Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-02-19 · Administracinė byla Nr. A-143-239-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-02-19
Bylos Nr.
A-143-239-08
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Stasys Gagys (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Antanas Ablingis
Pareiškėjas
V. S.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, Valstybinio
Kategorijos
  • 6.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A143 – 239/2008Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. vasario 19 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Dinai Jerusalimskienei,dalyvaujant pareiškėjai V. S.,atsakovų atstovėms Neringai Jucevičienei ir Daliai Cirtautienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. S. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo perskaičiuoti pensiją.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja V. S. (toliau – pareiškėja, apeliantė) skundu (b. l. 2 – 3), kurį patikslino (b. l. 61 – 62), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) įpareigoti atsakovą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius) perskaičiuoti jos valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją teisingai pagal galiojančius įstatymus; 2) panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) 2006 m. gruodžio 12 d. sprendimą Nr. (6.5) I-7335, kuriuo buvo atsisakyta nagrinėti jos skundą.

Pareiškėja nurodė, kad jos darbo stažas yra 34 metai 2 mėnesiai ir 20 dienų. 2001 m. lapkričio 16 d. jai buvo paskirta tik 314,02 Lt senatvės pensija. Teigė, jog apskaičiuojant jos draudžiamųjų pajamų koeficientą nebuvo atsižvelgta į tai, kad nuo 1993 m. iki 2002 m. dirbdama akcinėje bendrovėje „Kuro aparatūra“ (toliau – AB „Kuro aparatūra“) ADS įrengimo termininke ji susirgo profesine liga ir neteko 40 procentų darbingumo, susirgimas ir nedarbingumas nustatytas neterminuotai. 1999 m. ir 2000 m. jai buvo mokama invalidumo ir našlės pensijos (jos vyras yra žuvęs), tačiau apskaičiuojant senatvės pensijos dydį šios sumos nebuvo įskaitytos, ir dėl to neteisėtai sumažintas senatvės pensijos dydis. Pareiškėjos nuomone, vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – Pensijų įstatymas) 6 straipsniu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (toliau – Nuostatai), jai turėjo būti paskirta 1 049,34 Lt senatvės pensija. Apskaičiuojant jos senatvės pensiją, buvo naudojamas skaidymo būdas (atlyginimas buvo dalijamas iš 12 mėnesių, gauta suma vėl dalijama iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto koeficiento), t. y. vėl gauta suma dalijama iš 5 metų. Todėl taikant neteisingą metodiką jai buvo nepagrįstai sumažinta senatvės pensija iki 314,02 Lt. Pažymėjo, jog keletą kartų kreipėsi į atsakovus, tačiau jos senatvės pensija nebuvo perskaičiuota.

Atsiliepimas

Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepimu į skundą (b. l. 45 – 48, 74) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

