Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-12-06 · Byla Nr. N-444-2533-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-06
Bylos Nr.
N-444-2533-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Artūras Drigotas, Virgilijus Valančius (pran.)
Kategorijos
Administracinė byla Nr. N444-2533/2010Procesinio sprendimo kategorijos 1.4(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 6 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. N. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 21 d. nutarties K. N. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Šiaulių miesto apylinkės teisme nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje K. N. traukiamas atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį bei 126 straipsnio 4 dalį, K. N. ir jo atstovas pateikė prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti, ar Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ir ATPK) 35 straipsnio 4 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintiems teisingumo bei teisinės valstybės principams, kadangi ATPK 35 straipsnyje numatytas ilgiausias administracinės nuobaudos skyrimo terminas - vieneri metai nuo administracinio teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos, o senaties termino skaičiavimas nepagrįstai pradedamas iš naujo po pirmosios instancijos teismo nutarimo panaikinimo apeliacine tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2009 m. spalio 21 d. nutartimi K. N. ir jo atstovo prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucini Teismą dėl ATPK 35 straipsnio 4 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai atmetė kaip nepagristą. Teismas konstatavo, kad ATPK 35 straipsnio 4 dalyje aiškiai aptartas termino skaičiavimas po pirmosios instancijos teismo nutarimo panaikinimo apeliacine tvarka, teismui nekilo abejonių dėl šios įstatymo nuostatos prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

II.

K. N. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir įpareigoti Šiaulių miesto apylinkės teismą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Apeliantas nurodo, kad skundžiama teismo nutartis nemotyvuota, pažeidžia jo teises, numatytas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijoje (6 str.), Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (30, 31 str.) bei kituose įstatymuose. Apelianto teigimu, pažeidžiama jo teisė į greitą ir teisingą teismą, teisė kreiptis į teismą dėl savo teisių gynimo. Apeliantas pažymi neprašęs teismo išaiškinti ATPK 35 straipsnio 4 dalies formuluotės, nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija yra tiesiogiai taikomas teisės aktas. Apeliantas remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30, 110 straipsniais, pažymi, jog teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas).

Atsiliepimas

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis procesas nutrauktinas.

Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta tenkinti jo prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucini Teismą dėl ATPK 35 straipsnio 4 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pirmosios instancijos teismo nutartys gali būti skundžiamos atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui įstatymo numatytais atvejais bei tuomet, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Galimybė apskųsti teismo nutartį dėl atsisakymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą įstatyme nenumatyta, tokia nutartis neužkerta kelio tolesnei bylos eigai. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta tenkinti prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą neskundžiama, argumentai dėl tokios teismo nutarties neteisėtumo bei nepagrįstumo gali būti išdėstyti tik apeliaciniame skunde, paduotame dėl teismo sprendimo, priimto išnagrinėjus bylą iš esmės. Konstatuotina, jog šiuo atveju apeliacinis skundas buvo priimtas pažeidžiant įstatymo nuostatas, todėl procesas pagal K. N. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 21 d. nutarties nutrauktinas, apeliacinį skundą grąžinant jį pateikusiam subjektui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 49 straipsnio 1 dalimi, 134 straipsnio 7 dalimi, teisėjų kolegija

n u t aria:

Apeliacinį procesą pagal K. N. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 21 d. nutarties nutraukti, apeliacinį skundą grąžinant jį pateikusiam subjektui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasArtūras DrigotasVirgilijus Valančius