Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Prano Šimkaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. gynėjos advokatės R. Č. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 28 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nubaustas:

pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams;

pagal BK 214 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

pagal BK 215 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

pagal BK 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir nustatyta galutinė subendrinta 3 (trejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

A. K. nuteistas už tai, kad jis 2012 m. liepos 7 d. apie 20 val., Rokiškio m., Respublikos g., netoli prekybos centro „Maxima“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudodamas fizinį smurtą, o būtent: suduodamas smūgius kumščiais S. T. į veido sritį, šiam nugriuvus ant žemės, spirdamas gulinčiam S. T. į rankas, nugarą, kojas ir tuo jam nesunkiai sutrikdęs sveikatą, pagrobė S. T. batus 30 Lt vertės ir elektroninę mokėjimo priemonę - AB „SEB banko“ mokėjimo kortelę „Visa Electron“, išduotą S. T. vardu - 30 Lt vertės, taip plėšimo būdu pagrobė S. T. turtą ir neteisėtai įgijo svetimą, S. T. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – „SEB banko“ kortelę „Visa Electron“.

Tą pačią dieną, tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas kartu su kitu asmeniu, A. K. paprašė kito asmens išgryninti pinigus ir perdavė jam svetimą, AB „SEB banko“ elektroninę mokėjimo priemonę - kortelę „Visa Electron“, išduotą S. T. vardu ir lapelį su kortelės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis – PIN kodu, kuriuos kitam asmeniui paėmus, kortelę įdėjus į bankomatus bei surinkus PIN kodą, taip inicijavo ir atliko finansines operacijas bei apgaule įgijo S. T. sąskaitoje buvusius pinigus: iš AB „SEB banko“ bankomato (duomenys neskelbtini) esančio Rokiškyje, Nepriklausomybės a. 8, 20.39 val. išgrynino 100 Lt, 20.40 val. išgrynino 200 Lt, 20.41 val. išgrynino 100 Lt, iš AB „DNB banko“ bankomato DNB091, esančio Rokiškyje, Nepriklausomybės a. 26/2 20.46 val. išgrynino 500 Lt, 20.50 val. išgrynino 200 Lt, pinigus kartu pasidalino, tokiu būdu jis - A. K., neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę bei apgaule įgijo nukentėjusiojo S. T. sąskaitoje buvusius pinigus 1100 Lt.

Skunde nurodoma, kad 2012 m. liepos pradžioje Rokiškio m., Respublikos g. netoli prekybos centro "Maxima" nuteistasis A. K. kartu su broliais P-iais ir V. P. svaiginosi alkoholiu. Prie jų prisijungė neblaivus nukentėjusysis S. T., kuris parduotuvėje, naudodamasis savo banko mokėjimo kortele, nupirko alkoholio. Išgėrus jo pirktą alkoholį, S. T. sutiko nupirkti dar, bet dėl girtumo nesugebėjo išsigryninti pinigų, todėl banko kortelę patikėjo A. K.. A. K. taip pat buvo girtas, todėl neprisimena kokiu būdu S. T. priklausanti banko mokėjimo kortelė atsirado pas jį, tačiau tvirtina fizinio smurto prieš nukentėjusįjį nenaudojęs, basučių nuo jo kojų nenumovęs. Gynėjos manymu, A. K. kaltės šioje dalyje neįrodo specialisto išvada, nukentėjusiojo bei liudytojų H. S. ir R. K. parodymai, nes jie yra prieštaringi. Be to, teismas nenurodė esminių nusikaltimo aplinkybių – tikslaus laiko ir vietos. Gynėja atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojais apklausti policijos darbuotojas H. S. ir medicinos darbuotoja R. K. parodė, kad nukentėjusįjį S. T. sutiko sekančios dienos ryte, t.y. liepos 8 d., 5 val. parko, kuris yra toli nuo "'Maksima" parduotuvės, teritorijoje. Byloje nėra duomenų, ką veikė nukentėjusysis laikotarpiu nuo įvykio iki jo radimo parke, todėl neatmetama galimybė, kad nenustatyti asmenys galėjo jį ir sumušti, ir nuauti 41 dydžio jo batus. Gynėja skunde pažymi, jog 47 dydžio batus nešiojančiam A. K. nukentėjusiojo batai aiškiai per maži, todėl nereikalingi. Teismas neįvertino aplinkybės, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis dėl girtumo sąlygotų nekoordinuotų judesių galėję abu suplėšyti nukentėjusiojo baltinių kišenę, kurioje buvo laikoma jo banko mokėjimo kortelė. Liudytojų H. S. ir R. K. parodymais, S. T. buvo labai girtas ir į tai teismas turėjo atsižvelgti, vertindamas jo parodymus.

