiek nurodęs aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą (pareiškimo faktinį pagrindą), tiek pateikęs įrodymus, kurie, jo manymu, patvirtina išdėstytas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esant duomenims apie palikėjų mirties datas, skundžiama nutartimi pareiškėjui nepagrįstai nustatytas terminas patikslinti pareiškimo dalyką (materialiuosius reikalavimus), taip pat nurodant palikėjų mirties datas. Kaip pagrįstai nurodyta ir atskirajame skunde, civilinio proceso normos, reglamentuojančios procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, tokių įpareigojimų juos teikiantiems asmenims nenumato.
24. CPK 185 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame Kodekse numatytas išimtis. CPK 197 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad rašytiniai įrodymai – tai dokumentai, dalykinio ir asmeninio susirašinėjimo medžiaga, kitokie raštai, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai. Rašytiniai įrodymai skirstomi į oficialius ir privačius. To paties straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais.
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai nustatė pareiškėjui terminą pateikti duomenis (santuokos, gimimo liudijimus), kurie pagrįstų pareiškėjo, suinteresuotų asmenų bei palikėjų giminystės ryšį. Pareiškėjas kartu su pareiškimui teismui yra pateikęs ne tik savo gimimo įrašą, liudijantį pareiškėjo giminystės ryšį su motina V. P., bet ir 2022 m. gegužės 6 d. VĮ Registrų centro išduotą Gyventojų registro pažymą apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta tiek V. P. gimimo, mirties datos, duomenys apie jos deklaruotą gyvenamąją vietą, tiek šeiminė padėtis, tėvai bei vaikai, t. y. patvirtinantį giminystės ryšius tiek tarp V. P. ir pareiškėjo, tiek V. P. ir jos tėvų J. P. bei O. J. P.. Byloje duomenų apie tai, kad šie registro duomenys būtų nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, nėra, todėl laikomi teisingais (Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 15 straipsnio 5 dalis). Tuo tarpu, jei pirmosios instancijos teismas laikė, kad pareiškėjas turi pagrįsti kokius nors kitus giminystės ryšius, kurių pagrindimo pareiškėjas nėra pateikęs, to skundžiamoje nutartyje aiškiai ir konkrečiai nėra įvardinęs.
26. Pirmosios instancijos teismas taip pat įpareigojo pareiškėją patiekti pažymą iš paveldėjimo bylą administruojančio notaro, patvirtinančią aplinkybes, ar yra užvesta paveldėjimo byla po V. P. mirties, apie esamus įpėdinius ir ar nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Tačiau iš kartu su pareiškimu pateikto VĮ Registrų centro išduoto Testamentų registro išrašo duomenų matyti, kad po V. P. mirties testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų, be kita ko, ir tokių atvejų, kai yra paveldima pagal įstatymą (nesant testamento).
27. Kaip pagrįstai nurodyta ir atskirajame skunde, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 22 d. nutarimu Nr. 594 „Dėl Testamentų registro nuostatų patvirtinimo“ 15 punkte nustatyta, kad Testamento registro objektai yra Lietuvos Respublikos teritorijoje sudaryti ir notaro patvirtinti (priimti saugoti) testamentai, Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose sudaryti ir konsulinio pareigūno patvirtinti (priimti saugoti) testamentai, taip pat Konvenciją priėmusiose, ratifikavusiose arba prie jos prisijungusiose užsienio valstybėse sudaryti (priimti saugoti) testamentai, pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktai, pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktai, palikimo priėmimo faktai ir palikimo atsisakymo faktai. Tu pačių nuostatų 16 punkte nurodyta, kad Testamentų registre, be kita ko, kaupiami ir tvarkomi duomenys apie palikimo priėmimo faktus, nurodant: 1) palikimo priėmimo datą; 2) duomenų teikėją – notarą, kuriam pateiktas pareiškimas dėl palikimo priėmimo; 3) palikimo priėmimo fakto įregistravimo, duomenų keitimo registre datą; 4) palikimą priėmusius asmenis; 5) apie palikimo atsisakymo faktus; 6) palikėją ir kt. Taigi iš pateikto Testamentų registro išrašo taip pat galima nustatyti ir apie palikimo priėmimo faktus pagal įstatymą (nesant testamento). Šią aplinkybę patvirtina ir kiti kartu su pareiškimu pateikti Testamento registro išrašai, liudijantys apie po J. P. ir O. J. P. mirties palikimo priėmimo faktus pagal įstatymą. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą, įrodymų, nurodytų šios nutarties 26 punkte nepateikimą taip pat nepagrįstai laikė pareiškimo trūkumu ir nustatė terminą jam pašalinti. Juolab, kad teismas, manydamas, jog bylos pasirengimui yra būtina išreikalauti papildomus duomenis, kaip ir minėta, pats turi imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (CPK 443 straipsnio 8 dalis).
28. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas kaip pareiškimo trūkumą taip pat laikė ir aplinkybę, susijusią su T. P. įtraukimu į bylą suinteresuotu asmeniu. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas nurodo, kad įtraukti T. P. į bylą suinteresuotu asmeniu jis neturi galimybės, tačiau prie pareiškimo nepateikta jokių įrodymų, kad pareiškėjo advokatas būtų kreipęsis į VĮ Registrų centro Gyventojų registrą dėl duomenų apie galimą suinteresuotą asmenį gavimo, tačiau toks prašymas nebuvo tenkintas.
29. Pažymėtina, kad vienas iš būdų nustatyti asmens gyvenamąją vietą yra gauti informaciją iš Gyventojų registro, kuriame yra kaupiami duomenys apie Lietuvos Respublikos piliečius, taip pat ir jų gyvenamąją vietą (Gyventojų registro įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, 5 straipsnio 1 punktas, 9 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Neginčytina, kad pareiškėjas, pateikdamas pareiškimą privalėjo nurodyti dalyvaujančių byloje asmenų procesines padėtis, vardus, pavardes, asmens kodus (jeigu jie žinomi), gyvenamosios vietos arba pareiškėjui žinomus kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kitus adresus. Pažymėtina ir tai, kad byloje dalyvaujančių fizinių asmenų gyvenamosios vietos arba kitų pareiškėjui žinomų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo vietų adresų nurodymas yra tinkamo procesinių dokumentų įteikimo įgyvendinimo garantija ir būtina sąlyga siekiant užtikrinti teisės būti išklausytam principo įgyvendinimą.
30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalgoje Nr. AC‑36-1 nurodyta, kad byloje dalyvaujančio asmens gyvenamosios vietos nenurodymas, jeigu ieškinį (pareiškimą) pateikiantis asmuo teigia ir pateikia įrodymus, kad nesėkmingai bandė tą gyvenamąją vietą nustatyti, nesudaro kliūčių priimti ieškinį, nes nežinant nuo ieškinio besiginančio asmens gyvenamosios vietos civilinė byla gali būti iškeliama pagal paskutinę žinomą atsakovo gyvenamąją ar jo turto buvimo vietą (CPK 30 straipsnio 1 dalis), o procesiniai dokumentai įteikiami viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1. Teismų praktika. 2012, 36, p. 347–393).
31. Minėta, kad pareiškėjas, pateikdamas pareiškimą privalėjo nurodyti dalyvaujančių byloje asmenų procesines padėtis, vardus, pavardes, asmens kodus (jeigu jie žinomi), gyvenamosios vietos arba pareiškėjui žinomus kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kitus adresus. Nors pareiškėjas pats nurodo, kad jo motina turėjo dar vieną sūnų – T. P., turintį teisę paveldėti pagal įstatymą, pateikė tai pagrindžiančius duomenis, tačiau jo duomenų teismui nepateikė, t. y. pareiškime nenurodė nei procesinės jo padėties, nei gyvenamosios vietos ir pan. Pareiškėjas, teigdamas, kad įtraukti T. P. į bylą suinteresuotu asmeniu jis neturi galimybės, nepateikė pagrindžiančių įrodymų, jog jis nesėkmingai bandė surasti T. P. gyvenamąją vietą (pvz. kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, jog būtų nesėkmingai pasikreipęs į VĮ Registrų centro Gyventojų registrą dėl tokių duomenų gavimo). Akcentuotina, kad byloje dalyvaujančių fizinių asmenų gyvenamosios vietos arba kitų pareiškėjui žinomų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo vietų adresų nurodymas yra tinkamo procesinių dokumentų įteikimo įgyvendinimo garantija ir būtina sąlyga siekiant užtikrinti teisės būti išklausytam principo įgyvendinimą. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, bei jas aiškinančią teismų praktiką, sprendžia, kad pareiškėjas teismui pateikė nepakankamai duomenų apie nesėkmingą bandymą nustatyti T. P. gyvenamąją vietą. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė pareiškėjui terminą pareiškimo trūkumams pašalinti – pateikti teismui įrodymus, jog pareiškėjas yra išnaudojęs visas galimybes nustatyti T. P. gyvenamąją vietą ir / ar kitus asmens duomenis.
32. Taigi, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama nutartimi atsakovui iš esmės pagrįstai buvo nustatytas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti teismui įrodymus, jog pareiškėjas išnaudojo visas galimybes nustatyti T. P. gyvenamąją vietą ir / ar kitus asmens duomenis. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės yra teisėta ir pagrįsta (esant nepateiktiems įrodymams apie išnaudotas visas galimybes nustatyti T. P. asmens duomenis), naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atsakovo V. P. atskirasis skundas netenkinamas, o Alytaus apylinkės teismo 2022 m. birželio 22 d. nutartis paliekama iš esmės nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
33. Atmetus atsakovo atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, kadangi byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo turėtas bylinėjimosi išlaidas paskirstys pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjęs iš esmės (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2022 m. birželio 22 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą.
Nustatyti atsakovui V. P. papildomą septynių dienų terminą nuo šios nutarties priėmimo dienos pašalinti pareiškimo trūkumus – pateikti teismui įrodymus, jog buvo išnaudotos visos galimybės nustatyti T. P. gyvenamąją vietą ir / ar kitus asmens duomenis.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.