- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-05
- Bylos Nr.
- e2A-658-210/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Kursevičius
- Ieškovas
- I. B.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „AV grupė“, Mažeikių rajono savivaldybės administracijai
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. B. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-28-853/2019 pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „AV grupė“, Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl servituto, nustatyto naudoti ir valdyti gyvenamojo namo priklausinį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. B. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama: 1) panaikinti kelio servitutą, 2006 m. liepos 21 d. Telšių apskrities viršininko įsakymu Nr. P1.Ž-1795 (toliau – Įsakymas) nustatytą jai priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas); 2) įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „AV grupė“ savo lėšomis atkurti ieškovei nuosavybės teise priklausančio kiemo statinio – šulinio (toliau – šulinys), esančio (duomenys neskelbtini), buvusią padėtį, t. y. atstatyti antžeminį betoninį šulinio rentinį per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo; atsakovei neatkūrus per nurodytą terminą šulinio dalies buvusios padėties, leisti ieškovei tai atlikti savo lėšomis ir jėgomis bei išieškoti šių išlaidų atlyginimą iš atsakovės UAB „AV grupė“; 3) nustatyti servitutą valdyti kiemo statinį – šulinį ir juo naudotis kaip gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (toliau – Gyvenamasis namas), priklausiniu, esančiu valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
2. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: įpareigojo atsakovę UAB „AV grupė“ per vieną mėnesį nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo savo lėšomis atkurti ieškovei nuosavybės teise priklausančio šulinio antžeminio betoninio rentinio buvusią padėtį; atsakovei UAB „AV grupė“ neatkūrus per nustatytą terminą šulinio antžeminės dalies buvusios padėties, ieškovei suteikė teisę tai atlikti savo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovės UAB „AV grupė“ patirtų išlaidų atlyginimą; kitą ieškinio dalį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
3. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. sprendimą paliko nepakeistą.
4. Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2017 m. spalio 12 d. išnagrinėjusi ieškovės I. B. kasacinį skundą Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 14 d. nutarties ir Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. sprendimo dalis dėl servituto valdyti kiemo statinį ir juo naudotis nustatymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikino ir šią bylos dalį perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Likusią Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 14 d. nutarties dalį paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
5. Ieškovė I. B. 2019 m. balandžio 17 d. patikslinusi ieškinį teismo prašė nustatyti servitutą įgyvendinti nuosavybės teisę į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausinį – šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas), esantį žemės sklype, adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), pagal MB „Georaida“ matininko A. J. 2019 m. balandžio 3 d. parengtą žemės sklypo servitutinį planą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
6. Atsakovė Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT prie ŽŪM) nurodė, kad ieškovės prašymui nustatyti servitutą šuliniui eksploatuoti neprieštarauja, kadangi nėra kito būdo naudotis nuosavybės teise valdomu daiktu. Sutinka, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), būtų nustatytas 2 m 2 servitutas, skirtas prieiti prie šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį aptarnauti, pagal MB „Georaida“ matininko A. J. 2019 m. balandžio 3 d. parengtą žemės sklypo servitutinį planą.
7. Trečiasis asmuo UAB „AV grupė“ prašė ieškinį palikti nenagrinėtą, nes apžiūrėjus šulinį nustatyta, kad tokio daikto, kaip geriamo vandens šulinio, ieškovė neturi, todėl nėra daikto, kuriam naudoti reikėtų nustatyti servitutą, ir tai laikytina savarankiška vada ieškinį atmesti.
8. Trečiasis asmuo Mažeikių rajono savivaldybės administracija neprieštaravo ieškovės prašymui nustatyti servitutą šuliniui eksploatuoti, nes nėra kito būdo naudotis nuosavybės teise valdomu daiktu ir jį aptarnauti, pagal MB „Georaida“ matininko A. J. 2019 m. balandžio 3 d. parengtą žemės klypo servitutinį planą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2019 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Ieškovei I. B. nustatė servitutą įgyvendinti nuosavybės teisę į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausinį – šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas), esantį žemės sklype, adresu: (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), pagal MB „Georaida“ matininko A. J. 2019 m. balandžio 3 d. parengtą žemės sklypo servitutinį planą. Priteisė iš trečiojo asmens UAB „AV grupė“ ieškovės I. B. naudai 366,17 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškovės I. B. naudai 425,53 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos valstybei 6,08 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu
10. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė su ieškinio dalimi dėl servituto nustatymo sutinka, ieškovei nustatė servitutą įgyvendinti nuosavybės teises į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausinį – šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas), esantį žemės sklype, adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), pagal MB „Georaida“ matininko A. J. 2019 m. balandžio 3 d. parengtą žemės sklypo servitutinį planą.
11. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš ieškovės I. B. tuo metu byloje buvusiai atsakovei UAB „AV grupė“ 507,29 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurios yra apmokėtos, byloje yra tai patvirtinantis dokumentas. Teismas nustatė, kad ieškovė patyrė 2646,85 Eur išlaidų už advokato padėjėjo pagalbą. Atsižvelgdamas į tai, kad patenkintas tik vienas reikalavimas dėl šulinio atstatymo, ieškovei iš atsakovės teismas priteisė 661,71 Eur išlaidų (2646,85 x 25 proc.) bei 31 Eur žyminio mokesčio. Atsakovė UAB „AV grupė“ už procesą pirmosios instancijos teisme advokatui sumokėjo 1600 Eur, tačiau ieškinį patenkinus iš dalies iš ieškovės teismas priteisė 75 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų – 1200,00 Eur. Vadovaudamasis ekonomiškumo ir operatyvumo principais, ieškovei iš atsakovės priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą teismas įskaitė į atsakovei iš ieškovės priteistiną sumą ir šia dalimi sumažino atsakovei iš ieškovės priteisiamą sumą. Taip pat teismas priteisė iš ieškovės 9,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą. Iš tuo metu buvusios atsakovės UAB „AV grupė“ priteisė 3,15 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą. Byloje pateiktas grąžintas vykdomasis raštas dėl 3,15 Eur priteistų procesinių išlaidų išieškojimo iš UAB „AV grupė“. Byloje taip pat yra duomenys, ieškovei yra įskaityta 9,44 Eur suma, dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Iš pirmiau išvardytų bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimų, ieškovei liko neapmokėtos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos – 1985,14 Eur, tuometinės atsakovės UAB „AV grupė“ likusios bylinėjimosi išlaidos – 400 Eur.
12. Ieškovė nesutiko su priimtu Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu ir jį skundė aukštesnės instancijos teismui sumokėdama 62,00 Eur žyminį mokestį. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. sprendimą paliko nepakeistą. Ieškovė nesutikdama su apeliacinės instancijos priimta nutartimi skundė Lietuvos Aukščiausiajam teismui, sumokėdama 61,50 Eur žyminį mokestį. Lietuvos Aukščiausias teismas nutartimi sprendimo dalis dėl servituto valdyti kiemo statinį ir juo naudotis nustatymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikino ir šią bylos dalį perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Likusią Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 14 d. nutarties dalį paliko nepakeistą. Taip pat pridėjo pažymą, kad Lietuvos Aukščiausias teismas patyrė išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu – 6,08 Eur, jų klausimą taip pat paliko spręsti pirmos instancijos teismui.
13. Po civilinės bylos grąžinimo iš Lietuvos Aukščiausiojo teismo ieškovė nurodė, kad viso proceso metu patyrė 3700,92 Eur bylinėjimosi išlaidų, 19,40 Eur ieškovės atstovo kelionės išlaidos bei sumokėjo iš viso 216,00 Eur žyminio mokesčio. Taip pat pridėjo dokumentus, kad ieškovė atsakovei sumokėjo 507,29 Eur sumą, kuri buvo priteista Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu. Ieškovės atstovas remdamasis kasacinės instancijos priimta nutartimi pažymėjo, kad ieškovė kėlė tris reikalavimus pirmoje instancijoje, kiekvienas reikalavimas turėtų sudaryti 33 proc., todėl esant vienam patenkintam reikalavimui iš trijų, jos naudai turėtų būti priteista 1307,90 Eur suma (3963,32 x 33 proc.). Kadangi šis reikalavimai buvo nukreiptas į tuo metu buvusią atsakovę UAB „AV grupė“, todėl 1307,90 Eur suma turėtų būti priteista iš UAB „AV grupės“.
14. Teismas išanalizavęs visą bylos medžiagą, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismui patenkinus vieną iš trijų reikalavimų (vertintina, kad vienas reikalavimas sudaro 33 proc.), o kitoms instancijoms palikus tą sprendimo dalį nepakeistą, iš tuo metu buvusios atsakovės UAB „AV grupė“ priteistina 873,46 Eur suma (2646,85 Eur x 33 proc.). Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės du reikalavimai nebuvo patenkinti, teismas atsakovei iš ieškovės priteisė 66 proc. bylinėjimosi išlaidų – 528,00 Eur (1600 Eur x 66 proc.). Kadangi ieškovė yra sumokėjusi 507,29 Eur sumą atsakovei, iš tuo metu buvusios atsakovės UAB „AV grupė“ ieškovės naudai teismas priteisė 366,17 Eur (873,46 Eur – 507,29 Eur = 366,17 Eur).
