Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis B. P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė, kad nežino, kam jiems reikėjo to motorolerio. Pirma mintis pavogti motorolerį šovė gal D. Motoroleris stovėjo prie „Iki“ parduotuvės, prie banko, kur yra filmuojama vaizdo kamera. Nežino, kodėl ne patys ėjo nutempti motorolerį, o buvo paprašyta asocialaus žmogaus. Tai D nuėjo prie to žmogaus ir paprašė nustumti motorolerį. Tam žmogui, kuris nuvarė motorolerį, jie davė jo telefoną. Telefonas jam priklausė asmeniškai. Jis žinojo, kad dalyvauja vagystėje. Iš pradžių tas žmogus vienas tysė motorolerį, po to D perėmė motorolerį. Jis motorolerio tikrai nestūmė iki tos vietos, kol nusileido iki pat apačios, tos aikštelės. Prie motorolerio stūmimo jis prisidėjo, kai motorolerį nuleido prie aikštelės, kuri yra prie „(duomenys neskelbtini)“. Motorolerio vagystės metu jis gyveno su mama, su tėčiu buvo susipykęs. Tikrai negali pasakyti, kas ėmė motorolerio dokumentus, neatsimena, daug laiko praėjo. Nematė, kaip buvo imami tie dokumentai, bet dokumentus matė, jie buvo daiktadėžėje, bet tikrai jis pats jų asmeniškai neėmė. Neigia tą aplinkybę, kad jis matė, kaip R išėmė dokumentus. Gali būti, kad jis nulaužė motorolerio veidrodėlį. Vairo apdailos nesugadino, bet neprisimena tiksliai. Pakojo tikrai nenulenkė. Patį motorolerio numerį jis laužė. Galėjo sugadinti užvedimo spynelę. Troso, lyno nesugadino, nors neprisimena, bet pats asmeniškai to nedarė. Jis neatsimena, kaip motoroleris krito ar ant kurios pusės, bet gali būti, kad krito. Visi prisidėjo prie motorolerio laužymo. Mano, kad reikia atlyginti civilinį ieškinį. Kiek žino, tėtis kažkokią dalį civilinio ieškinio atlygino, maždaug apie 140 Eur.

Kaltinamasis A. V. iš dalies prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė, kad viskas galėjo vykti 2015-10-04, bet tiksliai nepamena, nes senai buvo. Grįžo iš mokyklos, po to susitiko su R, D ir vaikščiojo visur po kiemus. Viskas vyko po pietų, nepamena kelintą valandą, buvo šviesu. Pamatė atrakintas namo rūsio duris, nuėjo į tą rūsį, išlaužė sandėliukų duris, pasiėmė du dviračius ir išėjo pro rūsio duris. Jie įėjo pro pagrindines duris. Vienas ar dvejas sandėliukų duris laužė, tiksliai nepamena. Namo bendra rūsio patalpa buvo atrakinta. Ten esantys sandėlių blokai nebuvo atrakinti, nes žmonės gal buvo užrakinę. Įėjo pro pirmas duris nuo gatvės pusės. Po to nusileido į apačią ir ėjo į kairę pusę. Ėjo iki pat galo ir pačiame gale, po kaire puse, buvo durys, už kurių dar buvo šeši sandėliukai. Tiksliai nepamena, kuri diena buvo, senai viskas vyko. Vienas dviratis buvo raudonas, lenktu rėmu, lyg „Titan“, tiksliai nepamena. Raudoną dviratį buvo paėmęs R. Dviratis, kurį jis paėmė, buvo lyg pilkas, bet neatsimena, toks senesnis. Išėję iš rūsio, jis su R dviračiais nuvažiavo iki „Akropolio“ Kaune ir važinėjosi. Po to R jam netyčia atsitrenkė į galinį ratą ir sulaužė tą dviratį, ant kurio jis sėdėjo. R davė savo dviratį, jis išvažiavo namo, o Ru troleibusu grįžo. Jis, grįžęs namo, paliko dviratį kieme. Paskui tą dviratį jis pristatė į policiją. Garsinė signalizacija nesuveikė, kai jie buvo dviese, t. y. trise. Jis nieko nežino apie langelį. Jis pripažįsta du dviračius, kitų dviejų dviračių jis neėmė. Sandėliuko duris išlaužė metaliniu strypu, kurį ten rado. Tas vienas ar dvejas duris iškėlė su tuo metaliniu strypu.

Kaltinamasis R. Š. dėl motorolerio ir A. V. priklausančio turto vagystės prisipažino pilnai, dėl dviračių vagystės pripažino iš dalies.

Dėl motorolerio vagystės jis nurodė, kad susitiko kieme visi trys: D, jis ir B. Nuėjo prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, pamatė, kad ten stovi motoroleris. D pamatė kažkokį vyrą ir pasiūlė šiam nustumti motorolerį, prižadėjo sumokėti pinigų. Girdėjo D ir to vyro pokalbį. Tas vyras sutiko, nustūmė motorolerį toliau, už parduotuvės. D pinigų vyriškiui nedavė, B davė savo telefoną. Niekas neliepė B atiduoti telefono, jie pinigų neturėjo, tai B savo noru davė vyriškiui telefoną. Tada D paėmė tą motorolerį, nustūmė iki aikštelės prie baseino, po to jau visi trys dar toliau stūmėsi. Porą kartų motoroleris buvo nukritęs. Po to jie atidarė daiktadėžę, dar kažką lyg nulaužė. Daiktadėžėje buvo dokumentai, jis dokumentus matė, matė, kaip D paėmė motorolerio dokumentus ir numetė juos po laiptais. Tuo metu B buvo šalia jų, gal B ir nematė, kaip D ėmė dokumentus, nes vienas tą darė, kitas aną. Motorolerio neužvedė, nes nemokėjo užvesti, jis laužė spynelę atsuktuvu, kurį, atrodo, rado daiktadėžėje. Negali atsakyti, kodėl gadino motorolerį. Kai atėjo kažkoks vyras, jie pabėgo. Sutinka, kad reikia atlyginti žalą už motorolerį.

Dėl dviračių vagystės nurodė, kad sandėliukuose buvo du kartus: pirmą dieną su D, o antrą dieną su A. Jis ėjo dvi dienas. Abu kartus ėjo darbo dienomis, bet savaitės dienos nepamena. Pirmą dieną su D pamatė, kad atidarytas rūsys, įėjo į vidų, nusileidus žemyn, ten buvo vienos užrakintos durys. Jis tas duris išspyrė ir jos atsidarė. Kai nusileido žemyn, pasuko į kairę. Tada jis išspyrė duris. Tada jie ten vaikščiojo, žiūrėjo, bet kažką išgirdo ir pabėgo. Tą dieną rūsyje daugiau nebuvo. Antrą dieną su A susitiko po mokyklos, vaikščiojo dviese ir jis pasiūlė nueiti į tą patį rūsį, kur buvo su D. Jie nuėjo. Pirmos durys buvo uždarytos, kurias praeitą dieną buvo išspyręs. Pagrindinės rūsio durys buvo atidarytos. Jie nusileido laiptais, suko į kairę, atsidarė duris, ten vaikščiojo, žiūrinėjo. Po to išlaužė dar vienas duris ir ten buvo šeši sandėliukai. Iš vieno sandėliuko paėmė du dviračius ir išvažiavo. Tą dieną, jam atrodo, kad į du sandėliukus įėjo, iš vieno sandėliuko vieną dviratį paėmė ir iš kito vieną, bet neatsimena. Iš viso paėmė du dviračius. Nei pirmą, nei antrą dieną pro langelį nelindo. Garsinė signalizacija nebuvo suveikusi nei pirmą, nei antrą kartą. Neatsimena, kurių sandėliukų duris išlaužė, turbūt abu sandėliukai buvo kairėje pusėje, na, bent jau vienas tai tikrai buvo kairėje pusėje. Jis paėmė du dviračius, bet neatsimena, ar iš to paties sandėliuko abu dviračius paėmė, ar iš skirtingų sandėliukų. Raudoną dviratį jis paėmė. A paėmė kažkokį kitą dviratį. Pripažįsta civilinį ieškinį dėl dviračių.

Dėl A. V. priklausančio turto vagystės nurodė, kad D pasiūlė nueiti pas D draugą – kažkokį vyrą, kurio jis nepažįsta, pažaisti. Jie nuėjo, ten pabuvo, o kai reikėjo išeiti, D paėmė nuo stalo planšetę ir padavė jam. Jis planšetę užsikišo ir jie išėjo. Jis suprato, kad vagia. Planšetę pardavė, tiksliai neatsimena už kiek, lyg už 50 Eur, bet tiksliai nepamena. Tuos pinigus pasidalino, lyg po 25 Eur. Po to su nukentėjusiuoju nebendravo, žalos neatlygino.

Liudytojas D. K., t. y. asmuo, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, nurodė, kad atpažįsta kaltinamuosius. Policijoje jį apklausinėjo dėl planšetinio kompiuterio ir dėl motorolerio. Dėl dviračių irgi jo klausė, bet jis neprisimena. Planšetė dingo iš A. Jis pats dalyvavo planšetės paėmime, bet nieko neprisimena. Jis su R. Š. atėjo pas nukentėjusįjį į namus pasėdėti. Sėdėdami, žiūrėjo televizorių. Planšetė buvo tame pačiame kambaryje, ant spintos. Jis su R pasiėmė planšetę, užsikišo, kad nematytų ir išėjo. Planšetę pardavė nepažįstamam už 50 Eur, pinigus išleido kartu. Po planšetės pardavimo nebuvo pokalbio su žmogumi, iš kurio paėmė planšetę. Jis nukentėjusiajam neskambino ir neliepė jam nieko daryti.

