- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-01-09
- Bylos Nr.
- 1-14-849/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-52-1-00815-2011-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Diana Atajeva
- Nukentėjusysis
- R. K.
- Kaltinamasis
- V. S., M. M.
- Advokatai
- Antanas Pliauga
V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), teistas:
1997-04-08 pagal LR BK 271 str. 2d. 3 metus laisvės atėmimu su ½ dalies turto konfiskavimu, bausmės vykdymą atidedant 3 metams; 1998-03-06 pagal LR BK 271 str. 2d. 3 metus 6 mėn. laisvės atėmimu su ½ dalies turto konfiskavimu;2002-05-16 pagal LR BK 16 str. 2d., 271 str. 2d. 5 metus laisvės atėmimu su 1000 litų vertės turto konfiskavimu;2005-03-25 pagal LR BK 178 str. 2 d. 2 metus laisvės atėmimu;2005-10-26 pagal LR BK 146 str. 1d., 161 str. 2d., 63 str. 1d., 63 str. 4d., 2 metus 6 mėn. laisvės atėmimu;
kaltinamas dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 138 str. 2 d. 8 p.;
M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas.
2001-11-09 pagal LR BK 271 str. 3d., 45 str. 6d. 2p. 10 MGL bauda su 300 litų vertės turto konfiskavimu;2002-05-23 pagal LR BK 271 str. 2d., 35 str. 4 mėn. laisvės atėmimu su 1250 litų bauda ir su 300 litų vertės turto konfiskavimu;2003-01-09 pagal LR BK 272 str. 3d. 6 metus 6 mėn. laisvės atėmimu su ¼ dalies turto konfiskavimu;2007-05-28 pagal LR BK 22 str. 1d., 259 str. 1 d. 1 metų laisvės atėmimu;2009-11-12 pagal LR BK 178 str. 4d. 30 parų areštu;2009-11-13 pagal LR BK 180 str. 1d. 1 metus laisvės atėmimu;
kaltinamas dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 138 str. 2 d. 8 p.;
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamieji V. S. ir M. M. 2011 m. liepos 22 d. apie 23.00 val., namo kieme, esančiame Alytuje, Ulonų g. 24, veikdami bendrininkų grupėje ir būdami apsvaigę nuo alkoholio, įžūliais veiksmais demonstruodami nepagarbą aplinkai, iš chuliganiškų paskatų, be jokios dingsties, tyčia su rankomis ir kojomis sudavė nukentėjusiajam R. K. ne mažiau keturių smūgių į įvairias kūno vietas, tuo padarydami nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 2 d. 8 p.
Kaltinamasis V. S. kaltu dėl padaryto nusikaltimo prisipažino visiškai. Parodė, kad įvykio dieną jis su M. buvo išgėrę, kai tarp jų ir nukentėjusiojo kilo konfliktas dėl to, kad šis nesutiko parvežti jo namo. Po apsižodžiavimo M. sudavė šiam smūgį, nuo kurio nukentėjusysis nukrito, tuomet jis jam porą kartų koja spyrė į pilvą ir kojas. Nurodo, kad tikslo sumušti nukentėjusiojo neturėjo, viskas kilo spontaniškai, nes buvo išgėręs. Dėl nusikaltimo padarymo gailisi.
Kaltinamasis M. M. parodė iš esmės analogiškas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kad kilusio konflikto metu jis trenkė į krūtinę nukentėjusiajam, ir šis nukrito ant žemės ir tuomet dar sudavė smūgius kojomis. Dėl nusikaltimo padarymo gailisi.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsniu byloje taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir remiamasi įrodymais surinktais ikiteisminio tyrimo metu.