15. Lietuvos Aukščiausiajam teismui išnagrinėjus ir grąžinus civilinę bylą, byloje pasikeitė atsakovė, vietoje UAB „AV grupė“ atsakove tapo NŽT prie ŽŪM. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė NŽT prie ŽŪM sutiko su patikslintu ieškiniu, ginčo dėl šio reikalavimo nekilo, teismas sprendė, kad teisingiau patenkinus dar viena reikalavimą, t. y. 33 proc. priteisti iš atsakovės NŽT prie ŽŪM – 425,53 Eur (Ieškovė iš viso patyrė bylinėjimosi išlaidų 3936,32 Eur – pirmosios instancijos bylinėjimosi išlaidas 2646,85 Eur = 1289,47 Eur) x 33 proc.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
16. Apeliaciniu skundu ieškovė I. B. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – priteisti iš UAB „AV grupė“ ieškovės I. B. naudai 1278,27 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM ieškovės I. B. naudai 1298,98 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusią skundžiamo sprendimo dalį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinėje instancijoje. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Apeliantė nurodo, kad byloje ieškovė pareiškė tris savarankiškus materialinius neturtinius reikalavimus, iš kurių vienas buvo atmestas, o du patenkinti. Atmestasis reikalavimas buvo nukreiptas atsakovėms UAB „AV grupė“ ir Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, antrasis patenkintas reikalavimas buvo nukreiptas atsakovei UAB „AV grupė“, trečiasis patenkintas reikalavimas (iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme) buvo nukreiptas atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės viso proceso metu patyrė 3936,32 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovės UAB „AV grupė“ bylinėjimosi išlaidos procese sudaro 1600 Eur, atsakovė NŽT prie ŽŪM duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Byloje nustatyta, kad ieškovė jau yra sumokėjusi UAB „AV grupė“ 507,29 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimui. Apeliantė įsitikinusi, kad, jei pasibaigus procesui buvo patenkinti du iš trijų ieškovės reikalavimai, ieškovė pagal įstatymą įgijo teisę į 66 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o atsakovė (dabar trečiasis asmuo) UAB „AV grupė“ – į 33 proc. savo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Apeliantei nėra aišku, kodėl teismas ieškovei atlygintinų išlaidų proporcijų skaičiavimui rėmėsi 2646,85 Eur suma, kuomet pats yra nurodęs, kad visos ieškovės išlaidos sudaro 3936,32 Eur. Nesuprantama, kokiu pagrindu ieškovės naudai iš NŽT teismas priteisė tik 425,53 Eur, nors pats pripažino, kad ieškovei iš NŽT turėtų būti priteista 33 proc. ieškovės patirtų išlaidų, o tai sudarytų 1298,98 Eur. Apeliantės nuomone, teismas padarė aritmetinio skaičiavimo klaidą, nepagrįstai, neteisėtai ir be motyvų sumažino ieškovei priteistinas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nesutinka su apeliantės argumentu, kad iš Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM turėtų būti priteista 1298,98 Eur suma, nes atsakove NŽT tapo tik bylą pradėjus nagrinėti iš naujo dėl servituto nustatymo šuliniui eksploatuoti, todėl teismas teisingai nusprendė iš visų patirtų išlaidų 3936,32 Eur atimti pirmosios instancijos bylinėjimosi išlaidas 2646,85 Eur, ir nuo 1289,47 Eur sumos priteisti 33 proc. bylinėjimosi išlaidų, t. y. 425,53 Eur.
18. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „AV grupė“ prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Nuo proceso pradžios ieškovė nuolat keitė savo poziciją bei reikalavimų turinį. Ieškovė apeliacinį skundą grindžia hipoteze, kad pirmosios instancijos teismas atliko klaidingą aritmetinį veiksmą, todėl tai negali būti apeliacinio skundo nagrinėjimo objektu.
18.2. Pažymi, kad UAB „AV grupė“ šiame procese nėra šalis, o bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra numatytas tik tarp proceso šalių. Trečiojo asmens nuomone, ieškovė visais įmanomais būdais siekė ilgalaikio bylos nagrinėjimo, laiku nesiėmė akivaizdžių būtinų kompetentingų priemonių, bei atsisakė akivaizdžios UAB “AV grupė” siūlomos materialinės naudos siekiant ginčą išspręsti taikiai, todėl mano, kad didžiulės bylinėjimosi išlaidos susidarė išskirtinai dėl pačios I. B. kaltės bei jai teisines paslaugas teikiančio teisininko veiksmų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
20. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl teismo sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų, dėl kitos teismo sprendimo dalies ginčo nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas analizuoja ir sprendžia tik dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų teisėtumo ir pagrįstumo.
