Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-11-24 · Civilinė byla Nr. 2S-1416-464/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-11-24
Bylos Nr.
2S-1416-464/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Kutrienė, Marijonas Greičius, Dalia Kačinskienė (pran.)
Atsakovas
Andrejaus Sitko, Andrejui Sitko
Ieškovas
Natalijos Sitko
Kategorijos
  • 102.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1416-464/2010Procesinio sprendimo kategorija: 102.5.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. lapkričio 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės,kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Marijono Greičiaus,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Andrejaus Sitko atskirąjį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Natalijos Sitko ieškinį atsakovui Andrejui Sitko dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, išvadą byloje teikiant institucija – Visagino savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Visagino miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą N. Sitko v. A. Sitko dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, 2009-06-03 sprendimu (c.b. N2-263-664/2010, t. 1, b.l. 85-88) iš dalies patenkino ieškovės ieškinį: 1) nutraukė šalių sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei grąžino ikisantuokinę pavardę; 3) priteisė iš atsakovo ieškovei rentą po 200 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki 2022-06-08; 4) nustatė nepilnamečio sūnaus N. Sitko, gim. 2004-06-08, gyvenamąją vietą kartu su ieškove; 5) priteisė iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, lėšas pavedant uzufrukto teise tvarkyti ieškovei; 6) padalino šalių santuokoje įgytą turtą; 7) priteisė iš atsakovo ieškovės ir valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas bei išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2010-01-19 sprendimu (t. 1, b.l. 119-121) panaikino Visagino m. apylinkės teismo 2009-06-03 sprendimą dalyje dėl rentos priteisimo ir priėmė naują sprendimą – ieškinį šioje dalyje atmetė; dėl turto padalinimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo sprendimą panaikino ir bylą šioje dalyje perdavė tam pačiam teismui kitam teisėjui nagrinėti iš naujo, o sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui priteisimo pakeitė, atsakovui priteistą mokėti periodinių išmokų sumą sūnaus N. Sitko išlaikymui sumažindamas iki 400 Lt. Kita sprendimo dalis palikta nepakeista.

Visagino m. apylinkės teismas 2010-01-25 nutartimi (t. 1, b.l. 125-126) konstatavęs, jog prieš pradedant bylą nagrinėti iš esmės būtina pasiūlyti šalims pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius šalių procesiniuose dokumentuose pateikto dalintino turto režimą, apimtį, vertę, perduotoje iš naujo nagrinėti civilinės bylos dalyje dėl ieškovės N. Sitko reikalavimų padalinti turtą, esantį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, paskyrė parengiamąjį teismo posėdį 2010-02-02 10 val., nutartyje nurodydamas, jog šalių dalyvavimas teismo posėdyje būtinas. Apie būtiną šalių dalyvavimą teismo posėdyje šalys informuotos šaukimais.

Atsiliepimas

Atsakovas A. Sitko 2010-02-01 pateikė teismui prašymą (t. 1, b.l. 127) nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, kuriame nurodė, jog dėl darbo paieškų užsienyje į šį posėdį neatvyks ir patvirtino savo reikalavimus dėl turto padalinimo, išdėstytus atsiliepime ir apeliaciniame skunde dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2009-06-03 sprendimo. Taip pat prašė išbraukti iš dalintino turto sąrašo automobilį Ford Sierra, 1988 m. laidos, valst. Nr. DUZ 976, kadangi šis automobilis yra utilizuotas.

Visagino m. apylinkės teismas, į parengiamąjį teismo posėdį abiems šalims neatvykus be pateisinamos priežasties, ieškovei paskyrė 200 Lt, o atsakovui – 300 Lt baudas, kitą parengiamąjį teismo posėdį paskirdamas 2010-02-18 11 val. (t. 1, b.l. 136-138).

Atsakovas A. Sitko taip pat neatvyko į kitus du – 2010-02-18 11 val. bei 2010-03-02 9 val. vykusius parengiamuosius teismo posėdžius (t.1, b.l. 146-147, 178-179). 2010-03-02 vykusiame parengiamajame teismo posėdyje teismas priėmė ieškinio patikslinimą dalyje dėl turto padalinimo ir nusprendė skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje 2010-03-31 9 val. (t. 2, b.l. 1-2).

Visagino m. apylinkės teismas 2010-03-31 nutartimi patvirtino ieškovės N. Sitko ir atsakovo A. Sitko, atstovaujamo advokato V. Ošurkovo, sudarytą taikos sutartį dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto padalinimo ir civilinę bylą nutraukė (t. 2, b.l. 20-22).

