Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2018-12-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-4218-673/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-12-10
Bylos Nr.
1-4218-673/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-57286-2018-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Šablevičienė
Nukentėjusysis
A. R.
Kaltinamasis
V. R.
Advokatai
Rima Šmigelskytė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-4218-673/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-57286-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.4.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.7.13.; 1.2.4.6.2.1.; 2.1.10.1.; 2.1.16.1.5.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5.1. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 10 d.Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Laima Šablevičienė,sekretoriaujant Svajonei Jasiūnienei, dalyvaujant:prokurorui Gintarui Jakštui,mažamečio nukentėjusiojo A. R. įstatyminiam atstovui tėvui A. R.,kaltinamojo gynėjai advokatei Rimai Šmigelskytei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyv. (duomenys neskelbtini)., teistas 1 kartą: 2018-05-08 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pagal Lietuvos BK 140 str. 2 d. – 8 mėn. laisvės apribojimu, įtrauktas į probuojamų asmenų registrą 2018-05-31, visos bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalį (fizinio skausmo sukėlimu mažamečiui anūkui),

Aprašomoji dalis

nustatė:

2018 m. gruodžio 2 d. apie 17.30 val., V. R., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namų, esančių (duomenys neskelbtini), virtuvėje, tyčia du kartus delnu sudavė mažamečiui asmeniui, su kuriuo sieja artima aplinka - anūkui A. R., gim. 2007-04-13, į veidą, dėl ko pastarasis nugara atsitrenkė į stalą, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam A. R. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis V. R. kaltu prisipažino visiškai. Patvirtino, kad 2018 m. gruodžio 2 d. apie 17.30 val., būdamas girtas, namų, esančių (duomenys neskelbtini), virtuvėje, du kartus delnu sudavė mažamečiui anūkui A. R. į veidą, vaikas galimai nuo smūgio nugara atsitrenkė į stalą. Supranta, kad sukėlė anūkui fizinį skausmą. Virtuvėje su anūku A. susiginčijo dėl ant žemės pribarstytų grikių, nes jis prieš kelias dienas virdamas grikių košę jų pribarstė ir nesutvarkė. Anūkas daro šeimai valgyti, nes močiutė nuolat pavargusi. Ginčo metu anūkui sakė, kad jis „durnas“. Dėl to, kad anūkas jam priešgyniavo, anūkui ir sudavė. Anūkas jo visiškai neklauso, klauso tėvo ir močiutės. Nemano, kad jam reikėtų gydytis dėl alkoholio vartojimo. Pripažino, kad išgėręs tampa šiek tiek agresyvus. Jei būtų buvęs blaivus, nebūtų taip pasielgęs. Jau yra teistas už smurtinį nusikaltimą. Gailisi. Dabar įrašinės šeimos narių elgesį, kad turėtų įrodymų, nes visą laiką tik jis vienas lieka kaltas.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiojo įstatyminio atstovo – liudytojo parodymais ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Iš pranešimo į BPC (b. l. 25-29) matyti, kad 2018-12-02 17.42 val., paskambinęs 11 metų berniukas A. R. prašė policijos pagalbos nurodydamas, kad jo senelis be priežasties kumščiu jam du kartus trenkė į galvą. Pareigūnams nuvykus nurodytu adresu (duomenys neskelbtini)., rastas neblaivus V. R., kuriam nustatytas 2,17 promilių girtumas, išsiaiškinta, kad jis delnu sudavė savo mažamečiui anūkui A. R. į veidą, dėl ko vaikui buvo sukeltas fizinis skausmas.

Apklaustas liudytoju įstatyminis mažamečio vaiko atstovas A. R. (b. l. 33), parodė, kad jis yra išsituokęs, o jis ir jo vaikai - sūnus A. R. ir dukra E. gyvena su juo, gyvena pas jo tėvus V. R. ir T. R., (duomenys neskelbtini). Jo tėvas V. R.yra linkęs piktnaudžiauti alkoholiu, o kai išgeria, tampa piktas, jam užeina agresijos priepuoliai. 2018-12-02 apie 17.30 val., jam paskambino jo mama T. ir pasakė, kad tėvas sumušė jo sūnų A.. Netrukus jam paskambino ir pats A., kuris pasakė, kad senelis ranka sudavė jam smūgius per veidą ir jis pats išsikvietė policiją, kuri jau atvažiuoja. Jam grįžus į namus sūnus papasakojo, kad jam ir sesei būnant virtuvėje, prižiūrint verdančius cepelinus, tarp jo ir senelio kilo ginčas, kuris yra „durnas“. Dukrai pirštuku parodžius į senelį, pastarasis, būdamas girtas, atsistojo ir du kartus delnu sudavė sūnui per veidą. Nuo smūgio sūnus atsitrenkė į stalą. Sūnus sakė, kad jam skaudėjo. Tvirtina, kad tai buvo pirmas kartas, kai jo tėvas smurtavo prieš anūką. Civilinio ieškinio nereiškia.

