Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. K. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Visagine, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, besimokantis (duomenys neskelbtini) universitete, gyv. (duomenys neskelbtini), Visagine, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 135 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d.

E. G. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Visagine, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, besimokantis (duomenys neskelbtini) mokymo centre, gyv. (duomenys neskelbtini), Visagine, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 135 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d.

D. B. (D. B.) a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Visagine, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, besimokantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Visagine, nevedęs, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K., E. G. ir D. B. veikdami bendrininkų grupėje 2011 m. gruodžio 18 d., apie 02.18 val., po prie baro „G“, esančio Visagino m., (duomenys neskelbtini), įvykusio konflikto su V. I., D. R. ir O. K., įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, viešoje vietoje – nuo baro „G“ vijosi bandžiusius pabėgti V. I. ir D. R., ir viešoje vietoje – Visagino m., (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje iš asmeninių paskatų – keršto, D. K. ir E. G., suduodami smūgius į galvą sumušė V. I., kuriam bendrais veiksmais padarė sunkų sveikatos sutrikdymą: galvos ir veido daugybines kraujosruvas ir nubrozdinimus, subdurinę hematomą dešinėje kaktinėje srityje, abiejų skruostikaulių ir abiejų veidinių ančių sienelių lūžimus, kaukolės pamato lūžimą, po to D. K., E. G. ir D. B., suduodami smūgius į galvą ir viršutinę kūno dalį, sumušė D. R., kuriam bendrais veiksmais padarė nežymų sveikatos sutrikdymą – kraujosruvas ir nubrozdinimus galvoje bei viršutinėje kūno dalyje ir kairės akies aplinkinės srities žaizdą; po to, tęsdami nusikalstamą veiką taip pat viešoje vietoje – prie parduotuvės „N“, esančios (duomenys neskelbtini), Visagino m. D. B., D. K. ir E. G. sumušė O. K., suduodami smūgius jam į galvą ir padarydami nežymų sveikatos sutrikdymą – žaizdą kaktoje, po to E. G. sudavė smūgį A. B. į galvą sukeldamas šiam fizinį skausmą.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Utenos poskyrio specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad D. R. medicininėje dokumentacijoje ( apžiūrėtas budinčio chirurgo gyd. V. A.) konstatuotas sužalojimas: kairės akies aplinkinės srities pjautinė žaizda (nustatyta tik diagnozė, neaprašytas žaizdos pobūdis, išmatavimai, tiksli lokalizacija). Atžymėta, kad trauma prieš 1 val. iki jo apžiūrėjimo medicinos įstaigoje ir tai galėjo būti 2011-12-18 dieną maždaug apie 01.30 val. Minėtas sužalojimas padarytas pjaunančiu daiktu, kontakto su kūnu metu. D. R. padarytas sužalojimas priskiriamas prie nežymaus sveikatos sutrikdymo. Kadangi konstatuota traumuota viena anatominė sritis, sužalojimas galėjo būti padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. (1 T. b.l. 141 )

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Utenos poskyrio specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad O. K. medicininėje dokumentacijoje ( apžiūrėtas budinčio chirurgo gyd. V. A.) konstatuotas sužalojimas: nosies srities pjautinė žaizda (nustatyta tik diagnozė, neaprašytas žaizdos pobūdis, išmatavimai). Atžymėta, kad trauma prieš 1 valandą iki jos apžiūrėjimo medicinos įstaigoje ir tai galėjo būti 2011-12-18 maždaug apie 01.30 val. Minėtas sužalojimas padarytas pjaunančiu daiktu, kontakto su kūnu metu. O. K. padarytas sužalojimas priskiriamas prie nežymaus sveikatos sutrikdymo. Kadangi konstatuota traumuota viena anatominė sritis, sužalojimas galėjo būti padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu ( 1 T. b.l. 147.)

