- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-01-29
- Bylos Nr.
- 2-615-1026/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-06944-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaida Motiejūnienė
- Ieškovas
- R. Š.
- Atsakovas
- V. Š.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Pasvalio rajono savivaldybės administracijai
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. Š. ieškinį atsakovui V. Š., tretiesiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), Pasvalio rajono savivaldybės administracijai, išvadą byloje teikianti institucija – Panevėžio rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto padalijimo ir kitų klausimų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nutraukti jos ir atsakovo V. Š. santuoką, užregistruotą Pasvalio rajono civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini); pripažinti atsakovą V. Š. kaltu dėl santuokos iširimo; ieškovei R. Š. palikti jos pavardę „Š.“, o atsakovui palikti jo pavardę „Š.“; nustatyti sūnaus V. K. Š., gim. (duomenys neskelbtini); dukros I. Š., gim. (duomenys neskelbtini), dukros M. Š., gim. (duomenys neskelbtini); dukros G. Š., gim. (duomenys neskelbtini); gyvenamąją vietą su jų motina; nustatyti skyrium gyvenančio tėvo V. Š. bendravimo su vaikais V. K. Š., I. Š., M. Š., G. Š. tvarką: V. Š. kas antrą mėnesio porinį penktadienį turi teisę pasiimti vaikus iš motinos gyvenamosios vietos ne anksčiau kaip penktadienio 19 val. ir grąžina vaikus į motinos gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį iki 17 val., poriniais metais V. Š. turi teisę pasiimti pas save vaikus švęsti šv. Kalėdų ir Kūčių, šv. Velykų, poriniais metais V. Š. turi teisę pasiimti pas save vaikus svečiuotis per moksleivių rudens, žiemos, pavasario atostogas, V. Š. turi teisę pasiimti pas save vaikus savo kasmetinių atostogų metu apie pasiėmimo laiką informuodamas motiną R. Š. ne vėliau kaip prieš 20 dienų iki vaikų pasiėmimo, V. Š. įgyvendindamas savo bendravimo tvarką su vaikais, atsižvelgia į jų norus, interesus ir nuomonę, V. Š. turi teisę bet kada bendrauti su vaikais ryšio priemonėmis, motina R. Š. neturi teisės trukdyti šiam bendravimui, motinos R. Š. sutikimu vaikų tėvas V. Š. gali bendrauti, pasiimdamas pas save vaikus ir kitu laiku; priteisti iš atsakovo V. Š. sūnaus V. K. Š., dukrų I. Š., M. Š. ir G. Š. išlaikymui periodinėmis išmokomis po 60 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, šias lėšas pavesti tvarkyti R. Š. uzufrukto teise; priteisti 8640 Eur išlaikymo įsiskolinimą už tris paskutinius metus; santuokoje įgytą turtą padalinti tokiu būdu: ieškovei R. Š. asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė – 400 Eur, pripažinti 243,25 Eur skolą kreditoriui VMI V. Š. asmenine prievole, kurią jas privalo vykdyti asmeniškai; priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.
Pateiktame ieškinyje bei teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad jos ir atsakovo šeima faktiškai iširo dėl atsakovo kaltės ir bendras jų gyvenimas negalimas. Atsakovas nesirūpina šeima, neišlaiko vaikų, vartoja alkoholinius gėrimus, naudojo psichologinį bei fizinį smurtą artimoje aplinkoje, dėl jo elgesio ieškovė buvo priversta išsikraustyti ir gyventi atskirai. Su atsakovu bendro ūkio nebeveda nuo 2010 m. V. Š. turi kreditorių, kuriems pranešta apie santuokos nutraukimo bylą. Šios prievolės yra asmeninės atsakovo prievolės, todėl jas asmeniškai vykdyti turi pats atsakovas. Gyvendami su atsakovu nekilnojamo turto neįgijo. Susilaukė penkių vaikų, vienas jų šiuo metu yra pilnametis. Jos vardu yra registruotas automobilis, kurį prašo priteisti jai. Vaikų išlaikymui prašo po 60 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienam vaikui iki pilnametystės. Viskas klostėsi gerai iki tol, kol mirė jos mama, nes jos tėvas po motinos mirties pradėjo girtauti, o kartu ir jos sutuoktinis V. Š.. 2010 m. spalio mėnesį ji išėjo iš namų, nes sutuoktinis naudojo smurtą jos dukters, iš kitos santuokos, A. Š. atžvilgiu. Pasiėmė vaikus ir išėjo gyventi į Panevėžio rajoną. Vyras nieko nedavė vaikams. Kiek jis gaudavo algos, tiek ir pragerdavo. Atsakovas jos atžvilgiu vartojo