Iš teismo medicinos specialisto išvados (b. l. 48) matyti, kad apžiūrėjus mažametį A. R. išorinių sužalojimų nekonstatuota. Išvados tiriamojoje dalyje nurodyta, kad tiriamasis specialistui paaiškino, kad senelis V. R. delnu jam sudavė du kartus per dešinę veido pusę. Vaikas skundėsi nežymiu skausmu veido dešinėje pusėje.

Kaltinamajam 2018-12-02 18.13 val. nustatytas 2,17 promilių girtumas (b. l. 57-59).

Iš vaiko gimimo liudijimo matyti, kad A. R. yra vaiko A. R., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas (b. l. 49)

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra ir paties kaltinamojo prisipažinimu, ištirtais nukentėjusio įstatyminio atstovo – liudytojo parodymais, kitais anksčiau aprašytais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 2 d. apie 17.30 val., V. R., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namų, esančių (duomenys neskelbtini), virtuvėje, tyčia du kartus delnu sudavė mažamečiui asmeniui, su kuriuo sieja artima aplinka - anūkui A. R., gim. (duomenys neskelbtini), į veidą, dėl ko pastarasis nugara atsitrenkė į stalą, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam A. R. fizinį skausmą.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui...“. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.

Kaltinamasis V. R. kaltu pagal jam pareikštą kaltinimą prisipažino visiškai, patvirtino, kad aplinkybėse nurodytu laiku mažamečio anūko atžvilgiu atliko kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus, kurie sukėlė anūkui fizinį skausmą.

Kaltinamojo kaltė įrodyta ir byloje ištirtų kitų įrodymų visuma.

Nors pats mažametis nukentėjusysis, siekiant išvengti jo antrinio traumavimo, apklaustas nebuvo, tačiau tai, kad kaltinamasis smurtavo prieš mažametį anūką - artimą giminaitį ir šeimos narį patvirtina nukentėjusiojo tėvo, tai yra įstatyminio jo atstovo – liudytojo A. R. parodymai, kuriuose jis nurodė, kad jam mažametis sūnus papasakojo, jog senelis jam du kartus sudavė į veidą, kad jis nuo smūgio atsitrenkė į stalą, kad jam skaudėjo.

Kaltinamojo kaltę patvirtina ir mažamečio pranešimo BPC turinys, mažamečio teismo medicinos ekspertui papasakotos įvykio aplinkybės, išsakytas nusiskundimas dėl jaučiamo skausmo.

Nusikaltimas baigtas, nes buvo sukelta straipsnio dispozicijoje numatyta pasekmė – mažamečiui nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas. Nekyla abejonių, kad kaltinamasis, atlikdamas smurtinius veiksmus, suvokė nusikalstamos veikos pobūdį, būdamas suaugęs asmuo privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo smurtinių veiksmų prieš mažametį vaiką jam bus sukeltas fizinis skausmas ir šių pasekmių norėjo, todėl jis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 3 d. (fizinio skausmo sukėlimas mažamečiui).

Kaltinamasis alkoholį vartojo savo valia, pripažino, kad jei būtų buvęs blaivus, nebūtų taip pasielgęs, pripažino, kad neblaivus tampa agresyvus, todėl prieš vartodamas alkoholį kaltinamasis privalėjo įvertinti tai, koks tampa būdamas neblaivus. Kaltinamojo tyčią dėl nusikalstamos veikos padarymo ir jo gebėjimą orientuotis, be ištirtų parodymų, apsprendžia ir paties kaltinamojo parodymai, kuriais jis pakankamai aiškiai nurodė įvykio aplinkybes. Todėl kaltinamasis, nors ir buvo neblaivus, orientavosi situacijoje ir galėjo bei privalėjo valdyti savo veiksmus, ko nepadarė tik dėl nuo jo paties valios priklausančių aplinkybių.