Motoroleris buvo prie „(duomenys neskelbtini)“. Prie motorolerio buvo B, jis ir R. Jis pasakė ,,bomžui“ ir šis nutempė tą motorolerį. Žadėjo ,,bomžui“ telefoną už motorolerio nutempimą. Jis turėjo telefoną ir davė jam, telefonas buvo jo, davė jam už tai, kad nutempė motorolerį. Po to patys tempėsi motorolerį. ,,Bomžas“ nugriuvo su motoroleriu, jie patys motorolerio nelaužė. Jis iš viso nematė motorolerio dokumentų.

Jis buvo su R nuėjęs vieną kartą į sandėliuką, bet dviračių nevogė, kažkas atėjo ir jie pabėgo. Į sandėliuką įėjo pro atidarytas duris, dviese su R, apsižiūrėjo, bet kažkas atėjo ir jie pabėgo pro tas pačias duris, pro kurias įėjo.

Liudytojas D. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir šie jo parodymai, vadovaujantis BPK 276 str. 4 d., buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad R. Š. pažįsta ne mažiau kaip 4 metus, su juo bendrauja dažnai. Jie dažnai susitinka kieme. Tikslios datos nepamena, bet tai galėjo būti 2015 metų rugsėjo mėnesio pabaigoje, jis buvo kartu su draugais – R. Š. ir B. P. prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini) gatvėje, Kaune. Kiek valandų buvo, net nežino, bet buvo iki pietų. Jie ten dažnai būna, tai ateina nusipirkti pavalgyti, tai dar ko nors. Tą kartą, jiems išeinant iš parduotuvės, pamatė, kad netoli parduotuvės durų stovi paliktas motoroleris. Tada sugalvojo, kad kas nors gali motorolerį nustumti, kad jie galėtų toliau jį nuvaryti. Tada jis susirado kažkokį vyriškį, kuris buvo panašus į „bomžą“ ir jam pasakė nustumti tą motorolerį, o už tai pažadėjo duoti telefoną. Nors žinojo, kad telefoną iš jų trijų turi tik Be, apie tai B nieko nesakė, nes žinojo, kad B neatsisakys. Tam vyrui pasakė nuvesti (motorolerį) iki akmens, kuris yra netoli. „Bomžas“ sutiko ir stūmė motorolerį, o jie visi ėjo iš paskos. Nustūmus motorolerį iki akmens, jis pasakė Be duoti vyriškiui savo telefoną. R jam paantrino. Tada B sutiko ir padavė savo telefoną tam vyrui. Be telefonas buvo lyg tai Nokia C1 ar C2. Paėmęs telefoną, tas vyras nuėjo. Tada jie visi, laikydami už motorolerio rėmo, stūmė toliau iki vaikų darželio. Motorolerį norėjo pavogti, nes norėjo juo pasivažinėti, po to būtų prirakinę motorolerį 6 forto parkelyje-miškelyje. Nusistūmus motorolerį, bandė jį ,,užkurti". Bandė laužti spynelę su viskuo, kas tik papuolė – pagaliais, akmenimis, bet nepavyko. Motoroleris per tą laiką kelis kartus buvo nukritęs. Kas nulaužė motorolerio veidrodėlį, jis nežino. Kai kažkuris iš jų atidarė daiktadėžę, iš ten kažkuris išėmė dokumentus, bet bėgant vėliau juos išmetė. Kur dingo valstybiniai numeriai, nežino, negali pasakyti. Viską darė visi kartu bendrais veiksmais. Viskas vyko labai greitai. Jiems bestovint prie motorolerio, pamatė atbėgantį vyriškį, o tada visi pabėgo, nes išsigando. Išsibėgiojo į skirtingas puses.

Tikslios datos nepamena, bet galėjo būti 2015 metų spalio pradžioje apie pavakarę, jis su R buvo prie (duomenys neskelbtini) 74 namo, Kaune, kur visada su R būna. Ten jie būna prie suoliuko ir ,,turniko“. Tą kartą jis pamatė, kad atidarytos vienos iš laiptinių rūsio durys. Jie abu su R susižvalgė ir suprato, kad eis pažiūrėti, gal ras ką ten pavogti. Abu nuėjo. Į rūsį galima patekti pro abi laiptines, tai bendras rūsių koridorius. Įėjus į bendrą rūsių patalpą, durys sandėliukų, skiriančios kitus sandėliukus, buvo užrakintos. Tada R jas išspyrė. Jie su savimi jokių įrankių neturėjo. Jis stovėjo ir žiūrėjo, kad niekas neateitų, o R rankomis ir kojomis bandė atidaryti vieno sandėliuko duris, kokios būtent buvo durys, nepamena, negali pasakyti. Ruslanas jų neišlaužė, nepavyko, nes kažkaip buvo sunkiai užrakintos. Girdėjo, kad kažkas dar buvo rūsyje, todėl jie išsigando, nes bijojo, kad nepagautų jų ir išbėgo per kitas duris. Tą dieną nieko iš rūsio nepaėmė ir jokio langelio nedaužė. Jis daugiau su R rūsyje nebuvo. Ar R ką nors be jo vogė iš rūsio, jis nežino, jam nieko nesakė apie tai. Tik iš namo gyventojų sužinojo, kad dingo dviratis ir sakė, kad ieško R. Jis tada su R nebuvo.

Tikslios datos nepamena, bet galėjo būti 2015 metų lapkričio pradžioje, jis buvo su R pas jo pažįstamą A. V., gyvenantį (duomenys neskelbtini) Kaune. A pažįsta gal 3 mėnesius, yra pas jį namuose buvęs gal 4-5 kartus, būdavo prie kompiuterio, A jam leisdavo. A turėjo kompiuterį, planšetę, telefoną. Tą kartą buvo su R pas A. Jiems leido būti prie kompiuterio ar planšetės. A buvo kažkur bute. Jie jau ateidami žinojo, kad ,,paims" planšetę. Mintis kilo R, tačiau darė tai abudu. Pabuvus pas A, jis buvo prie planšetės, R prie kompiuterio, tada apsikeitė, ir kai R buvo prie planšetės, ją užsikišo sau už striukės, nes A jau turėjo kažkur važiuoti. Tada abu nuėjo greitai prie buto durų ir išėjo. Išėjus, R išsitraukė planšetę ir pradėjo bėgti link namų. Nubėgus prie (duomenys neskelbtini) namo, sutiko kažkokį vyrą, jie abu prie jo priėjo ir pasiūlė pirkti planšetę už 50 eurų. Tas vyras iš karto sutiko ir nupirko už 50 eurų. Vyras buvo apie 40 metų, apsirengęs tamsiai, šviesia kepure, jam anksčiau nebuvo matytas. Pinigus pasidalino per pusę po 25 eurus. Sekančią dieną tuos pinigus išleido Akropolyje. Panašiai po savaitės, jis A parašė į ,,facebook“ ar gali susitikti dėl planšetės pakalbėti. A atsakė, kad gali ir sutarė kur susitikti. Jis norėjo su A pakalbėti, kad kažkaip sutarti dėl žalos atlyginimo, nes jau po to suprato, kad pasielgė blogai, norėjo taisyti padėtį. Jiems susitikus, atvyko policija ir jį sulaikė. Dėl savo veiksmų labai gailisi (3 t., b. l. 134 - 135).

Pagarsinus parodymus, D. K. nurodė, kad nepamena, kas paėmė motorolerio dokumentus. Teisingi parodymai. Neprisimena atvejo, kaip nuėjo į sandėliuką. Jie matė žmogų, „kaukiančios“ signalizacijos negirdėjo. Sandėliukuose jie tik dviese buvo su R. Nežino, kokį trečią asmenį matė kitas liudytojas.

Liudytoja V. K. nurodė, kad ji yra D. K. mama. Žino, kad jos sūnaus atžvilgiu ikiteisminiai tyrimai yra nutraukti. Ji nieko nežinojo, kol neatvažiavo pas juos į namus policija, ieškodami D. Sužinojo, kad D ieškojo dėl kompiuterio, dėl motorolerio, jei neklysta, ir dėl dviračių vagystės. D dėl kompiuterio vagystės prisipažino, kad su R vogė, dėl motorolerio vagystės prisipažino taip pat, kad su B ir su R vogė, o dėl dviračių vagystės neprisipažino, sakė, kad jis su jais nebuvo. Po to su sūnumi kalbėjosi, jis pasakė, kad darė. D yra uždaras, nieko nesipasakoja, kol jo neprispiri. Po šių įvykių ji pati rinko dokumentus, kad D uždarytų į socializacijos centrą. D socializacijos centre nuo gegužės mėnesio. B ji pažįsta, nes šio mama gyvenam jų name, su R D ištisai būdavo, jie draugaudavo, o A mato pirmą kartą. Dalyvavo apklausoje, kai D policijoje papasakojo, kaip su R įvykdė vagystę. Neturėjo pareigūnams jokių pastabų dėl atliekamų procesinių veiksmų. Sūnus pats pasakojo pareigūnams, pats atsakinėdavo į klausimus, tyrėjai jam nepasakinėjo. Pareigūnas sūnaus klausė, ką ėmė iš lentynų, kas dingo iš rūsių. D sakė, kad jis nieko neėmė. D sakė iš pradžių, kad rūsių sandėliukų vagystėje jis nedalyvavo ir kad nieko neėmė.

