- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-13
- Bylos Nr.
- eI-6217-554/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01424-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rimantas Giedraitis, Daina Kukalienė, Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- A.Š.
- Atsakovas
- Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato
Kauno apygardos administracinio teismo kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės, Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A.Š. skundą atsakovui Kauno apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2018 m. liepos 14 d. skundu Kauno apygardos administracinio teismo prašė:
- panaikinti 2018 m. birželio 14 d. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos viršininko sprendimą Nr. 20-S-40382 (1.16) Dėl ginklų realizavimo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodė, taip pat jo atstovas paaiškino teismo posėdžių metu, kad pareiškėjas yra medžiotojas ir turi leidimą medžiokliniams ginklams įsigyti ir juos laikyti bei naudoti medžioklėje. Jam nuosavybės teise priklauso šie medžiokliniai ginklai: graižtvinis šautuvas Merkel 141E, Nr. (duomenys neskelbtini) , graižtvinis šautuvas Blazer K 95, Nr. (duomenys neskelbtini), kombinuotas šautuvas IŽU 94 Sever, Nr. (duomenys neskelbtini) bei injekcinis ginklas Telinject G. U. T. 50, Nr. (duomenys neskelbtini). 2018 m. sausio 18 d. atsakovo sprendimu Nr. 18IL-20-00173-e šie ginklai iš pareiškėjo buvo paimti laikinam saugojimui, nes jam buvo pareikštas įtarimas pagal BK 310 str. 1 d. ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-01634-18. Šiuo metu ikiteisminis tyrimas yra baigtas ir baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu perduota į Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus. Baudžiamoji byla teisme dar nepradėta nagrinėti. Kadangi tiek ikiteisminis tyrimas, tiek teisminis nagrinėjimas šioje byloje užsitęsė ilgą laiką, todėl pareiškėjas nusprendė savo ginklus parduoti, nes jie man tapo nereikalingi. Dėl 2018 m. birželio 13 d. prašymu kreipėsi į atsakovą dėl paimtų ginklų realizavimo. Šiame prašyme nurodė, kad jam priklausančius ginklus perduotų realizavimui į ginklų parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią Kaune (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas iš atsakovo gavo 2018 m. birželio 14 d. sprendimą Dėl ginklų realizavimo, kuriuo buvo atisakyta tenkinti prašymą. Šiame sprendimu buvo nurodoma, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 41 straipsnio 5 dalis numato, kad 41 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytais atvejais ginklai, ginklo priedėliai ir šaudmenys, leidimas laikyti ginklus, leidimas nešiotis ginklus, taip pat ginklų pažymėjimai paimami iki ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo arba kardomosios priemonės - suėmimo asmeniui panaikinimo įstatymų nustatyta tvarka. Vadovaudamasis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 41 straipsnio 5 dalimi atsakovas nurodė, kad pareiškėjui priklausantys ginklai ir leidimai bus saugomi Kauno apskrities VPK Viešimosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriuje kol bus priimtas sprendimas ikiteisminiame tyrime ir tokiu būdu atsisakė tenkinti prašymą dėl ginklų realizavimo.
Pareiškėjas ir jo atstovas nurodė, kad ginčijamas sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas. Nepriklausomai nuo baudžiamosios bylos baigties rezultatų, t. y. ar pareiškėjo atžvilgiu bus priimtas išteisinamasis ar apkaltinamasis nuosprendis, jis turi teisę bet kuriuo momentu šiuos ginklus realizuoti. Nei Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas, nei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-302 patvirtintos Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklės to nedraudžia daryti ir šiuose teisės aktuose nėra numatyta, kad asmeniui, iš kuriuo laikinai paimti ginklai, draudžiama juos realizuoti per juridinius subjektus, turinčius teisę prekiauti ginklais. Todėl šiuo atveju galioja bendra taisyklė kad „viskas yra leidžiama, kas nedraudžiama“. Nėra jokios logikos neleisti šių ginklų realizuoti nesibaigus baudžiamosios bylos nagrinėjimui, nes jeigu pareiškėjo atžvilgiu ir būtų priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tai tokiu atveju leidimas nešiotis ir turėti ginklus man būtų panaikintas ir vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 41 straipsnio 3 dalimi ginklus vis tiek reikės realizuoti per šią teisę turinčias įstaigas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme ir Taisyklėse nustatyta tvarka. Be to, Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 41 straipsnio 3 dalis numato (konkrečiai nenurodo kokioje stadijoje), kad tinkami saugiai naudoti ginklai, ginklų priedėliai ar pramoninės gamybos šaudmenys asmens prašymu realizuojami per Ginklų fondą arba subjektus, turinčius teisę prekiauti ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis.