smurtą, visa tai matė vaikai. Būdavo, kad jos į namus neįsileisdavo. Kai išėjo, gyveno ramiai, jis neateidavo. Tik vieną kartą buvo atvažiavęs. Dabar V. Š. nebendrauja su vaikais, neatvažiuoja. Niekas nesako kur jis dirba. Brolis su broliene žino, kad ji nori santuoką nutraukti, bet jie nesako kur jis yra. Prašo atsakovą pripažinti kaltu dėl santuokos iširimo. Ji nevartojo alkoholio, augino vaikus, dabar dirba pas ūkininką operatore – melžėja, uždirba 200 Eur, nes dirba puse etato. Gauna išmoką už vaikus – 60 Eur. Sūnus moka už namą, paskolą, užsiaugina bulves, daržoves. Tokių lėšų nepakanka pragyvenimui, bet gyventi reikia. Dukros I. Š. ir M. Š. lankosi pas psichologus. Turto ji su atsakovu neturi. Turi kreditorius, pati ir susimoka jiems. Vaikai nenori bendrauti su tėvu, mergaitės bijo jo. Jos pilnametė dukra A. V. gyvena Pušalote, A. Š. gyvena su ja, V. Š. taip pat gyvena su ja, bet daugiausia būna pas draugą. V. K. Š. nesimoko, eina pavienius darbus dirbti. Jis ir sau išleidžia, ir šeimai padeda, nuperka valgyti.. Dukros bijo tėčio, nes prisimena kaip gėrė, yra nukentėjusios nuo jo, buvo pastovus rėkimas ant jų ir tai darydavo kai būdavo neblaivus. O kai būdavo blaivus - visai nebendraudavo. Prašė ieškinį patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimų į ieškinį neteikė, į bylos nagrinėjimą neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė. Atsakovui procesiniai dokumentai ieškinyje nurodytu adresu nebuvo įteikti. Gyventojų registro duomenimis atsakovas nedeklaravęs gyvenamosios vietos (b.l. 34). VSDFV duomenimis atsakovas B. T. ūkyje nebedirba. Kitų duomenų, galinčių nurodyti atsakovo gyvenamąją ir darbo vietas nebuvo gauta (b.l.107-112,112), antstolis taip pat neįteikė procesinių dokumentų atsakovui (b.l. 98-99), kuratoriaus ieškovė skirti neprašė, kitų duomenų teismas savo iniciatyva apie atsakovo buvimo vietą ir galimybes jį surasti, negavo, visais galimais jo buvimo vietos adresais procesiniai dokumentai nebuvo įteikti (b.l.67-68,100,120-121), todėl atsakovui V. Š. šaukimas į teismo posėdį bei procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu (b.l. 131) (CPK 130 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė sutiko bylą nagrinėti iš esmės, todėl byla nagrinėjama iš esmės atsakovui nedalyvaujant (CPK 384 straipsnio 2 dalis).
Trečiasis asmuo Pasvalio rajono savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad neprieštarauja pateiktam ieškiniui. Mokesčių mokėtojo kortelės duomenimis atsakovas su Pasvalio rajono savivaldybės administracija atsiskaitė, įsiskolinimų neturi. Įsiskolinimą jis padengė 2016 m. balandžio 1 d. Apie tai antstolis buvo informuotas. Prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
Trečiasis asmuo VMI atsiliepime į ieškinį nurodė, kad V. Š. įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 236,30 Eur už nesumokėtas Privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Pateiktam ieškiniui neprieštarauja. Prašo nustatyti, kad minėta mokestinė nepriemoka yra asmeninė V. Š. skola. Prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
Išvadą byloje teikianti institucija - Panevėžio rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu šios institucijos atstovė nurodė, kad R. Š. šeima yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą dėl socialinių įgūdžių stokos. Šiai šeimai yra teikiama pagalba. Vaikams yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Ieškovė stengiasi gerinti savo buitį, auklėti savo nepilnamečius vaikus, rūpinasi jų sveikata, domisi ugdymu ir mokymosi rezultatais. Ieškovė vaikus augina bei juos išlaiko viena. Atsakovas su šeima negyvena. Visi vaikai yra išreiškę norą gyventi su motina. Pritaria ieškinyje išdėstytiems prašymams. R. Š. noriai bendrauja su darbuotojomis, klausia patarimų, dalyvauja susirinkimuose, dirba, stengiasi dėl vaikų. Gyvenimo sąlygos vaikams sudarytos geros. Jie turi atskirus kambarius, kur ruošti pamokas. Tėvas nesirūpina vaikų gyvenimu, neišlaiko vaikų materialiai, su jais nebendrauja. Vaikai su tėvu jokių ryšių nepalaiko, nebendrauja. Tėvas juos pasitiko girtas, kai buvo nuvykę į gyvenamą vietą. Mano, jog ieškinys