2010-04-14 Visagino m. apylinkės teisme buvo gautas atsakovo A. Sitko atskirasis skundas (t. 2, b.l. 24), kuriuo buvo prašoma panaikinti šio teismo 2010-03-31 nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo, pratęsti atskirojo skundo padavimo terminą. Nurodė, kad iki 2010-04-05 buvo užsienyje ir negalėjo kontroliuoti situacijos, teismo nutarties kopiją gavo tik 2010-04-08.

Visagino m. apylinkės teismas 2010-04-14 nutartimi (t. 2, b.l. 26-28), atsisakė priimti atsakovo A. Sitko atskirąjį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2010-03-31 nutarties panaikinimo ir grąžino jį padavusiam asmeniui, konstatavęs, jog atskirasis skundas paduotas praleidus įstatyme nustatytą terminą šiam skundui paduoti ir neprašoma jo atnaujinti. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2010-03-31 nutartis paskelbta teismo posėdyje dalyvaujant atsakovo A. Sitko atstovui advokatui V. Ošurkovui, todėl šios nutarties apskundimo terminas skaičiuotinas nuo nutarties priėmimo dienos – 2010-03-31. Atsakovo įvardinamą aplinkybę, jog jis iki 2010-04-05 buvo užsienyje ir teismo nutarties kopiją gavo tik 2010-04-08, teismo manymu galima būtų vertinti tik svarstant praleisto termino paduoti atskirąjį skundą atnaujinimo klausimą (CPK 78 str.), tačiau tokio prašymo atsakovas nepateikė, o procesinių terminų pratęsimas galimas tik šiems nepasibaigus.

Šalies argumentai

Atsakovas A. Sitko atskiruoju skundu (atskirojo skundo medžiaga, b.l. 3) prašo panaikinti Visagino m. apylinkės teismo 2010-04-14 nutartį. Nurodo, kad jo skundo kontekste prašymas „pratęsti atskirojo skundo padavimo terminą“ ir „atnaujinti atskirojo skundo padavimo terminą“ iš esmės yra tas pats, juo labiau, kad dėl finansinių priežasčių neturi advokato.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies, analizuodamas atskirajame skunde, jei priimtas, atsiliepime į jį nurodytus motyvus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą bei atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo klausimą, nepakankamai išsamiai įvertino byloje susiklosčiusią faktinę situaciją – šalių ginčo dalyje jau buvo priimtas galutinis procesinis sprendimas, kurį atskiruoju skundu siekė peržiūrėti apeliantas, o šios situacijos aspektu teisės normos, reglamentuojančios procesinio termino atnaujinimą (CPK 78 str.), išaiškintos ir pritaikytos pernelyg formaliai. Dėl to skundžiama nutartis šios bylos faktinių aplinkybių kontekste, kaip pažeidžianti apelianto teisę į jo bylos peržiūrėjimą apeliacine tvarka, tuo pačiu teisę būti išklausytam (lot. audiatur et altera pars), negali būti palikta galioti, todėl naikintina, o atsakovo atskirojo skundo priėmimo klausimas, atsižvelgiant į proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, spręstinas iš esmės (CPK 7 str., 329 str. 1 d.).

Viena vertus, spręsdamas procesinio termino atnaujinimo klausimą, teismas turi atsižvelgti į tai, kad tinkamo proceso, teisės būti išklausytam ir kiti civilinio proceso principai reikalauja byloje dalyvaujantiems asmenims suteikti teisę apskųsti aukštesnės instancijos teismui žemesnės instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą. Tokią nuostatą patvirtina Europos Tarybos Ministrų komiteto 1995-02-07 rekomendacijos Nr. R (95)5 „Dėl apeliacijos sistemų ir procedūrų civilinėse bei komercinėse bylose įvedimo ir jų funkcionavimo tobulinimo“, kurio 1 str. pažymėta, kad iš principo šalims turi būti garantuota teisė skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimus apeliacinės instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-07 nutartis c.b. 3K-3-110/2007). Teisės į apeliaciją reikšmingumas suponuoja teismo, tame tarpe ir aukštesnės instancijos teismo, pareigą svarstyti, ar apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo tvarkos nesilaikymas konkrečiu atveju gali būti pakankamas pagrindas atsisakyti priimti apeliacinį (atskirąjį) skundą ir užkirsti kelią bylos dalyviui pasinaudoti įstatyme jam įtvirtinta teise į priimto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą apeliacine tvarka.

