Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. S., gimęs 1986-08-07, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 210 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. S. 2018-09-25, apie 15.35 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) muitinės tarpininkas, pateikęs muitiniam įforminimui eksporto deklaraciją MRN (duomenys neskelbtini) (prekė - vandens valymui skirti įrenginiai su komplektuojančiomis dalimis) ir būdamas atsakingas už tinkamą muitinės formalumų atlikimą eksporto įstaigoje, pažeisdamas 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES)Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalį bei Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2009-06-26 įsakymu Nr. 1B-362 (2017-01-03 įsakymo Nr. 1B-2 redakcija) patvirtintų Elektroninės importo deklaracijos pateikimo, priėmimo ir kitos elektroninės informacijos, susijusios su importo procedūrų vykdymu, mainų taisyklių 4.6 ir 4.7 papunkčius, neužtikrino, kad prekė - vandens valymui skirti įrenginiai su komplektuojančiomis dalimis, nebūtų išgabenta iš pateikimo muitinės įstaigos be muitinės leidimo IE529LT (nebaigus importo deklaracijos įforminimo). Tokiu būdu padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 210 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

Teismo posėdžio metu D. S. neprisipažino padaręs pažeidimą, paaiškino, kad 2018-09-25 jis elektroniniu paštu iš firmos gavo užsakymą įforminti eksporto deklaraciją. Tada jis paskambino vairuotojui bei pasiteiravo, kur jis yra, nes jis negali pateikti deklaracijos, kol vairuotojas nėra muitinės teritorijoje. Vairuotojui sakė, kad deklaracija bus už 20 minučių. Jie visada visus klausimus sprendžia su vairuotoju ir neprivalo informuoti apie viską visos įmonės darbuotojų. Pateikė deklaraciją apie 15.30 val., gavo pranešimą, kad Muitinė atliks prekių patikrinimą, ir tada jis apie 15.45 val. paskambino vairuotojui bei pranešė jam, kad jis niekur nevažiuotų ir lauktų jo su muitinės atstovu prekių patikrinimui. Krovinio patikrinimui yra skiriamos 24 val., gavęs pranešimą jis turi vykti į Muitinę ir su pareigūnu patikrinti krovinį. Vairuotojas kaip ir suprato, bei sakė, jog lauks. Kadangi pagal grafiką keltai išplaukia 21.00 val., jis neskubėjo, pabaigė savo einamus darbus ir kažkur apie 16.30 val. išvažiavo į Muitinę. Pakeliui į Muitinę jam paskambino įmonės vadybininkė ir klausė, kur yra deklaracija, nes vairuotojas jau kelte. Jis vadybininkei liepė stabdyti vairuotoją, o jei jis kelte, iš kelto išvažiuoti. Taip pat jis bandė paskambinti vairuotojui, tačiau jis jau buvo ne ryšio zonoje. Tada jis paskambino Muitinei ir paaiškino visą situaciją. Apie 4 valandomis paankstintą kelto išvykimą jo neinformavo nei įmonės vadybininkai, nei vairuotojas. Tą dieną buvo du keltai – 20.00 val. ir 21.00 val. Keltas, kuris turėjo išplaukti 20.00 val. išplaukė 16.30 val. Jis kelias dienas reikalavo iš įmonės pateikti paaiškinimą dėl vairuotojo išvykimo. Tą dieną su tuo keltu daugiau jokių deklaracijų neruošė. Žinoma, jis galėjo pirmiausia važiuoti tikrinti prekių, tačiau jis darbus planuojasi pats, t. y. kadangi pagal nutylėjimą keltas turėjo išplaukti 21.00 val., todėl jis neskubėjo. Be to, jis fiziškai nebūtų spėjęs to padaryti, nes jo darbo vieta laisvojoje prekybos zonoje. Jis nematė būtinybės informuoti įmonės vadybininkus apie tai, kad bus tikrinamos prekės, nes jie bendrauja tik su vairuotojais. Be to, vairuotojas turi suprasti ir jausti atsakomybę, jog tokiais atvejais taip neatsakingai elgtis negalima. Jei muitinės tarpininkas sako, kad važiuoti negalima, tai vairuotojas turėtų klausyti. Jo nuomone, šios aplinkybės šalina jo atsakomybę. Pažeidimas yra, jog prekės išvežtos be leidimo, tačiau, jo nuomone, turi atsakyti kitas žmogus. Jo atsakomybė yra tinkamai įforminti deklaraciją savo klientui ir užtikrinti, kad tai bus padaryta laiku, o vežėjo atsakomybė yra muitinei pareikalavus, stabdyti krovinį, t. y. pareikti muitinei jo gabenamą krovinį patikrinimui.