Atsikirtimu į apeliacinį skundą nukentėjusysis S. T. prašo Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 28 d. nuosprendį palikti nepakeistą, nuteistojo A. K. gynėjos advokatės R. Č. apeliacinį skundą atmesti. Nukentėjusysis nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad A. K. neprisimena, prie kokių aplinkybių pas jį atsirado banko mokėjimo kortelė ir atkreipia dėmesį, kad šiam skundo argumentui prieštarauja kitas skundo teiginys - S. T. banko kortelę patikėjo A. K.. S. T. taip pat nesutinka su skundo argumentu, kad jis, neva, dėl girtumo nesugebėjo pats išsigryninti pinigų. Nukentėjusysis tvirtina, kad pats nuteistasis A. K. nesugebėjo išsigryninti pinigų iš jo atimta banko mokėjimo kortele, todėl kvietėsi pagalbon V. P.. Šią aplinkybę nuteistasis pripažino teismo posėdžio metu. Skundo teiginys, kad jie abu, t.y. S. T. ir A. K. galėję suplėšyti kišenėlę, kurioje buvo laikoma banko mokėjimo kortelė, yra niekuo neparemta prielaida.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašo atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal BPK 320 str. 3 d. apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistojo gynėja apeliaciniame skunde nurodo, kad A. K. savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų, kvalifikuotų pagal BK 214 str. l d. ir 215 str. 1 d., pripažįsta ir šioje dalyje keisti teismo nuosprendžio neprašo, tačiau neigia padaręs nusikaltimus, numatytusBK 180 str. 1 d. ir 182 str. 1 d.

Teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 str. 5 d.). Baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų vertinimas yra išimtinė teismo teisė ir pareiga, todėl klausimą, kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti, kiekvienu atskiru atveju išimtinai sprendžia tik teismas, kurio žinioje yra byla.

Šioje byloje išnagrinėjęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir priėmė teisingą, motyvuotą ir bylos duomenimis pagrįstą procesinį sprendimą.

Apeliacinio skundo argumentas, kad nuteistasis fizinio smurto prieš nukentėjusįjį nenaudojo, basučių nuo jo kojų nenumovė, kokiu būdu S. T. priklausanti banko mokėjimo kortelė atsirado pas jį, neprisimena, atmetamas. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė aplinkybes, kuriomis iš S. T. buvo atimti jam priklausantys daiktai, panaudojus fizinį smurtą. Savo išvadas teismas grindė išsamiais ir nuosekliais nukentėjusiojo parodymais, liudytojų R. K. ir H. S. parodymais, teismo medicinos ekspertizės išvada, kita rašytine bylos medžiaga. Šie įrodymai vieni kitus papildo ir sudaro vieningą įvykių seką. Verindamas įrodymus, teismas pasisakė, kodėl tiki S. T. parodymais ir kodėl atmeta A. K. parodymus.