Liudytoja, civilinė atsakovė N. S. nurodė, kad vienas iš kaltinamųjų yra jos sūnus, t. y. B. P.. Apie įvykį sužinojo iš policijos pareigūnų. Telefonas sūnui buvo jos nupirktas. Kai sūnus parėjo be telefono, jai paklausus kur šis yra, sūnus pasakė, kad pametė. Sūnaus apklausoje policijoje dalyvavo, girdėjo, kad sūnus kažką kalbėjo policijos pareigūnams apie dokumentus, jis pats tai sakė. Ji kartu važiavo su policininkais į tą vietą, kur vaikinai paliko motorolerį. B viską rodė policijai. Tuo metu B su ja gyveno, nes su tėvu nesutarė, jai motinos teisės apribotos, bet kai su tėvu susibara, tai sūnus atbėga pas ją. Sūnus nelinkęs daryti nusikaltimų, pirmą kartą nusikalto.

Liudytojas, civilinis atsakovas A. P. nurodė, kad vienas iš kaltinamųjų yra jo sūnus, t. y. B. P.. Apie įvykį sužinojo iš auklėtojos, kuri jam pasakė, kad policija prašo sūnaus charakteristikos. Apie įvykį nieko nežinojo, todėl paprašė tyrėjos numerio, nuvyko į nuovadą ir sužinojo, kas nutiko. Galimai sūnus jo bijojo, todėl viską pasakė savo mamai, su mama nuvyko į policiją ir niekas nesiaiškino, kad mama vaiku neturi teisės rūpintis. Policijoje jam papasakojo kas įvyko, jis iš karto sutiko atlyginti žalą, susitiko su nukentėjusiuoju, atlygino 120 Eur, t. y. trečdalį padarytos žalos. Negali pasakyti, kur įvykio metu gyveno sūnus, ar pas jį, ar pas mamą, nes būdavo tokių momentų, kai sūnus jo nelabai klausydavo ir šis būdavo pas mamą mėnesį, kitą kartą ir daugiau, bet mama nelabai su juo susitvarkydavo. Matomai, kad įvykio metu jis buvo pas mamą. Šiuo metu padėtis yra gera. Buvo periodas, kai su vaiku buvo sunku. Dabar viską suvokė, suprato, gailisi, stengiasi mokintis.

Liudytojas, nukentėjusysis – civilinis ieškovas R. V. nurodė, kad 2015-09-26, apie 12 val., jo sūnus M. V. jam paskambino iš mobiliojo telefono ir informavo, kas prie buvusio „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centro, išėjęs iš parduotuvės, neberado motorolerio. Jis skambino tuomet į policiją, informavo apie įvykį, sėdo į automobilį ir važiavo į įvykio vietą. Jis buvo ten praėjus gal 20 min. Vienas iš darbuotojų parodė, į kurią pusę lyg kažkas nusivarė motorolerį. Jam nuėjus nurodyta linkme, prie konteinerių buvęs asocialus žmogus parodė, į kurią pusę vaikai vedėsi motorolerį. Po kokių 5-10 min, už darželio ar mokyklos, jis pamatė tris paauglius, ardančius motorolerį. Pradėjus eiti link jų, jie pasileido bėgti į visas puses. Jis paėmė motorolerį, kuris buvo apgadintas, atsivarė iki „(duomenys neskelbtini)“, tada atvažiavo policija. Motorolerio dokumentai buvo daiktadėžėje. Dokumentų neberado, nors visur apvaikščiojo, nei numerių su nulaužtu sparneliu, nei dokumentų nerado. T. K. yra motorolerio savininkė, jie yra šeimos draugai, todėl jo sūnus naudojosi T. K. priklausančiu motoroleriu. Žalą patyrė jis, kadangi jis už savo pinigus motorolerį tvarkė. Už darbus ir medžiagas sumokėjo 360 Eur, B. P. tėtis jam atlygino 120 Eur. Kadangi B. P. atlygino, prašo, kad R. Š. ir D. K. 240 Eur ieškinį atlygintų lygiomis dalimis.

Nukentėjusioji T. K. nurodė, kad ji su V šeima labai senai bendrauja, ji V berniukui paskolino motorolerį, kuris registruotas jos vardu. Praeitais metais R paskambino ir pranešė, kad iš M pavogė motorolerį ir jis važiuoja aiškintis aplinkybių. Tuo metu jokių smulkmenų nežinojo, sužinojo viską tik po to, kai surado motorolerį ir jai pasakė, kad neranda motorolerio dokumentų, kad veidrodėlis nuo motorolerio nuluptas ar dar kažkas. Ji motorolerio po įvykio nematė, motorolerį tvarkė R. V. už savo lėšas.

Liudytoja K. R. nurodė, kad atliko apklausas ir parodymų patikrinimus įvykio vietoje su B. P., R. Š.. B. P. buvo apklaustas įtariamuoju, dalyvaujant advokatui ir mamai, buvo pateiktas įtarimas ir iš karto buvo važiuojama su advokatu ir mama į parodymų patikrinimo vietą. Kiek pamena, B laisvai pasakojo viską pats, jei buvo koks neaiškumas, buvo klausiama. B pasakojo, kad jam būnant šalia ir laikant motorolerį, R atidarė motorolerio daiktadėžę ir paėmė iš tos daiktadėžės dokumentus. B neminėjo, kad mamai apribotos teisės, kad atstovas yra tėtis, B mama taip pat to nesakė. B mama, atstovaudama savo sūnų, klausė, kas atsitiko, kodėl jos sūnus įtariamasis, ką jis padarė, niekam neišsakė pastabų dėl netinkamo proceso vedimo. Ji susipažino su sūnaus apklausos protokolu ir parodymų patikrinimu vietoje protokolu, pasirašė, kad dalyvavo, apklausa buvo perskaityta. Apklausą vykdė kabinete, kabinete sėdi dviese su kolege, daugiau jokių pareigūnų nebuvo, tik atstovai. Parodymų patikrinimo vietoje metu buvo vairuotojas – jų pareigūnas, kuris vairavo automobilį, daugiau buvo ji, atstovė, gynėjas ir įtariamasis. Tikrai jokio spaudimo P nebuvo daroma, jis labai laisvai viską pasakojo, jo nereikėjo „tempti už liežuvio“. Pats B skaitė protokolą, turėjo apklausos protokolą savo rankose ir nebuvo iš jo jokių pareiškimų, kad nesutinka su kažkuo, kas protokole užrašyta.

Apklausus liudytoją, kaltinamasis B. P. nurodė, kad ši tyrėja jį apklausinėjo. Tyrėja sako tiesą, pats tikrai pasakojo. Jis tiksliai neprisimena, ar matė, kaip Ruslanas ėmė motorolerio dokumentus, nes daug laiko praėjo, bet galėjo taip būti, jeigu taip užrašyta, jis pripažįsta tą aplinkybę.

Liudytojas M. V. nurodė, kad rugsėjo 26 d., apie 11 val., po treniruotės su draugu važiavo pavalgyti. Sustojo prie „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ įėjimo, pastatė motorolerį ir nuėjo į parduotuvę. Užtruko apie 5-10 min., grįžo ir nerado motorolerio. Bėgo iki policijos, visą situaciją išdėstė, jiems liepė grįžti į įvykio vietą ir laukti policijos. Grįžo, paklausė žmonių, gal kas matė, tada paskambino tėčiui. Atvažiavo tėtis, jis liko su draugu laukti policijos, o tėtis nuėjo ta kryptimi, kur pasakė aplinkiniai. Sulaukė policijos, tada tėtis rado motorolerį ir grįžo atgal. Prieš vagystę motorolerio dokumentai, t. y. technikinis, registracijos dokumentai, draudimas, buvo daiktadėžėje, suradus motorolerį, dokumentų nebebuvo, taip pat nebebuvo numerių ir šiaip motoroleris buvo sugadintas: motorolerio trosas buvo nutrauktas, veidrodėliai sugadinti, kojelė buvo nulaužta, daiktadėžė buvo išlaužta, visas buvo apibraižytas, priekyje plastmasės buvo nulaužtos. Motoroleris buvo tvarkomas už tėčio pinigus. Nepamena tiksliai, ar buvo nulaužtas motorolerio kairės pusės veidrodėlis. Priekinė apdaila buvo sulaužyta, ten buvo visos plastmasės išlaužtos, jos tiesiog nesilaikė. Dešinės pusės šoninė galinė apdaila irgi buvo, kaip ir priekio, plastmasės sulaužytos. Numerio apšvietimas buvo nulaužtas, buvęs virš numerio. Galinis sparnelis su numeriu buvo nulaužtas, nerado nei motorolerio valstybinio numerio, nei sparnelio. Užvedimo spynelė buvo sugadinta nepataisomai, nebuvo galima raktelio į ją įkišti. Sėdynės atrakinimo trosas, taip pat, kaip ir užvedimo spynelė, buvo sugadintas nepataisomai, nebuvo galima atidaryti. Trosas buvo nukirptas ar nuplėštas. Tėtis ėjo ta kryptimi, kur pasakė šalia buvusios ,,kebabinės“ darbuotojai, kurie matė, kur nusivedė motorolerį. Nežino tiksliai, kurioje vietoje tėtis rado motorolerį.

