- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-04-26
- Bylos Nr.
- 1-1495-716/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-12-1-01259-2011-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas
- Nukentėjusysis
- M. S.
- Kaltinamasis
- S., J., T. P.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, dalyvaujant vertėjai A. A., prokurorei J. A., nukentėjusiajam M. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), dirbantis užsienyje, vedęs, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d., ir T. P., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis, nevedęs, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. J. ir T. P. veikdami bendrininkų grupėje 2011-03-24 apie 15.00 val., būdami Kalvarijų turgaus teritorijoje, Kalvarijų g. 61, Vilniuje, esančiame sandėliuke, kilus žodiniam konfliktui, S. J. sudavė nukentėjusiajam M. S. kumščiu į veidą ir į galvą, nukentėjusiajam nuo smūgių nukritus ant žemės, abu kartu kojomis sudavė ne mažiau 4 smūgių nukentėjusiajam M. S. į įvairias kūno vietas, tokiu būdu padarydami nukentėjusiajam M. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštine žaizda pakaušyje, poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies apatiniame voke, abipus juosmens srityse, kairės pusės VII-VIII šonkaulių lūžiais.
S. J. teisme kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad kažkas sulaužė turgaus sandėlio duris ir apkaltino juos. Būdamas išgėręs su P. norėjo išsiaiškinti dėl minėto įvykio. Nuėjus pas M. S. gavosi taip, kad jis sudavė šiam porą kartų į veidą. Nukentėjusysis nugriuvo. Tuomet jis ir P. pradėjo daužyti nukentėjusįjį dviese. Supratęs, kad ne M. S. juos apkaltino, nustojo mušti. Buvo išgėręs degtinės, sunkaus girtumo būsenos, kas įtakojo jo veiksmus. Jis spyrė nukentėjusiajam porą kartų, P. irgi su koja spyrė porą kartų. Nustoję mušti atsiprašė, išsigando ir pabėgo. Vėliau jis nukentėjusiajam atlygino žalą sumokėdamas 4000 litų.
T. P. teisme kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad buvo išlaužtos sandėlio durys, kažkas pasakė, kad tai padarė jie. M. S. buvo sandėlyje. Atėję su S. J. truputį sudavė nukentėjusiajam. Šis pasakė, kad ne jis juos apkaltino. Tuomet jie nustojo mušti, paprašė atleidimo. Jis buvo daug išgėręs, jo veiksmus įtakojo degtinė. Jis rankomis ir kojomis sudavė ne daugiau 4 smūgių, gal mažiau. Nukentėjusiajam sumokėjo 500 litų, likusius susitarė sumokėti vėliau.
Nukentėjusysis M. S. teisme parodė, kad sėdėjo sandėlyje, kai užėjo T. P. ir S. J., kuris netikėtai jam trenkė į veidą. Jis prarado sąmonę, nukrito ant žemės, atsibudo nuo smūgių į kūną. Prablaivėję kaltininkai nustojo jį mušti ir pasakė, kad primušė ne tą asmenį, paprašė atleidimo. Jam skaudėjo, todėl jis linktelėjo galvą ir kaltininkai išėjo. Jis paskambino žmonai, paprašė greitosios, kuri atvažiavusi jam suleido nuskausminamųjų ir išvežė į ligoninę. Ten jam nustatė šonkaulių lūžius. Ligoninėje jis pragulėjo apie 10 dienų. Jam buvo suduoti 5-6 smūgiai. Vėliau jis susitaikė su T. P. ir S. J., kurie jo atsiprašė, sutiko atlyginti žalą.
Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo (b. l. 19-21) matyti, kad tyrimo metu nukentėjusysis M. S. pateikė gydymo išlaidas patvirtinančius čekius (17 vnt.); apžiūros protokole užfiksuota, kad bendra išleistų pinigų suma sudaro 260,22 Lt (b. l. 22).
Iš specialisto išvados matyti, kad M. S. buvo padaryta muštinė žaizda pakaušyje, poodines kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke, abipus juosmens srityse, kairės pusės VII-VIII šonkaulių lūžiai, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2011-03-24), paveikus kietu, buku daiktu (daiktais); sužalojimai padaryti nemažiau 4-ų trauminių poveikių pasakoje; sužalojimai visumoje kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dviejų šonkaulių lūžių M. S. sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b. l. 29-31).
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad T. P. ir S. J. panaudojo fizinį smurtą M. S. atžvilgiu, t. y. sudavė šiam smūgius ranka ir kojomis į įvairias kūno vietas, ir taip padarė nukentėjusiajam, kuriam lūžo šonkauliai, nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokią tiesą byloje patvirtina kaltinamųjų nuoširdūs prisipažinimai ir nukentėjusiojo parodymai, kuriuos atitinka specialisto išvados apie rastus nukentėjusiojo kūne sužalojimus, trauminių poveikių skaičių ir būdą. Minėti duomenys atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama faktinėms aplinkybėms įrodyti ir kaltinamųjų kalteri pagrįsti.
