- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-11
- Bylos Nr.
- T-258-344/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35933-15
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Edita Gailienė
- Advokatai
- Kristina Adomavičienė
- Kategorijos
asmens, kuriam skirtos priverčiamosios medicinos priemonės, atstovei advokatei Kristinai Adomavičienei,
neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo UAB „Mažeikių psichinės sveikatos centro“ teikimą dėl teismo paskirtos priverčiamosios medicininio poveikio priemonės pratęsimo A. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 16 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. M1-38-715/2016, A. M. pripažintas baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje padaręs būdamas nepakaltinamas, jam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.
Paskirta medicinos priemonė buvo pratęsta Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimis, o 2019 m. kovo 29 d. nuspręsta priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pakeisti į priverstinį gydymą ambulatorinėmis sąlygomis.
Šalies argumentai
2019 m. rugsėjo 26 d. gydytojų komisija rekomendavo pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą, todėl UAB „Mažeikių psichinės sveikatos centras“ teikimu kreipėsi dėl jos pratęsimo.
UAB „Mažeikių psichinės sveikatos centro“ atstovė J. A. teikimą palaikė ir prašė A. M. pratęsti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
Prokurorė Olga Alibajeva prašė teikimą patenkinti ir pratęsti A. M. priverstinį ambulatorinį stebėjimą, nes gydytojų komisijos išvada leidžia pripažinti, kad asmuo nėra pasveikęs ir jam toliau taikytinas priverstinis gydymas.
Advokatė Kristina Adomavičienė sutiko, kad teikimas būtų patenkintas, nes jos atstovaujamo A. M. sveikatos būklė nepagerėjo.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas tenkintinas.
Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą, pirma, asmens psichinė sveikata, antra, su ja susijusį asmens socialinį pavojingumą.
Priverstinio ambulatorinio gydymo išvadoje konstatuota, kad UAB „Mažeikių psichinės sveikatos centre“ A. M. gydomas nuo 20 metų. Liga debiutavo psichozine simptomatika apie 2002 metus, nustatyta diagnozė: F20.0.
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 16 d. nutartimi A. M. pripažintas baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje padaręs nepakaltinamumo būsenoje, jam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. kovo 29 d. nutartimi nuspręsta priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pakeisti į priverstinį gydymą ambulatorinėmis sąlygomis.
Šiuo metu skiriamas medikamentinis gydymas. Gyvena su mama, su kuria palaikomas pastovus kontaktas, ji kas kartą palydi sūnų į gydymo įstaigą. Mamos atžvilgiu piktas, dirglus, asmenybė su asmenybės defekto savybėmis, kognityvinės funkcijos sulėtintos, sunkiai sekasi adaptuotis socialinėje aplinkoje, be mamos to negeba padaryti.
Gydytojų komisija, įvertinusi anamnezę, objektyvią psichikos būklę, padarė išvadą, kad paciento psichinė būsena nėra pilnai stabili, greitai keičiasi, išsiprovokuoja pyktis, lankosi konsultacijoms pas psichiatrą, socialinį darbuotoją, psichologą. Mamos atžvilgiu nėra pilnai tolerantiškas. Komisija nusprendė prašyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pirminio sveikatos priežiūros sąlygomis pratęsti.
Susipažinus su A. M. Asmens sveikatos istorijoje esančiais įrašais, darytina išvada, kad jo būklė nėra pagerėjusi, nors reguliariai vartoja vaistus.
Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas nutartimi pratęsia priverčiamosios medicinos priemonės taikymą, jeigu asmens sveikatos būklė nepasikeitė. Atsižvelgiant į tai, kad A. M. sveikatos būklė iš esmės nepasikeitė, nepagerėjo, gydytojų komisijos išvadoje išdėstyti teiginiai leidžia daryti išvadą, kad jam reikalinga tęsti ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, todėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas pratęstinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405, 440 straipsniais,
nutaria:
UAB „Mažeikių psichinės sveikatos centro“ teikimą tenkinti.
Pratęsti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 16 d. nutartimi A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymą 6 (šešiems) mėnesiams.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių, Telšių ar Akmenės rūmus.