Teismo posėdžio metu D. S. atstovas advokatas M. U. paaiškino, kad D. S. atlikdamas savo tiesioginį darbą gavo užsakymą įforminti eksporto deklaraciją. Jis pateikė Muitinei deklaraciją. Nors pagrindinis liudytojas nurodė, kad nežinojo, jog bus patikrinimas, tačiau akivaizdu, kad jis aiškiai žinojo, jog neturi ir negavo pagrindinio dokumento – deklaracijos, leidžiančio išvežti prekes iš ES. Taip pat įmonė žinojo, kad nėra deklaracijos, tačiau vis tiek be D. S. žinios liepė vežti krovinį. Mano, kad D. S. atliko visus veiksmus pagal jo pareigas, t. y. informavo vairuotoją, važiavo tikrinti ir tik dėl trečiųjų asmenų piktavališko susitarimo krovinys buvo iškrautas. Krovinys nebuvo patikrintas taip pat ir dėl Muitinės neatsakingumo. Taip, kaip suformuotas administracinio nusižengimo protokolas, kad neva D. S. išgabeno prekes, už tokį pažeidimą jis negali būti baudžiamas. Jis jokių prekių negabeno, tai įrodo rašytiniai įrodymai, liudytojų parodymai bei D. S. paaiškinimai. Šiuo atveju nėra D. S. tyčios ar neatsargumo, t. y. nėra jo veikoje pagrindinio ANK veikos padarymo dalyko - kaltės. Prašo bylą nutraukti nesant D. S. kaltės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

nors D. S. bylos nagrinėjimo teisme metu neprisipažino padaręs jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, tačiau, teismo nuomone, jo kaltė dėl šio administracinio nusižengimo padarymo yra įrodyta 2018-09-26 administracinio nusižengimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), elektronine importo deklaracija (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), Patikrinimo aktu, Muitinės duomenų apdorojimo sistemos duomenimis, liudytojų parodymais ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Teismo posėdžio metu liudytojas G. K. parodė, kad D. S. mato pirmą kartą, tačiau su juo bendrauti teko, t. y. į mėnesį apie 1-2 kartus. Muitinės tarpininkai jam nurodo, ką jis turi daryti. Jis vežė valymo įrenginius. Tą dieną važiavo į Klaipėdą. Važiuojant vadybininkė Brigita parašė žinutę, kurioje nurodė, kad keltas išplauks anksčiau. Paskui paskambino D. S. ir pasakė, kad lauktų deklaracijos, ją atsiųs į bilietų kasas, o tai, kad bus patikrinimas, jam D. S. nesakė. Pasiėmęs deklaraciją, būtų važiavęs į keltą ir ją reikėtų parodyti tik ant sienos su Norvegija. Nuvažiavęs į teritoriją, jis išsimušė bilietą, kurį užsako vadyba ir laukė deklaracijos. Belaukiant jam paskambino jų firmos vadybininkas Mindaugas (pavardės nežino) ir pasakė, jog jo jau laukia keltas, nes buvo audra ir keltas turėjo išplaukti anksčiau. Jis paklausė dėl deklaracijos, jam atsakė, kad kaip nors sutvarkys ir liepė važiuoti į keltą. Apie kelto ankstesnį išplaukimą jis D. S. nesakė, nes jis mano, kad apie tai turėjo informuoti vadyba. Jis Švedijoje pravažiavo apie 100 kilometrų, tada jam paskambino firmos direktorius, kuris liepė sustoti ir laukti deklaracijos. Klausė, kodėl jis išvažiavo be jos, jis pasakė, kad liepė vadybininkas. Švedijoje aikštelėje laukė parą.