Nukentėjusysis R. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad 2011-07-22 grįžo namo, Alytuje, Ulonų g. 24, į kiemą, automobiliu vienas, buvo blaivus. Buvo apie 23.00 val. Automobilį pasistatė kieme, automobilių stovėjimo aikštelėje. Išlipo iš jo, pasiėmė su savimi turėtus daiktus: rankinę, puodą, krepšį su maisto produktais ir ėjo namo laiptinės link. Ant suoliuko, esančio prie namo laiptinės, sėdėjo du iš matymo pažįstami asmenys. Jam praeinant pro juos, jie atrodė neblaivūs, V. S. paklausė jo ,,kodėl tu manęs nenuvežei į Lazdijus“, R. atsakė už tai, kad neturėjo laiko. Papildė, kad 2011-07-22 apie 18.00 val. namo kieme minėtas asmuo prašė jo nuvežti į Lazdijus. Pokalbio metu V. S. su dešine ranka jam sudavė vieną smūgį į galvos sritį, R. liko stovėti, staiga pribėgo M. M. ir su ranka sudavė vieną smūgį į galvos sritį taip pat, prarado sąmonę, daugiau nieko neatsiminė, prabudo ligoninėje. Vėliau sužinojo, kad jį griovyje rado kaimynas J. G.. Jam grąžinti visi daiktai, išskyrus tai, kad piniginėje pasigedo 150 litų. Taip pat pasigedo puodo, maisto su krepšiu. Puodą vertino 30 litų, krepšyje buvo: butelis mineralinio vandens, 2 litų vertės, buteliukas kečupo, 5 litų vertės, duonos kepaliukas, 2 litų vertės. Taip pat jam padaryta žala ir dėl drabužių praradimo, kadangi kuomet jam juos grąžino ligoninėje, jie buvo supuvę, permirkę krauju, vandeniu. Jie yra niekiniai, todėl juos išmetė. Drabužių buvo: sportiniai batai, juos vertino 100 litų, kojinės, 4 litai, kelnės, 150 litų, apatinės kelnaitės, 6 litai, marškinėliai, 30 litų, striukė, 60 litų. Mobiliojo ryšio telefonus taip pat išmetė, kadangi jie buvo permirkę t.y. sugedę. Kiekvieną telefoną vertino po 200 litų. Dėl pavogtų pinigų t.y. 150 litų, prarastų daiktų ir drabužių jam iš viso padaryta 939 litų turtinė žala. Daiktus, grįžus iš ligoninės atidavė sugyventinė D. Ž.. Vaikinus, kurie jam sudavė smūgius atpažinti galėtų. V. S. gyvena kaimynystėje, kitą pažįsta iš matymo, sužinojo, kad jis yra M. M. (t.1 b.l. 18-19, 22-24).
Savo parodymus nukentėjusysis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje ((t.1. b. l. 25-29).
Liudytoja D. Ž., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad 2011-08-23 ryte atsikėlusi pasigedo namuose savo sugyventinio R. K., nors jis turėjo grįžti iš vakaro vėlai. Išėjusi į kiemą, pamatė jo stovintį automobilį VW Golf, jis buvo užrakintas, pagalvojo, gal R. parvarė naktį automobilį namo ir su kitais asmenimis kur nors išvažiavo. Bandė skambinti visą dieną jam, tačiau vienas telefono abonentas buvo ne ryšio zonoje, o kitu niekas neatsiliepė. Vakare nešdama šiukšles prie suoliuko pamatė plastikinį indelį su šašlykais, indelį pažino, nes tai buvo jos, kurį buvo davusi R. parnešti šašlykų. Kilo įtarimas, kad R. atsitiko kokia nors nelaimė. Pradėjo vaikščioti toliau aplink namą. Iš matymo pažįstamas asmuo paklausė ar neieško automobilio raktų, ir parodė jai R. automobilio raktus bei juos atidavė. Toliau vaikščiojant purvyne ant žemės rado automobilių suvažinėtą R. rankinę. Ją pakėlė, prasegė, viduje pamatė piniginę, joje rado 1080 litų, kurie buvo užsegti užtrauktuku atskirame skyriuje. Toliau piniginė buvo tuščia. Po to paėjus griovyje rado vieną mobiliojo ryšio telefoną, kuris priklauso R.. Šalia ant žemės rado R. K. asmens dokumentus: pasą, vairuotojo pažymėjimą, įvairios nuolaidų, vizitinės kortelės. Automobilių aikštelėje pamatė didelę kraujo dėmę. Toliau pradėjus ieškoti R. per informacijos šaltinius, surado jį Alytaus ligoninėje, jis buvo sumuštas. Antrąjį R. telefoną po trijų dienų atnešė nepažįstamas asmuo į namus, sakydamas, ,,kad rado prie namo, ir kadangi girdėjo kad buvo sumuštas žmogus“ todėl ir paklausė ar čia ne mūsiškis telefonas, jai atsakius kad taip, jį grąžino. Maisto produktus ir puodą kaimynai pasakojo, kad matė kaip pasiėmė dienos metu kažkokie elgetaujantys asmenys. Minėtai daiktai, galėjo būti kažkur prie suoliuko. Surinkusi daiktus, grąžino juos R. (t. 1 b. l. 51-53).
