- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-07-30
- Bylos Nr.
- 2A-626-115/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Auruškevičius (pran.), Danutė Kutrienė, Egidijus Žironas
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- K. K., V. B., VĮ Regitra Vilniaus filialui
- Advokatai
- Donatas Koriakas
- Kategorijos
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
FF-*/Pranešėja Virginija Volskienė Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2A-626-115/2008
Teisėjas Andžej Maciejevski Procesinio sprendimo kategorijos 44.2.4.1; 44.2.4.2; 44.8; 121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
2008 m. liepos 30 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. K. paslaugų įmonės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. kovo 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-649-611/2008 pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovams V. B. , VĮ Regitra Vilniaus filialui, K. K. paslaugų įmonei dėl sutarties pripažinimo negaliojančia bei žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas V. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti 2002-11-21 UAB „Sauda“ pažymą-sąskaitą, pagal kurią atsakovas V. B. pardavė ieškovui automobilį Audi 80 Avant, negaliojančia, priteisti jam iš atsakovų solidariai su minėto automobilio praradimu susijusius 11 261 Lt nuostolius ir 5000 Lt neturtinės žalos. Nurodė, kad 2002-11-21 nupirko iš atsakovo V. B. automobilį Audi 80 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , žalios spalvos, kėbulo Nr. WAUZZZ8CZPA128304, pagamintą 1993 m.. Tą pačią dieną VĮ „Regitra“ Vilniaus filialas pagal pateiktus automobilio identifikavimo duomenis ir UAB „Sauda“ pažymą-sąskaitą Nr. 935682 jį įregistravo ir išdavė ieškovui registravimo liudijimą. Šiuo automobiliu naudojosi iki 2005-04-15, kai jį sulaikė Vokietijos Federacinės Respublikos federacinės sienos apsaugos tarnybos inspekcijos darbuotojai Frankfurte prie Oderio. Jie nustatė, kad automobilis buvo pavogtas iš Belgijos piliečio D. P. . Į Lietuvą automobilis buvo įvežtas 2002-06-11 per Kalvarijų pasienio postą, ją tikrino du muitinės pareigūnai. VĮ „Regitra“ pagal pateiktą pirkimo - pardavimo sutartį neturėjo pagrindo įregistruoti kito asmens vardu automobilio, nes sutartyje pirkėju įvardintas Belgijos pilietis D. P. . „Kelių transporto priemonių registravimo taisyklių“ 16 p. numato, kad transporto priemonė gali būti registruojama tik po teisėsaugos institucijų atlikto atitinkamo patikrinimo (tyrimo), pateikus taisymo ar klastojimo žymių turintį dokumentą, o 14 p. numato, kad neregistruojamos policijos ieškomos, ar įgytos nesilaikant įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų. Dėl „Regitros“ darbuotojų aplaidaus darbo ieškovui padaryta materialinė 11 261 Lt žala. Ieškovas automobilį Audi 80 įsigijo iš V. B. 2002-11-21. Apie tai, kad automobilis pavogtas, jis nežinojo ir negalėjo žinoti, įsigijo jį teisėtai ir sąžiningai. Jam padaryta. Žalą sudaro automobilio kaina - 10461 Lt, nakvynės ir kelionės išlaidos iš Frankfurto prie Oderio į Vilnių - 600 Lt, dokumentų paruošimas ir vertimas į lietuvių kalbą - 200 Lt. Be to, jam padaryta neturtinė žala, kurią įvertina 5000 Lt. Neturtinė žala pasireiškė tuo, kad Vokietijos policijos sulaikytas patyrė dvasinius išgyvenimą ir sukrėtimą. Patyrė nepatogumus, nes Vokietijos sienos apsaugos tarnybos inspekcija konfiskavo automobilį, todėl negalėjo patogiai tęsti kelionės į namus. Jis nepagrįstai buvo sulaikytas ir su juo buvo elgiamasi kaip su nusikaltėliu: ėmė pirštų anspaudus, fotografavo, kratė visus turėtus daiktus ir dokumentus, jis turėjo aiškintis, kad nepavogė automobilio. Tuomet Vokietijoje patyrė pažeminimą, o grįžus į Vilnių, dauguma bendradarbių, pažįstamų ir giminių, sužinojusių vogto automobilio istoriją, vengia su juo bendrauti, atsisakė dalyvauti bendroje veikloje. Visa tai pablogino jo reputaciją ir sumažėjo jo bendravimo galimybės. Patyrė didelį psichologinį sukrėtimą, keletą mėnesių buvo stresinėje būklėje. Atsakovas, parduodamas automobilį Audi 80 Avant, pažeidė LR CK 6.321 str. 3 d., neinformavo jo apie galimybę kilti teisiniam ginčui dėl automobilio nuosavybės. Pagal CK 6.321 str. 6 d. ieškovas turi teisę reikalauti nutraukti sutartį, o pagal CK 6.323 str. 1 d. turi teisę iš pardavėjo reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atlyginti turėtus nuostolius. Ieškovas ir jo atstovas teismo posėdyje ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.