Teismo posėdžio metu B. G. parodė, kad su D. S. bendrauja telefonu darbo reikalais. Dažniausiai pas D. S. užsako eksporto deklaracijas. Jas užsako elektroniniu paštu bei prideda reikalingus dokumentus ir vairuotojo kontaktus. Per kiek laiko jis tai turi padaryti, jie nenurodo, nurodo tik dieną. Kas konkrečiai toliau daroma, ji nežino, tik mano, kad D. S. turi susisiekti su vairuotoju ir su juo derinti kitus veiksmus. Apie Muitinės patikrinimą, jos manymu, turėtų informuoti ir ją. Pagal nusistovėjusią praktiką jų įmonėje, ji niekada nebuvo informuota apie Muitinės patikrinimą. Jos manymu, vairuotojo kontaktai reikalingi deklarantui, kad jis žinotų, kada vairuotojas bus vietoje ir jis galės pildyti deklaraciją. Prieš savaitę niekada neprašo eksporto deklaracijų, dažniausiai viskas vyksta tą pačią dieną. Tą dieną ji skambino vairuotojui bei klausė, ar su juo susisiekė deklarantas. Ji sistemoje matė, kad krovinys yra kelte ir tada ji D. S. paskambino pati apie 17.00 val. D. S. pasakė, kad vairuotojas jau kelte, o jis prašė dėti visas pastangas ir iš kelto jį išlaipinti, tačiau keltas jau buvo apie 20 min. kaip išplaukęs. Ji nežino, kas davė nurodymą vairuotojui važiuoti į keltą, bet tik gali nujausti, jog tai M. Ž.. Jis, jų įmonėje planuoja visą transportą, t. y. kas kur važiuos, ji iš jo gauna dienos planą. Bilietus turi kiekvieną dieną, o ji suveda mašinų numerius, kurie turi plaukti keltu. Ji visada kolegą informuoja, kad jie turėtų bendrą informaciją. Tą dieną pagal grafiką keltas turėjo išplaukti 17 val., nes buvo audra. Vairuotojas turi būti prieš 2 val. iki kelto išplaukimo. Vairuotojui, kad jis turi būti uoste anksčiau, jį informavo žinute. Kadangi jie nėra sutarę tikslaus laiko iki kada deklarantas turi pateikti deklaraciją, todėl D. S. apie ankstesnį kelto išplaukimą neinformavo. Iki šiol jokių bėdų nebuvo. Dėl oro sąlygų dažnai būna keičiami kelto išplaukimai. Įmonė informaciją apie kelto pasikeitimą žinojo, bet nuo kada negali pasakyti, nes nepamena. Pranešimą apie laiko pakeitimą ji gavo elektroniniu paštu. Jos darbo praktikoje toks atvejis, kad krovinys išvažiuotų be deklaracijos, vienintelis. Ji vairuotojui nusiuntė bilieto numerį, o nurodymo fiziškai lipti į keltą nedavė. Ar vairuotojui nurodymą lipti į keltą davė M. Ž., ji tvirtinti negali, nes pokalbio negirdėjo. Direktorius buvo informuotas kitą dieną. Visą kelionės po užsienio šalį situaciją užsienyje valdė M. Ž..

Teismo posėdžio metu Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau - Institucija) atstovė J. G. paaiškino, kad administracinė atsakomybė prieš Muitinę yra D. S., nes visas susirašinėjimas vyksta tik su muitinės tarpininku ir jis turi organizuoti prekių pateikimą patikrinimui. D. S. žinutė į sistemą su kodu IE5GPLT (pranešimas apie eksportuojamų (reeksportuojamų) prekių pateikimą) įkrito 15.31 val., kitas veiksmas buvo žinutė į sistemą su kodu E560LT (pranešimas apie sprendimą tikrinti eksportuojamas prekes) įkrito 15.36 val., ir tai reiškia, jog muitinės tarpininkas turi susilaikyti nuo bet kokių veiksmų. Patikrinimas buvo pabaigtas 2018-09-27, o prekės taip ir nebuvo pateiktos. Prekių išvykimo laikas užfiksuotas patikrinimo akte (9 b. l.), t. y. 2018-09-25, 16.26 val. Sistemoje matyti, kad nauja deklaracija nebuvo pateikta, o 2018-09-27 08.10 val. (29 b. l.) buvo užbaigta D. S. pateikta deklaracija. Šių nustatytų aplinkybių visuma parodo, kad prekės išvyko muitinės nepatikrintos, todėl atsiranda prielaidos, jog galėjo išvykti ne tos prekės. Pagal teismų praktiką pagal ANK 210 straipsnio 1 dalies 3 punktą bet kokiu atveju yra traukiamas muitinės tarpininkas (LVAT administracinė byla N143-1093/2008). Taip tat gali būti patrauktas atsakomybėn kitas asmuo, jei jis tiesioginiais veiksmai taip pat padarė pažeidimą.

Iš byloje esančio Patikrinimo akto matyti, kad pagal deklaraciją (duomenys neskelbtini) prekės, neatlikus patikrinimo, buvo pakrautos į keltą „(duomenys neskelbtini)“, kuris 2018-09-16 16.26 val. išplaukė į Karlshamn (Švediją) (9 b. l.).