tenkintinas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Teismas, surinkęs, ištyręs ir įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, išklausęs ieškovės paaiškinimus, nustatė, jog šalys susituokė 1993 m. liepos 3 d. Pasvalio rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 99 (b. l. 21). Santuokoje jie susilaukė nepilnamečių vaikų - sūnaus V. K. Š., gim. 2000 m. kovo 4 d., dukros I. Š., gim. 2001 m. liepos 23 d., dukros M. Š., gim. 2002 m. rugpjūčio 18 d., dukros G. Š., gim. 2004 m. spalio 1 d. (b. l. 17-20). Kiti šalių vaikai yra pilnamečiai. Ieškovės ir liudytojų paaiškinimai patvirtina, jog šalys santuokinio gyvenimo negyvena ir bendro ūkio netvarko nuo 2010 m. Teismas daro išvadą, jog santuokos išsaugoti nebegalima, santuoka yra faktiškai pasibaigusi (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.54 straipsnio 4 dalis). Santuokos nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ar sutuoktinius sutaikyti nėra galimybės, kadangi nežinoma atsakovo nuomonė santuokos nutraukimo klausimu.
Dėl santuokos nutraukimo priežasčių
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama santuoką su atsakovu nutraukti dėl sutuoktinio kaltės, kadangi atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, neblaivus buvo agresyvus, smurtavo prieš ieškovę, judviejų vaikus, nesirūpina šeima, nuo 2010 m. nepalaiko su ja jokių ryšių, todėl bendras gyvenimas tapo nebeįmanomas. Atsakovas atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, tokiu būdu laikoma jo pasyvi pozicija nagrinėjamais klausimais bei pasyvus požiūris į šeimos išsaugojimą.
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvadą dėl bet kokios informacijos įrodomosios vertės nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymais (CPK 185 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, bylos nagrinėjime dalyvauti ir duoti paaiškinimus nepageidavo. Todėl teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis).
Įstatymas numato, kad santuoka gali būti nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės (CK 3.49 straipsnio 2 dalis). CK 3.60 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką šiame skirsnyje nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis). Įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos numatytos CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose (tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima, kitos pareigos). Pagal šią įstatymo normą būtent šių pareigų pažeidimas gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu. Santuokinių pareigų pažeidimas iš esmės yra jų nevykdymas, tai elgesys, visiškai nepriimtinas atsižvelgiant į šeimos tikslus ir paskirtį visuomenėje (visiškas nesirūpinimas vaikais, visiškas neprisidėjimas prie materialiųjų šeimos poreikių tenkinimo ir pan.).
Išklausius ieškovės paaiškinimus, liudytojų A. Š. ir V. Š. parodymus, kurie patvirtino, kad atsakovas girtavo, neblaivus buvo agresyvus, išgėrusio tėvo bijojo ir vaikai, ir sutuoktinė, jis yra puolęs savo nepilnametę dukrą grasindamas peiliu, teismas sprendžia, kad šalių santuoka iširo ir šalys nuo 2010 m. gyvena atskirai dėl atsakovo kaltės. Šalių ryšiai yra visiškai nutrūkę, atsakovas nesirūpina ir nesidomi šeima, nededa pastangų ją išsaugoti. Priešingų įrodymų byloje nepateikta. Byloje nenustatytas priešingas teisei, moralei ieškovės elgesys santuokoje. Be to, pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, atsakovas V. Š. 2013 m. spalio 24 d. Biržų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu yra pripažintas kaltu taip pat už smurtinę veiką pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, sugyventinės atžvilgiu (b.l. 32, 153-154). Šios aplinkybės rodo buvusį teistumą V. Š. atžvilgiu bei kitus jo ryšius, nesusijusius su šeiminiais ryšiais, atskirą gyvenimą nuo savo šeimos. Todėl nustatytos byloje aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šalių santuoka iširo atsakovui iš esmės pažeidus sutuoktinio pareigas vienas kitą gerbti, būti lojaliam, remti sutuoktinę materialiai ir moraliai (CK 3.27 straipsnio 1 dalis), vykdyti sutuoktinio pareigas vaikams (CK 3.30 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).
Dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo
Ieškovė su nepilnamečiais vaikais gyvena name, kurį yra įsigijęs vienas iš šalių pilnamečių vaikų. Nepilnamečiams vaikams sudarytos tinkamos gyvenimo, lavinimo ir poilsio sąlygos. Vaikų teisių apsaugos skyriaus pateiktoje išvadoje pritariama ieškovės reikalavimui nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove. Nepilnamečiai vaikai raštu pareiškė pageidavimą gyventi su motina (b. l. 73-76). Teismui nežinoma atsakovo nuomonė šiuo klausimu, jo gyvenimo sąlygos nežinomos, atsakovas nuo 2010 m. su vaikais negyvena, jais nesirūpina. Ieškovės, liudytojų parodymai patvirtina, kad ir gyvenant kartu atsakovas dėl savo socialinių įgūdžių stokos, dėl girtavimo nedalyvavo vaikų auklėjime. Jo auklėjimas buvo konfliktinio pobūdžio, naudojamos fizinės bausmės. Juos auklėj mama ir senelis. Ieškovė rūpinosi ir šiuo metu rūpinasi nepilnamečiais vaikais, nori, kad vaikai liktų gyventi su ja, vaikų ryšys su ieškove yra glaudesnis. Teismo nuomone, toks ieškovės reikalavimas nepažeidžia nepilnamečių vaikų interesų, todėl V. K. Š., I. Š., M. Š., G. Š. gyvenamoji vieta nustatytina su motina R. Š. (CK 3.59 straipsnis).
Byloje nėra ginčo dėl atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos, išvadą teikiančios institucijos atstovė pritarė ieškovės nurodytai bendravimo tvarkai, atsakovas nepateikė prieštaravimų dėl ieškovės pasiūlytos bendravimo tvarkos, todėl nustatytina ieškinyje reikalaujama atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais V. K. Š., I. Š., M. Š., G. Š. bendravimo tvarka (CK 3.59 straipsnis).
Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
Iš ieškovės bei liudytojų V. Š. ir A. Š. parodymų nustatyta, kad atsakovas neteikia pastovaus ir reikiamo dydžio išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams, paliko šeimą ir ja tinkamai nesirūpina. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo po 60 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam nepilnamečiui vaikui. Atsakovė pagal išgales prisideda prie vaikų išlaikymo, tam skiria darbo užmokestį bei gaunamas išmokas vaikams. Nors ieškovė nepateikė jokių rašytinių šias išlaidas patvirtinančių įrodymų, tačiau teismas neabejoja, kad yra būtina patenkinti vaikų poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Darytina išvada, kad ieškovės prašoma priteisti 60 Eur suma per mėnesį kiekvienam vaikui yra protinga ir reikalinga užtikrinti jų būtinuosius poreikius. Bylos duomenimis ieškovas ir atsakovė jų vardu registruoto nekilnojamo turto neturi. Ieškovei nuosavybės teise priklauso automobilis Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nuo 2015 m. yra išregistruotas (b. l. 10). Atsakovas nedirba, nėra jokių duomenų apie kokias nors jo gaunamas socialines ar kitokias išmokas (b.l.145-152. Atsakovė yra dirbanti, jos gaunamas darbo užmokestis nesudaro 200 Eur (b. l. 15). Įvertinus vaikų tėvų turtinę padėtį – gaunamas pajamas, jų reguliarumą, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ir atsakovas yra darbingo amžiaus žmonės, nepilnamečiai vaikai auga ir jų poreikiai nuolat didėja, pripažintina, kad šalys yra pajėgios prisidėti prie V. K. Š., I. Š., M. Š., G. Š. išlaikymo. Vaikai gyvena su motina, jai tenka visa kasdienė vaikų priežiūra ir rūpinimasis, vaikų išlaikymui reikalingas lėšas ieškovė privalo skirti tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu reikia, tuo tarpu atsakovas prie vaikų išlaikymo išlaidų neprisideda. Įvertinus visumą byloje nustatytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų, reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas visiškai, iš atsakovo V. K. Š., I. Š., M. Š., G. Š. priteistinas išlaikymas po 60 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (CK 3.192 straipsnio 1, 3 dalys, 3.200 straipsnis).
