- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-02-05
- Bylos Nr.
- I3-1105-394/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00231-2025-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Žanas Kubeckas, Rasa Milvydaitė, Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- B. S.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Gediminas Gudeliauskas
Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko, Rasos Milvydaitės ir Jarūnės Sedalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei Eglei Mačonienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų B. S. ir B. S. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai B. S. ir B. S. kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimą 21RE-1029 (AG-1016/05-2024) ir grąžinti priėmimo klausimą spręsti iš naujo.
Pareiškėjai skunde ir pareiškėjų atstovas advokatas Gediminas Gudeliauskas teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso II grupės nesudėtingas statinys. Pareiškėjai kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus skyrių su prašymu suformuoti žemės sklypą po statiniu, tačiau atsakovė 2024 m. rugsėjo 16 d. sprendimu atsisakė tenkinti prašymą ir nurodė, kad negali būti formuojamas žemės sklypas pareiškėjams nuosavybės teise priklausančių inžinerinių tinklų eksploatacijai. Pareiškėjai pateikė skundą NŽT dėl 2024 m. rugsėjo 16 d. sprendimo panaikinimo bei prašė priimti naują sprendimą, tačiau atsakovė 2024 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. 1SS-507-(5.75 E.) atsisakė tenkinti skundą. NŽT sprendime nurodė, kad inžineriniai statiniai, skirti nuotekoms surinkti, priskirtini inžineriniams tinklams ir tokiems statiniams eksploatuoti žemės sklypai negali būti formuojami. Pareiškėjai pateikė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijai, tačiau pastaroji skundą atsisakė priimti, nes pareiškėjai reiškia reikalavimą išnuomoti žemės sklypą, o ginčai dėl sprendimo išnuomoti žemės sklypą ar jo dalį, nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme. Pareiškėjai nurodė, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl to, ar turi būti formuojamas žemės sklypas prie jiems nuosavybės teise priklausančių statinių ir, ar NŽT pagrįstai atsisakė formuoti žemės sklypą. Žemės sklypo neformavimas arba atsisakymas formuoti nelaikant žemės sklype esančių objektų statiniais yra šio pareiškėjų ginčo su viešojo administravimo subjektu esmė. Pažymėjo, kad tik suformavus žemės sklypą, būtų galimi kiti klausimai, tokie kaip nuoma, panauda ar pan. Be to, atkreipė dėmesį, jog pareiškėjų atžvilgiu nėra baigtas nuosavybės atkūrimo procesas, todėl pareiškėjai siūlė, kad suformavus žemės sklypą prie pareiškėjams priklausančių statinių, žemės sklypas galėtų būti grąžintas, taip realizuojant nuosavybės teisių atkūrimą. Pareiškėjai paaiškino, kad 2023 m. vasario 22 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo statinį iš UAB „Nemenčinės komunalininkas“. Buvęs savininkas statinio dalis buvo pritaikęs ir sandėliavimo paskirčiai, nes yra kelios buvusios dumblo aikštelės su suformuotais šlaitais. Pareiškėjams įsigijus statinį, jie tęsė jo valdymą ir naudojimą o taip pat sandėliuoja ten įvairius savo daiktus, kurie nėra jautrūs oro sąlygų pokyčiams. Pareiškėjai ir toliau naudojasi statiniu, tačiau tinkamai jį eksploatuoti be suformuoto žemės sklypo nėra galimybių. Pareiškėjai, įsigydami iš savivaldybės įmonės statinį, turėjo pagrįstą lūkestį, jog prie statinio bus suformuotas žemės sklypas pagal Žemės įstatymo nuostatas, kuris leis statinį tinkamai eksploatuoti, tačiau NŽT, nesutikusi pripažinti pareiškėjų turto statiniu, nurodo, jog statinio paskirtis netinkama žemės sklypui suformuoti ir tokiais sprendimais palieka nekilnojamąjį daiktą be galimybės tinkamai eksploatuoti. Pareiškėjai įsitikinę, jog tinkamai kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją (toliau – ir LAGK, Komisija), nes iš pradžių NŽT nenorėjusi pripažinti, jog pareiškėjai nuosavybės teise turi statinius, vėliau savo poziciją pakeitė ir nurodė, jog statinių paskirtis nėra aiški, o pareiškėjai juos naudoja ne pagal paskirtį ir dėl to žemės sklypas negali būti formuojamas.
