- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-09-12
- Bylos Nr.
- eI2-10544-535/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02308-2024-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ina Kirkutienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Arūnas Kaminskas
- Pareiškėjas
- O. G.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Kaminsko ir Inos Kirkutienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. G. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja O. G. kreipėsi į teismą su skundu ir prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) 2024-03-14 sprendimą Nr. 24S-78369 ir atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad Departamentas 2024-03-14 sprendimu Nr. 24S-783692023-09-29 (toliau Sprendimas) uždraudė jai atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir į Šengeno informacinę sistemą (toliau - SIS) įtraukė perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).
Pareiškėja nurodo, kad nesutinku su Departamento Sprendimu, nes jis nesuderinamas su Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 ir 10 straipsniuose įtvirtintais išsamumo, objektyvumo ir proporcingumo principais.
Sprendime nurodyta, kad jai uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, nes ji gali kelti grėsmę viešajai tvarkai todėl, kad buvo nuteista už apysunkį nusikaltimą (disponavimą suklastotais dokumentais). Atsakovas Sprendime išimtinai remiasi Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus ministerijos (toliau - VSAT) išvada, tačiau savo vertinimo neatliko ir išsamių Sprendimo motyvų nenurodė. Atsakovas formaliai nurodo, kad pritaria VSAT išvadai dėl užsieniečio keliamos grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei ir tokią išvadą padaro tik dėl to, kad jos įvykdyta nusikalstama veika (disponavimas suklastotais dokumentais) nebuvo netyčinė ir neatlikta spontaniškai ar dėl nežinojimo, ji galėjo valdyti savo veiksmus ir privalėjo suprasti savo veiksmų pasekmes.
Šalies argumentai
Pareiškėja teigia, kad atsakovo Sprendimas priimtas formaliai, t. y. neišnagrinėjus visų svarbių aplinkybių, nepateikiant pagrįstų argumentų ir motyvų dėl tokio sprendimo priėmimo, todėl yra neproporcingas ir neteisėtas.
Nei cituojamoje VSAT išvadoje, nei atsakovo Sprendime, vertinant jos galimą grėsmę viešajai tvarkai, nevertinamos svarbios aplinkybės, turinčios lemiamą įtaką priimant Sprendimą, t. y. visiškai nebuvo vertinama, kad: jos padaryta nusikalstama veika nėra priskiriama prie sunkių nusikaltimų; nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, nusikalstama veika žala niekam nebuvo padaryta; baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu davė išsamius parodymus, nurodė asmenis, kurie prisidėjo prie nusikalstamos veikos padarymo, t. y. dokumentų suklastojimo; ji turi mažametį, 10 metų, sūnų V. M..
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad jos sūnus nuo 2022-04-21 mokosi „(duomenys neskelbtini)“ mokykloje (duomenys neskelbtini), kur mokysis iki 2026 m. liepos mėn. Jos mažamečiui sūnui besimokant ir gyvenant Jungtinėje Karalystėje būtina nuolatinė mamos priežiūra. Todėl Sprendimas, apribojantis jos galimybę judėti ir atskyrimas nuo vaiko, pažeidžia mažamečio interesus bei daro žalą jo psichinei sveikatai bei gerovei.
Pareiškėja teigia, kad nagrinėjamu atveju nėra išnagrinėtos visos svarbios aplinkybės, taip pat nėra pateiktas išsamus jos elgesio vertinimas. Sprendime apsiribojama tik išvadomis be pagrįstų motyvų. Tai reiškia, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, pažeidė ne tik VAĮ nuostatas, įtvirtinančias reikalavimus administraciniam sprendimui (10 str.), bet ir viešojo administravimo principus, visų pirma išsamumo, proporcingumo ir objektyvumo. Šių principas tikslas yra užtikrinti, kad asmeniui, dalyvaujančiam santykyje su viešojo administravimo subjektu, būtų aišku ir suprantama, kodėl buvo priimtas vienoks ar kitoks sprendimas, o kartu ir suteikiamos galimybės gintis nuo nepagrįsto sprendimo.
Pareiškėja aptaria Reglamento 2018/1861 nuostatas ir teigia, kad Reglamento 2018/1861 24 straipsnio 2 dalies nuostatos suponuoja išvadą, kad aplinkybė, jog yra Reglamento 2018/1861 24 straipsnio 1 dalies a punkte numatyta sąlyga, savaime nėra pagrindas įvesti perspėjimą dėl draudimo trečiosios šalies piliečiui atvykti ir apsigyventi į SIS, kadangi, prieš įvesdamos perspėjimą, valstybės narės įpareigotos nustatyti, ar atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS, pagal kriterijus, aptartus Reglamento 2018/1861 21 straipsnio 2 dalyje ir 24 straipsnio 2 dalyje, ar nėra priežasčių neįvesti perspėjimo, ir motyvuoti tokį administracinį sprendimą, kuris gali būti skundžiamas (Reglamento 2018/1861 24 str. 2 d.).
