Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. K. (J. K.) apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 29 d. nutarimo A. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

J. K. 2008 m. vasario 11, 21, 25 ir 29 dienomis kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą, prašydamas patraukti administracinėn atsakomybėn UAB „Vilties vaistinė“ direktorių A. Š. už pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 50⁵straipsnyje, padarymą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. Š. paaiškino, kad jis su kaltinimais nesutinka, kadangi dalis prašomų dokumentų pareiškėjui yra išsiųsta, o kitos dalies dokumentų J. K. neturi teisės gauti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

Apeliacinis skundas netenkintinas. Nagrinėjamoje byloje atsakomybėn traukiamas asmuo yra kaltinamas informacijos akcininkui nepateikimu. Toks pažeidimas yra trunkamasis, todėl administracinė nuobauda už jį gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos (ATPK 35 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nuosekliai laikosi pozicijos, kad trunkamojo teisės pažeidimo padarymo atveju nuobaudos skyrimo terminas turi būti skaičiuojamas atkreipiant dėmesį į tai, kada trunkamasis teisės pažeidimas buvo baigtas. Jei paaiškėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris dar daromas paaiškėjimo metu, tai terminas turi būti skaičiuojamas nuo paaiškėjimo dienos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 15 d. nutarimas byloje Nr. N756-2996/2010, 2010 m. lapkričio 5 d. nutarimas Nr. N62-2719/2010, 2010 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-2740/2010). Kadangi šiuo atveju administracinio teisės pažeidimo byla yra iškeliama pagal akcininko pareiškimą, todėl minėtas nuobaudos skyrimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo pažeidimo paaiškėjimo akcininkui dienos. Nagrinėjamu atveju, pagal pareiškėjo bendrovės direktoriui pateiktus prašymus (paskutinis prašymas dėl informacijos pateikimo pateiktas 2007 m. gruodžio 7 d.) bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, nukentėjusiajam atitinkama informacija turėjo būti pateikta per 7 dienas, t. y. vėliausiai 2007 m. gruodžio 14 d., todėl ši data laikytina ir galimai padaryto pažeidimo paaiškėjimo nukentėjusiajam diena. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog administracinės atsakomybės senaties institutas ATPK nėra išsamiai apibrėžtas, tačiau niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip nei įstatymų numatytais pagrindais ir tvarka (ATPK 7 str.). Siekiant paisyti šios nuostatos, nesant atitinkamų normų, reikalingų nagrinėjamam visuomeniniam santykiui reglamentuoti, paprastai vadovaujamasi įstatymo analogija. Administracinių teismų praktikoje vertinama, kad taikant administracinės atsakomybės senatį, turi būti vadovaujamasi ATPK 35 straipsniu ir Baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalyje 1 punkto a papunktyje apibrėžtu apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminu, kai padarytas baudžiamasis nusikaltimas (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N17-240/2006). Suprantama, kad žmogaus teisių apsaugos požiūriu būtų nepateisinama, jeigu atsakomybė už administracinį teisės pažeidimą galėtų būti taikoma ilgesnį laiko tarpą, nei Baudžiamajame kodekse numatytas laiko tarpas, per kurį gali būti priimamas apkaltinamasis nuosprendis padarius baudžiamąjį nusižengimą. Minėtame Baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktyje numatyta, jog asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję dveji metai, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas. Kaip jau minėta, A. Š. kaltinamas nepateikęs informacijos akcininkui J. K. pagal šio 2007 m. spalio 11 ir 24 d., 2007 m. lapkričio 9 d. bei 2007 m. gruodžio 7 d. prašymus. Tad galimai padarytas pažeidimas J. K. vėliausiai tapo žinomas dar 2007 m. gruodžio 14 d. Tiek pirmosios instancijos teismo skundžiamo nutarimo priėmimo momentu, tiek šiuo metu jokia administracinio poveikio priemonė pagal pareikštą kaltinimą jam nėra pritaikyta. Įvertinus tai, kad nuo pažeidimo padarymo yra praėję daugiau nei dveji metai, ir nėra aplinkybių, dėl kurių Baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalyje 1 punkto a papunktyje numatytas senaties terminas būtų sustojęs (BK 95 str. 3, 4 d.), spręsti dėl A. Š. patraukimo administracinėn atsakomybėn nebėra teisinio pagrindo. J. K. apeliacinis skundas taip pat negali būti tenkinamas, nes suėjus patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminui, A. Š. kaltė šiame procese nebegali būti nustatinėjama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

J. K. (J. K.) apeliacinio skundo netenkinti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 29 d. nutarimą A. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.