T. P. ir S. J. tyčia, t. y. suprasdami savo veikos pobūdį ir siekdami neigiamų pasekmių, padarė nukentėjusiajam M. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą, veikė iš asmeninių paskatų siekdami aiškintis apkalbas savo atžvilgiu, todėl jų veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių gydymo įstaigų pažymų matyti, jog T. P. ir S. J. yra pakaltinamas, todėl būdami įstatymo numatyto amžiaus jie pagrįstai patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
Kaltinamųjų baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jie prisipažino padaręs jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir dėl to gailisi, ką įrodė žalos atlyginimo veiksmais ir siekimu sušvelninti kilusias pasekmes. T. P. ir S. J. baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, kad nusikalstamą veiką jie įvykdė bendrininkų grupėje abu būdami nusikalstamos veikos vykdytojais.
Sprendžiat T. P. baudžiamosios atsakomybės klausimą teismas nustatė, kad jis būdamas neteistas ir pirmą kartą (b. l. 49) padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę, atsiprašė nukentėjusiojo ir su juo susitaikė, susitarė dėl žalos atlyginimo, ką įrodo teismui pateiktas 2013-04-25 susitaikymo protokolas. Teismas atsižvelgia į tai, kad šiuo metu T. P. yra dirbantis, po nusikalstamos veikos turimais duomenimis naujų nusikalstamų veikų nepadarė, iki tol buvo baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų įvykio metu neturėjo (b. l. 51-52), pripažindamas kaltę ir gailėdamasis dėl įvykio įrodė, kad tinkamai įvertino savo neteisėtus veiksmus ir padarė reikalingas išvadas, savo sąmonėje suformavo būtinus pokyčius. Visa tai yra pagrindas manyti, kad jis ateityje nebedarys nusikalstamų veikų, todėl vertindamas šių aplinkybių visumą ir nukentėjusiojo išreikštą valią teismas mato pagrindą T. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaip kaltininkui susitaikius su nukentėjusiu asmeniu. Atleidus T. P. nuo baudžiamosios atsakomybės teismas atsižvelgdamas į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir turinį, prisiimtus įsipareigojimus atlyginti padarytą žalą, nemato būtinybės jam skirti baudžiamojo poveikio priemonę.
Vertindamas S. J. baudžiamosios atsakomybės turinį teismas nustatė, kad jis pirmą kartą padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, susitaikė su nukentėjusiuoju ir šiam atlygino žalą, tačiau iki šios nusikalstamos veikos padarymo kartą buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu (b. l. 59), nuo šio susitaikymo iki naujos šios nusikalstamos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai. Dėl šios priežasties (baudžiamojo kodekso 38 str. 2 d.) teismas nenustatė įstatymo pagrindų ar kitų sąlygų, leidžiančių S. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Tokiu būdu skirdamas bausmę šiam asmeniui teismas atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, S. J. kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. S. J. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, anksčiau nebuvo teistas, kartą buvo baustas už administracinės teisės pažeidimą (b. l. 60), teigė esąs dirbantis ir gyvenantis užsienyje, kur šeimoje išlaiko du mažamečius vaikus. Teismas nenustatė pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 62 str., leidžiančių S. J. skirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 55 straipsnio nuostatos verčia teismą S. J. skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Tokiu būdu teismas S. J. turėtų skirti sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, kurios atlikimas dėl S. J. gyvenimo užsienyje būtų apsunkintas. Ši aplinkybė prieštarauja teisingumo principui, būtų netinkamas bausmės paskirties realizavimo būdas, todėl teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 3 d. pagrindu mato galimybę S. J., kuris nuoširdžiai pripažino kaltę, susitaikė su nukentėjusiuoju ir atlygino žalą, skirti švelnesnę nei sankcijoje numatyta piniginės baudos bausmę, jos dydį parenkant pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 61 straipsnio nuostatas.
Tyrimo metu nukentėjusysis M. S. buvo pripažintas civiliniu ieškovu dėl 336 Lt turtinės ir 7634 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 14), tačiau civilinio ieškinio formą ir turinį atitinkančio reikalavimo nukentėjusysis iki įrodymų tyrimo teisme pradžios nepareiškė. Įvertinęs tai bei nukentėjusiajam iš dalies atlygintą žalos dydį, jo susitarimą su kaltininkais teismas neturi teisinio pagrindo spręsti ir pasisakyti dėl civilinio ieškinio byloje.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
S. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 3 d. skirti 15 MGL (vieno tūkstančio ir devynių šimtų penkiasdešimties litų) dydžio baudą, ją sumokant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
T. P. pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. ir bylą nutraukti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.