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime ir atsakovės atstovė Eglė Mačonienė teismo posėdžio metu nurodė, kad nagrinėjamo ginčo dalykas – LAGK sprendimo, kuriuo atsisakyta priimti pareiškėjų skundą, teisėtumas ir pagrįstumas. 2024 m. gruodžio 18 d. pareiškėjai kreipėsi į LAGK, prašydami panaikinti NŽT 2024 m. rugsėjo 16 d. raštą Nr. 1SD-64630-(15.2.48E) ir NŽT 2024 m. lapkričio 18 d. raštą Nr. 1SS-507-(5.75 E.). LAGK sprendimu pareiškėjų skundą atsisakyta priimti nagrinėti kaip nepriskirtiną Komisijos kompetencijai. Pažymėjo, kad teisės akto priskyrimo administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimą, ar jame nurodytą apskundimo tvarką, ar vartojamas sąvokas, bet pagal teisės akto turinį, nustatomą pagal teisės aktui būdingus požymius. Specialioji teisėjų kolegija yra ne kartą nurodžiusi, jog valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Pareiškėjai kreipėsi į NŽT, siekdami susiformuoti ir išsinuomoti valstybinės žemės sklypą po inžineriniais statiniais. Nagrinėjamu atveju, vykdydama valstybinės žemės nuomos funkcijas, NŽT veikė kaip civilinių teisinių santykių subjektas, t. y. valstybės vardu įgyvendina valstybinės žemės savininko teises. Tarp NŽT ir pareiškėjų susiklostę teisiniai santykiai nėra pagrįsti subjektų pavaldumu ir yra reguliuojami civilinės teisės normų, todėl šiuo atveju ginčas kyla iš civilinių teisinių santykių ir turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. LAGK nėra priskirtinas civilinio teisinio pobūdžio ginčų nagrinėjimas, todėl ji pagrįstai atsisakė priimti skundą, kaip nepriskirtiną Komisijos kompetencijai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. 21RE-1029 (AG-1016/05-2024), kuriuo pareiškėjų B. S. ir B. S. skundas atsisakytas priimti, nes skundo nagrinėjimas nepriskirtinas Komisijos kompetencijai, teisėtumas ir pagrįstumas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjai B. S. ir B. S. kreipėsi į NŽT su prašymu suformuoti ir išnuomoti žemės sklypą po pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiu statiniu, esančiu (duomenys neskelbtini). NŽT 2024 m. rugsėjo 16 d. raštu Nr. 1SD-64630-(15.2.48 E.) „Dėl žemės sklypo projektavimo ir nuomos po inžineriniais statiniais“ nurodė, kad negali būti formuojamas ir išnuomojamas žemės sklypas pareiškėjams nuosavybės teise priklausančių inžinerinių tinklų eksploatacijai. Pareiškėjai, nesutikdami su NŽT raštu, 2024 m. spalio 17 d. pateikė skundą NŽT direktoriui, prašydami panaikinti 2024 m. rugsėjo 16 d. raštą bei priimti naują sprendimą suformuoti ir išnuomoti žemės sklypą prie pareiškėjams priklausančio statinio. NŽT 2024 m. lapkričio 18 d. raštu Nr. 1SS-507-(5.75 E.) nurodė, kad inžineriniai statiniai, skirti nuotekoms surinkti, priskirtini inžineriniams tinklams ir tokiems statiniams eksploatuoti žemės sklypai negali būti formuojami.
Pareiškėjai, nesutikdami su NŽT 2024 m. lapkričio 18 d. raštu, pateikė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijai, prašydami panaikinti NŽT 2024 m. rugsėjo 16 d. ir 2024 m. lapkričio 18 d. raštus bei įpareigoti instituciją suformuoti žemės sklypą prie statinio, esančio (duomenys neskelbtini), bei išnuomoti žemės sklypą pareiškėjams. Lietuvos administracinių ginčų komisija 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. 21RE-1029 (AG-1016/05-2024) atsisakė priimti nagrinėti B. S. ir B. S. skundą, nes skundo nagrinėjimas nepriskirtinas Komisijos kompetencijai.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas.
Pareiškėjai kreipėsi į NŽT prašydami suformuoti ir išnuomoti žemės sklypą po valymo įrenginiais, esančiais (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių duomenų, 2024 m. birželio 26 d. B. S. prašymo / skundo matyti, kad pareiškėjai siekė sudaryti žemės nuomos sutartį.
Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2025 m. liepos 1 d.) 17 straipsnyje nurodyta, kad prašymus susigrąžinti nuosavybėn, gauti nuosavybėn neatlygintinai ir pirkti valstybinę žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja ir sprendimus priima Nacionalinė žemės tarnyba. Prašymus išsinuomoti valstybinę žemę ir naudotis valstybine žeme nagrinėja ir sprendimus priima Nacionalinė žemės tarnyba, savivaldybių tarybos ar kita įstatymų nustatyta institucija Civilinio kodekso ir Žemės įstatymo nustatyta tvarka.
Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos administracijos padaliniai. Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einančio valstybės tarnautojo sprendimai ir veiksmai ar neveikimas, išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalis).
Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 1P-139-(1. E.) patvirtintų Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Aplinkos ministerijos ne teismo tvarka taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 1 punkte numatyta, kad jos reglamentuoja fizinių, juridinių asmenų ir asmenų, neturinčių juridinio asmens statuso, skundų dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos teritorinių žemės tvarkymo ir administravimo skyrių vadovaujamas pareigas einančių valstybės tarnautojų sprendimų ir veiksmų (neveikimų), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, pateikimo ir nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Aplinkos ministerijos tvarką. Administracijos padalinių vadovaujamas pareigas einančių valstybės tarnautojų sprendimai dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis skundžiami tiesiogiai teismui.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2024 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. 1SD-64630-(15.2.48 E.) „Dėl žemės sklypo projektavimo ir nuomos po inžineriniais statiniais“ priėmė Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus vedėjas. Pareiškėjams buvo išaiškinta, jog atsakymas per 20 darbo dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Taisyklėse nustatyta tvarka.
Pareiškėjai 2024 m. spalio 17 d. pateikė skundą Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriui, kuriuo prašė panaikinti 2024 m. rugsėjo 16 d. sprendimą.
2024 m. lapkričio 18 d. raštu Nr. 1SS-507-(5.75 E.) „Dėl skundo“ NŽT nurodė, kad skyrius, vadovaudamasis išdėstytu teisiniu reglamentavimu, skundžiamu sprendimu teisėtai atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymą suformuoti ir išnuomoti žemės sklypą pareiškėjams nuosavybės teise priklausančių inžinerinių tinklų eksploatacijai.
Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Taisyklių 28 punkte nurodyta, kad Tarnybos direktoriaus priimtas sprendimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu, per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos gali būti skundžiamas teismui.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.
Įvertinus aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog pareiškėjai, kreipdamiesi į Nacionalinės žemės tarnybos direktorių, pasinaudojo įstatyme ir Taisyklėse numatyta ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, todėl šiuo atveju pakartotinis kreipimasis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme instituciją, šiuo atveju Lietuvos administracinių ginčų komisiją, nėra galimas.
Pažymėtina, kad institucijos yra saistomos ir gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012; 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014).
Teisėjų kolegija pažymi, jog 2024 m. lapkričio 18 d. sprendime NŽT netinkamai nurodė tokio sprendimo apskundimo tvarką. Be to, šią faktinę aplinkybę posėdžio metu pripažino ir atsakovės atstovė. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta aukščiau, teismas sprendžia, jog NŽT netinkamai įgyvendino gero administravimo principą.
Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad Lietuvos administracinių ginčų komisija ir jos teritoriniai padaliniai nesprendžia administracinių ginčų, kuriems nagrinėti įstatymai nustato kitokią ikiteisminio ginčų nagrinėjimo tvarką. Minėto įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario sprendimu atsisakoma priimti skundą (prašymą) nagrinėti, jeigu skundo (prašymo) nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių ginčų komisijos kompetencijai.
Lietuvos administracinių ginčų komisija 2024 m. gruodžio 9 d. sprendime Nr. 21RE-1029 (AG-1016/05-2024) nurodė, kad ginčai dėl turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo, laikytini ginčais, kylančiais iš civilinių teisinių santykių ir paprastai nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme, todėl sprendė, kad Komisija, priėmusi nagrinėti skundą, kuriame keliami su valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymu susiję klausimai, viršytų sako kompetenciją.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjų reikalavimai yra susiję su žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo procedūra, kuri yra pagal Žemės reformos įstatymą bei kitus su šiuo įstatymu susijusius specialiuosius teisės aktus vykdoma įgaliotų viešojo administravimo subjektų veikla, atitinkanti viešojo administravimo apibrėžimą. Šiuo atveju, keliamo ginčo esmė yra administracinio pobūdžio žemės reformos procedūrų vykdymas. Tokios pačios pozicijos analogiškoje situacijoje laikosi ir Specialioji teisėjų kolegija (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos teismingumui 2014 m. kovo 7 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-8/2014).
Teisėjų kolegija, įvertinusi Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2024 m. gruodžio 9 d. sprendime Nr. 21RE-1029 (AG-1016/05-2024) nurodytus argumentus, sprendžia, jog pagrindą atsisakyti priimti pareiškėjų skundą sudaro įstatyme ir Taisyklėse numatytas imperatyvas, numatantis pareigą dėl sprendimų panaikinimo kreiptis į teismą ABTĮ nustatytą tvarka. Nepaisant to, kad Lietuvos administracinių ginčų komisija, skundžiamame sprendime netinkamai nustatė kilusio ginčo pobūdį, tačiau priėmė teisingą sprendimą atsisakyti priimti skundą, nes Žemės reformos įstatymas bei Taisyklės nustato, jog dėl NŽT direktoriaus priimtų sprendimų yra kreipiamasi ne į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme instituciją, o į teismą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2024 m. gruodžio 9 d. sprendimas Nr. 21RE-1029 (AG-1016/02-2024) atsisakyti priimti skundą iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjų B. S. ir B. S. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.