Kita vertus, teisė į apeliaciją yra ribojama laike ir turi būti įgyvendinama per įstatymo nustatytą terminą. CPK 338 str. numato, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis. Pagal CPK 335 str. nuostatas atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos, o tuo atveju, jeigu skundžiama teismo nutartis CPK nustatyta tvarka priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos. Atitinkamai, vadovaujantis CPK 75 str. pirmąja dalimi, teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam terminui. Tačiau pažymėtina ir tai, kad ne kiekvienas įstatymo, taip pat ir teismo nustatyto procesinio termino praleidimas reiškia, kad asmuo apskritai prarado galimybę tą procesinį veiksmą atlikti. Tokiu atveju paduodamas pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas, o prie pareiškimo pridėti įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą (CPK 78 str. 4 d.). Įstatymas nenumato, pagal kokius kriterijus priežastys, dėl kurių praleistas terminas, pripažįstamos svarbiomis, tai yra teismo diskrecijos teisė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, spręsdami dėl procesinių terminų atnaujinimo būtinumo, privalo vadovautis ir bendraisiais teisės principais. Vienas iš tokių principų yra įtvirtintas CK 1.5 str., kurio 4 dalis nustato, kad teismai, aiškindami įstatymus ir juos taikydami, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

Nagrinėjamos bylos duomenys neleidžia kategoriškai teigti, jog atsakovas, 2010-01-25 nutartimi įpareigotas dalyvauti parengiamajame teismo posėdyje, piktybiškai ignoravo šį teismo jam paskirtą įpareigojimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos turinio, 2010-01-29 teismo šaukimu informavus atsakovą apie 2010-02-02 vyksiantį teismo posėdį (t.1, b.l.132), 2010-02-01 teisme buvo gautas atsakovo tos pačios dienos (2010-01-29) prašymas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, motyvuotas susiklosčiusia nepalankia finansine padėtimi, kuriai esant, jis yra priverstas išvykti į užsienį ieškoti darbo, be to, patvirtino, jog palaiko savo reikalavimus dėl turto padalinimo, išdėstytus atsiliepime ir apeliaciniame skunde dėl Visagino m. apylinkės teismo 2009-06-03 sprendimo, bei prašė išbraukti iš dalintino turto sąrašo utilizuotą automobilį Ford Sierra, 1988 m. laidos (t.1, b.l. 127). Tai reiškia, kad prašyme jis iš esmės palaikė savo ankstesnę poziciją dėl bendrosios sutuoktinių nuosavybės teise šalims priklausančio turto padalijimo. Aplinkybę dėl sunkios atsakovo finansinės padėties iš dalies patvirtina byloje esanti Sodros pažyma, iš kurios matyti, kad atsakovas 2009-01-05 yra atleistas iš darbo VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“, kurioje dirbo nuo 1993-10-25 (t.1, b.l. 124). Vėlesnė bylos eiga parodo, jog teismas, atsakovo nedalyvavimą trijose parengiamuosiuose teismo posėdžiuose, vykusiuose 2010-02-02, 2010-02-18 bei 2010-03-02 (t.1, b.l. 135, 146-147, 178-179) pripažinęs praleistais be pateisinamos priežasties, 2010-03-31 į teismo posėdį atvykus atsakovo atstovui V. Ošurkovui, tos pačios dienos nutartimi patvirtino ieškovės N. Sitko ir atsakovo A. Sitko vardu jo atstovo, advokato V. Ošurkovo, sudarytą taikos sutartį dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto padalinimo, o civilinę bylą toje dalyje nutraukė (t.2, b.l. 20-22).

Teisėjų kolegija sutinka, jog formaliai vertinant išdėstytą situaciją, pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas praleido įstatyme imperatyviai nustatytą septynių dienų terminą atskirajam skundui dėl 2010-03-31 nutarties paduoti ir aiškiai nesuformulavo prašymo jį atnaujinti, būtų pagrįsta. Tačiau šiuo konkrečiu atveju teisėjų kolegija atsižvelgia į tokias aplinkybes: apeliantas dar iki pirmojo parengiamojo teismo posėdžio operatyviai pranešė teismui apie neatvykimo į teismo posėdį priežastis, kurios, kaip patvirtina bylos duomenys, yra objektyvios, išdėstė savo poziciją dėl jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo; pateikė atskirąjį skundą dėl 2010-03-31 teismo nutarties, kuria buvo patvirtinta su ieškove per apelianto atstovą (advokatą) jo vardu, nors, kaip skunde tvirtinama, ir negavus tam apelianto pritarimo, sudaryta taikos sutartis dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto padalinimo; nors ir ne visiškai korektiškai suformulavęs, tačiau su termino šiam procesiniam veiksmui atlikti praleidimu susijusį prašymą taip pat pateikė.