Pareiškėja dėsto Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT), Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką ir teigia, kad jos žiniomis, nebuvo aplinkybių, dėl kurių ji būtų pripažinta kaip kelianti grėsmę valstybės saugumo, gynybos, visuomenės saugumo, nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, nustatymo ir baudžiamojo persekiojimo interesams.
Atkreipia dėmesį, kad VSAT išvada Nr. 14VR-662, pateikta atsakovui 2024-03-06 dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei, nebūtinai reiškia, kad ji kelia grėsmę valstybės saugumo, gynybos, visuomenės saugumo, nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, nustatymo ir baudžiamojo persekiojimo interesams, t. y. tokia grėsmė privalo būti įrodyta.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad jos atžvilgiu nebuvo atliktas individualus neva keliamos grėsmės vertinimas, kas lėmė neteisėto Sprendimo priėmimą ir tai, kad ji nebuvo tinkamai informuota apie jai pritaikyto draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką apribojimo pagrindą bei priežastis.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad Departamentas gavo VSAT 2024-03-06 išvadą Nr. 14VR-662, kurioje nurodyta, kad VSAT, vadovaudamasi Įstatymo 4 straipsniu, atliko asmens grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimą bei vadovaudamasis Duomenų apie užsieniečio keliamos grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei ir nelegalios migracijos grėsmės tikrinimo bei išvados dėl grėsmių rengimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2015-12-28 įsakymu Nr. 4-460 (toliau – Aprašas) 8 punktu, konstatavo, kad asmens atvykimas ir buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai arba visuomenei.
Atsižvelgdamas į tai, Departamentas, vadovaudamasis 2006-12-20 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo 24 ir 25 straipsniuose nustatytais pagrindais, bei Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-20 nutarimu Nr. 436 (toliau – Taisyklės) 15 punktu, įtraukė į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).
Atsiliepimas
Atsakovas teigia, kad ginčijamame Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl mano, kad Sprendimas atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Mano, kad pareiškėjos teiginys, jog pažeisti išsamumo, objektyvumo ir proporcingumo principai ir VAĮ, deklaratyvus ir niekuo nepagrįstas.
Pažymi, kad ginčijamame sprendime buvo įvertinta VSAT išvada apie pareiškėjos grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Šios faktinės aplinkybės neginčija ir pati pareiškėja. Kaip matyti iš VSAT 2024-03-06 išvados Nr. 14VR-662 pareiškėja Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-10-16 baudžiamuoju įsakymu pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 2 dalį už dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu. Ši nusikalstama veika pagal BK 11 straipsnio 4 dalį kvalifikuojama kaip apysunkis nusikaltimas.
Atsakovas vertina, kad pareiškėja įvykdė nusikalstamą veiką (disponavimas suklastotais dokumentais), t. y. padarė tyčia. Atkreipia dėmesį į tai, kad Įstatymo 3 straipsnio 3 dalis nustato užsieniečiams pareigą laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų.
Nurodo, kad Departamentas, atsižvelgdamas į tai, kad asmeniui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, ir tai, kad asmuo ir ateityje gali siekti atvykti į kitas Šengeno valstybes, taip pat tai, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra aukšto lygio saugumo užtikrinimas Europos Sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, įskaitant visuomenės saugumo bei viešosios tvarkos ir saugumo palaikymą valstybių narių teritorijose, ir tai, kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į Šengeno informacinę sistemą, asmens duomenys, vadovaujantis
Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-2 nutarimu Nr. 436 ,,Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau - NAS taisyklės) 15 punktu, iš Nacionalinio sąrašo teikiami Šengeno informacinei sistemai.
Atsiliepimas
Atsakovas nesutinka su pareiškėjos skundo argumentu, kad jos situacija nebuvo vertinta individualiai. Departamentas vertino būtent dėl jos priimtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-10-16 baudžiamąjį įsakymą, tuo pagrindu priimtą VSAT 2024-03-06 išvadą Nr. 14VR-662, Departamentas nenustatė, kad asmuo turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, apie jos šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra. VSAT Vilniaus pasienio rinktinė, vadovaudamasi Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 3 punktu, priėmė 2023-10-19 sprendimą Nr. 23S187980 grąžinti asmenį į užsienio valstybę (duomenys neskelbtini)), nes asmuo Šengeno erdvėje ir Lietuvos Respublikoje buvo neteisėtai, pasibaigus vizos galiojimo laikui.