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Tai, kad asmuo prisipažino – nepripažintina atsakomybe lengvinančia aplinkybe, nes kaltinamasis, teismo įsitikinimu, nuoširdžiai nesigailėjo. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis iš esmės kaltino mažametį, smurto panaudojimą grindė tuo, kad mažametis jo – neblaivaus, neklausė ir nesusitvarkė ruošiant valgį išbarstytų kruopų, dėl ko kaltinamasis, būdamas suaugęs žmogus, leido sau vaiką, kuris, būdamas tik 11 metų amžiaus, visai šeimynai kaskart ruošia valgyti, žeminti vadinant jį durneliu, kas pagrįstai iššaukė vaiko pasipriešinimą. Taigi kaltinamojo parodymų turinys aiškiai teismui parodė, kad kaltinamasis tik formaliai išsakė gailėjimąsi, todėl tai neturi ir negali būti laikomas nuoširdžiu. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes teismas daro išvadą, kad ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ką pripažino ir pats kaltinamasis, bei būdamas recidyvistu (nebaigęs atlikti bausmės, turėdamas neišnykusį teistumą).

Bausmės skyrimo nuostatos. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas tyčinis, baigtas, nesunkus nusikaltimas; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas panaudotas dėl niekuo nepateisinamo pykčio prieš mažametį - savęs apginti nesugebantį vaiką, namuose sukėlus konfliktą, mušus mažametį namuose, kuriuos buvo dar vienas mažametis vaikas, galimai to kito mažamečio vaiko akivaizdoje; į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių, o yra dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės; į kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis (b. l. 88-110): 2016-03-30 prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 str. 2 d – dėl smurto prieš sutuoktinę buvo nutrauktas, 2018-05-08 nuteistas už smurtą prieš sutuoktinę, šioje byloje nagrinėjamą nusikaltimą padarė laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu, neatlikęs bausmės, turėdamas teistumą; nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, ankstesnes nusikalstamas veikas taip pat padarė būdamas neblaivus; baustas administracine nuobauda už važiavimą dviračiu esant neblaiviam; nedirba nuo 2017-11-24, Užimtumo tarnyboje užsiregistravo 2018-04-23, sveikas.

Teismas mano, jog bausmės tikslas išvadų nepadariusiam kaltinamajam, kuris neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu už smurtą prieš sutuoktinę paskirtos bausmės vėl smurtavo ir smurtavo prieš mažametį vaiką, gali būti pasiektas už nusikaltimą jam skiriant terminuotą laisvės atėmimo bausmę (BK 50 str.), nepriklausomai nuo to, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į panaudoto fizinio smurto turinį - skiriant bausmę mažesnę, nei galimos skirti bausmės vidurkis (BK 54 str. 3 d.), bausmę 1/3 sumažinant (BK 64¹ str.), remiantis bausmių keitimo taisyklėmis (BK 65 str. 2 d.) bausmę subendrinant su 2018-05-08 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalimi – prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės, atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimas sunkių pasekmių nesukėlė, pridedant neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalį – 1 mėnesio laisvės apribojimą, kurio dvi dienos prilyginamos vienai laisvės atėmimo dienai (BK 64 str. 3 d., 65 str. 1 d. 1 p. b pp.), į bausmės laiką įskaitant šioje byloje laikiname sulaikyme išbūtą laiką (BK 66 str.) ir, taip pat atsižvelgiant į valstybėje orientuojamą ir taikomą bausmių politiką, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant ir atidedant vidutiniam laikui, nes teismas viliasi, jog kaltinamajam dar paskutinį kartą galima suteikti galimybę pasikeisti be patalpinimo į pataisos namus, tai yra bausmės tikslą dar gali būti bandoma pasiekti be iš karto pradedamo vykdyti realaus bausmės atlikimo (BK 75 str.), kaltinamajam skiriant įpareigojimus (LR BK 75 str. 2 d., 3 d.), kurie per teismo paskirtą bausmės vykdymo atidėjimo laiką įtakotų jo elgesį, kurį, teismo įsitikinimu ir remiantis byloje esančia charakterizuojančia medžiaga, esminiai sąlygoja alkoholio vartojimas. Teismas paskutinį kartą suteikia kaltinamajam galimybę įrodyti, kad jis, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas žmogus, įvertino savo neteisėtus veiksmus, ateityje sugebės elgtis atsakingai, brandžiai ir laikysis įstatymų reikalavimų.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis smurtauja ne pirmą kartą, išgėręs alkoholio tampa agresyviu, ką pripažino ir pats, atsižvelgiant į tai, kad jis nepripažįsta turintis problemą dėl alkoholio vartojimo ir nemano, jog turėtų gydytis, nors visus nusikaltimus/nusižengimą padarė būdamas neblaivus, be to ir jo šeimos narys patvirtino kaltinamojo piktnaudžiavimą alkoholiu, tai yra akivaizdžiai turintis problemą dėl alkoholio vartojimo, tačiau teismui neturint galimybės asmenį gydytis dėl alkoholio vartojimo įpareigoti be jo sutikimo - priverstinai, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo šeimos narys – sūnus, o tuo pačiu ir mažamečio nukentėjusio vaiko įstatyminis atstovas A. R. nurodė, jog pavartojęs alkoholio kaltinamasis tampa agresyviu, terorizuoja šeimos narius, ką akivaizdžiai įrodo ir kaltinamojo kriminalinis elgesys, kaltinamojo pasiryžimas filmuoti šeimos narius, o tuo pačiu ir mažamečių vaikų elgesį, tai yra kaltinamajam nesiruošiant su šeimos nariais ateityje gyventi taikiai, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje įtakos kaltinamojo elgesiui ir jo suvokimui nepadarė, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nėra buto, kuriame gyvena ir du mažamečiai vaikai, savininkas, nes vienintelė buto savininkė yra kaltinamojo sutuoktinė, taip pat nuo jo smurto ne vieną kartą nukentėjusi T. R. (b. l. 127-128), turintis galimybę gyventi kitoje vietoje, ką įrodo aplinkybė, jog šiuo metu kaltinamasis gyvena adresu (duomenys neskelbtini). (b. l. 85-86), siekiant užtikrinti mažamečių vaikų ramybę, siekiant apsaugoti nukentėjusio (-ių) asmens (-ų) teisėtą interesą gyventi saugiai, išvadų nedarančiam kaltinamajam, kartu su bausme, būtina skirti ir baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą prisiartinti prie nukentėjusio asmens (BK 67 str. 2 d. 8 p., 3 d.).