VSDFV Vilniaus skyrius nurodė, kad pagal Pensijų įstatymo redakcijos, galiojusios 2001 m. gruodžio 22 d., kai buvo priimtas sprendimas dėl senatvės pensijos paskyrimo pareiškėjai, 8 ir 13 straipsnius nei invalidumo pensijos, nei našlių pensijos dydžiai bei jų gavimo laikotarpiai nepriskiriami prie valstybinio socialinio draudimo pensijų stažo ir asmens draudžiamųjų pajamų. Kadangi pareiškėjai senatvės pensija paskirta nuo 2001 m. lapkričio 16 d. ir nuo to laiko ji neįgijo papildomo valstybinių socialinio draudimo pensijų draudimo stažo, invalidumo pensijos gavimo laikotarpis 1999 m. kovo 31 d. – 2001 m. balandžio 1 d. į valstybinės socialinio draudimo pensijos stažą negalėjo ir negali būti įskaitytas (Pensijų įstatymo redakcijos, galiojančios nuo 2005 m. liepos 1 d., 8 str. 4 d.). Paaiškino, kad pareiškėjai draudžiamųjų pajamų koeficientas buvo skaičiuojamas remiantis Pensijų įstatymu, todėl apskaičiuotas pagrįstai ir teisingai. Jos senatvės pensijos papildomos dalies pirma dalis (0,005 x sxkxD) apskaičiuota pagal palankiausių paeiliui einančių penkerių metų (1987 – 1991 m.) draudžiamąsias pajamas iš laikotarpio nuo 1984 m. sausio 1 d. iki 1994 m. sausio 1 d. Vadovaujantis Pensijų įstatymo 15 ir 54 straipsniais, pareiškėjos metiniai, t. y. 1987, 1988, 1989, 1990 m., draudžiamųjų pajamų koeficientai buvo apskaičiuoti jos atitinkamų kalendorinių metų draudžiamąsias pajamas dalijant iš tiek mėnesių, kiek jai įskaityta į valstybinio socialinio draudimo pensijų stažą, ir dalijant iš vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, nustatyto Nuostatų 2 priede, o 1991 m. draudžiamųjų pajamų koeficientas apskaičiuotas padalinus pareiškėjos kiekvieno mėnesio draudžiamąsias pajamas iš atitinkamų metų kiekvieno mėnesio draudžiamųjų pajamų, o vėliau – visų dvylikos mėnesių dalmenys buvo sudėti ir padalinti iš dvylikos, t. y. tiek mėnesių, kiek 1991 m. pareiškėjai buvo įtraukta į valstybinio socialinio draudimo pensijų stažą. Pareiškėjos draudžiamųjų pajamų koeficientas (1,0636) apskaičiuotas pagal Pensijų įstatymo 16, 54 straipsnius ir Nuostatų 19 punktą kaip svertinis metinių draudžiamųjų pajamų koeficientų vidurkis. Pensijų įstatymą papildžius 55¹ ir 55² straipsniais (2002 m. gruodžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1245 redakcija), kurie reglamentavo pensijų, nesiekiančių 325 Lt, padidinimą, pareiškėjos senatvės pensija buvo padidinta pakeitus draudžiamųjų pajamų koeficientą iki 1,0672. Papildomos pensijos dalies antroji dalis (0,005 xSxKxD) apskaičiuota pagal 1994 – 2000 m. draudžiamąsias pajamas. Pagal Pensijų įstatymo 15 straipsnį (nuo 2005 m. liepos 1 d. – 17 str.) buvo apskaičiuoti metų draudžiamųjų pajamų koeficientai dalijant pareiškėjos metų draudžiamąsias pajamas iš tiek mėnesių, kiek jai įtraukiama į valstybinio socialinio draudimo pensijų stažą, ir dalijant iš vidutinių tų metų mėnesinių draudžiamųjų pajamų. Pareiškėjos draudžiamųjų pajamų koeficientas po 1994 m. sausio 1 d. (1,3874) apskaičiuotas visų metinių koeficientų sumą (9,7117) padalijus iš tiek metų, kiek jų įtraukiama į valstybinio socialinio draudimo pensijų stažą, t. y. iš 7. VSDFV Vilniaus skyrius, remdamasis išdėstytais argumentais, nurodė, kad pareiškėjos senatvės pensija buvo apskaičiuota vadovaujantis Pensijų įstatymo ir Nuostatų nustatyta tvarka, todėl nesutinka su pareiškėjos nuomone, jog skaičiuojant pensiją buvo taikyta neteisinga metodika, ir dėl to jai buvo nepagrįstai sumažinta senatvės pensija.