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas V. Š. neteikė nepilnamečiams vaikams išlaikymo nuo pat 2010 m. CK 3.200 straipsnyje yra numatyta, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas skaičiuojant vieno mėnesio išlaikymo dydį po 60 Eur kiekvienam vaikui už trejų metų laikotarpį iki ieškinio pateikimo teismui dienos 2018 m. rugsėjo 5 d., t. y. 8640 Eur (60 Eur per mėn. x 36 mėn. x 4 (už kiekvieną vaiką) = 8640 Eur).
Vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su motina, todėl ji paskirtina V. K. Š., I. Š., M. Š., G. Š. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnis, CPK 376 straipsnio 3 dalis).
Pasikeitus šalių turtinei padėčiai, jos turi teisę kreiptis dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo CK 3.201 straipsnio nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
Dėl turto padalinimo ir kreditorinių įsipareigojimų vykdymo
Proceso įstatymu yra numatyta, kad nutraukiant santuoką yra išsprendžiamas ir sutuoktinių santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas (CPK 382 straipsnio 4 punktas). Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 straipsnis).
Gyvendamos santuokoje šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise neįgijo jokio nekilnojamojo turto (b.l. 7). Ieškovė nurodė ir iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso automobilis Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nuo 2015 m. yra išregistruotas (b.l 10). Ieškovė patvirtino, kad šį automobilį ji įsigijo iš savo lėšų. Iš VĮ „Regitra“ pažymos matyti, jog šis automobilis R. Š. vardu registruotas 2015 m. sausio 10 d., t. y. tuo metu, kai ji nebegyveno su sutuoktiniu V. Š.. Atsižvelgdamas į tai, teismas šį turtą laiko asmenine ieškovės nuosavybe, kuris po santuokos nutraukimo paliekamas R. Š.. Daugiau jokio dalintino turto ieškovė ir atsakovas neturi (b.l.7).
Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė pripažinti 243,25 Eur skolą kreditorei VMI atsakovo asmenine prievole, kurią jis privalo vykdyti asmeniškai.
Sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių santykiams. Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių. Sutuoktinių tarpusavio santykiuose prievolės kvalifikavimas yra reikšmingas, pavyzdžiui, asmenines sutuoktinių prievoles vykdant iš bendro turto (CK 3.115 straipsnis), padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.118 straipsnis). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Bendroms sutuoktinių prievolėms, kurios turi būti vykdomos iš bendro turto pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą, priskiriamos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno iš sutuoktinių, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais.
Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės D. P. kontoroje užvesta vykdomoji byla dėl 236,30 Eur, o antstolės I. E. kontoroje – dėl 6,95 Eur išieškojimo kreditorės VMI naudai (b. l. 9). Iš VMI pateikto atsiliepimo matyti, kad 236,30 Eur įsiskolinimas yra susidaręs už nesumokėtas Privalomojo sveikatos draudimo įmokas (b. l. 60-61). Tuo tarpu pažyma iš Lietuvos antstolių rūmų patvirtina, kad 6,95 Eur išieškojimas antstolės I. E. kontoroje vykdomas pagal Pasvalio rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą (b. l. 9). Prievolės įgytos santuokos metu, tačiau yra asmeninės, nes žala kreditorei VMI padaryta atsakovui laiku nemokant Privalomojo sveikatos draudimo įmokų. Byloje nėra ginčo dėl asmeninės ieškovo atsakomybės kreditorei, t. y. VMI nurodė neprieštaraujanti pateiktam ieškiniui, o atsakovas šiuo klausimu nepateikė prieštaravimų. Esant nurodytoms aplinkybėms, yra pagrindas pripažinti prievoles kreditorei VMI asmeninėmis atsakovo prievolėmis (CK 3.115 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovė patikslintu ieškiniu tokio reikalavimu nebepalaikė, pats kreditorius Pasvalio rajono savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį patvirtino, kad atsakovas V. Š. yra atsiskaitęs (b.l. 49-56), todėl šis reikalavimas nebespręstinas. Be to ieškovė pateikė mokėjimo nurodymą, kuris patvirtina ir tai, kad ji atsiskaitė su turimu kreditoriumi PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialu, apie kurio reikalavimą ir priimtą 2017-10-11 sprendimą už akių ieškovė sužinojo iš teismo iniciatyva išreikalautų duomenų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (b.l.31,35-39,137). Kadangi ieškovė tinkamai atsiskaitė su kreditoriumi, įvykdė jo reikalavimą gera valia iki šios civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl šio kreditoriaus įtraukimas į bylą nebuvo sprendžiamas.