Atsiliepimas
Atsakovas ir jo atstovės teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, taip pat atstovės paaiškino teismo posėdžio metu, kad atsakovo 2018 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. 18-IL-20-00173-e, vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau - Įstatymas) 41 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nuspręsta paimti pareiškėjui priklausančius šaunamuosius ginklus ir leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. 2018 m. birželio 13 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas Nr. 18-G-20-03754-e perduoti į ginklų parduotuvę realizuoti jam priklausančius, priduotus į policiją laikinai saugoti, šaunamuosius ginklus. Atsakovo 2018 m. birželio 14 d. raštu Nr. 20-S-40382, kuris ginčijamas šioje byloje, buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą. Atsakovas motyvavo, kad pareiškėjui priklausantys šaunamieji ginklai buvo paimti laikinai saugoti vadovaujantis Įstatymo 41 str. 1 d. 5 p. pagrindu, kuris numato, jog policija ar kitos įstatymų įgaliotos valstybės institucijos ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis paima, kai asmuo įstatymų nustatyta tvarka įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką ar jam paskirta kardomoji priemonė - suėmimas. Įstatymo 41 str. 5 d. numato, kad 41 str. 1 d. 5 p. nurodytais atvejais ginklai, ginklo priedėliai ir šaudmenys, leidimas laikyti ginklus, leidimas nešiotis ginklus, taip pat ginklų pažymėjimai paimami iki ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo arba kardomosios priemonės - suėmimo - asmeniui panaikinimo įstatymų nustatyta tvarka.
Atsakovas ir jo atstovės nurodė, kad viešojo administravimo srityje taikytinas bendrasis principas - viešojo administravimo subjektui leidžiama tai, kas konkrečiai įtvirtinta teisės aktuose. Iš to darytina išvada, kad ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinių pagrindų ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teisių ir pareigų reglamentavimui būdingas teisinis apibrėžtumas, kuris riboja galimybę, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, viešojo administravimo subjektui nusistatyti kitokias teises ir pareigas, negu tas, kurias įtvirtina atitinkamus santykius reglamentuojančios imperatyviosios įstatymų nuostatos. Dėl to ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinių pagrindų ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teisių ir pareigų reglamentavimas galimas tik vadovaujantis imperatyviųjų teisės normų nuostatomis. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2 skyriuje pareiškėjui surašytas kaltinamasis aktas, o baudžiamoji byla teisminga Alytaus apylinkės teismui. Įstatymo 41 str. 1 d. 5 p. imperatyviai nustatyta, kad policija ar kitos įstatymų Įgaliotos valstybės institucijos ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis paima, kai asmuo įstatymų nustatyta tvarka Įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką ar jam paskirta kardomoji priemonė - suėmimas. Įstatymo 41 str. 5 d. nustatyta, kad Įstatymo 41 str. 1 d. 5 p. nurodytais atvejais ginklai, ginklo priedėliai ir šaudmenys, leidimas laikyti ginklus, leidimas nešiotis ginklus, taip pat ginklų pažymėjimai paimami iki ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo arba kardomosios priemonės - suėmimo - asmeniui panaikinimo įstatymų nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismui pateiktų įrodymų vietas (taip pat ir TIS Liteko duomenys) patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad 2018 m. liepos 17 d. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėjo nutartimi baudžiamoji byla Nr. I-663-398/2018 perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, kuris numatytas 2018 m. lapkričio 12 d. Paminėtoje baudžiamojoje byloje pareiškėjas kaltinamas pagal BK 310 straipsnio 1 dalį tuo, kad, veikdamas bendrininkų grupėje, 2016 m. lapkričio 23 d. laikotarpiu nuo 9 iki 16 val., graibštu sugavus bebrą ir patalpinus į vielos narvą, vėliau paleidus iš narvo sugautą gyvūną, turėdami tikslą kankinti gyvūną, tyčia, demonstruodami nepateisinamą negailestingumą ir savivalę, be jokios pateisinamos priežasties pjudė bebrą dviem foksterjerų veislės šunimis, kurstė šunis pulti bebrą, o šiam aktyviai priešinantis, pareiškėjui nenustatyto modelio medžiokliniu šautuvu bebrą sužeidus, siekiant susilpninti gyvūno pasipriešinimą, ir taip gyvūną suluošinus, po ko suluošintą bebrą stumiant link šunų medžiokliniu šautuvu, mėtant, leidžiant draskyti šunims tol, kol bebras buvo pajėgus priešintis, po ko nukankintas bebras žuvo. Taip pat kaltinamas ir tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje, 2017 m. balandžio 12 d. laikotarpiu nuo 15 iki 16 val., tyčia nenustatytu medžiokliniu šautuvu vienu šūviu sužeidė lapę nugarkaulio srityje ir taip ją suluošino, po ko, demonstruodami nepateisinamą negailestingumą ir savivalę, be jokios pateisinamos priežasties leisgyvį suluošintą gyvūną pjudė pareiškėjui priklausančiu foksterjerų veislės šunimi, pareiškėjas mėtė lapę šuniui draskyti ir taip ją kankino, po ko šuns apdraskytą gyvūną pareiškėjas nušovė nenustatyto modelio šautuvu. Kaltinamasis aktas apylinkės teisme buvo gautas 2018 m. gegužės 31 d. ir byla paskirta nagrinėti teisiamajame posėdyje.