Liudytojas D. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir šie jo parodymai, vadovaujantis BPK 276 str. 4 d., buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad 2015-09-26, apie 11 val., bedirbdamas jis pamatė, kad keturi jaunuoliai vaikštinėja aplink motorolerį. Pirmasis jaunuolis buvo apie 14 metų amžiaus, vilkėjo pilkas sportines kelnes, šviesų bliuzoną, rudaplaukis, pailgas veidas, apie 160 cm ūgio, lieso kūno sudėjimo. Antrasis apie 14 metų amžiaus, 165 cm ūgio, juodaplaukis, lieso kūno sudėjimo, vilkėjo tamsius sportinius drabužius. Trečiasis jaunuolis buvo apie 15 metų amžiaus, apvalaus veido, rudaplaukis, lieso kūno sudėjimo, apie 170 cm ūgio, vilkėjo pilkus sportinius drabužius. Juos įsidėmėjo ir atpažinti gali. Šalia jų stovėjo apie 50 metų amžiaus vyresnis žmogų, kurį kiti jaunuoliai vadino „I“. Kiek jis žino, tas I gyvena netoli prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“. Minėti jaunuoliai apžiūrėjo motorolerį ir ėmė jį vilkti. Vilko link (duomenys neskelbtini) g. esančių garažų. Kur tiksliai nuvilko, jis nematė. Maždaug po 5 min. grįžo motorolerio savininkas su draugu. Jie ėmė ieškoti motorolerio. Jis paklausė jų, ar šie ieško motorolerio. Jie atsakė, kad taip. Tada jis suprato, kad buvo įvykdyta vagystė ir pasakė link kur buvo nutemptas motoroleris. Maždaug po pusvalandžio jaunuoliai grįžo su vienu iš savo tėvų, jie vedėsi motorolerį. Visus minėtus jaunuolius įsidėmėjo ir atpažinti gali (1 t., b. l. 108).

Trečiąjį asmenį, kuris vogė motorolerį atpažinti gali iš veido, plaukų, kūno sudėjimo. Šis buvo apie 175 cm ūgio apie 15-17 metų amžiaus, tamsiaplaukis, pailgo veido, tamsaus gymio (1 t., b. l. 109).

Jis dirba UAB , (duomenys neskelbtini),” priklausančiame kioske ,, (duomenys neskelbtini) ”, adresu(duomenys neskelbtini) Kaunas. Kioskas yra iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės prie “ (duomenys neskelbtini) ” pastato, kur yra įsikūrusi parduotuvė “ (duomenys neskelbtini) ”, prie antro įėjimo, kur yra ,,Šiaulių banko” skyrius. 2015 metų rugsėjo mėnesį, tikslios datos neprisimena, jis tądien dirbo. Bedirbdamas, apie 11 val., išėjęs į lauką iš kiosko, prie pat antro ,, (duomenys neskelbtini) ” įėjimo, prie ,,Šiaulių banko” skyriaus pamatė stovintį motorolerį. Kas juo atvažiavo ir kas jį pastatė, jis nematė. Po kiek laiko pro tarnybines duris, kurios išeina į (duomenys neskelbtini) gatvės bendrabučių pusę, pamatė, kad tą motorolerį tempia trys apie 14-15 jaunuoliai ir vienas vyresnio amžiaus vyriškis. Juos su motoroleriu pamatė, jau už ,, (duomenys neskelbtini) ” pastato kampo prie rampos link (duomenys neskelbtini) gatvės bendrabučių. To momento, kaip jie pradėjo stumti motorolerį, jis nematė. Tačiau matė, kad jie jau buvo nusitempę tą motorolerį nuo ,,Šiaulių banko". Jis matė, kad pastarieji sunkiai stūmė, kadangi galimai buvo užrakintas motorolerio vairas. Motorolerio priekinis ratas buvo ne tiesiai, todėl jį nesivežė, o tiesiogine prasme tempėsi. Matė, kad visi bendrai tempė motorolerį, kadangi jiems buvo sunku. Tai vienas iš priekio traukė, kiti iš galo, iš šono stūmė. Jie blaškėsi, todėl negalėjai suprasti, katras ką darė, bet gali nurodyti, kad visi keturi buvo prie to motorolerio ir vienas kitam padėjo stumti. Jis juos matė tik akimirką, kelias sekundes, juos pamatęs, jis nekreipė dėmesio, ką jie daro. Matė, kad stūmė motorolerį link (duomenys neskelbtini) g. bendrabučių kiemų. Maždaug už 10 minučių, jam būnant lauke, pamatė, kad atėjo du apie 16 metų vaikinai, kurie turėjo su savimi šalmus prie kioskelio ir pradėjo valgyti. Tik tada jie pastebėjo, kad nėra motorolerio. Tai pastebėję, jie pradėjo blaškytis, vaikščiojo aplink kioską, ieško, kažkam skambinėjo. Jis jų pasiteiravo ar šie ieško motorolerio. Kai vienas jaunuolis tai patvirtino, jis jiems pasakė į kurią pusę matė, kad motorolerį nusitempė. Jaunuoliai nuėjo į tą pusę. Po kiek laiko grįžo prie kiosko tas pats vyresnis vyriškis, kurį matė kartu su trimis vaikinais tempiant motorolerį. Taip pat buvo sugrįžę tie patys du jaunuoliai, kurie ieškojo motorolerio. Jis tiems vaikinams nurodė tą vyriškį ir pasakė, kad jie su juo kalbėtųsi. Ar jie kalbėjosi, jis negirdėjo, nes tuo metu dirbo, todėl į jų reikalus nelabai kišosi. Tik matė, kaip po to visi trys nuėjo į tą pusę, kur matė nutempiant motorolerį. Po kiek laiko matė, kaip kažkoks vyras, kaip suprato, to vaiko tėvas, kadangi su jais buvo tiedu vaikinai, atsivarė pavogtą tą patį motorolerį. Matė, kad motoroleris buvo apgadintas, buvo nuimtas valstybinis numeris, apgadinta užvedimo spynelė, apgadinta apdaila, nulaužtos kažkokios detalės, galimai nulaužtas veidrodėlis, atidaryta daiktadėžė. Tėvas nurodė, kad iš daiktadėžės pavogti motorolerio registracijos dokumentai. Prieš įvykį motorolerį matė 15 metrų atstumu, jis buvo tvarkingas, o kai parsitempė po įvykio, atrodė apdaužytas ir apgadintas. Po kurio laiko matė, kad buvo atvykusi policija. Jis bendravo dar su tuo tėvu, kuris pasakojo, kad matė jaunuolius, kaip šie ,,draskė" motorolerį prie garažų kažkokiuose krūmuose, o kai pamatė, kad šis ateina, išsilakstė. Jo minėtas vyresnio amžiaus vyriškis, kuris kartu su trimis vaikinasi pavogė motorolerį, jam iš matymo pažįstamas, dažnai būdavo prie ,, (duomenys neskelbtini) ”, buvo išgeriantis, žino, kad vadino “I”. Ant rankų išblukusios, senos mėlynos spalvos tatuiruotės. Atpažinti jį gali. Nori patikslinti, kad buvo trys jaunuoliai ir vyresnio amžiaus vyriškis (1 t., b. l. 111 - 112).

Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokole nurodyta, kad liudytojas D. M. atpažino R. Š. (1 t., b. l. 117-121).

Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokole nurodyta, kad liudytojas D. M. atpažino D. K. (1 t., b. l. 122-126).

Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokole nurodyta, kad liudytojas D. M. atpažino B. P. (1 t., b. l. 127-131).

Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokole nurodyta, kad liudytojas D. M. atpažino I. K., kaip ,,I“ (1 t., b. l. 135 - 137).

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad asmuo, vardu ,,I“, yra I. K., gim. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 133).

Išraše iš asmenų duomenų bazės nurodyta, kad I. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 134).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta motorolerio vagystės ir jo suradimo vietos, taip pat apžiūrėtas pats motoroleris. Įvykio vietos apžiūros metu išimta galimai biologinės kilmės nuoplova, kvapo pėdsakų pavyzdžiai (1 t., b. l. 67-79).

VĮ „Regitra“ Kauno filialo rašte Nr. (1.5)-24-18 nurodyta, kad transporto priemonei M. R., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2015-05-25 buvo išduotas registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės valdytojas T. K. (1 t., b. l. 143 - 145).

UAB „Motoshop“ rašte nurodyta, kad atlikti motociklo remonto darbai, kurių kaina 360 Eur (1 t., b.l. 154 - 159).

Parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, kad D. K. patvirtino savo parodymus ir parodė vietą, kurioje pamatė stovintį motorolerį, taip pat vietą iki kurios nepažįstamas asmuo nustūmė motorolerį (3 t., b. l. 136-139).

Parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, kad R. Š. patvirtino savo parodymus ir parodė vietą, kurioje pamatė stovintį motorolerį, taip pat vietą iki kurios nepažįstamas asmuo nustūmė motorolerį, vietą, kurioje jie apgadino motorolerį (4 t., b. l. 133-137, 144-142, 145-147).

Parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, kad B. P. patvirtino savo parodymus ir parodė vietą, kurioje pamatė stovintį motorolerį, taip pat vietą iki kurios nepažįstamas asmuo nustūmė motorolerį, vietą, kurioje jie apgadino motorolerį (5 t., b. l.47-50).