Kolegijos vertinimu, visos bylos kontekste tai sudarė prielaidas teismui apsvarstyti klausimą dėl praleisto termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo pagrindų egzistavimo, tačiau toks prašymas buvo traktuojamas pažodžiui, kaip prašymas šį terminą pratęsti. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, teismas atkreipė dėmesį į atsakovo 2010-04-14 teismui pateikto atskirojo skundo dėl 2010-03-31 nutarties gramatinių klaidų gausą, faktinius netikslumus, susijusius su skundo turinio neatitikimu įstatymų reikalavimams, todėl vėlesnė teismo išvada, kad apelianto atskirasis skundas yra parengtas advokato, vertintina kaip neteisinga, dar daugiau, apeliantas pateikė atskirąjį skundą būtent nesutikdamas su atstovo jo vardu atliktais procesiniais veiksmais. Atsižvelgiant į tai, apelianto atskirajame skunde išdėstytas prašymas „pratęsti“ atskirojo skundo padavimo terminą, kolegijos įsitikinimu, teismo turėjo būti įvertintas ne formaliai pagal įstatymo raidę, o pagal tikrąją pateikto prašymo prasmę. Jame dėstomų aplinkybių turinys aiškiai parodo, kad iš esmės apeliantas reiškė prašymą „atnaujinti“ terminą atskirajam skundui paduoti, tačiau dėl teisinių žinių stokos panaudojo netinkamą teisinį terminą savo prašymui formalizuoti.

Susiklosčius tokia faktinei situacijai apelianto atskirajame skunde nurodytos ir šioje nutartyje jau aptartos aplinkybės, susijusios su termino apskųsti nutartį praleidimo priežastimis, ir kurias, spręsdamas termino atnaujinimo klausimą, turėjo įvertinti pirmosios instancijos teismas, sudaro prielaidas atnaujinti jam procesinį terminą atskirajam skundui dėl 2010-03-31 nutarties paduoti, tuo pačiu suteikiant apeliantui (atsakovui) galimybę pasinaudoti įstatyme įtvirtinta teise į priimto pirmosios instancijos teismo galutinio procesinio sprendimo (plačiąja prasme) tam tikroje ginčo dalyje teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimą apeliacine tvarka.

Kartu pažymėtina, jog civilinio proceso paskirtis – užtikrinti ne tik greitą, bet ir teisingą ginčų išsprendimą, todėl tuomet, kai prašoma patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, kuriuo patvirtinta šalių taikos sutartis, vienai iš šalių kategoriškai teigiant, kad jo vardu atstovaujantis asmuo veikė priešingai jo interesams, pirmenybę reikia skirti tiesos nustatymo tikslui (CPK 2 str.). Šiuo atveju teisinės taikos tarp šalių atkūrimo tikslas įgyja prioritetinę reikšmę proceso koncentruotumo atžvilgiu. Nurodytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindas atsakovo praleistam terminui atnaujinti egzistuoja (CPK 78 str. 1 d.). Priešinga išvada prieštarautų tinkamo proceso, teisės būti išklausytam (EŽTK 6 str.) bei CK 1.5 str. įvirtintiems teisingumo ir protingumo principams.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacijos instituto viešąjį tikslą bei vadovaudamasi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, sprendžia, jog tokioms aplinkybėms esant atskirojo skundo priėmimo klausimo sprendimą grąžinus pirmosios instancijos teismui, kaip to reikalauja CPK 334 str., dar labiau užsitęstų ir taip jau užsitęsęs atskirojo skundo priėmimo procesas (CPK 2 str.). Dėl šios priežasties šis klausimas iš esmės išspręstinas apeliacinės instancijos teisme: apeliantui A. Sitko atnaujintinas terminas atskirajam skundui dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2010-03-31 nutarties paduoti ir 2010-04-14 atskirasis skundas (atskirojo skundo medžiaga, b.l. 4, t. 2, b.l. 24) priimtinas ir kartu su byla perduotinas Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkei veiksmams, numatytiems CPK 319 str., atlikti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 336 str., 337 str. 2 p., kolegija

nutarė:

Visagino miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 14 d. nutartį panaikinti.

Atnaujinti atsakovui Andrejui Sitko terminą 2010 m. balandžio 14 d. atskirajam skundui dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 31 d. nutarties paduoti ir šį skundą priimti.

Perduoti atskirąjį skundą su byla Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkei procesiniams veiksmams, nurodytiems CPK 319 str., atlikti.

Kolegijos pirmininkė Dalia KačinskienėTeisėjai Danutė KutrienėMarijonas Greičius