Atsakovas VSDFV atsiliepimu į skundą (b. l. 20 – 23, 67 – 69) prašė nutraukti bylos dalį dėl senatvės pensijos perskaičiavimo, o skundo dalį dėl VSDFV 2006 m. gruodžio 12 d. sprendimo Nr. (6.5) I-7335 panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

VSDFV nurodė, kad pareiškėjos teiginys, jog, taikant neteisingą metodiką, jai nepagrįstai sumažinta senatvės pensija iki 314,02 Lt, kuri, pareiškėjos skaičiavimais, turėtų būti 1 049,34 Lt, yra nepagrįstas ir prieštaraujantis pensijų skyrimą reglamentuojantiems teisės aktams. Paaiškino, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 6 pensijų skyriaus 2001 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 3314 pareiškėjai nuo 2001 m. lapkričio 16 d. 314,02 Lt senatvės pensija apskaičiuota teisingai, atsižvelgiant į 34 metų 11 mėnesių 20 dienų stažą bei draudžiamųjų pajamų koeficientą 1,0636, apskaičiuotą pagal palankiausių paeiliui einančių penkerių metų (1987 – 1991 m.) draudžiamąsias pajamas iš laikotarpio nuo 1984 m. sausio 1 d. iki 1994 m. sausio 1 d., ir koeficientą 1,3874, apskaičiuotą pagal 1994 – 2000 m. draudžiamąsias pajamas. Atkreipė dėmesį į tai, kad Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog VSDFV teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti skundžiami VSDFV. Pagal šio straipsnio 2 dalį, VSDFV ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti apskundžiami teismui. Pareiškėja dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 6 pensijų skyriaus 2001 m. gruodžio 22 d. sprendimu paskirtos senatvės pensijos dydžio į teismą kreipėsi praėjus daugiau kaip penkeriems metams ir neprašo atnaujinti praleisto apskundimo termino, todėl byla dėl šiuo sprendimu paskirto pensijos dydžio turėtų būti nutraukta Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 101 straipsnio 6 punkto pagrindu. Paaiškino, kad dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 6 pensijų skyriaus 2001 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 3314 paskirtos senatvės pensijos dydžio bei atsisakymo skirti našlių pensiją į VSDFV pareiškėja pirmą kartą kreipėsi 2002 m. kovo 6 d. VSDFV, patikrinusi, pareiškėjos pensijos bylos dokumentus, 2002 m. balandžio 3 d. raštu Nr. 306-S-335 informavo ją, kad senatvės pensija apskaičiuota teisingai, o teisės į našlių pensiją už (duomenys neskelbtini) mirusį sutuoktinį ji neturi. 2002 m. rugsėjo 9 d. pareiškėja dar kartą kreipėsi į VSDFV, skųsdama VSDFV Vilniaus skyriaus 6 pensijų skyriaus atsisakymą skirti našlių pensiją. Į šį skundą VSDFV atsakė 2002 m. spalio 8 d. raštu Nr. 306-S-335/2 ir dar kartą paaiškino, kad teisės į našlių pensiją ji neturi. Dar kartą pareiškėjos pensijos bylos dokumentai VSDFV buvo įvertinti vykdant Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos 2003 m. vasario 11 d. pavedimą Nr. 2002/03-1573/3D-522. VSDFV 2003 m. kovo 17 d. raštu Nr. (6.5)-I-1705 informavo Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigą, kad senatvės pensija pareiškėjai apskaičiuota teisingai, o našlių pensija pareiškėjai nepriklauso. Su skundu dėl senatvės pensijos apskaičiavimo teisingumo į VSDFV pareiškėja dar kartą kreipėsi 2004 m. gegužės 28 d. VSDFV 2004 m. birželio 21 d. raštu Nr. (6.5)-I-3791 dar kartą nurodė, kad senatvės pensija apskaičiuota teisingai, bei paaiškino, kokiais teisės aktais vadovaujantis apskaičiuotas šios pensijos dydis. Pareiškėja, nenurodydama jokių naujų aplinkybių, sudarančių skundo dalyką, 2006 m. gruodžio 4 d. vėl kreipėsi į VSDFV. VSDFV 2006 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. (6.5) I-7335 atsisakė nagrinėti kartotinį skundą, kadangi į jame keliamus klausimus jai buvo atsakyta paminėtais 2002 m. balandžio 3 d., 2002 m. spalio 8 d., 2004 m. birželio 21 d. raštais. Atsisakymas nagrinėti kartotinį skundą priimtas vadovaujantis Pensijų įstatymo 45 straipsniu, Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi ir VSDFV direktoriaus 2006 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. V-98 patvirtintų Ikiteisminio skundų nagrinėjimo taisyklių 24 punktu, kuriame nustatyta, kad kartotiniai skundai nenagrinėjami, jeigu juose nenurodyta naujų aplinkybių, sudarančių skundo dalyką, ir nėra pateikta įrodymų, kad VSDFV sprendimas dėl ankstesnio skundo išnagrinėjimo yra