Atsakovas V. B. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį jo atžvilgiu atmesti. Lengvasis automobilis Audi 80 Avant, kurį jis pardavė ieškovui, pagal LR teises aktus įregistruotas VĮ „Regitra“. Šį automobilį jis nupirko Lietuvoje 2002-07-04 iš K. K. paslaugų įmonės. Automobilis 2002-07-09 buvo įregistruotas VĮ „Regitra“ Vilniaus filiale. VĮ „Regitra“ turėjo nustatyti ar automobilis nėra vogtas ir ar visi pateikti dokumentai atitinka jiems keliamiems reikalavimams. Automobilis buvo įregistruotas, todėl atsakovas pagrįstai tikėjo, kad nupirktas automobilis nėra vogtas ir visi įsigijimo dokumentai yra tvarkingi, t.y. tapo sąžiningu automobilio įgijėju. Parduodamas automobilį ieškovui, buvo tikras, kad jis nėra vogtas. Kadangi automobilis buvo išregistruotas, pagrįstai tikėjo, kad visi automobilio registracijos dokumentai yra tvarkingi, o dėl automobilio nėra jokio teisminio ginčo ir jis neareštuotas. Kadangi automobilis buvo įregistruotas ieškovo vardu, tai ieškovas dar kartą galėjo įsitikinti, jog automobilis nėra vogtas, neareštuotas ir dėl jo nėra ginčų teisme. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad jis taip pat yra sąžiningas automobilio pardavėjas, todėl jam negali kilti civilinė atsakomybė bei nėra pagrindo pripažinti negaliojančia 2002-11-21 pažymą-sąskaitą Nr. 935682. Atsakovas laiko, kad VĮ „Regitra“ darbuotojai netinkamai atliko savo pareigas, nes nenustatė, jog automobilis yra vogtas. Atsakovas taip pat nurodė, kad dėl žalos ieškovui kalta ir K. K. paslaugų įmonė, nes nupirko vogtą automobilį, neįsitikinusi, kad automobilį pardavė teisėtas savininkas.