Kaltinamieji R. Š. ir B. P. neneigė, kad pagrobė motorolerį, šiuos jų parodymus patvirtina ir liudytojo D. K. parodymai, kad motorolerį vogė trise, pasitelkę vyriškį, kuris už atlygį, t. y. už mobiliojo ryšio telefoną, motorolerį paėmė ir, kiek pastūmęs, perdavė jį jiems. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad kaltinamieji R. Š. ir B. P. veikė sutartinai, kartu su asmeniu, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, ir asmeniu, kuris yra miręs, kartu siekė bendro rezultato, žinojo bei suprato savo vaidmenį, veikė kaip bendravykdytojai ir todėl privalo atsakyti už kilusias pasekmes, jų veika teisingai kvalifikuota kaip baigtas nusikaltimas, numatytas BK 178 str. 1 d.

R. Š. ir B. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino padarę nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi, todėl jų atsakomybę švelninančia atsakomybę pripažintina tai, kad kaltininkai prisipažino padarę baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo B. P. tėvas A. P. atlygino dalį padarytos žalos, todėl B. P. pripažintina atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Kadangi kaltinamieji R. Š. ir B. P. veikė kaip bendravykdytojai, jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

B. P. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2015-09-26, laikotarpiu nuo 11 val. 35 min. iki 12 val. 12 min., prie (duomenys neskelbtini) 48-opastato, Kaune, veikdamas kartu su asmenimis, kurie nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jie atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, tyčia sugadino svetimą, T. K. priklausantį, 240 eurų vertės turtą, sugadinant ir sulaužant motorolerio „M. R.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dalis: nulaužus motorolerio kairės pusės veidrodėlį, 15 eurų vertės, sulaužius priekinę vairo apdailą, 35 eurų vertės, nulaužus dešinės pusės šoninę galinę apdailą, 40 eurų vertės, nulenkus pakojį, 32 eurų vertės, sulenkus stovėjimo kojelę, 25 eurų vertės, nulaužus numerio apšvietimą, 9 eurų vertės, nulaužus galinį sparnelį su numeriu, 27 eurų vertės, sugadinus užvedimo spynelę, daiktadėžės spynelę, bendros 40 eurų vertės, nutraukus sėdynės atrakinimo trosą, 5 eurų vertės, ir nutraukus greičio lyną, 12 eurų vertės, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 187 str. 1 d.

Iš bylos medžiagos matyti, kad B. P. ir R. Š., veikdami bendrininkų grupe, kartu su asmenimis, iš kurių vienas nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, o kito atžvilgiu atsisakytas pradėti ikiteisminis tyrimas šiam mirus, pagrobė motorolerį, t. y. padarė baigtą nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 1 d. Va­gys­tė lai­ko­ma baig­ta, kai kal­ti­nin­kas už­val­do sve­ti­mą tur­tą ir taip įgy­ja ga­li­my­bę ne­tei­sė­tai val­dy­ti, nau­do­tis ir dis­po­nuo­ti tur­tu pa­gal sa­vo va­lią. Pagal bylos duomenis, motorolerio vagystė buvo baigta, kai motoroleris, stovėjęs prie (duomenys neskelbtini). 22 pastato, Kaune, buvo nustumtas, t. y. pagrobtas ir nuo šio momento tiek B. P., tiek kiti asmenys juo galėjo disponuoti pagal savo valią, todėl tolimesni veiksmai, atlikti su pagrobtu daiktu, nekvalifikuotini kaip atskiras nusikaltimas. Atsižvelgiant į tai, B. P. išteisintinas, kaip nepadaręs nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 str. 1 d.

B. P. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2015-09-26, laikotarpiu nuo 11 val. 35 min. iki 12 val. 12 min., prie (duomenys neskelbtini) 48-o namo, Kaune, veikdamas kartu su asmenimis, kurie nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jie atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, iš T. K. priklausančio motorolerio „M. R.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , daiktadėžės pagrobė šio motorolerio dokumentus: registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), ir BTA draudimo įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 302 str. 1 d.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nėra jokių tiesioginių duomenų, patvirtinančių, kad būtent B. P. tyčia būtų pagrobęs dokumentus. Tiek kaltinamasis B. P., tiek liudytojas D. K. tvirtino, kad dokumentus iš daiktadėžės paėmė R. Š., R. Š. teigė, kad dokumentus paėmė D. K., t. y. galimai asmenys, kurie nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus. Ir nors pagal bylos duomenis prie motorolerio tuo metu buvo B. P., tačiau šiuo atveju, kai galimai nusikalstamą veiką įvykdo asmuo, nelaukęs baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus, nėra bendrininkavimo, kaip nusikalstamos veikos padarymo formos, ir B. P. negali atsakyti už kito asmens padarytą nusikalstamą veiką, neprivalo atsakyti už kilusias pasekmes, todėl jis išteisintinas pagal BK 302 str. 1 d., nes neįrodyta, kad pats dalyvavo darant šią nusikalstamą veiką.

Liudytoja, civilinė atsakovė E. J. nurodė, kad vienas iš kaltinamųjų yra jos globotinis, t. y. A. V.. Jai apie įvykį žinoma tik tiek, kiek vaikas pats pasakojo. Jis sakė, kad buvo vieną kartą sandėliukuose, su R pasiėmė po vieną dviratį, po to jis rodė tą dviratį, kai dviratis buvo jau be ratų. Ji klausė, kur ratai, bet A sakė, kad jų nebėra. Negali pasakyti, kokia savaitės diena tai buvo. R mokosi mokykloje, kuri yra prie jų namų. Namuose R nematydavo, yra mačiusi A su R, kai šie prie mokyklos kalbėdavosi, eidavo kartu. Dėl civilinio ieškinio mano, kad reikia atsilyginti tik už tai, ką A padarė. A namuose yra tiesiog ramus, geras, santūrus, paslaugus, mandagus vaikas. Didžiausią įtaką jam daro draugai. Ji A duoda pinigų. Yra paskirta pinigų suma savaitei ir jei kažko nepadarė, tai tam tikra suma išminusuojama. Gauna maždaug apie 6 Eur į savaitę. Dviračių pas ją buvo kokie septyni kieme, vaikai juos nagrinėjo, dėliojo, iš septynių buvo padarę tris važiuojančius, o paskui tie trys kažkur dingo, po to pradėjo atsiradinėti kitokie. Dėl atsirandančių dviračių sakydavo, kad močiutės, diedukai, tėvai, dėdė, pusbrolis davė ir t. t. Kai į policiją reikėjo važiuoti, A prisipažino dėl vagystės iš sandėlio. Jis pasakė, kad buvo su R sandėliuke, kad paėmė dviratį, to dviračio, kurį jis paėmė, nėra, tas dviratis pas R. Jis grįžo dviračiu, kurį paėmė R. Jis pats jai aiškino, kad sandėliuke buvo vieną kartą ir paėmė pilką dviratį, o R - raudoną, pas jį liko raudonas dviratis ir jis tą raudoną dviratį atidavė policijai. Po dviračių vagystės jis yra iškrėtęs dar „šunybių“.

Liudytoja, civilinė atsakovė K. Š. nurodė, kad vienas iš kaltinamųjų, t. y. R. Š., yra jos sūnus. Viską sužinojo iš policijos. Su vaiku po to kalbėjosi tik dėl dviračių vagystės. Sūnus pasakė, kad pasiėmė su draugu dviračius, pasivažinėjo Senamiestyje ar kur, tuos dviračius, neva, paliko ten, nes jie subyrėjo. Kalba ėjo apie du dviračius, nes jie dviese buvo ir su dviem dviračiais važinėjo. Sūnus jai pasakojo, kad pirmą dieną ėjo su D apsižiūrėti, o antrą dieną jau buvo paimti tie dviračiai. Tik dalimis sutiktų atlyginti civilinius ieškinius, nes kitaip neturi galimybių. Mano, kad bloga įtaka daroma sūnaus draugų, ji pati asmeniškai susitvarko su sūnumi. Ji kišenpinigių sūnui neduoda, bet jis yra ir aprengtas, ir pavalgęs.

Liudytoja, nukentėjusioji – civilinė ieškovė J. M. nurodė, kad grįžo su draugu į namus spalio 4 d., sekmadienį, kažkur apie 21 val. - 21 val. 30 min. Įėję į namus, signalizacijos skydelyje rado, kad buvo suveikusi signalizacija. Draugas A. V. nunešė meškeres į sandėliuką ir rado jį išplėštą. Sandėliuke buvo du dviračiai, būtent jos dviratis „Germatix“ ir buvo pavogtas. Šalimais buvo išplėšti dar du sandėliukai – Nr. 2 ir Nr. 16, jų sandėliuko numeris 5. Į sandėliuką galima patekti per centrines duris iš abiejų laiptinių, jų laiptinės centrinės durys yra rakinamos, bet kitos laiptinės durys dažniausiai nerakinamos. Jų sandėliukas, nusileidus iš jų laiptinės, pasukus į dešinę, pirmas dešinėje. Be jų sandėliuko, ten yra dar šeši sandėliukai. Tą vakarą buvo išplėštas jos, butų Nr. 16, Nr. 2 sandėliukai. Kairėje pusėje buvo langelis išlaužtas. Buvo išplėštos sandėliukų durys iš vyrių, nuo jos dviračio buvo nukirpta spyna, kurią rado prie išlaužto langelio, nuo draugo dviračio buvo nuluptas spidometras ir bandyta prasukti rankenas, jos sandėliuke buvo numestas kaimynės stiklainis su braškėmis, gal žiūrėjo, ar suveiks signalizacija. Signalizacijos suveikimas buvo tą dieną apie 15 val., nes buvo atėjęs „SMS“ į jos telefoną. Antro suveikimo nebuvo. Tą vakarą susitvarkė sandėliukus, draugas nakčiai išsivarė dviratį. Kitą dieną, nuėjusi į sandėliuką, vėl pamatė, kad atidarytos jos sandėliuko durys. Tai buvo 5 d., apie 17 val. Taip pat pastebėjo, kad be jos sandėliuko, vėl atidarytos butų Nr. 2, Nr. 16 sandėliukų durys. Kaip kaimynas teigė iš buto Nr. 16, buvo išnešti tie dviračiai, kurių nepaėmė spalio 4 d. Jos sandėliuke dviračio neberado, todėl buvo tiesiog sugadinto durys. Ji yra tikra, kad jos dviratis dingo 4 d.

Asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad J. M. atpažino D. K., kaip asmenį, kuris buvo po jos namo langais su kitais asmenimis, jį matė po vagystės (2 t., b. l. 68-70).

Asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad J. M. atpažino R. Š., kaip asmenį, kuris sukiojosi prie daugiabučio vagystės dieną, būtent tas asmuo dažnai vaikšto aplink namą (2 t., b. l. 71-73).

Liudytoja, nukentėjusioji A. Ž. nurodė, kad buvo sekmadienio vakaras, datos nepamena, bet tikrai žino, kad buvo sekmadienis, kai kaimynė Jolita, grįžusi atėjo ir pasakė, kad išplėštas rūsys. Ji gyvena bute Nr. 2, o Jolita gyvena bute Nr. 5. Jos nusileido į rūsį per savo laiptinę, Jolitos durys buvo išspirtos, o jos iškeltos iš vyrių. Sandėliuke ji pasigedo dviejų dviračių, nors buvo trys. Tą dieną buvo išplėšti sandėliukai Nr. 16, Nr. 2 – jos ir Nr. 5 – kaimynės. Policijoje atpažino savo dviratį, antro dviračio neatgavo. Atpažintas dviratis jai grąžintas nebuvo. Dienos metu ji nebuvo namuose ir negali pasakyti, ar buvo suveikusi signalizacija. Į savo sandėliuką retai nueina. 5 dieną ji dirbo, kai paskambino jai kaimynė iš buto Nr. 1 ir pasakė, kad vėl apvogti rūsiai. Kai grįžo namo, kaimynai jau buvo susirinkę, buvo iškviesta policija, savo dviratį rado įėjusi į rūsį, viduryje, nuimtu ratu, dviratis buvo pradėtas ardyti ir paliktas. Antrą dieną dviračius pavogė iš butų Nr. 16, Nr. 6. Dėl buto Nr. 1 negali pasakyti, ar pirmą, ar antrą dieną iš jų pavogė dviratį. Jos durys buvo iškeltos iš vyrių tiek pirmą, tiek antrą dieną, o pagrindinės durys buvo arba išlaužtos, arba išspirtos. Jos du dviračiai buvo pavogti 4 d., o 5 d. jos dviratis buvo išardytas ir paimtas ratas.

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad įtariamasis A. V. tyrimui pateikė iš (duomenys neskelbtini) namo rūsio sandėliuko pavogta dviratį „Totem“ raudonos spalvos rėmu, kuris buvo apžiūrėtas (3 t., b. l. 39-42).

Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokole nurodyta, kad nukentėjusioji A. Ž. atpažino įtariamojo A. V. tyrimui pateiktą dviratį, kaip savo dviratį, kuris buvo pavogtas 2015-10-04 iš jos sandėliuko Nr. 2, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune .

Liudytojas nukentėjusysis T. Z. nurodė, kad apvogė jo sandėliuką Nr. 1, sandėliuko numeris yra pagal buto numerį. Visa tai buvo pernai metais, galėjo būti spalio mėn. Jam grįžus į namus, kaimynai, kurių sandėliukus apvogė, pasakė, kad apvogtas ir jo sandėliukas. Sandėliuke pasigedo dviračio „BMX“, kurio vertė yra apie 200 Eur. Jo sandėliuko durys buvo išlaužtos, t. y. sandėliuko durų vyriai buvo išlupti. Neatsimena, kokia savaitės diena buvo, mano, kad buvo darbo diena. Tuo metu jis nedirbo. Pareigūnų buvo apklaustas gal 3-4 kartus, mano, kad jo paskutiniai parodymai buvo tiksliausi. Gerai visko neatsimena, nes praėjo daug laiko.

Liudytojas nukentėjusysis T. Z. ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir šie jo parodymai, vadovaujantis BPK 276 str. 4 d., buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad ankstesnių apklausų metu duotus parodymus patvirtina, nori papildyti ir patikslinti, kad signalizacija cypė apie 10 minučių, kol jis vedžiojo šuniuką. Niekas iš kaimynų išėjęs nebuvo. Iš namo išeinant taip pat nieko nematė. Jis, grįždamas namo, atkreipė dėmesį į rūsį, kuris buvo užrakintas, pakabinta spyna, tvarkingas. Į antrą namo laiptinę jis neatkreipė dėmesio, todėl negali nurodyti ar ten buvo atidarytos rūsio durys. Žino, kad į namo rūsį galima patekti per abi namo laiptines, bet nepagalvojo pažiūrėti antros laiptinės rūsio durų, nes, kaip minėjo, nesuprato, jog signalizacija kaukia iš rūsio. Grįžęs namo, po langais išgirdo triukšmą, t. y. šūkavimus, balsus, todėl pažiūrėjo pro langą. Signalizacija jau nebekaukė. Po jo langu, kuris yra namo šone ir išeina į vaikų darželio pusę, prie pat pastato pamatė tris jaunuolius. Jie ten stovėdami valė vienas kito striukes, ant striukių matėsi balta kreida. Du iš jų atpažino. Visus jų mikrorajone gyvenančius vietinius vaikinus iš matymo pažįsta, todėl mano, kad trečiasis vaikas buvo tikrai ne vietinis. Trečias vaikinas buvo apie 16 metų amžiaus, žemesnio ūgio už Ru, maždaug 170 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, jo gerai neįsidėmėjo, kadangi jį matė šonu, todėl smulkiau apibūdinti, negali. Pastarąjį nelabai galėtų atpažinti. Vaikinus matė tik akimirką, kuomet pažiūrėjo pro langą. Matė, kaip jie nueidinėjo. Su savimi jokių daiktų neturėjo. Tos pačios dienos vakare sužinojo apie apvogtus sandėliukus. Jis buvo nuėjęs į rūsį, matė, kad buvo išimtas bendros patalpos rūsio langelis, kuris išeina į kitą namo pusę nei laiptinės. Jis tada suprato, kad tie vaikinai galimai buvo rūsyje, kadangi ant jų striukių buvo balta kreida, kuria išdažytos rūsio sienos. Sekančią dieną iš kaimynų sužinojo, kad vėl buvo apvogti sandėliukai. Jis dienos metu nebuvo namie, todėl suveikusios signalizacijos negirdėjo. Pirmą vagystės dieną buvo apvogtas jo sandėliukas, iš kurio buvo pavogtas jo dviratis. Jis matė, kad buvo išlaužti ir kitų kaimynų sandėliukai. Tą patį vakarą visi tvarkėsi rūsio sandėliukų duris. Jų sandėliukas yra toliau, bendroje patalpoje, į kurią durys nėra rakinamos. Sandėliuko durys buvo iškeltos iš vyrių, todėl jas atgal įstatė. Jis negali nurodyti, ar visos sugadintos durys buvo sutvarkytos, ar užkaltas langelis. Įvykusių atpažinimų metu jam buvo pateikti atpažinimui penki asmenys, keturi iš jų yra jam gerai iš matymo pažįstami, todėl tikrai nei vieno iš jų vagystės dieną nematė su R ir „Š“ (2 t., b. l. 41).

Pagarsinus parodymus, nukentėjusysis nurodė, kad girdėjo signalizaciją. Nežino „škaco“ vardo. Nėra ginčo, kad įvykis buvo 2015-10-04. Iš salėje esančių matė tik vieną R. Š. ir „škacą“, kurio salėje nėra. Kiti kaltinamieji, išskyrus R, nebuvo jam pateikti atpažinti, yra tuo tikras. Jo sandėliuko durys buvo iškeltos iš vyrių, jis savo dviračio nenaudojo, civilinio ieškinio dabar nereiškia. Yra tikras, kad jo sandėliukas buvo apvogtas pirmą dieną, t. y. 4 d.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad nukentėjusysis T. Z. atpažino D. K., kuris 2015-10-04 apie 15 val. prie jo namų valėsi dulkes nuo savo rūbų (2 t., b. l. 74-76).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad nukentėjusysis T. Z. atpažino R. Š., kuris 2015-10-04 apie 15 val. prie jo namų valėsi dulkes nuo savo rūbų (2 t., b. l. 77-79).

Asmens parodymo atpažinti protokole nurodyta, kad nukentėjusysis T. Z. neatpažino A. V., kaip asmens, kuris 2015-10-04 apie 15 val. prie jo namų valėsi dulkes nuo savo rūbų (2 t., b. l. 80-82).