21. Šioje byloje ieškovė kvestionuoja (ginčija) pirmosios instancijos teismo atliktą bylinėjimosi išlaidų paskirstymą nurodydama, kad, jei pasibaigus procesui buvo patenkinti du iš trijų ieškovės reikalavimai, ieškovė pagal įstatymą įgijo teisę į 66 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o atsakovė (dabar trečiasis asmuo) UAB „AV grupė“ – į 33 proc. savo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Apeliantei nėra aišku, kodėl teismas ieškovei atlygintinų išlaidų proporcijų skaičiavimui rėmėsi 2646,85 Eur suma, kuomet pats yra nurodęs, kad visos ieškovės išlaidos sudaro 3936,32 Eur. Tokiai apeliantės dėstomai pozicijai nepritartina.
22. Teismas pažymi, kad asmuo privalo priimti atsakomybę dėl pasekmių, kylančių iš jo reiškiamų reikalavimų, todėl tiek CPK, tiek teismų praktikoje nustatyta, jog bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Vertindamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teisėtumą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiame kontekste svarbūs du bylinėjimosi išlaidų susidarymo momentai. Pirmuoju aspektu vertintinos ieškovės 2646,85 Eur ir atsakovės UAB „AV grupė“ 1600 Eur patirtos bylinėjimosi išlaidos, kuomet reikalavimai buvo reiškiami atsakovėms (šiuo metu trečiajam asmeniui) UAB „AV grupė“ ir Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM (bylinėjimosi išlaidų nepatyrė). Nagrinėjamu atveju byloje ieškovė pareiškė tris savarankiškus materialinius neturtinius reikalavimus, iš kurių vienas buvo patenkintas, du atmesti. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad vienas reikalavimas sudaro 33 proc. bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai akivaizdu, kad ieškovė patyrė 873,46 Eur (2646,85 Eur x 33 %), o atsakovė (šiuo metu trečiasis asmuo) UAB „AV grupė“ 1056 Eur (1600 Eur x 66 %). Byloje nustatyta, kad ieškovė atsakovei sumokėjo 507,29 Eur sumą, kuri buvo priteista Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu, todėl atsakovė UAB „AV grupė“ patyrė 548,71 Eur (1056 Eur – 507,29 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Atlikus apeliantės ir atsakovės UAB „AV grupė“ įskaitymą, ieškovės naudai iš šios atsakovės priklausytų 324,75 Eur suma (873,46 Eur – 548,71 Eur), nors pirmosios instancijos teismas ieškovės naudai iš UAB „AV grupė“ priteisė 366,17 Eur. Vadovaujantis CPK 313 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas dėl apeliantės negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių, taigi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis šiuo atveju nekeistina.
23. Apeliantei nesuprantama, kokiu pagrindu ieškovės naudai iš Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM teismas priteisė tik 425,53 Eur, nors pats pripažino, kad ieškovei turėtų būti priteista 33 proc. ieškovės patirtų išlaidų, o tai sudarytų 1298,98 Eur.
24. Teismo vertinimu, šiuo antruoju aspektu vertintinos ieškovės patirtos išlaidos, kuomet patikslintas ieškovės reikalavimas buvo reiškiamas tik atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM. Byloje nustatyta ir ginčo dėl to byloje nėra, kad ieškovė viso proceso metu patyrė 3936,32 Eur bylinėjimosi išlaidas, todėl atėmus 22 nutarties punkte įvertintas 2646,85 Eur ieškovės patirtas išlaidas, iš tiesų šio apeliacinio argumento kontekste liktų aktualus 1289,47 Eur (3936,32 – 2646,85 Eur) bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad ieškovės visi trys reikalavimai viso proceso metu buvo reiškiami atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM. Kadangi byloje tenkinta 33 procentai ieškovės reikalavimų šiai atsakovei, pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė iš visų ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų 3936,32 Eur atimti 2646,85 Eur pirmosios instancijos bylinėjimosi išlaidas, ir nuo 1289,47 Eur sumos priteisti 33 procentus, tai yra 425,53 Eur ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.
25. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio, iš esmės tinkamai aiškino ir taikė nagrinėjamam klausimui aktualias proceso teisės normas, faktiniais duomenimis pagrindė prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas bei jas priteisė atsižvelgiant į bylos baigtį. Apeliacinio skundo argumentai skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia, todėl sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
26. Atsakovė ir trečiasis asmuo nepateikė duomenų apie patirtas išlaidas apeliacinėje instancijoje, todėl jos nepriteisiamos.
Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.