Atsakovas VĮ „Regitra“ Vilniaus filialas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodo, kad pagal VĮ „Regitra“ kompiuterinės duomenų bazės duomenis automobilį AUDI 80 Avant 2002-06-11 į Lietuvą įvežė K. K. paslaugų įmonė per Kalvarijos pasienio postą. Pirma šio automobilio registracija Lietuvoje buvo atlikta 2002-07-09 V. B. vardu, išduodant valstybinio numerio ženklus (duomenys neskelbtini) bei transporto priemonės registracijos liudijimą. Automobilio registravimui buvo pateikti 2002-07-04 originali pažyma-sąskaita serija 23E Nr. 802942, 2002-06-11 originali muitinės importo deklaracija Nr. BIM0128752, 2002-06-08 vokiečių kalba sudarytos automobilio pirkimo-pardavimo sutarties kopija, originalus belgiškas transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. 2506730G. 2002-11-21 V. B. automobilį išregistravo, o 2002-11-21 automobilis buvo įregistruotas ieškovo vardu. Kadangi pirmos registracijos metu bei registruojant automobilį ieškovo vardu, pateikti dokumentai ir transporto priemonės duomenys jokių klastojimo požymių neturėjo, todėl pateikti užklausą Tarptautinės kriminalinės policijos organizacijai (Interpol) nebuvo pagrindo. Kadangi muitinės deklaracijoje K. K. paslaugų įmonė įvardinta kaip gavėjas, todėl įregistruojant transporto priemonę netikslumas vokiečių kalba sudarytoje automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje buvo traktuojamas kaip techninė klaida. Tiek pasienyje, tiek muitinėje šis netikslumas nebuvo kliūtis įvežti K. K. paslaugų įmonei šią transporto priemonę į Lietuvą. Atsakovas laiko, jog VĮ „Regitra“ darbuotojų veiksmuose kaltės ir priežastinio ryšio su ieškovui atsiradusia žala nėra, todėl nėra ir atsakovo atsakomybės už patirtus nuostolius. Atsakovas nurodė, kad padarytą žalą turėtų atlyginti įmonė, įvežusi vogtą transporto priemonę į Lietuvą.
Atsakovas K. K. paslaugų įmonė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2002-06-08 Vokietijoje, Essene, pagal pirkimo-pardavimo sutartį įmonės vardu buvo nupirktas lengvasis automobilis Audi 80 Avant, įsigijimo metu buvo pateikti ankstesnės registracijos (Belgijoje) dokumentų originalai, kurių duomenys atitiko visus automobilio duomenis, taip pat pateikti dokumentai bei transporto priemonės duomenys neturėjo jokių klastojimo požymių, tad transporto priemonė buvo įsigyta, kaip esanti tvarkinga. Neturint duomenų apie šio automobilio galimą vagystės faktą, neprivalėjo kreiptis į teisėsaugos institucijas patvirtinti faktą, kad ši transporto priemonė nėra vogta ar paieškoma. Transportuojant minėtą transporto priemonę į Lietuvą, važiuojant per pasienio kontrolės postus, atsakingi už patikrinimą pasienio kontrolės pareigūnai nepareiškė jokių duomenų apie tai, kad šis automobilis vogtas ar paieškomas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2008-02-05 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakovo K. K. paslaugų įmonės 10461 Lt turtinės žalos ir 1000 Lt neturtinės žalos, iš viso Lt. Likusioje dalyje ieškovo V. K. ieškinį atmetė. Iš atsakovo K. K. paslaugų įmonės priteisė 304,64 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui V. K. ir 343,83 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2008-03-13 papildomu sprendimu atsakovui V. B. priteisė 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo K. K. paslaugų įmonės. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad automobilis Audi 80 Avant 2002-06-05 buvo pavogtas iš D. P. , Kortrijk mieste, Belgijoje. Atsakovas K. K. paslaugų įmonė minėtą automobilį pagal 2002-06-08 pirkimo-pardavimo sutartį nupirko už 2210 eurų iš D. P. Vokietijoje, Eseno mieste. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad K. K. paslaugų įmonės atstovui pasirašant 2002-06-08 naudoto automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, šią sutartį D. P. nepasirašė ir parduodant automobilį nedalyvavo. Teismas nurodė, kad jeigu atsakovo K. K. paslaugų įmonės atstovas sutarties sudarymo metu būtų patikrinęs automobilį parduodančio asmens tapatybę, jo asmens dokumentą, ir įsitikinęs, ar sutartį pasirašo D. P. , būtų pamatęs, kad automobilį parduoda ne savininkas. Tokiu būdu nebūtų nupirktas vogtas automobilis, o ieškovas būtų išvengęs nuostolių. Kadangi atsakovas K. K. paslaugų įmonė nepateikė teismui įrodymų, kad patikrino parduodančio asmens tapatybę bei ėmėsi visų atsargumo veiksmų, jog nebūtų nupirktas vogtas automobilis, teismas pripažino, kad būtent šio atsakovo veiksmai (neatidumas ir nerūpestingumas) sąlygojo, jog buvo padaryta žala ieškovui. Teismas konstatavo, kad atsakovas K. K. paslaugų įmonė dėl savo neatidumo yra kalta dėl ieškovui kilusios žalos (LR CK 6.245 str., 6.246 str. 1 d.). Teismas konstatavo, kad ieškovo patirta žala sudaro 10461 Lt (LR CK 6.249 str. 1 d., 6.251 str.). Ieškovas taip pat prašė atlyginti jam 600 Lt už nakvynę ir kelionę iš Frankfurto prie Oderio į Vilnių, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų šias išlaidas, todėl teismas ieškinio šioje dalyje netenkino (LR CPK 178 str., 263 str. 2 d.). Pirmos instancijos teismas ištyręs byloje esančius įrodymus konstatavo, kad atsakovas VĮ „Regitra“ atliko visus taisyklių reikalavimus ir būtinus veiksmus, iš esmės jų nepažeidė, o padaryti pažeidimai yra neesminiai ir neįtakoja žalos ieškovui atsiradimo. Atsižvelgiant į tai, teismas nurodė, jog šis atsakovas nėra atsakingas dėl žalos atlyginimo ieškovui. Atsakovas V. B. pirkdamas automobilį, nežinojo, kad jis buvo pavogtas Belgijoje, pirko Lietuvoje iš atsakovo K. K. paslaugų įmonės. V. B. , pirkdamas automobilį bei jį parduodamas ieškovui pagal 2002-11-21 pažymą-sąskaitą, buvo sąžiningas, ieškovo informuoti apie galimybę kilti teisiniam ginčui dėl automobilio neturėjo galimybės, nes ir pats nežinojo, kad tokie ginčai galėjo kilti, todėl LR CK 6.321 str. 1 ir 3 d. numatytų pareigų nepažeidė. Todėl ieškovui neatsirado teisė pagal LR CK 6.321 str. 6 d. reikalauti nutraukti sutartį. Tačiau kadangi automobilis yra vogtas, todėl tiek K. K. paslaugų įmonė, tiek V. B. nebuvo teisėti šio automobilio savininkai, todėl negalėjo jo perleisti. Pagal LR CK 4.37 str. tik teisėtas savininkas turi teisę disponuoti daiktu. Atsižvelgiant į tai, teismas nurodė, kad visi automobilio perleidimo sandoriai ex officio negalioja, nes pažeistas imperatyvus įstatymo reikalavimas, jog daiktu disponuoti gali tik daikto teisėtas savininkas (LR CK 1.78 str. 1 d., 5 d., 1.80 str.). Pirmos instancijos teismas restitucijos netaikė, nes dėl jos taikymo nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų atsakovo V. B. padėtis, o ieškovo šio atsakovo sąskaita pagerėtų (LR CK 6.145 str. 2 d.). Kadangi byloje įrodyta, jog dėl ieškovo patirtos žalos yra kaltas atsakovas K. K. paslaugų įmonė, todėl ieškovo patirtą žalą teismas priteisė iš šio atsakovo. Atitinkamai ieškinį prieš kitus atsakovus atmetė. Pirmos instancijos teismas tenkino ieškovo prašymą iš dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priteisė jam 1000 Lt. Teismas laikė, jog ieškovas patyrė išgyvenimus, kai buvo sulaikytas Vokietijos pareigūnų, buvo apklausiamas dėl pavogtos mašinos, buvo imami jo pirštų atspaudai.