Teisiamojo posėdžio metu A. K. pripažino galėjęs S. T. pastumti, teigė neprisimenantis kokiomis aplinkybėmis pas jį atsirado S. T. mokėjimo kortelė su PIN kodu. Tuo tarpu nukentėjusysis S. T. nurodė aiškiai prisimenantis, kad pasibaigus gėrimams, A. K. liepė jam nusimauti batus bei liepė jam dar nupirkti degtinės, o jam tai padaryti atsisakius, prieš jį vartojo fizinį smurtą, griebė už baltinių kišenės, kurioje buvo banko mokėjimo kortelė. Baltinių kišenę uždengus ranka, A. K. išsuko ją ir iš kišenės jėga ištraukė ten laikytą banko mokėjimo kortelę bei lapelį, ant kurio buvo užrašytas PIN kodas. Po to A. K. jį spardė. Nuo smūgių prarado sąmonę, todėl kas vyko toliau nepamena. Kitų asmenų, kurie būtų matę A. K. ir S. T. konfliktą, byloje nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas patikėjo šiais nukentėjusiojo S. T. parodymais, nes jis prisiminė prieš jį pavartoto smurto aplinkybes ir jas nuosekliai paaiškino. S. T. parodymus apie prieš jį vartotą fizinį smurtą patvirtino ir teismo medicinos specialisto išvada, kurios 1-ame punkte nurodyta, kad S. T. nustatyta muštinė dešinio antakio žaizda, dešinio žastikaulio išnirimas ir lūžis per didįjį gumburą. Išvados 2-ame punkte nurodyta, kad sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, ne mažiau dviejų trauminių poveikių, galimai aplinkybėse nurodytu būdu. Skundžiamame nuosprendyje taip pat atmesta kaip neįtikėtina nuteistojo versija, kad S. T., kuris dėl girtumo negalėjo išsigryninti pinigų gėrimams pirkti, pats davė jam banko mokėjimo kortelę su prisijungimo prie banko sistemos kodu, tokiu būdu patikėdamas jam visus savo sukauptus pinigus. Kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pinigų gryninimas alkoholiui įsigyti buvo visiškai nebūtinas, nes iki įvykio S. T. už alkoholį parduotuvėje užmokėjo ne grynaisiais pinigais, o banko mokėjimo kortele.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad liudytojais apklausti policijos darbuotojas H. S. ir medicinos darbuotoja R. K. parodė, kad nukentėjusįjį S. T. sutiko sekančios dienos ryte, t.y. liepos 8 d., 5 val. parko, kuris yra toli nuo "'Maksima" parduotuvės, teritorijoje, todėl daroma prielaida, kad laikotarpiu nuo įvykio iki nukentėjusiojo radimo parke nenustatyti asmenys galėjo jį sumušti ir nuauti jo batus. Tačiau ši aplinkybė pirmosios instancijos teismo taip pat įvertinta. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad dėl A. K. suduotų smūgių S. T. buvo praradęs sąmonę ir sunkiai orientavosi. Pagal liudytoja apklaustos medicinos darbuotojos R. K. parodymus S. T. buvo neorientuotas laike, nes rastas ryte švintant, teigė, kad buvo sumuštas vakare prieš valandą. Todėl ši aplinkybė A. K. kaltės nepaneigė.

Taigi, paminėti įrodymai teismui davė pakankamą pagrindą išvadai, kad A. K. S. T. atžvilgiu pavartojęs fizinį smurtą, jam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą ir pagrobė S. T. batus ir banko mokėjimo kortelę. Kolegija pritaria tokiam teismo įrodymų vertinimui bei jo padarytos veikos šiame epizode kvalifikavimui pagal BK 180 str. 1 d. ir 214 str. 1 d., nes plėšimo sudėtis neapima elektroninės mokėjimo priemonės pagrobimo.