Kardomosios priemonės. Kaltinamasis buvo sulaikytas nuo 2018-12-02 18.00 val. iki 2018-12-03 15.03 val. Paleidus jam buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (įpareigojant nesilankyti (duomenys neskelbtini), neieškoti ryšių su nukentėjusiu mažamečiu). Kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktinis įrodymas – skaitmeninė laikmena su vaizdo įrašu, paliktina saugoti byloje įsiuvant į bylą.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301-305 str., 307 str. 1 d., teismas

nusprendžia:

V. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas mažamečiui), ir nuteisti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

remiantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirtą bausmę 1/3 mažinti ir paskirti bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimą;

remiantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 2 d., 65 str. 1 d. 1 p. b pp., paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2018 m. gegužės 8 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalimi (1 mėnesio neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalimi /1:2/), ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – 6 (šešių) mėnesių ir 15 (penkiolikos) dienų laisvės atėmimą;

remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 3 d., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laikui, V. R. įpareigojant per šį laikotarpį:

1) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje (neturint teisės be svarbios/pateisinančios priežasties atsakyti siūlomo darbo);

2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

bei, remiantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 8 p., 72¹ str., paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą V. R. bausmės vykdymo atidėjimo laiku prisiartinti prie nukentėjusio vaiko A. R., gim. (duomenys neskelbtini), tai yra draudžiant su juo bendrauti, ieškoti ryšių (skambinant telefonu, rašant laiškus, kt.), draudžiant lankytis vietose (nukentėjusio gyvenamojoje vietoje ir kitose vietose), kuriose būna nukentėjęs, įpareigojant V. R. gyventi skyrium nuo nukentėjusio mažamečio A. R., gyvenančio (duomenys neskelbtini)., kur ir deklaruota vaiko gyvenamoji vieta.

Išaiškinti, kad jei nuteistasis be pateisinamų priežasčių neįvykdo teismo paskirtų įpareigojimų, pažeidinėja viešąją tvarką, girtauja ar padaro kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam paskiriamos administracinės nuobaudos, bausmės vykdymo atidėjimas jam gali būti panaikintas ir nuteistasis pasiunčiamas į pataisos namus atlikti jam paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės. Jei nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laiku padaro naują nusikalstamą veiką, teismas skiria jam bausmę pagal šio kodekso 64 straipsnyje numatytas taisykles. Taip pat išaiškinti, kad asmuo, kuris vengia vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, tai yra nevykdo draudimo artintis prie nukentėjusio ir įpareigojimo gyventi skyrium, jis gali būti nuteistas pagal BK 243 straipsnį (numatytos bausmės: bauda arba areštas). Šiuo atveju nuteisimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Į terminuotos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018-12-02 18.00 val. iki 2018-12-03 15.03 val. – 1 dieną (1:1).

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti (įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), įpareigojant nesilankyti A(duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiu mažamečiu), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktinį įrodymą – skaitmeninę laikmeną su vaizdo įrašu, palikti saugoti byloje įsiuvant į bylą.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėja Laima Šablevičienė