- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-28
- Bylos Nr.
- eI-1617-561/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04583-2016-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Ina Kirkutienė
- Pareiškėjas
- S. M. H. A.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Andrejus Proškinas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Inos Kirkutienės,
dalyvaujant pareiškėjo atstovams advokatui Andrejui Proškinui (Andrej Proškin) ir Lilijai Romankevič,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo S. M. H. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. M. H. A. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reiklų ministerijos Imigracijos reikalų skyriaus (toliau – ir Departamentas) 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. (15/4-1) 3I-1557(00264) „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Irako Respublikos piliečiui S. M. H. A.“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Skunde nurodė, kad Departamentas ginčijamu sprendimu atsisakė jam išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje tuo pagrindu, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi jis pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie uždarosios akcinės bendrovės „JP Turtas“ (toliau – ir UAB „JP Turtas“, Bendrovė) veiklą, jos vykdymo vietą bei joje dirbančius darbuotojus. Nesutikdamas su tokia atsakovo išvada, pareiškėjas teigė, kad pateikė visus įstatymo reikalaujamus ir atsakovo papildomai pareikalautus dokumentus, pagrindžiančius UAB „JP Turtas“ veiklą.
Pažymėjo, kad skundžiamame sprendime nėra nurodyta jokių objektyvių kriterijų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti jo pateiktų duomenų neteisingumo: pateikti dokumentai nėra nuginčyti, nėra nustatytas jų melagingumo, klastojimo, prieštaringumo ar siekio klaidinti faktas. Paaiškino, kad atsakovui pateiktas UAB „JP Turtas“ 2016 m. liepos 1 d. akcininkų sąrašas patvirtina, jog jam priklauso 500 vnt. UAB „JP Turtas“ vardinių paprastųjų akcijų, kurių vieneto nominali vertė – 28,96 Eur. Be pareiškėjo, UAB „JP Turtas“ akcininkais yra dar du asmenys – A. M. M. A.-N. ir H. M. M. M., kuriems priklauso po 500 vnt. bendrovės akcijų.
Pastebėjo, kad esant analogiškoms aplinkybėms kitam UAB „JP Turtas“ akcininkui H. M. M. M. buvo išduotas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ir atsakovui nekilo jokių įtarimų dėl UAB „JP Turtas“ vykdomos veiklos ir nelegalios migracijos grėsmės.
Paaiškino, kad UAB „JP Turtas“ pagal pateiktas sutartis atlieka internetinio tinklapio kūrimo darbus, teikia konsultacijas švietimo sistemos srityje, o pagal verslo planą teikia nekilnojamojo turto tarpininkavimo paslaugas, įmonių steigimo, pertvarkymo ir pardavimo paslaugas. Pažymėjo, kad UAB „JP Turtas“ įstatų 5 punkte numatyta veikla ir veiklos tikslai neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, įmonės apyvarta nėra pastovus dalykas, tai priklauso nuo užsakovų skaičiaus, rinkos sąlygų, konkurencingumo ir daugybės kitų aplinkybių, kurias pareiškėjas ar kiti bendrovės akcininkai objektyviai negali visiškai kontroliuoti. Akcentavo, kad teisės aktai nenumato jokio minimalaus įmonės apyvartos dydžio, kurio nepasiekus įmonės akcininkui būtų atsisakoma išduoti leidimą laikinai gyventi.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovai palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjo skundą tenkinti visą.
Atsiliepimas
Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, nurodydamas, kad pareiškėjas 2016 m. liepos 8 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas, pateikdamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, deklaravo, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla, yra UAB „JP Turtas“ akcininkas. Priimant ginčijamą sprendimą, buvo įvertinti dokumentai, apibūdinantys UAB „JP Turtas“ veiklą ir padaryta išvada, kad pateikti dokumentai nepatvirtina ne mažiau kaip 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi vykdomos įmonės veiklos, nėra žinoma, kokią konkrečią veiklą vykdo UAB „JP Turtas“. Iš esmės visose pateiktose sutartyse nurodytas įsipareigojimas ateityje teikti gana abstrakčiai apibrėžtas tarpininkavimo paslaugas, tačiau nėra pateikta duomenų apie faktinį tokių įsipareigojimų įvykdymą.