Iš byloje esančių muitinės duomenų apdorojimo sistemos (toliau – MDAS) žinučių matyti, kad D. S. žinutė su kodu IE5GPLT (pranešimas apie eksportuojamų (reeksportuojamų) prekių pateikimą) išsiųsta 15.31 val., o žinutė su kodu E560LT (pranešimas apie sprendimą tikrinti eksportuojamas prekes) siųsta 15.36 val. (29-33 b. l.).

ANK 210 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta administracinė atsakomybė už muitinės įstaigoje ar kitoje muitinės nustatytoje vietoje esančių visų rūšių transporto priemonių ir asmenų išvykimą be muitinį tikrinimą atliekančio muitinės pareigūno leidimo ir užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų.

Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išmaniomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos“, 15 straipsnio 2 dalies c punktas numato, kad pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą (kai taikytina).

Muitinės Departamento Generalinio direktoriaus 2009-06-26 įsakymu Nr. 1B-360 (galiojanti redakcija 2017-01-05) patvirtintų „Dėl Elektroninės importo deklaracijos pateikimo, priėmimo ir kitos elektroninės informacijos, susijusios su importo procedūrų vykdymu, mainų taisyklių patvirtinimo“ taisyklių 4.6 punkte numatyta: „Pranešimas apie sprendimą tikrinti eksportuojamas prekes“ (IE560LT). Jeigu eksporto muitinės įstaiga, tikrindama priimtą eksporto (reeksporto) deklaraciją nusprendžia, jog būtina fiziškai patikrinti jai pateiktas prekes ir (arba) paimti jų pavyzdžių, deklarantas apie tokį muitinės sprendimą informuojamas elektroniniu pranešimu IE560LT. Šio elektroninio pranešimo išsiuntimas reiškia, jog deklarantas privalo atlikti visas prievoles, susijusias su atitinkamų prekių tikrinimu (t. y. suteikti eksporto muitinės įstaigai visą jos prašomą pagalbą, kurios reikia tikrinimui atlikti arba pavyzdžiams paimti).“, o tų pačių taisyklių 4.7 punkte numatyta: „Prekių išleidimas eksportui (reeksportui)“ (IE529LT). Jeigu eksporto muitinės įstaiga, atlikusi muitinį įforminimą, priima sprendimą išleisti prekes, deklarantas apie šį muitinės sprendimą informuojamas elektroniniu pranešimu IE529LT, kuriame eksporto muitinės įstaiga nurodo jos atlikto muitinio tikrinimo rezultatus (atitinkamą kodą iš Sprendimų dėl muitinio įforminimo pabaigos klasifikatoriaus, patvirtinto Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 1B-474 „Dėl Eksportuojamų žemės ūkio produktų, už kuriuos skiriamos eksporto grąžinamosios išmokos, kontrolinių kodų sąrašo, Sprendimų dėl muitinio įforminimo pabaigos klasifikatoriaus, Garantijų tikrinimo Naujojoje kompiuterizuotoje tranzito sistemoje (NTKS) rezultatų klasifikatoriaus ir Sprendimų dėl saugumo ir saugos tikrinimų klasifikatoriaus patvirtinimo“ (toliau – Sprendimų dėl muitinio įforminimo pabaigos klasifikatorius) ir eksporto (reeksporto) deklaracijos, kuria deklaruotos prekės išleidžiamos, priėmimo ir prekių išleidimo datas, taip pat nustatytą procedūros pripažinimo įvykdyta terminą, jei prekėms įforminama laikinojo išvežimo perdirbti procedūra. Eksporto muitinės įstaigai išsiuntus deklarantui elektroninį pranešimą IE529LT atitinkamos eksporto (reeksporto) deklaracijos muitinis įforminimas eksporto muitinės įstaigoje laikomas baigtu ir prilyginamas leidimui jas gabenti į išvežimo muitinės įstaigą.“.

Iš aptarto teisinio reguliavimo akivaizdu, kad būtent muitinės tarpininkui tenka atsakomybė už visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą, o tai, teismo nuomone, reiškia, kad muitinės tarpininkas turi imtis visų įmanomų priemonių, kad muitinės procedūros būtų įvykdytos tinkamai.

Teismas negali sutikti su D. S. ir jo atstovo nuomone, kad D. S. tinkamai atliko savo pareigas ir išnaudojo visas priemones, kad jo deklaruota prekė nebūtų išgabenta iš pateikimo muitinės įstaigos be muitinės leidimo.