Šalies argumentai
Atsakovas K. K. paslaugų įmonės savininkas K. K. pateikė teismui apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-02-05 sprendimo ir 2008-03-13 papildomo sprendimo. Atsakovas prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-02-05 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – V. K. ieškinį K. K. paslaugų įmonei atmesti. Atsakovas taip pat nesutinka su papildomu teismo sprendimu, kuriuo atsakovui V. B. buvo priteista 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų, prašo šį teismo sprendimą atmesti. Atsakovas nurodo, kad pirmos instancijos teismas neteisingai konstatavo, jog ieškovui žala padaryta dėl K. K. paslaugų įmonės darbuotojo neatidumo ir nerūpestingumo, todėl šiai įmonei kyla civilinė atsakomybė. 2002-06-08 automobilio pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 256 buvo sudaryta Essen mieste, Vokietijoje, ant specialaus tam skirto blanko vokiečių kalba. Sutartyje buvo nurodyti visi automobilio pardavėjo ir automobilio tapatybę bei individualias identifikuojančias žymes turintys reikalavimai, yra reikiami parašai. Įmonė įsigydama automobilį užsienyje neturėjo jokių galimybių patikrinti, ar šis automobilis buvo pavogtas ir įtrauktas į ES paieškomų automobilių sistemą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad automobilio duomenys buvo įtraukti į vogtų automobilių paieškos sistemą, todėl automobilis neabejotinai turėjo būti sulaikytas transportuojant jį per ES pasienio kontrolės postus. Atsakovas mano, kad valstybinių įstaigų darbuotojai netinkamai ir neatidžiai atliko savo pareigas, VĮ „Regitra“ darbuotojai turėjo kreiptis į policiją. Be to, atsakovas nesutinka su teismo nustatytu žalos dydžiu, kadangi automobilis buvo pirktas už 300 Lt. Atsakovas mano, kad teismas nepagrįstai priteisė iš jo žalos atlyginimą ieškovui, todėl taip pat nesutinka dėl 1000 Lt apmokėjimo atsakovui V. B. už patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Ieškovas V. K. atsiliepimais į atsakovo apeliacinius skundus prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-02-05 sprendimą ir 2008-03-13 papildomą sprendimą palikti nepakeistus. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas bylą išnagrinėjo teisingai, pagrįstai tenkino ieškinį. Atsakovo K. K. paslaugų įmonės atstovas pirkdamas automobilį Vokietijoje nesutikrino pardavėjo dokumentų ir neįsitikino, ar sutartį pasirašęs asmuo ir yra pats automobilio savininkas ar jo įgaliotas atstovas. Atsakovas neįrodė teisme, jog ėmėsi visų atsargumo veiksmų, jog nebūtų nupirktas vogtas automobilis.
Atsakovas V. B. atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, kadangi jis yra pagrįstas, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Atsakovas nurodo, kad K. K. paslaugų įmonė yra juridinis asmuo, todėl jam keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Akivaizdu, jog perkant automobilį K. K. paslaugų įmonės atstovas turėjo būti atidus ir rūpestingas, jog būtų nupirktas tinkamas automobilis. K. K. paslaugų įmonės argumentas, kad VĮ „Regitra“ darbuotojai netinkamai atliko savo pareigas, nepaneigia fakto, jog dėl K. K. paslaugų įmonės kaltų veiksmų į Lietuvą buvo atvežtas vogtas automobilis. Atsakovas pažymi, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį jo atžvilgiu, nes jis buvo sąžiningas automobilio įgijėjas, pirkęs jį iš K. K. paslaugų įmonės ir pardavęs ieškovui.
Atsakovas VĮ „Regitra“ Vilniaus filialas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apelianto K. K. paslaugų įmonės apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-02-05 ir 2008-03-13 sprendimus palikti nepakeistus. Atsakovas nurodo, kad pirmą kartą registruojant automobilį Lietuvoje registracijai buvo pateikti transporto priemonės ankstesnės registracijos dokumentų originalai, kurių duomenys atitiko automobilio duomenis, todėl pateikti užklausą Tarptautinės kriminalinės policijos organizacijai (Interpol) nebuvo pagrindo. Nurodo, kad VĮ „Regitra“ darbuotojai tinkamai vykdė savo pareigas, todėl VĮ „Regitra“ Vilniaus filialas negali būti atsakingas dėl žalos atsiradimo ieškovui.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).
Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas V. K. teismą prašė pripažinti negaliojančia 2002-11-21 UAB „Sauda“ pažymą-sąskaitą, pagal kurią jam atsakovas V. B. pardavė vogtą automobilį Audi 80 Avant ir priteisti iš atsakovų V. B. , VĮ Regitra Vilniaus filialo, K. K. paslaugų įmonės solidariai padarytus 11 261 Lt nuostolius bei 5000 Lt neturtinės žalos. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2008-02-05 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakovo K. K. paslaugų įmonės 10461 Lt turtinės žalos ir 1000 Lt neturtinės, o taip pat bylinėjimosi išlaidas. Tačiau su tokiu teismo sprendimu nesutinka K. K. paslaugų įmonė, kuri prašo sprendimą jo atžvilgiu panaikinti ir ieškinį atmesti.
Kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismo skundžiamas sprendimas iš dalies yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo ir keistinas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Kolegija pažymi, kad pirmos instancijos teismas nustatė, jog atsakovo K. K. paslaugų įmonės Vokietijoje įsigytas ir 2002-06-11 įvežtas į Lietuvą automobilis Audi 80 Avant 2002-06-05 buvo pavogtas iš Belgijos piliečio D. P. , Kortrijk mieste, Belgijoje. Šį automobilį atsakovas K. K. paslaugų įmonė pagal 2002-06-08 pirkimo-pardavimo sutartį nupirko už 2210 eurų Vokietijoje, Eseno mieste, o Lietuvoje2002-07-04 pardavė V. B. . Tačiau faktiškai automobilį atsakovui K. K. paslaugų įmonei pardavė ne pats jo savininkas, nors pardavimas ir yra įformintas D. P. vardu. Šią aplinkybę patvirtina ir liudytoju apklaustas automobilio savininkas (b.l. 200-208, t.1) ir kiti pirmos instancijos teismo nurodyti argumnetai. Tai rodo, kad atsakovo K. K. paslaugų įmonės atstovas elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, nes faktiškai vogtą automobilį nupirko iš kito asmens, kuris neturėjo teisės parduoti svetimą turtą. Atsižvelgiant į tai, pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad visi automobilio perleidimo sandoriai ex officio negalioja, nes yra pažeistas imperatyvus įstatymo reikalavimas, jog daiktu disponuoti gali tik daikto teisėtas savininkas (LR CK 1.78 str. 1 d., 5 d., 1.80 str.). Tai reiškia, kad negalioja ir abu Lietuvoje sudaryti sandoriai. Pirmos instancijos teismas taip pat pagrįstai netaikė restitucijos, nes dėl jos taikymo nesąžiningai pablogėtų atsakovo V. B. padėtis, kuris nieko nežinojo apie įsigytą vogtą automobilį, o ieškovo šio atsakovo sąskaita pagerėtų (LR CK 6.145 str. 2 d.).
Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad K. K. paslaugų įmonė yra kalta dėl ieškovui padarytos žalos, nes įmonės atstovas pirkdamas automobilį Vokietijoje nepatikrino jo savininko ir automobilį pardavusio asmens tapatybės, o įsigijusi vogtą automobilį pardavė atsakovui V. B. , kuris 2002-11-21 pardavė ieškovui, tačiau automobilis 2005-04-15 buvo sulaikytas Vokietijoje ir perduotas jo teisėtam savininkui (LR CK 6.245 str., 6.246 str. 1 d., 6.247str., 6.248str.1-3d.).