neteisėtas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. gegužės 21 d. sprendimu (b. l. 92 – 96) nutraukė bylos dalį dėl VSDFV Vilniaus skyriaus įpareigojimo perskaičiuoti VSDFV Vilniaus skyriaus 6 pensijų skyriaus 2001 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 3314 pareiškėjai paskirtą valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją, o likusią pareiškėjos skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 25 straipsniu, iki 2005 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 43 straipsniu, nuo 2005 m. liepos 1 d. galiojančios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsniu, nurodė, kad pareiškėja, nesutikdama su VSDFV teritorinio skyriaus 2001 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 3314, turėjo įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pasinaudoti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka ir tik po to per nustatytą terminą galėjo paduoti skundą teismui. Kadangi specialusis Pensijų įstatymas nenustato kito termino, išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos – VSDFV priimtas sprendimas gali būti apskųstas teismui per ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Pareiškėjos manymu, ji nėra praleidusi termino nustatyta tvarka paduoti skundą dėl 2001 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 3314 jai paskirtos senatvės pensijos apskaičiavimo teisingumo. Tačiau teismas nustatė, kad pareiškėja, pasinaudojusi išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, neskundė teismui VSDFV 2002 m. balandžio 3 d. sprendimo Nr. 306-S-335 ir 2004 m. birželio 21 d. sprendimo Nr. (6.5)-I-3791, kuriais buvo patvirtinta, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 6 pensijų skyriaus 2001 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 3314 jai paskirta senatvės pensija yra apskaičiuota teisingai, todėl praleido terminą paduoti skundą ir neprašė šio termino atnaujinti. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad bylos dalis dėl atsakovo VSDFV Vilniaus skyriaus įpareigojimo perskaičiuoti senatvės pensiją nutrauktina (ABTĮ 101 str. 6 p.). Teismas konstatavo, kad VSDFV 2006 m. gruodžio 12 d. sprendimu Nr. (6.5) I-7335 pagrįstai pripažino kartotiniu 2006 m. gruodžio 7 d. gautą pareiškėjos 2006 m. gruodžio 4 d. skundą. Šiuo skundu pareiškėja prašė dar kartą, atsižvelgiant į jos skunde nurodytas aplinkybes (didelį darbo stažą, dideles draudžiamąsias pajamas, nustatytą 3 grupės invalidumą dėl kenksmingų darbo sąlygų AB „Kuro aparatūra“, našlystę) kruopščiai patikrinti jos pensijos dydžio apskaičiavimą. Tas pats klausimas buvo keliamas pareiškėjos 2002 m. kovo 6 d. prašyme ir 2004 m. birželio 7 d. skunde, pateiktuose VSDFV, kuri juos išnagrinėjusi priėmė 2002 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. 306-S-335 ir 2004 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. (6.5)-I-3791. Be to, VSDFV pareiškėjai paskirtos senatvės pensijos apskaičiavimo teisingumo ir našlių pensijos neskyrimo pagrįstumo klausimą tikrino ir pagal Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus įstaigos 2003 m. vasario 11 d., tyrusios pareiškėjos šiai įstaigai 2002 m. gruodžio 1 d. pateiktą skundą, pavedimą bei 2003 m. kovo 17 d. raštu Nr. (6.5)-I-1705 pateikė išvadą. VSDFV našlės pensijos pareiškėjai neskyrimo klausimu yra priėmusi atskirą 2002 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. 306-S-335/2, kuriuo išsprendė pareiškėjos 2002 m. rugpjūčio 28 d. skundą. Taigi VSDFV, vadovaudamasi Pensijų įstatymo 45 straipsnio ir Ikiteisminio skundų nagrinėjimo taisyklių 24 punkto nuostatomis, 2006 m. gruodžio 12 d. sprendimu Nr. (6.5) I-7335 pagrįstai ir teisėtai atsisakė nagrinėti kartotinį pareiškėjos skundą, motyvuodama tuo, kad jos skundai dėl senatvės pensijos apskaičiavimo teisingumo ir atsisakymo skirti našlių pensiją VSDFV jau buvo išnagrinėti ir apie rezultatus pareiškėjai buvo pranešta, o dar kartą pateiktame skunde ji nenurodė naujų aplinkybių, sudarančių skundo dalyką, bei nepateikė įrodymų, kad ankstesni VSDFV sprendimai yra neteisėti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos reikalavimas panaikinti VSDFV 2006 m. gruodžio 12 d. sprendimą Nr. (6.5) I-7335 laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas.