Liudytojas A. V. nurodė, kad atidaręs sandėliuko duris pamatė, kad jis yra išplėštas. Laukinės durys į rūsį buvo uždarytos, o nusileidus, visos durys buvo atidarinėtos. Kad kažkas vyko sandėliuke pamatė įėjęs. Sandėliuku naudojasi kartu su J. M.. Sandėliuke yra garsinė signalizacija, kuri centralizuota ir jos pultelis yra bute, o vienas iš daviklių – sandėliuke. Signalizacija reaguoja nuo judesio. Jai suveikus, garso signalizacija veikia laiptinėje ir bute. Tą dieną buvo suveikusi garsinė signalizacija. Kadangi nebuvo papildę sąskaitos, žinutė į telefoną neatėjo, bet kaimynai sakė, kad signalizacija kaukė, tačiau niekas nepagalvojo, kad suveikimas yra rūsyje, nes iš koridoriaus rūsio durys buvo užrakintos. Kad išplėštas sandėliukas, jis pamatė tą pačią dieną, kai kvietė policiją, jei neklysta, tai buvo sekmadienis, nes jie grįžo iš tėvų, nusileido į rūsį pasidėti daržovių. Vieną kartą signalizacijai suveikus, ji suveiktų ir antrą kartą. Kaimynai sakė, kad signalizacija suveikė ne kartą. Kadangi buvo du dviračiai, jo dviračio pavogti nesugebėjo, neišėjo išardyti, nes buvo stipriai surinktas, tai vagys bandė ir antrą dieną. Tačiau dviratį jis pirmą dieną išsivarė iš sandėliuko, todėl kai antrą dieną vėl išplėšė sandėliuko duris, dviračio neberado. Pirmą vagystės dieną pavogė vieną dviratį iš jų sandėliuko, t. y. J. M.. Jo dviratis buvo pirmą dieną apgadintas, kadangi abu dviračiai buvo surakinti, tai buvo spyna nukirpta, tyrėjai rado tą spyną paslėptą, buvo elektroninis spidometras nuimtas dviračio ir bandė ardyti ratą, bet nemokėjo išardyti. Spyna buvo arba nukirpta, arba nupjauta, ten buvo spiralinis trosas ir panašu, kad buvo kirpta arba pjauta, nes nuplėšti neįmanoma. Jų sandėliuko durų vyriai buvo nuplėšti, t. y. patys vyriai likę prie staktos, o durys nuplėštos nuo vyrių. Durys atsidaro į išorę, todėl tikrai nebuvo išspirtos, buvo išplėštos į išorę. Buvo kažkas užkišta ties vyriais ir durys buvo išplėštos, lyg buvo žymių ties stakta. Pareigūnai spyną rado bendroje jų ir jų kaimynų patalpoje, kažkur užmestą, paslėptą. Jų laiptinės rūsio durys negalėjo būti paliktos atrakintos, nebent galėjo patekti per kitos laiptinės rūsio duris.

Liudytojas P. K. nurodė, kad apie 21-22 val. kaimynas A. V. atėjo ir pranešė, kad išplėšti sandėliukai. Visa tai buvo sekmadienį, nes jis kitą dieną turėjo išeiginę ir važiavo grybauti. Jo sandėliukas Nr. 16. Nusileidęs, rado nuo jo sandėliuko durų išluptus vyrius, viduje iš metalinės dėžės buvo ištampyti visi įrankiai. Pradėjus žiūrėti, savo visus įrankius rado kitų kaimynų kambarėlyje. Jo sandėliuko durų vyriai buvo išimti ir atidarytos durys, spynelė buvo likusi. Jo sandėliuke buvo atsuktuvai, raktas, plaktukas, šiuos įrankius rado ant šiluminio mazgo, toje vietoje kur buvo išluptas langas. Tą dieną, atrodo, buvo apvogti keturi sandėliukai. Kitą dieną iš jo sandėliuko pavogė dviratį, sulaužydami durų staktą, pažeisdami sieną. Visų sandėliukų pirmą dieną durys buvo panašiai išlaužtos. Jų pusėje jie rakina duris, kitoje pusėje, iš kitos laiptinės, durys visą laiką atrakintos. Pirmą dieną, t. y. sekmadienį, langas buvo išimta visas. Rūsio langas buvo prisuktas medvaržčiais prie rėmo į lauko išorinę pusę. Buvo išimti medvaržčiai ir išimtas pats langas, o rėmas likęs. Langas buvo padėtas šone. Jis mano, kad jo įrankiais buvo pasinaudota langui atidaryti. Greičiausiai pro langą buvo išeita, nes lango medvaržčiai iš vidaus išsukti, iš lauko langą buvo galima tik išlaužti. Kitą dieną iš lauko buvo išimtos grotelės ir išdaužtas stiklas. Gal ir įmanoma išnešti pro tą langelį dviratį, nes dviratį nešant pro duris, vagis galėjo kažkas pamatyti, o ten kur langelis buvo, yra krūmynai. Mano, kad vagys įėjo pro duris, išėjo galimai pro langą, nes jie kažką nešėsi, o einant pro duris, juos galėjo kažkas pamatyti.

Protokole – pareiškime nurodyta, kad 2015-10-04 J. M. pranešė, kad 2015-10-02 19 val. rūsyje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) , Kaune, paliko savo dviratį, grįžusi į namus pamatė, kad 2015-10-04 15 val. buvo suveikusi signalizacija rūsyje, nuėjusi į rūsį, pamatė išplėštą sandėliuką ir pasigedo jai priklausančio dviračio (juodos, raudonos spalvos). Taip pat pastebėjo, kad išplėšti ir kaimynų sandėliukai. Jai padaryta 200 Eur žala (1 t., b. l. 14).

Apžiūros protokole nurodyta, kad 2015-10-04 apžiūrėti sandėliukai Nr. 16, 5, 2, 1, esantys adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Nusileidus į rūsį, pasukus į dešinę ir paėjus 5 m. rūsio koridoriumi, matomos rudos spalvos medinės rūsio durys, rakinamos viena įleidžiama spyna, spynos liežuvėlis užrakintoje padėtyje, nulenktas į dešinę pusę. Ant minėtų durų, ties spyna, matomas avalynės pėdsakas, kuris nukopijuotas ant daktiloskopinės plokštelės. Užėjus pro minėtas duris, matoma patalpa, kurios abiejose pusėse yra po keturias sandėliukų duris, tiesiai prie sienos yra 34 cm × 110 cm lango varščia, išimta ir padėta prie sienos. Ant lango rėmo apatinės dalies yra prisukti dveji vyriai. Išėjus iš šios patalpos, priešais yra rudos spalvos medinės durys, ant durų rėmo ties spyna matosi laužimo įnagio žymė, spynos laužtuvėlis užrakintoje padėtyje ir nulenktas į dešinę pusę. Užėjus pro šias duris, yra patalpa, kurioje abiejose pusėse yra po tris sandėliukų duris. Sandėliuko Nr. 16 nukeltos nuo vyrių, nuo durų rėmo vyriai atsukti ir mėtosi ant grindų prie sandėliuko durų, nuo durų varščios nuimtas piršto pėdsakas. Sandėliuko Nr. 16 viduje yra trys dviračiai, ant lentynų – stiklainius su uogienėmis. Sandėliuko Nr. 2 durys nukeltos nuo vyrių, vyrių kaiščiai mėtosi ant grindų prie durų. Sandėliuko viduje yra vienas dviratis. Sandėliuko Nr. 5 durys nuplėštos nuo vyrių, vyriai likę ant durų rėmo. Sandėliuko viduje yra vienas dviratis ir stiklainiai su uogienėmis. Bendrojoje patalpoje už popierinės dėžės rastas troselis su atidalinimo įnagio pėdsakais. Išėjus iš šios patalpos ir pasukus koridoriumi į dešinę, dešinėje pusėje yra rudos spalvos durys, pro kurias patenkama į patalpą, kurioje prie dešinės sienos yra trys sandėliukų durys. Sandėliuko Nr. 1 durys nuplėštos nuo vyrių, vyriai likę ant durų rėmo, ant jo rastas delno pėdsakas, kuris nukopijuotas ant daktiloskopinės plokštelės (2 t. , b. l. 1-18).

Kauno apskr. VPK Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvadoje Nr. 20-IS1-1754 nurodyta, kad delno pėdsakas yra paliktas R. Š. kairės rankos delnu (2 t., b. l. 136 - 138).

Savanoriškame daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad K. Š. pateikė R. Š. sportinius batelius ,,Adidas“ 44 dydžio (2 t., b. l. 98-99), jie buvo apžiūrėti ir grąžinti (2 t., b. l. 100-102).

Kauno apskr. VPK Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvadoje Nr. 20-IS1-1685 nurodyta, kad minėtas pado pėdsakas galėjo būti paliktas tirti pateiktais sportiniais bateliais arba kita panašia avalyne, kuri pagal batų padų rašto elementų rūšį, dydį, tarpusavio išsidėstymą priskiriama tai pačiai avalynės grupei (2 t., b. l. 153-156).

D. K. paaiškinime nurodyta, kad jis 2015-10-04 kartu su R. Š. sugalvojo patekti į sandėliukus, esančius(duomenys neskelbtini) . Į sandėliukus pateko pro neužrakintas duris, po to sandėliuko duris Ruslanas laužė rankomis, iš sandėliuko kartu pavogė dviratį, kurį geležinkelio stoty nepažįstamam žmogui pardavė už 100 Eur, pinigus pasidalino (3 t., b. l. 130).

Parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, kad D. K. patvirtino savo parodymus ir parodė namo rūsyje esančio sandėliuko duris, kurias R. Š. laužė, taip pat duris, kurias R. Š. išspyrė (3 t., b. l. 136-137, 141-142).

Parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, kad R. Š. patvirtino savo parodymus ir parodė namo rūsyje esančio sandėliuko duris, kurias jis išspyrė, būdamas kartu su D. K., vietoje rastu gelžgaliu atlupo sandėliukų duris. Taip pat nurodė, kad sekančią dieną į tuos pačius sandėliukus ėjo kartu su A. V., ten rastu gelžgaliu jie abu atlupo duris, ten pamatė du dviračius, juos iškėlė pro rūsio langelį ir jais nuvažiavo (4 t., b. l. 133-134, 138-140, 141-142, 145-147).

Parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, kad A. V. patvirtino savo parodymus ir parodė namo rūsyje esančio sandėliuko duris, pro kurias įėjo su R. Š.. Taip pat nurodė sandėliuko duris, kurias išlaužė R. Š. ir jie iš šio sandėliuko pavogė du dviračius (5 t., b. l. 100-103).

Nors kaltinamieji R. Š. ir A. V. teigė, kad nusikalstamą veiką įvykdė ne sekmadienį, t. y. 2015-10-04, o kitą dieną, tačiau tokius kaltinamųjų paaiškinimus paneigia byloje surinkti ir išanalizuoti įrodymai. Liudytojai J. M., T. Z., A. V. patikino, kad garsinė signalizacija suveikė būtent sekmadienį, patekus į J. M. priklausantį rūsį, ne kurią nors kitą dieną, o būtent 2015-10-04 jie kvietė policijos pareigūnus dėl išplėštų sandėliukų. Taip pat liudytojas P. K. tiksliai prisiminė, kad įvykis buvo sekmadienį, nes būtent sekančią dieną – pirmadienį, jam buvo išeiginė ir 2015-10-05 buvo pagrobtas iš jo sandėliuko jam priklausantis dviratis ir vėl buvo kviesti pareigūnai.

Kaltinamieji ir liudytojas D. K. pateikė skirtingas versijas, keliese buvo tą dieną patekę į sandėlio patalpas: R. Š. nurodė, kad dviračius vogė tik su A. V., liudytojas D. K. teigė, kad buvo sandėlio patalpose tik su R. Š. ir tuo metu jokių dviračių neėmė, tačiau ikiteisminio tyrimo metu, rašydamas prisipažinimą, jis nurodė, kad 2015-10-04 kartu su R. Š. sugalvojo patekti į sandėliukus, esančius(duomenys neskelbtini) , į sandėliukus pateko pro neužrakintas duris, po to sandėliuko duris R laužė rankomis, iš sandėliuko kartu pavogė dviratį, kurį geležinkelio stoty nepažįstamam žmogui pardavė už 100 Eur, pinigus pasidalino (3 t., b. l. 130). A. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme tvirtino, kad į sandėlio patalpas ėjo trise: jis, R. Š. ir D. K.. Taip pat labai prieštaringi kaltinamųjų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme į kelis sandėliukus įsibrovė, iš kur pagrobė dviračius, kokiu būdu iš sandėlio patalpų pasišalino. Ikiteisminio tyrimo metu A. V. nurodė, kad laužė vieno sandėliuko duris ir abu dviračius ėmė iš to paties sandėliuko (5 t., b. l. 100-103), teisme teigė, kad neprisimena, ar vienas, ar dvejas laužė sandėliukų duris, šios durys buvo ten, kur yra šeši sandėliukai, jis nieko nežino apie jokį langelį. R. Š. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad su A. V., rastu gelžgaliu, jie abu atlupo sandėliuko duris, ten pamatė du dviračius, juos iškėlė pro rūsio langelį ir jais nuvažiavo (4 t., b. l. 134). Teisme nurodė, kad išlaužė duris, už kurių buvo šeši sandėliukai. Iš vieno sandėliuko paėmė du dviračius ir išvažiavo, bet gal išlaužė du sandėliukus, iš vieno sandėliuko vieną dviratį paėmė ir iš kito vieną, bet neatsimena.

Pagal bylos duomenis nustatyta, kad rūsyje yra net kelios patalpos, kurios užrakintos užraktais. Įvykio vietos apžiūros protokole (2 t., b. l. 1-18) detaliai nurodyta, kad rūsyje, nusileidus laiptais žemyn, dešinėje pusėje yra rudos spalvos medinės rūsio durys, spynos liežuvėlis nulenktas į dešinę pusę, ant minėtų durų, ties spyna, matomas avalynės pėdsakas, kuris, pagal specialisto išvadą, paliktas R. Š. ,,Adidas“ sportinių batelių (2 t., b. l. 153-156). Būtent šioje patalpoje, įrankių pagalba, buvo išimta lango varščia, t. y. šioje patalpoje randasi langelis, pro kurį, kaip nurodė R. Š., buvo iškelti pavogti dviračiai. Jau išėjus iš šios patalpos, yra kitos medinės durys, ant kurių rėmo ties spyna matosi laužimo įnagio žymė. Už šių durų yra patalpa, kurioje yra šeši sandėliukai. Būtent iš šios patalpos, sandėliuko Nr. 2, 2015-10-04 buvo pagrobti A. Ž. priklausantys du dviračiai (vieną iš jų į policijos komisariatą pristatė A. V.), iš sandėliuko Nr. 5 buvo pagrobtas J. M. priklausantis dviratis, tai šiame sandėliuke 2015-10-04 suveikė garsinė signalizacija, kurią girdėjo kaimynai, būtent nuo šio dviračio, įrankio pagalba, buvo nukirptas troselis, kuris rastas bendrojoje patalpoje už popierinės dėžės, šiame sandėliuke buvo sudaužytas stiklainis uogienės, kaip teisme nurodė J. M., paimtas iš kitų sandėliukų, į kuriuos buvo įsibrauta. Iš sandėliuko Nr. 16, priklausančio P. K., į kurį taip pat buvo įsibrauta, iš metalinės dėžės buvo paimti įrankiai, kurių dalį rado kitų kaimynų sandėliukuose, o atsuktuvą, raktą, plaktuką rado ant šiluminio mazgo, toje vietoje, kur buvo išluptas langas ir pro kurį, pasak R. Š., buvo iškelti dviračiai. Išėjus iš patalpos, kuriose yra sandėliukai Nr. 2, 5, 16, ir pasukus koridoriumi į dešinę, yra rudos spalvos durys, pro kurias patenkama į patalpą, kurioje prie dešinės sienos yra trys sandėliukų durys. Būtent šioje patalpoje sandėliuko Nr. 1, priklausančio T. Z., durys buvo nuplėštos nuo vyrių, ant durų rėmo rastas delno pėdsakas, kuris, pagal specialisto išvadą (2 t., b. l. 136 - 138), paliktas R. Š. kairės rankos delnu, ir iš šio sandėliuko buvo pavogtas T. Z. priklausantis dviratis.

Liudytojas, nukentėjusysis A. V. nurodė, kad įvykis galėjo būti 2015 m. lapkričio mėn. Grįžo iš darbo apie 17-18 val. ir savo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), sutiko R ir D. Jie paprašė prisijungti prie kompiuterio, prieiti prie interneto. Jis jiems leido. Visi trys nuėjo į butą, R ir D sėdėjo prie kompiuterio, o jis nuėjo tvarkytis, maudytis. Išsimaudęs, pasakė, kad išvažiuoja. Neatsimena, ar R, ar D paprašė trumpam dar leisti pažaisti kompiuteriu ir jis sutiko. Jis nuėjo apsirengti, išeidamas iš kambario pamatė, kad ant žemės numesta planšetės dėžutė ir suprato, kad paėmė planšetę. Jis dar bandė juos vytis, bet nepavijo. Planšetė jam nebuvo grąžinta. Po kurio laiko D jam parašė žinutę, kad jei nori atgauti planšetę, turi sumokėti tam tikrą sumą pinigų, pasakė vietą, kurioje turėjo susitikti, t. y. prie „(duomenys neskelbtini)“, tada jam atiduos planšetę, o jis jiems duos pinigus už tai, kad jam grąžintų jo daiktą. Jis paskambino į policiją, viską pasakė, jam liepė laukti skambučio. Jis nuėjo prie „(duomenys neskelbtini)“, atėjo D ir pasakė, kad tuoj atvažiuos R, atiduos planšetę ir kad jie eis iki bankomato, nusiimti pinigų. Jis pasakė, kad kortelę paliko namuose, todėl nuėjo iki jo namų. Nuėjęs iki namų, dar sykį paskambino pareigūnams ir pasakė, kad skubiai važiuotų. Einant prie bankomato, privažiavo pareigūnai ir sulaikė D. Jis su R po įvykių nebuvo susitikęs, jam tik D sakė, kad po 50 Eur ar 100 Eur kas savaitę atlygins, kad jis neliudytų, neturėtų pretenzijų, bet jis nesutiko. Planšetę ėmė iš „Bitės“ už 350 Eur ar 360 Eur. Jis dar neišsimokėjo už planšetę.