Teismo nuomone, byloje nėra pakankamai duomenų, kurie patvirtintų D. S. teiginį, kad jis krovinį vežusiam vairuotojui telefonu pranešė apie numatomą muitinės patikrinimą ir draudimą išvykti be tokio patikrinimo. Teismo posėdžio metu liudytojas (duomenys neskelbtini) agroserviso (duomenys neskelbtini) vairuotojas G. K. patvirtino, kad bendravo su D. S., tačiau šis apie jokį muitinės patikrinimą jo neinformavo, atitinkamai jis apie tai negalėjo užsiminti ir vadybininkui, sprendusiam klausimą dėl vilkiko važiavimo į keltą be deklaracijos. Tą patį patvirtino ir liudytoja (duomenys neskelbtini) agroserviso (duomenys neskelbtini) transporto vadybininkė B. G.. Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) agroserviso (duomenys neskelbtini) 2018-09-25 paaiškinimo matyti, kad ši įmonė apie numatomą krovinio patikrinimą nebuvo įspėta. Iš minėtų liudytojų parodymų turinio teismas sprendžia, kad vairuotojas yra tik vadybininkų nurodymus vykdantis asmuo, jokių savarankiškų sprendimų jis nepriiminėja, o visus su prekių gabenimu ir deklaravimu muitinėje klausimus sprendžia vadybininkai. Tuo tarpu D. S. (duomenys neskelbtini) agroserviso (duomenys neskelbtini) vadybininkų apie numatomą muitinės patikrinimą net neinformavo. Teismo nuomone, tokios informacijos pateikimas būtent vadybininkui (telefonu (SMS žinute) ar elektroniniu paštu) būtų iš esmės pakeitęs situaciją ir vadybininkas būtų priėmęs kitokį sprendimą, juolab, kad tą dieną buvo dar vienas keltas, kuriuo D. S. deklaruotas krovinys būtų galėjęs išvykti į paskirties vietą. Nors D. S. teigia, kad fiziškai nebūtų galėjęs per valandą (nuo pranešimo apie patikrinimo gavimą iki kelto išplaukimo) organizuoti muitinės patikrinimo, tačiau, kaip jau aptarta, jei jis būtų tinkamai informavęs atsakingus asmenis, krovinys būtų neiškeliavęs su paankstintu keltu, o likęs ant kranto, kas būtų sudarę galimybę jį patikrinti vėliau. Pažymėtina ir tai, kad gavęs muitinės pranešimą apie patikrinimą, D. S. atidėjo šio patikrinimo organizavimą vėlesniam laikui jau po darbo laiko, prioritetą suteikdamas kitiems, ne tokiems svarbiems ir neatidėliotiniems darbams. Šios aplinkybės rodo, kad D. S. elgėsi nerūpestingai, gavęs pranešimą apie muitinės tikrinimą, apie tai tinkamai neinformavo krovinį gabenusios įmonės atsakingų už sprendimus asmenų, kas sudarė sąlygas išvykti kroviniui iš pateikimo muitinės įstaigos be muitinės leidimo.

Taigi nekyla abejonių, jog D. S. 2018-09-25, apie 15.35 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, būdamas (duomenys neskelbtini) muitinės tarpininku, atsakingu už tinkamą muitinės formalumų atlikimą importo įstaigoje, pateikęs elektroninę importo deklaraciją MRN (duomenys neskelbtini), bei gavęs iš muitinės pranešimą apie sprendimą tikrinti importuojamas prekes, neužtikrino, kad vandens valymui skirti įrenginiai su komplektuojančiomis dalimis neišvyktų iš muitinės neužbaigus importo procedūros reikalavimų, t. y. negavus muitinės sprendimo elektroniniu pranešimu IE129LT ,,Prekių išleidimas importui“. Tokia jo veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 210 straipsnio 1 dalies 3 punkte, sudėtį - muitinės įstaigoje ar kitoje muitinės nustatytoje vietoje esančių visų rūšių transporto priemonių ir asmenų išvykimas be muitinį tikrinimą atliekančio muitinės pareigūno leidimo.

D. S. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

D. S. administracinį nusižengimą padarė dėl nerūpestingumo, jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tokio pobūdžio administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą (anksčiau baustas už prekių deklaravimo tvarkos pažeidimus), dirba, todėl teismas laiko, kad administracinės nuobaudos tikslai, siekiant auklėti, kad D. S. ateityje laikytųsi įstatymų, bus pasiekti paskyrus ANK 210 straipsnio 1 dalies 3 punkto sankcijos minimumą atitinkančią baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsniu, 210 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimi, 675 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

D. S. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 210 straipsnio 1 dalies 3 punkte, ir paskirti jam 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Išaiškinti D. S., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime registro objekto ROIK numerį 18092294406, įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.