Teismui pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad Kauno apskrities VPK Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdyba 2018 m. sausio 18 d. pateikė raštą (reg. Nr. 20-IL-2798) Kauno apskrities VPK Licencijavimo skyriui Dėl informacijos pateikimo, kuriuo pranešė, jog pareiškėjo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas ir su vienu iš jo turimų ginklų galimai įvykdytas nusikaltimas. Dėl to buvo prašoma iš pareiškėjo kuo skubiau paiimti ginklus, nes buvo turima duomenų apie ketinimą parduoti ginklus. Atsakovas 2018 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. 18-IL-20-00173-e, vadovaudamasis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nesprendė iš pareiškėjo paimti
Jam priklausančius ginklus: graižtvinį šautuvą Merkel 141E, Nr. (duomenys neskelbtini), graižtvinį šautuvą Blazer K 95, Nr. (duomenys neskelbtini), kombinuotą šautuvą IŽH 94 Sever, Nr. (duomenys neskelbtini), injekcinį ginklą Telinject G. U. T. 50, Nr. (duomenys neskelbtini) ir šaudmenis. Antstolio pateiktos pažymos duomenys taip pat patvirtina, kad 2016 m. balandžio 7 d., vykdant įsiskolinimo išieškojimą, buvo areštuoti pareiškėjui ir jo sutuoktinei bendrai priklausantis turtas: graižtvinis šautuvas Merkel 141E, Nr. (duomenys neskelbtini), graižtvinis šautuvas Blazer K 95, Nr. (duomenys neskelbtini), kombinuotas šautuvas IŽU 94 Sever, Nr. (duomenys neskelbtini) bei injekcinis ginklas Telinject G. U. T. 50, Nr. (duomenys neskelbtini). Tik 2018 m. rugsėjo 25 d., kai skolininkė (pareiškėjo sutuoktinė) prievolę įvykdė, minėtam turtui areštas buvo panaikintas.
Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad 2018 m. birželio 13 d. pareiškėjas pateikė atsakovui prašymą Nr. 18-G-20-03754-e realizuoti jam priklausančius ginklus per ginklų parduotuvę ,, (duomenys neskelbtini)“.
Ginčijamu atsakovo 2018 m. birželio 14 d. sprendimu Nr. 20-S-40382 (1.16) buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą. Atsakovas motyvavo, kad pareiškėjui priklausantys šaunamieji ginklai buvo paimti laikinai saugoti vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, kuris numato, jog policija ar kitos įstatymų įgaliotos valstybės institucijos ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis paima, kai asmuo įstatymų nustatyta tvarka įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką ar jam paskirta kardomoji priemonė - suėmimas. Atsakovas sprendime taip pat nurodė, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 41 straipsnio 5 dalis numato, kad 41 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytais atvejais ginklai, ginklo priedėliai ir šaudmenys, leidimas laikyti ginklus, leidimas nešiotis ginklus, taip pat ginklų pažymėjimai paimami iki ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo arba kardomosios priemonės - suėmimo - asmeniui panaikinimo įstatymų nustatyta tvarka.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymas) 41 straipsnio 1 dalies 5 punktas imperatyviai nurodo, kad policija ar kitos įstatymų įgaliotos valstybės institucijos ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis paima, kai asmuo įstatymų nustatyta tvarka įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką ar jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Įstatymo 41 straipsnio 5 dalis taip pat nustato pareigą atsakovui - šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytais atvejais ginklai, ginklo priedėliai ir šaudmenys, leidimas laikyti ginklus, leidimas nešiotis ginklus, taip pat ginklų pažymėjimai paimami iki ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo arba kardomosios priemonės – suėmimo – asmeniui panaikinimo įstatymų nustatyta tvarka (teismas vadovaujasi Įstatymo redakcija, galiojančia nuo 2018 m. sausio 1 d.).