Savo parodymus liudytoja patvirtino parodymų patikrinimo vietoje (t. 1, b. l.54-60).
Liudytojas J. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad maždaug prieš mėnesį laiko o gal ir daugiau, tikslios datos neįsidėmėjo, jis buvo nuvykęs pas savo draugę gyvenančią (duomenys neskelbtini). Apie 01.30 val. iš draugės ėjo namo į Naująją gatvę. Einant šalia automobilių stovėjimo aikštelės išgirdo žmogaus dejavimą, priėjo arčiau ir netoli automobilių stovėjimo aikštelės nuo Ulonų g. 24 namo, apie 20 metrų atstumu Ulonų g, link, ant žolės pamatė gulintį vyriškį, kurio nepažino. Jis buvo pusiau sėdom, bandė keltis, kalbėjo žodžius ,,padėkit, padėkit“, buvo tamsu, neapšviesta minėtoje vietoje. Daugiau asmuo nieko nesakė, jis jo neklausinėjo, kaip suprato jis gali būti sumuštas, kadangi matėsi kraujuotas veidas, asmuo nesiorientavo aplinkoje. J. iškvietė greitąją med. pagalbą, kuriai atvykus jį išsivežė. Pats nuėjo namo. Daiktų šalia gulinčio asmens nematė, net nežiūrėjo, kadangi kaip minėjo buvo tamsu (t..1 b. l. 61-62). Savo parodymus liudytojas patvirtino parodymų patikrinimo vietoje (t.1, b. l. 63-66).
Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu užfiksuota, kad įtariamasis V. S. parodymų patikrinimo vietoje metu patvirtino savo duotus parodymus (t.1., b. l. 80-85).
Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu užfiksuota, kad įtariamasis M. M. parodymų patikrinimo vietoje metu patvirtino savo duotus parodymus (t.1, b. l. 158-162).
Protokolu – pareiškimu R. K. pranešė apie jam padarytą kūno sužalojimą ( t.1 b. l. 9).
Įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota apžiūrėta vieta, automobilių stovėjimo aikštelė, kur buvo sumuštas R. K. (t.1, b. l. 10-15).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu užfiksuota, kad nukentėjusysis atpažįsta įtariamuosius ir nurodo jų veiksmus (t.1., b. l. 30-37).
Specialisto išvadoje nustatytas, kad R. K. kūno sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (t.1, b. l. 45-48).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs aukščiau aptartus įrodymus visumoje, daro išvadą, kad kaltinamųjų V. S. ir M. M. veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu atitinka BK 138 str. 2 d. 8 p. numatyto nusikaltimo požymius - kaltinamieji bendrais savo veiksmais fizinį smurtą panaudojo prieš nukentėjusįjį iš chuliganiškų paskatų ir taip padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamieji veikė tyčia, suprasdami savo veiksmų neteisėtumą, tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiajam padarytų sužalojimų yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Bausmės skyrimo klausimai.
Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas skirtų bausmę baudžiamojo įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose bei atsižvelgtų į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, todėl skiriant bausmes kaltinamiesiems, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus.
Kaltinamasis V. S. praeityje teistas penkis kartus, tačiau teistumai išnykę, dabar yra teisiamas už vieno tyčinio apysunkio nusikaltimo padarymą, už kurį įstatymas numato tik terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
Kaltinamasis į psichiatrinių priklausomybių ligų įskaitą neįrašytas, administracine tvarka baustas 7 kartus.
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui.
V. S. turi pastovią gyvenamąją vietą, du vaikus, registruotas Lietuvos darbo biržoje, teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo.
V. S. paaiškino, kad padarė spontaniškai dėl girtumo, todėl atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo visi teistumai jau išnykę ir jis ilgą laiką nedarė jokių nusikalstamų veikų, teismas daro išvadą, kad šios nusikalstamos veikos padarymas nėra dėsningas viso jo ankstesnio elgesio padarinys, ir kad V. S. nusikalstamos veikos padarymą nulėmė alkoholio vartojimas, o ne susiformavusios kaltinamojo antivisuomeninės pažiūros.
Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas mano, kad V. S. turi būti suteikta galimybė adaptuotis visuomenėje ir pateisinti teismo pasitikėjimą, ir sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo, t.y. neizoliavus jo nuo visuomenės (BK 41 str.), todėl V. S. skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė, žemesnė už įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už jo nusikalstamą veiką, numatytų sankcijų vidurkį, atidedant bausmės vykdymą.
Atidedant bausmės vykdymą, V. S. skirtini įpareigojimas neišeiti iš namų nuo 23 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir tęsti registraciją darbo biržoje, bei baudžiamojo poveikio priemonė- nemokami darbai.
Į bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2011-08-31 iki 2011-09-02 (t. 1, b.l. 69,70).
Kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimas, panaikintini įsiteisėjus nuosprendžiui (t. 1, b.l. 90-91).
Kaltinamasis M. M. praeityje teistas šešis kartus, dabar yra teisiamas už vieno tyčinio apysunkio nusikaltimo padarymą, už kurį įstatymas numato tik terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, todėl M. M. veikoje yra nusikaltimų recidyvas, o jis yra recidyvistas (LR BK 27 str.).
Kaltinamasis į psichiatrinių priklausomybių ligų įskaitą neįrašytas, administracine tvarka baustas 6 kartus.
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui.
M. M. turi pastovią gyvenamąją vietą, registruotas Lietuvos darbo biržoje, teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo.
Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, M. M. skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė, žemesnė už įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už jo nusikalstamą veiką, numatytų sankcijų vidurkį.
Į bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2011-12-13 iki 2011-12-15 ir nuo 2012-10-21 iki 2013-01-09 (t. 1. b.l. 149-150, t. 2, b.l. 75-76).
Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – suėmimas, panaikintina įsiteisėjus nuosprendžiui (t. 1, b.l. 90-91).
Civilinis ieškinys.
Civilinis ieškovas R. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 939,00 Lt. turtinės žalos atlyginimo ir 50.000 Lt. neturtinės žalos atlyginimo (t.1., b.l. 38,39).
Kaltinamieji su civiliniu ieškiniu nesutiko.
Civilinis ieškovas nurodo, kad dalį jo reikalaujamos turtinės žalos dydžio sudaro po muštynių dingusių pinigų ir daiktų vertė: 150 litų, buvę piniginėje, 39 Lt. vertės puodas, mineralinis vanduo, buteliukas ketčupo, duonos kepaliukas, kuriuos neva pasisavino kaltinamieji.
Pagal BPK 109 str. asmuo, patyręs turtinę žalą, gali reikalauti ją atlyginti, jeigu ši žala padaryta nusikalstamais veiksmais.
Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamieji padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 2d. 8 p., t.y. iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė nukentėjusiajam sveikatą. Kaltinamiesiems kaltinimas dėl vagystės šioje baudžiamojoje byloje nebuvo pareikštas, todėl nėra pagrindo tenkinti civilinio ieškovo ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo sumoje 189,00 Lt., kurią, pasak civilinio ieškovo, sudaro kaltinamųjų po muštynių pasisavintų daiktų vertė ir dėl šios sumos civilinis ieškinys yra atmestinas kaip nepagrįstas.
Kitą dalį turtinės žalos dydį civilinis ieškovas grindžia tuo, kad dėl nusikalstamos veikos buvo sugadinti jo drabužiai ir turėti 2 mobiliojo ryšio telefonai, kurių bendra vertė 750,00 Lt.
BPK normos nereglamentuoja, kas turi įrodinėti ieškinio dydį, tačiau BPK 113 str. 2d. yra numatyta galimybė taikyti atitinkamas civilinio proceso normas. CPK 178 str. nurodyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. BPK 115 str. 1d. yra nustatyta, kad ieškinio patenkinimas priklauso nuo to, kiek jis yra įrodytas. (LAT 2009 01 27 kasacinė nutartis Nr. 2K-29/2009).