Pabrėžė, kad duomenų visumoje buvo įvertintos aplinkybės, kad UAB „JP Turtas“ teikia paslaugas ir bendradarbiauja su įmonėmis, kurių dalyviai yra užsieniečiai, siekiantys gauti arba turintys leidimus laikinai gyventi ir kuriose dirba UAB „JP Turtas“ direktorė L. R., t. y. kyla pagrįsti įtarimai, jog pasirašant sutartis už teikiamas paslaugas ir vykdant finansinius pavedimus tarp sąskaitų deklaruojama (arba imituojama) šių įmonių veikla, tokiu būdu užsieniečiams, kurie tampa įmonių dalyviai, sudaromos sąlygos vykdomos teisėtos veiklos pagrindu kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi.
Departamento manymu, pateiktas banko sąskaitos išrašas nepatvirtina, jog finansinės operacijos atliktos būtent vykdant UAB „JP Turtas“ steigimo dokumentuose nurodytą realią įmonės veiklą, nes pareiškėjas nepateikė sutarčių ar paaiškinimų, kurie pagrįstų teiginius, kad finansinės operacijos atliktos būtent vykdant realią įmonės veiklą.
Dėl pareiškėjo pateiktos sutarties, kurioje numatyta, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. UAB „Vilnius podium“ suteikia darbo vietą UAB „JP Turtas“ adresu Kareivių g. 6-509, Vilnius, nurodė, kad patikrinus duomenis Nekilnojamojo turto registre, nebuvo rasta duomenų apie tai, kad šiuo adresu esančios patalpos nuosavybės teise priklausytų ar būtų nuomojamos UAB „Vilnius podium“ arba UAB „JP Turtas“. Be to, nagrinėjant pareiškėjo prašymą nustatyta, kad kitas užsienietis pateikė analogiško turinio paslaugų teikimo sutartį dėl darbo vietos (kabineto Kareivių g. 6-509, Vilnius), tik joje nurodyta, kad paslaugų gavėjas – UAB „We education“, o paslaugų teikėjas – UAB „JP Turtas“. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šiose patalpose įmonės darbuotojai nedirba.
Pažymėjo, kad Departamentas nevertino šio sandorio teisėtumo ar galiojimo (tai nėra Departamento kompetencija), šie duomenys buvo vertinami tiek, kiek jie patvirtino (nepatvirtino) UAB „JP Turtas“ veiklos vykdymo faktą, vykdymo vietą ir pan. Pažymėjo ir tai, kad nei prašymo nagrinėjimo metu, nei skunde pareiškėjas nepateikė jokių paaiškinimų dėl UAB „JP Turtas“ veiklos vykdymo vietos, darbuotojų darbo vietos, faktinio patalpų Kareivių g. 6-509, Vilniuje, naudojimo, ginčijamame sprendime nurodytų nesutapimų.
Dėl pareiškėjo skundo argumento, kad kitam UAB „JP Turtas“ akcininkui buvo išduotas leidimas gyventi, pažymėjo, kad pareiškėjo minėtas asmuo neturi leidimo gyventi, tačiau paaiškino, kad užsieniečių prašymai yra nagrinėjami individualiai, įvertinant tuo metu turimą informaciją. Departamento teigimu, sistemiškai vertinant Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, Įstatyme įtvirtintas ketinimas užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje negali būti vertinamas kaip abstraktus, neapibrėžtas noras vykdyti bet kokią veiklą. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu įmonė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduotas tik tuo atveju, jei yra apibrėžta įmonės veikla ir ji yra realiai vykdoma.
Pažymėjo, kad Departamentas sudarė galimybę pareiškėjui pateikti papildomus įmonės veiklą patvirtinančius dokumentus, sudarė sąlygas įrodyti ketinimų tikrumą ir įmonės veiklos vykdymą, tačiau pareiškėjas neįrodė, kad jo deklaruojamas tikslas (gyventi Lietuvos Respublikoje ir vykdyti teisėtą veiklą UAB „JP Turtas“) yra realus ir atitinkantis tikrovę, o įmonė realiai vykdo veiklą. Atsakovas, įvertinęs aplinkybių visumą, nustatė, kad pareiškėjas siekė tik formaliai atitikti leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir pagrindą, o ne gyventi ir vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo tikslą.