Gynėjos advokatės R. Č. apeliacinio skundo argumentas, kad nuteistasis nepadarė veikos, numatytos BK 182 str. 1 d., taip pat atmetamas. Byloje neginčytinai įrodyta, kad A. K., veikdamas su kitu asmeniu, paprašė jo išgryninti pinigus ir šiam asmeniui perdavė svetimą AB „SEB banko“ elektroninę mokėjimo priemonę - kortelę „Visa Electron“, išduotą S. T. vardu ir lapelį su kortelės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis – PIN kodu, kuriuos kitam asmeniui paėmus, kortelę įdėjus į bankomatus bei surinkus PIN kodą, inicijavo ir atliko finansines operacijas bei apgaule įgijo S. T. sąskaitoje buvusius 1100 Lt. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šios faktinės bylos aplinkybės neginčijamai įrodytos byloje esančiais įrodymais, jas pripažino ir nuteistasis, taigi šioje dalyje kyla tik veikos kvalifikavimo klausimas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai kaltininkas, neteisėtai disponuodamas svetimu mokėjimo instrumentu (banko kreditine kortele), juo pasinaudoja, t. y. atsiskaito už prekes ar paima grynuosius pinigus iš sąskaitos, priklausomai nuo finansinės operacijos dydžio, nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 215 straipsnį (jei mokėjimo instrumentas panaudojamas ne didesnei kaip 1 MGL dydžio finansinei operacijai inicijuoti) arba pagal BK 215 ir 182 straipsnius (jei mokėjimo instrumentas panaudojamas didesnei nei 1 MGL dydžio finansinei operacijai inicijuoti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. Teismų praktikos sukčiavimo (Baudžiamojo kodekso 182 straipsnis) baudžiamosiose bylose apžvalga). Kadangi šiuo atveju svetima elektronine mokėjimo kortele buvo atliktos finansines operacijas didesnei kaip 1 MGL dydžio sumai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai kvalifikavo šią A. K. veiką kaip BK 182 str. 1 d. ir 215 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų sutaptį.

Skirdamas bausmes už A. K. padarytas nusikalstamas veikas, teismas įstatymo taip pat bepažeidė. Baudžiamasis kodeksas įpareigoja teismą skirti bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 str. 1 d.). BK 180 str. 1 d. už plėšimą kaltininkui numato šias alternatyvias bausmes: areštą arba laisvės atėmimą iki šešerių metų; BK 214 str. 1 d. už elektroninės mokėjimo priemonės neteisėtą įgijimą numato baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki šešerių metų; BK 182 str. 1 d. už sukčiavimą, numato viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki trejų metų; BK 215 str. 1 d. už neteisėtą elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimą numato baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki šešerių metų.

Nustatydamas bausmių rūšis, pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad A. K. tyčines veikas padarė būdamas teistas už tyčines veikas, t.y. būdamas recidyvistu (BK 27 str.) ir, vadovaudamasis BK 56 str. 1 d., pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmes. Individualizuodamas bausmių dydžius, teismas įvertino visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes: atsižvelgė į tai, kad padarė keturis baigtus tyčinius apysunkius nusikaltimus, iš kurių vienas priskiriamas nesunkių, trys – apysunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnis). A. K. baudžiamąją atsakomybę sunkina tai, kad veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), be to, nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 1 d. ir 215 str. 1 d. padarė bendrininkų grupėje su kitu asmeniu (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Teismas įvertino byloje esančią A. K. charakterizuojančią medžiagą, iš kurios matyti, kad jis kaip asmenybė charakterizuojamas neigiamai (teistas, eilę karų baustas administracine tvarka už alkoholio gėrimą ar girto pasirodymą viešosiose vietose , nedirba ir darbo neieško). Vadovaudamasis šiomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas A. K. už jo padarytas nusikalstamas veikas skyrė bausmes, kurios savo dydžiu yra artimos atitinkamų straipsnių sankcijose numatytam laisvės atėmimo trukmės vidurkiui. Tokios bausmės negali būti laikomos per griežtomis. Bendrindamas skirtas bausmes, teismas įstatymo taip pat nepažeidė. Nusikaltimai padaryti idealiąja sutaptimi, todėl teismas, vadovaudamasis BK 63 str. 1 d. 2 d. 5 d. 1 p., taikė bausmių apėmimą.

Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka apeliacinės instancijos teismas, nepaneigia, todėl skundžiamas nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinių ir procesinių teisės normų. Keisti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 28 d. nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Nuteistojo A. K. gynėjos advokatės R. Č. apeliacinį skundą atmesti.