Atsakovas teigia, kad dėl ieškovui padarytos žalos yra kalta VĮ“Regitra“, kuri įregistravo vogtą automobilį. Tačiau kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad ši įmonė nėra kalta dėl padarytos ieškovui žalos, nes automobilis Lietuvoje buvo įregistruotas iš esmės nepažeidžiant galiojančių Kelių transporto priemonių registravimo taisyklių, patvirtintų LR VRM 2001-05-25 įsakymu Nr.260. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad automobilio įregistravimui buvo pateiktas jo registracijos liudijimas (originalas) ir kiti reikalingi dokumentai, neturintys taisymo ir klastojimo požymių bei atitinkantys automobilį identifikuojančius duomenis. Pažymėtina, kad neįregistruoti ar neišregistruoti automobilio galima tik esant minėtų taisyklių 14p. nurodytoms aplinkybėms, kurių šiuo atveju nėra. Apie tai, kad vogtas automobilis buvo paieškomas, paskelbiant Šengeno informacinėje sistemoje ir apie jo paiešką žinojo ar turėjo žinoti VĮ“Regitra“, įrodymų byloje nėra. Atsakovo skunde nurodytos aplinkybės dėl automobilio markės ir spalvos neatitikimo kai kuriuose dokumentuose (b.l. 46, t.1) negalėjo būti pagrindas neregistruoti automobilio, perduodant medžiagą policijai tyrimui atlikti, nes transporto priemonės identifikavimo duomenys atitiko registracijos liudijimo originale nurodytus. Todėl kolegija sprendžia, kad VĮ“Regitra“ kaltė dėl žalos atsiradimo ieškovui neįrodyta, kaip nėra kaltės ir atsakovo V. B. , kuriam informacija dėl perkamo vogto automobilio pateikta nebuvo (CPK 178str.).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegija sprendžia, jog padarytą žalą ieškovui privalo atlyginti tik K. K. paslaugų įmonė.
Pirmos instancijos teismas nustatė, kad dėl vogto automobilio paėmimo ir jo perdavimo teisėtam savininkui ieškovas patyrė 10461 Lt turtinę žalą, kurią priteisė iš atsakovo LR CK 6.249 str. 1 d., 6.251 str. pagrindu. Atsakovas su priteistos turtinės žalos dydžiu nesutinka ir mano, kad tenkinant reikalavimą iš jo turėtų būti priteista tik 300,0Lt., nes už tokią sumą ieškovas automobilį įsigijo iš V. B. . Tačiau kolegija su tokiais atsakovo argumentais nesutinka ir pažymi, kad žala suprantama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos pinigine išraiška. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tai atsakovas automobilį Vokietijoje nusipirko už 2210eurų arba 7624,5Lt.(2210EUx3,45Lt.), V. B. pardavė už 10000,0Lt., o šis po trijų mėnesių pagal įformintą sandorį pardavė ieškovui tik už 300,0Lt., nors byloje nėra jokių duomenų apie automobilio sudaužymą ar sugadinimą. Ieškovas teismo posėdyje nurodė, kad už automobilį mokėjo apie 12000,0Lt., o atsakovas V. B. šią aplinkybę faktiškai pripažino, nurodant, jog automobilį pirko ir pardavė už 12000,0Lt. (b.l. 229-231, t.1). Be to, automobilis buvo sulaikytas Vokietijoje, kur su juo nuvažiavo ieškovas. Tai rodo, jog automobilis buvo techniškai tvarkingas ir eksploatuojamas. Iš Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitos matyti, kad analogiško automobilio vidutinė rinkos vertė Lietuvoje prieš jo sulaikymą Vokietijoje sudarė 10461,0Lt. (b.l. 27, t.1). Atsakovas šią vertę paneigiančių įrodymų nepateikė, todėl kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas CK 6.249str. ir 6.251str. pagrindu pagrįstai iš atsakovo priteisė būtent 10461,0Lt. turtinei žalai atlyginti, nes ši žala yra reali norint įsigyti tokios pat rūšies ir būklės prarastą turtą.