Byloje nėra jokių duomenų, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo sugadinta ir suplėšyta nukentėjusiojo apranga bei sugadinti du telefonai - ikiteisminio tyrimo metu šie daiktai nebuvo pateikti ir apžiūrėti, jų apžiūra neužfiksuota ir baudžiamojo proceso nustatyta tvarka. Taip pat nėra jokių duomenų, kad nusikalstamos veikos padarymo metu nukentėjusysis turėjo du telefonus, kurie buvo sugadinti kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais.
Civilinis ieškovas teismui taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių telefonų turėjimo ir aprangos sugadinimo faktą bei jų vertę. Nesant jokių kitų duomenų, laikytina, kad civilinis ieškovas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo turtinės žalos dydį, todėl ir likusioje dalyje civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl neturtinės žalos.
Sprendžiant nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą.
Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis savo ieškinį dėl neturtinės žalos dydžio iš esmės grindžia emociniais išgyvenimais, prarastu darbingumu, negalėjimu dirbti darbo dėl patirtų kūno sužalojimu.
Teismas pripažįsta, kad nukentėjusiajam nusikaltimu buvo padaryta neturtinė žala, už kurios atlyginimą yra atsakingi nusikaltimą padarę asmenys, tačiau jo prašoma priteisti neturtinės žalos dydžiai akivaizdžiai prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, susiformavusiai teismų praktikai dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo.
Byloje nenustatyta, kad nukentėjusiajam po patirtų kūno sužalojimų būtų pasikeitęs darbingumo lygis, kilusios neigiamos pasekmės sveikatai ar atsiradusios komplikacijos, dėl kurių jis negalėtų dirbti po nusikalstamos veikos padarymo.
Kaip matyti iš specialisto išvados, gydymas ligoninėje tęsėsi nuo 2011-07-23 iki 2011-08-02, t.y. 11 dienų. Kaip pripažino pats nukentėjusysis, ambulatoriškai jis nesigydė, nes nebuvo draustas. Daugiau jokių duomenų, kad nukentėjusiajam buvo reikalingas tolimesnis gydymas ir kiek jis tęsėsi, kokios kilo neigiamos pasekmės sveikatai, byloje nėra. Nukentėjusysis nurodė, kad iki nusikalstamos veikos padarymo jis nedirbo ir nesiregistravo darbo biržoje, todėl nusikalstama veika padaryti kūno sužalojimai neturėjo jokios įtakos ir jo gaunamoms pajamoms.
Jokių kitų įrodymų, patvirtinančių jo patirtą neturtinę žalą, civilinis ieškovas nepateikė, todėl laikytina, kad jis neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo neturtinės žalos dydį.
Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, vertintina materialinė kaltinamųjų padėtis - kaltinamieji gauna tik socialinę pašalpą, yra registruoti darbo biržoje, jokio turto neturi.
Kaip jau buvo minėta, BPK normos nereglamentuoja, kas turi įrodinėti ieškinio dydį, tačiau BPK 113 str. 2d. yra numatyta galimybė taikyti atitinkamas civilinio proceso normas. CPK 178 str. nurodyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. BPK 115 str. 1d. yra nustatyta, kad ieškinio patenkinimas priklauso nuo to, kiek jis yra įrodytas. (LAT 2009 01 27 kasacinė nutartis Nr. 2K-29/2009).
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sprendžia, kad pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes, reali ir įrodyta yra 2.000 Lt. dydžio neturtinė žala, kuri solidariai priteistina iš kaltinamųjų nukentėjusiojo naudai.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. ir skirti jam bausmę - terminuotą laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1d., bausmės vykdymą atidėti 2 (dviem) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d. 4 ir 7 p., bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigoti V. S.:
- tęsti registraciją darbo biržoje ;
- neišeiti iš namų nuo 23 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d. ir 67 str. 2d. 5p., V. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - išdirbti 90 val. nemokamų darbų per 3 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2011-08-31 iki 2011-09-02.
V. S. skirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimą, panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.
M. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8p. ir skirti jam bausmę - terminuotą laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2011-12-13 iki 2011-12-15 ir nuo 2012-10-21 iki 2013-01-09.
M. M. skirtą kardomąją priemonę – suėmimą, panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.
R. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti solidariai iš V. S. ir M. M. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. K. 2 000 Lt. ( du tūkstančius litų 00 ct.) neturtinės žalos atlyginimo.
Kitoje dalyje R. K. civilinį ieškinį atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtojo kaltinamojo- nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.