Atsakovas mano, kad Departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjai uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir pareiškėja įtraukta į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausta atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesiams (3 metams), teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja yra Rusijos Federacijos pilietė.
Departamentas gavo VSAT 2024-03-06 išvadą Nr. 14VR-662, kurioje nurodyta, kad VSAT, Įstatymo 4 straipsniu, atliko asmens grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimą bei vadovaudamasis Duomenų apie užsieniečio keliamos grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei ir nelegalios migracijos grėsmės tikrinimo bei išvados dėl grėsmių rengimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2015 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 4-460 (toliau – Aprašas) 8 punktu, konstatavo, kad asmens atvykimas ir buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai arba visuomenei. Išvadoje nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023-10-16 baudžiamuoju įsakymu pripažino pareiškėją kalta ir nuteisė pagal BK 300 straipsnio „Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu“ 2 dalį (padarė šio straipsnio 2 d. numatytas veikas, pagamino netikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą arba suklastojo tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo“) bei skyrė 6 900 eurų baudą. Pasiūlė Departamentui nustatyta tvarka įrašyti (duomenys neskelbtini) pilietę O. G. į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą 3 metams ir, vadovaujantis 2018-11-28 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinimas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (su visais pakeitimais), 24 straipsniu, įvesti jos duomenis į centrinę Šengeno informacinę sistemą.
Departamentas, įvertinęs VSAT išvadoje nurodytas aplinkybes, nenustatęs, kad pareiškėja turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, įvertinęs, kad pareiškėja Šengeno erdvėje ir Lietuvos Respublikoje buvo neteisėtai, pasibaigus vizos galiojimo laikui, konstatavo, kad VSAT išvadoje pareiškėjai taikytini apribojimai laikytini proporcingais ir būtinais valstybės interesams, priėmė Sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus), įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).
Pareiškėja nesutinka su Sprendimu, teigia, kad jis priimtas tik VSAT išvados pagrindu, nevertinant jos situacijos individuliai, t. y. neatsižvelgė į jos atliktus veiksmus nagrinėjant baudžiamąją bylą, tai, kad turi mažametį sūnų, kuris mokosi (duomenys neskelbtini), taip pažeidė VAĮ nustatytus išsamumo, proporcingumo ir objektyvumo principus.
Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu jo buvimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui arba viešajai tvarkai. Įstatymo 128 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimant įpareigojimą išvykti iš Lietuvos Respublikos, sprendimą grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, atsižvelgiama į jo: 1) buvimo Lietuvos Respublikoje laiką; 2) šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje; 3) esamus socialinius, ekonominius ir kitus ryšius su Lietuvos Respublika, taip pat į tai, ar jis turi nepilnamečių vaikų, kurie mokosi Lietuvos Respublikoje pagal formaliojo švietimo programą (programas); 4) padaryto teisės pažeidimo pavojingumo pobūdį ir mastą. Draudžiama išsiųsti arba grąžinti užsienietį į valstybę, kurioje jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus arba jis gali būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, arba į valstybę, iš kurios jis gali būti vėliau nusiųstas į tokią valstybę (Įstatymo 130 str. 1 d.). Užsienietis neišsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos arba negrąžinamas į valstybę, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad joje užsienietis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas (Įstatymo 130 str. 2 d.).
Pareiškėja nurodo, kad Departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, vadovavosi tik VSAT pateikta informacija, kurią automatiškai perkėlė į Sprendimą.
Dėl šių argumentų teismas pažymi, kad iš Sprendimo turinio matyti, jog Departamentas atliko individualų pareiškėjos situacijos vertinimą, išanalizavo ir įvertino jos šeimyninius ryšius, surinko duomenis apie jos gyvenimą Lietuvos Respublikoje, įvertino jos socialinius ir ekonominius ryšius.
Departamentas, vertindamas asmens socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatė, kad pareiškėjai nebuvo išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi. Duomenų apie pareiškėjos įdarbinimą Lietuvos Respublikoje nėra. Departamentas nenustatė, kad asmuo turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, apie jos šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse tokių duomenų nėra. Įvertino aplinkybę, kad pareiškėja Šengeno erdvėje ir Lietuvos Respublikoje buvo neteisėtai, pasibaigus vizos galiojimo laikui.