Atsiliepimas
Atsakovo teigimu, ginčijamas sprendimas priimtas ir tuo pagrindu, jog yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju surinktų duomenų visuma, aplinkybės, susijusios su įmonės partneriais (pvz., partnerio vadovas yra kartu ir UAB „JP Turtas“ akcininkas, direktorė), patvirtina, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, o abejonės dėl pareiškėjo nurodyto atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo yra pagrįstos.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Byloje kilo ginčas dėl atsisakymo išduoti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje teisėtumo ir pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad 2016 m. liepos 8 d. pareiškėjas tuo pagrindu, kad užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Leidimas) ir dokumentus dėl Leidimo išdavimo.
Departamentas 2016 m. lapkričio 8 d. priėmė sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjui Leidimą. Leidimas laikinai gyventi išduodamas ar keičiamas, jeigu užsienietis atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindo, jei yra Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytos leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygos ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti neišduotas leidimas laikinai gyventi.
Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio įstatymo 45 straipsnio nuostatas.
Pagal Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien tik Įstatymo 45 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas per se nereiškia, kad turi būti išduotas atitinkamas leidimas (2014 m. gruodžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014; 2016 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016).
Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad Departamentas pareiškėjui atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais. Įstatymo 35 straipsnio, reglamentuojančio atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindus, 1 dalyje nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą užsieniečiui atsisakoma, jeigu: duomenys, kuriuos jis pateikė, norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas arba kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi (2 punktas); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (12 punktas); jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu (14 punktas).
Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas), 71 punkte nustatyta, kad įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, nagrinėjantis užsieniečio prašymą išduoti leidimą arba užsieniečio (išskyrus nurodytą Aprašo 61 punkte) prašymą pakeisti leidimą ir kartu pateiktus dokumentus, o įgaliotas migracijos tarnybos valstybės tarnautojas – užsieniečio, nurodyto Aprašo 61 punkte, prašymą pakeisti leidimą ir kartu pateiktus dokumentus, privalo nustatyti, ar užsienietis atitinka Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas, ar jis atitinka sąlygas, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, ir ar nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi.
Aprašo 17.5 ir 24.21 punktuose nustatyta, kad užsienietis, norintis gauti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, kartu su prašymu išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi turi pateikti dokumentus, patvirtinančius Įstatyme nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą, kuriuo užsienietis siekia gauti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi.
Pareiškėjas prašyme išduoti laikiną leidimą gyventi deklaravo, jog užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, yra UAB „JP Turtas“ akcininkas. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 500 vienetų paprastųjų vardinių UAB „JP Turtas“ akcijų, kurių kiekvienos vertė yra 28,96 Eur, kas sudaro 33,333 % šios bendrovės įstatinio kapitalo, kuris yra 43 440 eurų.
Pareiškėjas atsakovui taip pat pateikė UAB „JP Turtas“ banko sąskaitos išrašą, darbo vietos nuomos sutartį, sudarytą su UAB „Vilnius podium“ ir apskaitos sutartį su minėta įmone, 2016 m. balandžio 1 d. paslaugų sutartį, sudarytą su UAB „We education“, 2016 m. sausio 11 d. aptarnavimo mokesčio sutartį ir 2016 m. sausio 4 d. aptarnavimo mokesčio sutartį. Paslaugų sutartyje, sudarytoje su UAB „ We education“ nurodyta, kad UAB „JP Turtas“ atliks internetinio tinklapio kūrimo darbus. Aptarnavimo mokesčio sutartyse dėl konsultacijų ir tarpininkavimo su aukštosiomis mokyklomis Lietuvoje nurodyta, kad UAB „JP Turtas“ konsultuoja švietimo sistemos srityje, tarpininkauja tarp klientų ir aukštųjų mokyklų. Įmonės banko sąskaitos išraše yra pavedimai iš UAB „Rojalis“ (šios įmonės direktorė L. R. yra ir UAB „JP Turtas“ direktorė), tačiau nežinoma, už kokias paslaugas buvo mokama.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas daro išvadą, kad Departamentas tinkamai įvertino UAB „JP Turtas“ veiklą ir nustatė neatitikimus pareiškėjo pateiktuose dokumentuose, kurių pagrindu padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie šios įmonės veiklą, jos vykdymo vietą bei joje dirbančius asmenis.