Dėl pavardžių
Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė „Š.“, o atsakovui – „Š.“ (CK 3.69 straipsnis).
Dėl tarpusavio išlaikymo
Šalims po santuokos nutraukimo sau išlaikymo nereikalaujant, buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymas nepriteisiamas (CK 3.72 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Ieškinys tenkinamas, todėl iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3,6 punktai, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Bylinėjimosi išlaidas byloje sudaro: 6 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (b. l. 1), 100 Eur (už reikalavimą nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės), 86 Eur (dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis), 259 Eur (dėl išlaikymo įsiskolinimo), 20 Eur (už reikalavimą priteisti automobilį), viso 465 Eur byloje mokėtinas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista, priteistinos iš atsakovo (b.l.144). Iš atsakovo priteistinos 209,79 Eur ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos (b. l. 138).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 385, straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Nutraukti R. Š., gim. 1967 m. kovo 19 d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. Š., gim. 1961 m. rugpjūčio 16 d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą Pasvalio rajono civilinės metrikacijos skyriuje 1993 m. liepos 3 d., įrašo Nr. 99, dėl V. Š. kaltės.
Po santuokos nutraukimo R. Š. palikti santuokoje įgytą pavardę „Š.“, V. Š. – „Š.“.
Nepilnamečių V. K. Š., gim. 2000 m. kovo 4 d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. Š., gim. 2001 m. liepos 23 d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. Š., gim. 2002 m. rugpjūčio 18 d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. Š., gim. 2004 m. spalio 1 d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Nustatyti atsakovo V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais V. K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką:
- V. Š. kas antrą mėnesio porinį penktadienį turi teisę pasiimti vaikus iš motinos gyvenamosios vietos ne anksčiau kaip penktadienio 19 val. ir grąžina vaikus į motinos gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį iki 17 val.,
- poriniais metais V. Š. turi teisę pasiimti pas save vaikus švęsti šv. Kalėdų ir Kūčių, šv. Velykų,
- poriniais metais V. Š. turi teisę pasiimti pas save vaikus svečiuotis per moksleivių rudens, žiemos, pavasario atostogas,
- V. Š. turi teisę pasiimti pas save vaikus savo kasmetinių atostogų metu apie pasiėmimo laiką informuodamas motiną R. Š. ne vėliau kaip prieš 20 dienų iki vaikų pasiėmimo,
- V. Š., įgyvendindamas savo bendravimo tvarką su vaikais, atsižvelgia į jų norus, interesus ir nuomonę,
- V. Š. turi teisę bet kada bendrauti su vaikais ryšio priemonėmis, motina R. Š. neturi teisės trukdyti šiam bendravimui,
- motinos R. Š. sutikimu vaikų tėvas V. Š. gali bendrauti, pasiimdamas pas save vaikus ir kitu laiku.
Priteisti iš atsakovo V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą V. K. Š., gim. 2000 m. kovo 4 d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. Š., gim. 2001 m. liepos 23 d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. Š., gim. 2002 m. rugpjūčio 18 d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. Š., gim. 2004 m. spalio 1 d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 60 Eur (šešiasdešimt eurų) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. rugsėjo 5 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams V. K. Š., I. Š., M. Š., G. Š. priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams V. K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8640 Eur (aštuonių tūkstančių šešių šimtų keturiasdešimtis eurų) išlaikymo įsiskolinimą.
Nepilnamečių V. K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirtų piniginių lėšų ir išlaikymo įsiskolinimo piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti ieškovę R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Pripažinti, kad po santuokos nutraukimo prievolės trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, kreditoriui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pagal vykdomąjį raštą Nr. (23.31-08) 467-53113 dėl 236,30 Eur (dviejų šimtų trisdešimt šešių eurų 30 ct) išieškojimo, bei pagal vykdomąjį raštą Nr. L2-221-500 dėl 6,95 Eur (šešių eurų 95 ct) išieškojimo, yra asmeninės V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolės.
Priteisti ieškovei R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) automobilį Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 400 Eur vertės.
Priteisti iš atsakovo V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžeto pajamas 465 Eur (keturių šimtų šešiasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį, 6 Eur (šešių eurų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas (įmokos kodas 5660) ir 209,79 Eur (dviejų šimtų devynių eurų 79 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas (įmokos kodas 5630) į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą.
Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Atsakovui sprendimą įteikti viešo paskelbimo būdu per 3 dienas nuo jo priėmimo dienos, su nuasmenintais duomenimis.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.