Pirmos instancijos teismas iš dalies tenkino ir ieškovo prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priteisė jam 1000,0 Lt., o taip pat bylinėjimosi išlaidas ieškovui ir atsakovui V. B. . Apeliaciniu skundu atsakovas faktiškai nesutinka ir su priteista neturtine žala bei bylinėjimosi išlaidomis. Kolegija pažymi, kad vadovaujantis tik CK 250str. 1d. neturtinė žala negali būti priteista, nes ji atlyginama visais atvejais kai yra padaryta dėl nusikaltimo sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 250str.2d.). Tai reiškia, kad priteisdamas neturtinę žalą ieškovui, teismas privalėjo nurodyti kitą įstatymą, kuris numato neturtinės žalos atlyginimą dėl ieškovo nurodytų aplinkybių(vogto automobilio jam pardavimą ir patirtų išgyvenimų Vokietijoje atimant automobilį). Kadangi tokio įstatymo teismas nenurodė ir jo faktiškai nėra, skundžiamas sprendimas neturtinės žalos priteisimo dalyje naikintinas, o pareikštas reikalavimas atmestinas.
Kolegija pažymi, kad CPK numato, jog priimant sprendimą teismas privalo paskirstyti bylinėjimosi išlaidas (CPK 270str.5d.4p.). Bylinėjimosi išlaidos yra numatytos CPK 79, 88str., o paskirstomos vadovaujantis CPK 93, 96, 98str. Kadangi teismas patenkino ieškinį dėl 10461Lt. turtinės žalos atlyginimo, todėl pagrįstai iš atsakovo priteisė ieškovui 304,64Lt. už automobilio vertės nustatymą ir dokumentų vertimą. Taip pat iš atsakovo priteistinas valstybei žyminis mokestis, nes ieškovas nuo jo yra atleistas (CPK 96str.1d.). Kadangi ieškinys patenkintas 10461,0Lt sumai, todėl valstybei priteistina suma sudaro 313,83Lt.(10461x3proc.), o ne 342,83Lt. suma. Be to, pirmos instancijos teismas papildomu sprendimu nepagrįstai atsakovui V. B. priteisė iš atsakovo K. K. paslaugų įmonės 1000,0Lt. advokato pagalbos išlaidų. Faktiškai ieškinys šiam atsakovui yra atmestas, todėl jo patirtos bylinėjimosi išlaidos CPK 93str. 1d. pagrindu priteistinos ne iš atsakovo K. K. paslaugų įmonės, o iš ieškovo, kuris pareiškė nepagrįstą ieškinį V. B. . Atsižvelgiant į tai, sprendimas šioje dalyje keistinas, priteisiant atsakovui V. B. 1000,0Lt. advokato pagalbos išlaidų iš ieškovo, nes pagal atlikto darbo apimtį ir laiko sąnaudas ši suma negali būti pripažinta neprotinga ar neatitinkančia rekomendacinio pobūdžio įkainių.
Kiti apeliacinio skundo argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija atskirai dėl jų nepasisako.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas priteisdamas neturtinę žalą ir paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas neteisingai aiškino ir taikė įstatymą, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas neturtinės žalos priteisimo dalyje ir keistinas bylinėjimosi išlaidų priteisimo dalyje, tenkinant iš dalies apeliacinį skundą (CPK 326str.1d.2 ir 3p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktu, 331 straipsniu,
nusprendžia:
Panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. kovo 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-649-611/2008 dalyje dėl 1000,0Lt. neturtinės žalos priteisimo ir ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti.
Pakeisti sprendimo dalį, kuria iš atsakovo K. K. paslaugų įmonės priteista 1000,0Lt. bylinėjimosi išlaidų V. B. , priteisiant šią sumą iš ieškovo V. K. .
Sumažinti iš K. K. paslaugų įmonės priteistą valstybei žyminį mokestį iki 313,83Lt.
Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.