Iš byloje pateiktų UAB „JP Turtas“ įstatų matyti, kad juose yra deklaruojamos šios įmonės veiklos rūšys: paslaugos, prekyba, gamyba, importas ir eksportas, nekilnojamojo turto pirkimas/pardavimas/nuoma; konsultacijos; tarpininkavimas; kita komercinė veikla; bet kokia kita veikla, kuri neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams. Iš pateiktos paslaugų sutarties, sudarytos su UAB „We education“, matyti, kad UAB „JP Turtas“ įsipareigojo atlikti internetinio tinklapio kūrimo darbus, o pagal aptarnavimo mokesčio sutartis – teikti konsultacijas švietimo sistemos srityje. Tačiau UAB „JP Turtas“ veiklos plane deklaruoja, kad pagrindinė įmonės veiklos rūšis – nekilnojamojo turto tarpininkavimo paslaugos tiek Europos Sąjungos šalyse, tiek Artimuosiuose Rytuose, verslo konsultacijos, įvairių įmonių steigimo, pertvarkymo ar pardavimo paslaugos. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas skunde konkrečiai nenurodė, kokia veikla užsiima jo įmonė, o tik pažymėjo, kad gali užsiimti bet kokia veikla, kuri neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams. Teismas sutinka su šiuo pareiškėjo argumentu, tačiau pažymi, kad vertinant įmonės veiklos realumą, tokie argumentai – bet kokia veikla, nepriimtini ir leidžia abejoti jų tikrumu. Jokių kitų veiksmų ar sandorių, kurie buvo atlikti ginčui aktualiu laikotarpiu, pareiškėjas taip pat nenurodė, nepateikė jokių duomenų apie numatomus vykdyti projektus, lėšų poreikį, investicijas, verslo partnerius, verslo plėtrą užsienio valstybėse, o tik apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, kad įmonė ieško patrauklių investavimo į nekilnojamąjį turtą galimybių, gali pasiūlyti savo klientams tinkamus ofisus, įvairaus naudojimo patalpas, sandėliavimo ir logistikos patalpas, žemės sklypus ir pan. Kitos pateiktos sutartis patvirtina tik ketinimus teikti sutartyje nurodytas paslaugas, tačiau jokių kitų objektyvių įrodymų, atliktų darbų priėmimo aktų, sąskaitų-faktūrų, vystomų projektų, kurie patvirtintų realiai vykdomą veiklą, nėra pateikta.
Dėl pateiktų banko sąskaitos išrašų pastebėtina, kad atlikti pavedimai kitiems ūkio subjektams nepatvirtina, kokiu tikslu ir pagrindu buvo atliktos šios finansinės operacijos. Taigi, nėra aišku, kokia konkrečia veikla užsiima UAB „JP Turtas“. Taip pat byloje nėra jokių objektyvių įrodymų apie pareiškėjo veiklą UAB „JP Turtas“, konkrečius jo nuveiktus darbus pagal darbo sutartyje nurodytas pareigas.
Dėl bendrovės darbuotojų darbo vietos nuomos pažymėtina, kad UAB „JP Turtas“ buvo išnuomota darbo vieta, adresu Kareivių g. 6-509, Vilniuje, su teise šią darbo vietą subnuomoti. UAB „Vilnius podium“ patalpas, kuriose buvo išnuomota darbo vieta UAB „JP Turtas“, buvo išnuomojusi UAB „Elektronas“. Ši nuomos sutartis, remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, įregistruota nebuvo. Atsakovas taip pat nustatė, kad darbo vietą šiose patalpose nuomojosi ir UAB „We education“. Šių aplinkybių pareiškėjas jokiais objektyviais įrodymais nepaneigė, taip pat skunde nedetalizavo, kur buvo jo ir kitų darbuotojų darbo vieta. Taigi, įvertinus UAB „JP Turtas“ darbo vietos nuomos sutarties sudarymo aplinkybes ir sąlygas, darbuotojų skaičių, tai, kad nėra duomenų apie nuomos sutarties įregistravimą, darytina išvada, kad patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), UAB „JP Turtas“ darbuotojai, esantys Lietuvos Respublikos piliečiais, realiai nedirbo.