III.

Pareiškėja apeliaciniu skundu (b. l. 98 – 99) prašo patenkinti skundą.

Pareiškėja nurodo, kad tiek atsakovai, tiek teismas nepateikė draudžiamųjų pajamų koeficiento nustatymo apskaičiavimo, nuo kurio priklauso pensijos dydis, apsiribodami tik išvestiniais dydžiais. Akivaizdu, kad jai paskirta labai maža pensija.

Atsiliepimas

Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 104 – 106) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

Žemesnės instancijos teismas

1. Sutinka su teismo sprendimu, vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 6 punktu, nutraukti bylą dėl VSDFV Vilniaus skyriaus įpareigojimo perskaičiuoti senatvės pensiją, nes pareiškėja, pasinaudojusi išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, t. y. kreipusis į VSDFV dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2001 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. 3314, praleido terminą paduoti skundą teismui dėl VSDFV 2002 m. balandžio 3 d. bei 2004 m. birželio 21 d. sprendimų ir neprašė šio termino atnaujinti.

Atsiliepimas

2. Atsiliepime į skundą detaliai ir nuosekliai, remdamasis Pensijų įstatymo ir Nuostatų normomis, pateikė asmens draudžiamųjų pajamų bei metų draudžiamųjų pajamų koeficientų apskaičiavimo tvarką, taip pat nurodė pareiškėjos skunde pateikto pensijos apskaičiavimo klaidas.

Atsakovas VSDFV atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 107 – 109) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Senatvės pensija pareiškėjai apskaičiuota teisingai, atsižvelgiant į 34 metų 11 mėnesių 20 dienų stažą ir draudžiamųjų pajamų koeficientą 1,0636, apskaičiuotą pagal palankiausių paeiliui einančių penkerių metų (1987 – 1991 m.) draudžiamąsias pajamas iš laikotarpio nuo 1984 m. sausio 1 d. iki 1994 m. sausio 1 d., ir koeficientą 1,3874, apskaičiuotą pagal 1994 – 2000 m. draudžiamąsias pajamas.

2. Kadangi pareiškėja dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 6 pensijų skyriaus 2001 m. gruodžio 22 d. sprendimu paskirtos senatvės pensijos dydžio į teismą kreipėsi praėjus daugiau kaip penkeriems metams, teismas pagrįstai šią bylos dalį nutraukė ABTĮ 101 straipsnio 6 punkto pagrindu (Pensijų įstatymo 45 str. 1, 2 d.).