Teismui pateikti duomenys, taip pat ir TIS Liteko patvirtina, kad pareiškėjo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas baigtas, tačiau baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu perduota nagrinėti teismui. Taigi, pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka pareikštas kaltinamas tyčinio nusikaltimo padarymu ir nusikaltimo padaryme buvo panaudotas šaunamasis ginklas. Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad tiek pareiškėjui pateikiant prašymą dėl ginklų realizavimo, tiek ir atsakovui priimant skundžiamą sprendimą, pareiškėjui ir jo sutuoktiniai priklausantys ginklai buvo areštuoti sprendžiant civilinį ginčą dėl netinkamo prievolių vykdymo (skolininkė – pareiškėjo sutuoktinė). Šios aplinkybės taip pat teismui duoda pagrindą išvadai, kad pareiškėjas neturi teisės vienasmeniškai nuspręsti dėl bendrosios nuosavybės likimo.
Atsakovas, teikdamas viešąsias administracines paslaugas, susijusias su civiline ginklų apyvarta, veikia kaip viešojo administravimo subjektas. Viešojo administravimo srityje imperatyviai taikomas principas - viešojo administravimo subjektui leidžiama tai, kas konkrečiai įtvirtinta teisės aktuose ir draudžiama tai, kas teisės aktuose nenumatyta. To kontekste pabrėžtina, kad ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinių pagrindų ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teisių ir pareigų reglamentavimui būdingas tikslus teisinis apibrėžtumas, kuris riboja galimybę viešojo administravimo subjektui nusistatyti kitokias teises ir pareigas, negu tas, kurias įtvirtina atitinkamus santykius reglamentuojančios imperatyviosios įstatymų nuostatos. Dėl to ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinių pagrindų ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teisių ir pareigų reglamentavimas galimas tik vadovaujantis imperatyviųjų teisės normų nuostatomis (pvz., Įstatymo, Taisyklių). Įstatymo 41 straipsnio 5 dalyje nedviprasmiškai nustatyta, kad ginklai, ginklo priedėliai ir šaudmenys, leidimas laikyti ginklus, leidimas nešiotis ginklus, taip pat ginklų pažymėjimai paimami iki ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo arba kardomosios priemonės - suėmimo - asmeniui panaikinimo įstatymų nustatyta tvarka. Šios teisės normos turinio analizė duoda pagrindą išvadai, kad asmeniui ginklai gali būti grąžinami tik atsiradus reabilituojantiems pagrindams. Ginčo situacijoje jokie pareiškėją reabilituojantys pagrindai nenustatyti. Priešingai, jo teisinė padėtis tik pasunkėjo – ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai leido pareiškėją apkaltinti tyčinio nusikaltimo padarymu ir perduoti baudžiamąją bylą teismui nagrinėti teisiamajame posėdyje (ABTĮ 56 str.).
Teismas taip pat akcentuoja, kad viešojo administravimo subjekto (atsakovo) sprendimai turi atitikti bendruosius Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Sprendimai turi būti pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, bei juos priimant turi būti laikomasi Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje išdėstytų principų. Administracinėje byloje ginčijamas 2018 m. birželio 14 d. sprendimas visiškai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio, 8 straipsnio principines nuostatas, pagrįstas Įstatymo normomis, todėl laikytinas pagrįstu, teisėtu bei teisingu ir naikinti jį skunde nurodytais pagrindais nėra pagrindo (ABTĮ 88 str. 1 p.). Ginčijamame sprendime nebuvo nurodyta apskundimo tvarka, tačiau šio pažeidimo teismo nelaiko esminiu, kadangi tai nesutrukdė pareiškėjui laiku kreiptis teisminės gynybos.
Visus likusius pareiškėjo skundo ir atstovo argumentus teismas laiko pertekliniais. Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). LVAT savo jurisprudencijoje, aiškindamas ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.), taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėjęs, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A.Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.