Teismas, įvertinęs skundžiamą Sprendimą, sprendžia, kad Departamentas surinko jam prieinamus papildomus duomenis apie pareiškėją ir juos įvertino kartu su VSAT pateikta išvada, todėl nėra pagrįsti pareiškėjos teiginiai, jog nebuvo atliktas individualus jos situacijos vertinimas, o buvo vadovautasi vien VSAT išvada.
Kas liečia pareiškėjos argumentus dėl sūnaus priežiūros Jungtinėje Karalystėje, pasakytina, kad pareiškėjos mažametis sūnus yra (duomenys neskelbtini) pilietis, šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini), todėl šie ryšiai iš esmės yra nereikšmingi ir niekaip negali atsverti nustatytų galinčių kilti grėsmių viešajai tvarkai arba visuomenei.
Kaip nustatyta, Departamentas, priimdamas Sprendim ą, taip pat vadovavosi VSAT išvadoje pateikta informacija apie pareiškėjos veiksmus, kurie kelia grėsmę viešajai tvarkai arba visuomenei.
VSAT nustatė, kad 2023-10-16 Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino pareiškėją kalta ir nuteisė pagal BK 300 straipsnio „Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu“ 2 dalį („padarė šio straipsnio 2 dalyje numatytas veikas, pagamino netikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą arba suklastojo tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo“) bei skyrė jai 30 parų arešto bausmę.
O. G. padaryta nusikalstama veika pagal BK 11 straipsnio „Nusikaltimas“ 4 dalį kvalifikuojama kaip apysunkis nusikaltimas. Dokumento suklastojimas – tai veiksmai, kuriais sukuriamas dokumento netikrumas arba jo turinio neteisingumas. Dokumentas yra suklastotas, kai kaltininkas pakeičia kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina, arba tik patvirtina kito asmens surašytą dokumentą, tokiu būdu dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Dokumentai klastojami įrašant melagingą informaciją, padirbant parašą ar antspaudą, pašalinant tikro dokumento teksto dalį, perklijuojant nuotrauką ir pan. Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu padaromi tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad klastoja tikrą dokumentą ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei įvertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t.
Teismas, įvertinęs VSAT pateiktą informaciją, kad užsieniečio buvimas ar gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jei nustatoma, kad turimi kriminalinės žvalgybos, ikiteisminio tyrimo duomenys sudaro pagrindą manyti, jog asmens gyvenimas ar buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, pagrįstai konstatavo, kad Rusijos Federacijos pilietės O. G. atvykimas ir buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai arba visuomenei.
Pažymėtina, kad viešoji tvarka ir visuomenės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visiems visuomenės nariams, todėl asmeniui taikytini apribojimai laikytini proporcingais ir būtinais valstybės interesams.
Teismo įsitikinimu, VSAT surinkti duomenys leidžia teigti, kad Departamentas iš esmės turėjo pakankamą pagrindą priimti ginčijamą Sprendimą, nes VSAT pateikta informacija yra pakankama spręsti, kad pareiškėja kelia grėsmę viešajai tvarkai arba visuomenei.
Dėl pareiškėjos keliamo proporcingumo klausimo teismas pažymi, kad nėra pagrindo Sprendimo vertinti kaip neproporcingo. Pareiškėjai nebuvo išduota nei nacionalinė viza, nei leidimas laikinai gyventi, nėra duomenų apie jos darbą ir šeiminius ryšius Lietuvoje.
LVAT praktikoje konstatuota, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 10 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialiosios teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose. Šia teisės norma iš esmės siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai.
Teismas, įvertinęs Sprendimo turinį bei vadovaudamasis anksčiau išdėstytu ginčui aktualiu reglamentavimu ir teismų praktika, konstatuoja, kad Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus individualiems administraciniams aktams, kadangi jame nurodytas tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas, Sprendimas pakankamai motyvuotas ir suprantamas. Todėl teismas atmeta pareiškėjos argumentus, kad Sprendimas neatitinka VAĮ reikalavimų.
Teismas daro išvadą, kad atsakovas Sprendime detaliai, išsamiai ir aiškiai išdėstė reikšmingas faktines aplinkybes, nurodė konkrečias taikytinas teisės normas ir jas pagrįstai taikė pareiškėjos atveju. Tiek teisiniai, tiek faktiniai Sprendimo motyvai yra aiškūs. Tai, kad pareiškėja nesutinka su Departamento pateiktu situacijos teisiniu vertinimu, savaime nereiškia, kad Sprendimas yra neteisėtas. Teismas, įvertinęs Sprendimo turinį ir atitiktį faktinėms bylos aplinkybės, konstatuoja, kad atsakovas teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines aplinkybes, o Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnyje administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Pareiškėja prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, todėl nėra teisinio pagrindo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos O. G. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.