Vertinant UAB „JP Turtas“ veiklos realumą, būtina atsižvelgti ir į tai, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenis ir kitus byloje esančius rašytinius įrodymus, UAB „JP Turtas“ ūkinės komercinės veiklos partneriais yra ūkio subjektai, kurių dalyviai yra užsieniečiai, siekiantys gauti arba turintys leidimus laikinai gyventi ir kurių vadove ar darbuotoja yra UAB „JP Turtas“ direktorė L. R.. Visos UAB „JP Turtas“ su verslo partneriais sudarytos sutartys yra abstraktaus pobūdžio, nėra jokių įrodymų, ar įmonė įvykdė įsipareigojimus pagal šias sutartis, suteikė jose įvardintas paslaugas. Toks sudarytų sandorių turinys, jų sudarymo aplinkybės (ūkio subjektų, tarp kurių sudaryti sandoriai vadovas yra vienas ir tas pats asmuo), nebuvimas įrodymų apie jų realų įvykdymą, leidžia pagrįstai manyti, kad pasirašytos paslaugų teikimo sutartys tarp UAB „JP Turtas“ ir UAB „We education“, tarp UAB „JP Turtas“ ir UAB „Vilnius podium“, užsienio piliečiais, finansiniai pavedimai tarp įmonių buvo atliekami vien tam, kad užsienietis, kuris tampa įmonės dalyviu, galėtų kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo teisėtos veiklos pagrindu. Tai, kad UAB „JP Turtas“ vykdė atsiskaitymus su valstybės biudžetu, Sodra, mokėjo darbuotojams atlyginimus, vertinant kitų nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, nepaneigia aukščiau padarytos išvados dėl UAB „JP Turtas“ veiklos tikslo.
Pasisakant dėl pareiškėjo argumento, kad esant analogiškoms aplinkybėms kitam UAB „JP Turtas“ akcininkui H. M. M. M. buvo išduotas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje, pažymėtina, kad atsakovas pateikė duomenis, jog minėtas asmuo leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje neturi. Tačiau reikia pažymėti, kad atsakovas kiekvienu atveju turi vertinti tik prašymo padavimo metu egzistavusias individualias užsieniečio situacijas, vertinti kartu su prašymu pateiktus dokumentus, todėl sprendimai, priimti kitų užsieniečių atžvilgiu, neįpareigoja atsakovo priimti analogišką sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas daro išvadą, kad ginčijamame sprendime Departamentas pilnai ir visapusiškai ištyrė ginčui aktualias aplinkybes, įvertino jų atitikimą teisės aktų nuostatoms ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, motyvuodamas pareiškėjui taikomas poveikio priemones.
Lietuvos migracijos politikos gairės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29 „Dėl Lietuvos migracijos politikos gairių patvirtinimo“, kurios nustato, jog atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių: Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje. Siekiant užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo mechanizmą, būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes (piktnaudžiavimo šeimos susijungimo, prieglobsčio suteikimo teise, leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagrindais ir kita) (22.3.3 punktas).
Nustatytos aplinkybės ir rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad tikrasis pareiškėjo siekis yra ne realios ūkinės veiklos vykdymas, o siekis kiek įmanoma labiau atitikti Įstatymo 45 straipsnyje įtvirtintus kriterijus tam, kad būtų išduotas leidimas gyventi Lietuvoje. Įvertinus aukščiau išdėstytą, darytina išvada kad Departamentas turėjo teisėtą pagrindą pareiškėjo atžvilgiu taikyti ir Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto nuostatas.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti. Ginčijamas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, jame išsamiai atskleistas pareiškėjo prašymo pagrįstumo tyrimas, nustatytos faktinės aplinkybės yra tinkamai įvertinos, o pareiškėjui taikomos poveikio priemonės motyvuotos. Taigi, atsakovas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris negali būti panaikintas skunde išdėstytais ar kitais pagrindais, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132, 133, 134 straipsniais, Įstatymo 140¹ straipsnio 3 dalimi, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Pareiškėjo S. M. H. A. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.