3. Teismas pagrįstai nusprendė atmesti pareiškėjos reikalavimą dėl VSDFV 2006 m. gruodžio 12 d. sprendimo Nr. (6.5) I-7335, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjos kartotinį skundą, panaikinimo, nes pareiškėjos skundai dėl senatvės pensijos apskaičiavimo teisingumo ir atsisakymo skirti našlių pensiją VSDFV jau buvo išnagrinėti ir apie rezultatus pareiškėjai buvo pranešta, o 2006 m. gruodžio 7 d. pateiktame 2006 m. gruodžio 4 d. skunde nenurodyta naujų aplinkybių, sudarančių skundo dalyką, bei nepateikta įrodymų, kad ankstesni VSDFV sprendimai yra neteisėti (Pensijų įstatymo 45 str., Ikiteisminio skundų nagrinėjimo taisyklių 24 p.).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš pareiškėjos pirmosios instancijos teismui paduoto skundo matyti, kad ji nesutinka su nuo 2001 m. lapkričio 16 d. jai apskaičiuotu senatvės pensijos dydžiu, teigdama, jog jį nustatant neteisingai buvo pritaikyta senatvės pensijos apskaičiavimo metodika (b. l. 2-3, 61-62). Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai vertino šio pareiškėjos keliamo klausimo nagrinėjimo aplinkybes, pradedant nuo 2001 m. gruodžio 22 d., kai atsakovas (VSDFV Vilniaus skyrius) priėmė sprendimą Nr. 3314 dėl tokio dydžio senatvės pensijos skyrimo pareiškėjai nuo 2001 m. lapkričio mėnesio (b. l. 9). Iš bylos matyti (kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas), kad nurodytas klausimas atsakovo VSDFV buvo nagrinėjamas iš esmės keturis kartus ir kiekvieną kartą buvo priimami šio atsakovo sprendimai, pavirtinantys minėto (2001-12-22) sprendimo pagrįstumą. Nurodytos faktinės bylos aplinkybės yra reikšmingos Pensijų įstatymo 45 straipsnio ir Ikiteisminio skundų nagrinėjimo taisyklių 24 punkto taikymo požiūriu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė šias teisės normas.

Pensijų įstatymo 43 straipsnyje (2004-02-12 įstatymo Nr. IX-2017 redakcija) nurodyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti apskundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (1 d.); Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir jos skyrių sprendimai gali būti apskųsti teismui (2 d.). Analogiškos nuostatos yra pateiktos nuo 2005 m. liepos 1 d. galiojančiame Pensijų įstatymo 45 straipsnyje (2005-05-19 įstatymo Nr. X-209 redakcija). ABTĮ 25 straipsnio (nustatančio išankstinę ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarką) prasme tai reiškia, kad atsakovo (VSDFV) sprendimai, kuriais buvo patvirtintas minėto (2001-12-22) sprendimo pagrįstumas, pareiškėjos galėjo būti skundžiami teismui ABTĮ 32 straipsnyje nustatytu terminu. Todėl pirmosios instancijos teismas, pagal bylos duomenis pagrįstai nustatęs, kad šio atsakovo priimti sprendimai dėl pareiškėjai paskirtos pensijos dydžio pagrįstumo (tarp jų ir 2004-06-21 sprendimas) pareiškėjos nebuvo apskųsti teismui, teisingai nutraukė bylos dalį dėl reikalavimo perskaičiuoti pareiškėjai paskirtos pensijos dydį iš naujo (ABTĮ 101 str. 6 p.).

Kolegija pažymi, kad pareiškėjos 2006 m. gruodžio 4 d. kreipimasis į atsakovą (VSDFV) dar kartą patikrinti minėto (2001-12-22) sprendimo pagrįstumą šio atsakovo ir pirmosios instancijos teismo teisingai įvertintas kaip kartotinis skundas Ikiteisminio skundų nagrinėjimo taisyklių 24 punkto taikymo prasme, nes šiame pareiškėjos kreipimęsi nebuvo nurodytos naujos (palyginus su prieš tai paduotais) aplinkybės ir nebuvo pateikti nauji įrodymai (argumentai).

Taigi pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas kolegijos pripažintinas pagrįstu. Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiAntanas AblingisAnatolijus BaranovasStasys Gagys