Liudytoja L. I. parodė, kad įvykio nematė. Apie sūnaus sumušimą pranešė D. R. mama. Nuvykusi į ligoninę sūnų rado be sąmonės. Su juo kalbėjo tik tuomet, kai jis po operacijos atgavo sąmonę. Iš sūnaus žodžių žino, kad jį mušė visi trys kaltinamieji. Jokių priežasčių jį sumušti nebuvo. Jis pasakojo, kad norėjo pakelti asmenį, kuriam pasidarė negera ir prasidėjo muštynės. Jo sumušimai buvo stiprūs, ant veido matė batų žymes, ant rankų mėlynės, nubrozdinimus, veidas buvo pamėlęs. Buvo daroma operacija, sūnus reabilitavosi Druskininkuose, dantys nesutvarkyti iki šiol. Po įvykio sūnus tapo tylus, atsirado psichologinės problemos, jis nebenorėjo atvažiuoti į namus. Sūnus nieko neskriausdavo, gerai išauklėtas, įvykio metu mokėsi kolegijoje. Už jo mokslus buvo sumokėjusi 3700 Lt. Jam besigydant dėl padarytų sužalojimų pinigai sumokėti už mokslus buvo prarasti ir negrąžinti. Sūnus pareiškė 10000 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, tačiau ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra toks pat, nes gydymui išleido tokią pat pinigų sumą. Kaltinamieji buvo atėję atsiprašyti, siūlė atlyginti neturtinę žalą, tačiau mano, kad be teismo sprendimo imti pinigų negalima.

Liudytojas P. S. (P. S.) parodė, kad kaltinamuosius pažįsta. Įvykio metu su B. buvo G. klube, žaidė biliardą, atliko apsaugininkų funkcijas. Matė kaltinamuosius ir gimtadienį švenčiančius nukentėjusius. Su jais nebendravo. Netrukus pamatė nukentėjusiuosius išbėgant į lauką. Jis irgi išėjo. Pamatė ant žemės gulintį O. K., kurį spardė kaltinamieji. Padavė jam ranką, jis atsikėlė. Klausė, kas atsitiko, jis nieko nepapasakojo. Tuo metu visi bėgo į parduotuvės N. pusę. Jis nubėgo į klubą pasikviesti B.. Abu nubėgo iš paskos link N . Pamatė atbėgantį D. K. ir dar kelis asmenis. Muštynių tuo metu nematė. Prie gulinčių nebuvo nuėję. Nukentėjusieji ir kaltinamieji įvykio metu buvo labai emocingi, stabdė juos, kad nebūtų konflikto, ramino. Šviesus vaikinas puolė O. K., todėl gynė jį. Apie ką jie kalbėjo, negirdėjo. O. K. stipriai nenukentėjo. Nepamena, ar jo kaktoje buvo žaizda, tačiau pamena, kad kakta buvo kruvina. Po įvykio kalbėjo su kaltinamaisiais, sakė, ką jie pridarė, tačiau jie buvo šoko būsenos, alkoholio kvapo iš jų nejuto, jie nesikeikė, paliko juos lauke, pats nuėjo į vidų. Kaltinamieji buvo pasimetę ir agresyvūs. Kuri kompanija sukėlė konfliktą, nežino.

Liudytojas P. G. (P. G.) parodė, kad įvykio dieną klube G. žaidė bilijardą. Išėjęs į lauką pamatė vykstantį konfliktą. Vėliau visi grįžo į vidų. Netrukus atėjo D., kvietė išeiti, suprato, kad lauke kažkas susimušė. Kad jis būtų sumuštas, nepastebėjo. Išėjęs muštynių nematė, nes išėjo paskutinis. D. I. ir D. R. norėjo išeiti, juos nusivijo D. ir E.. Vėliau ten nuėjo ir jis su D. B.. Pamatė D. ir D. I. gulinčius ant žemės. Šalia buvo visi kaltinamieji ir jis. Kažkas iš draugų rankomis mušė gulinčius nukentėjusius, kurie buvo 3-4 metrus atstumu vienas nuo kito. Kas ką mušė, nepamena. Pamena, kad E. G. kažkam sudavė kelis smūgius, paskui pradėjo taikyti. Buvo 7 metrų atstumu nuo jų. Po to prie N. pasirodė V. B., kurį pamatę kaltinamieji pradėjo vytis, kodėl, nežino. Po to atsirado apsaugininkai, O. K., jie pradėjo visus skirti, raminti. O. K. tuomet kažkas dar norėjo suduoti smūgius, bet juos sustabdė. Kad jis būtų kruvinas, nematė. Dėl muštynių patyrė šoką, buvo paveiktas vaizdo, kuomet mušami gulintys žmonės.

Iš 2012-12-31 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad liudytojas P. G. patvirtino savo parodymus. ( 1 T. b.l. 90-95 )

Liudytojas V. B. (V. B.) parodė pažįstantis kaltinamuosius. Įvykio dieną apie 21.30 val. klube G. sutiko neblaivų klasioką, išėjo su juo prie daržovių kiosko, esančio šalia klubo. Prie jų priėjo trise – D. K., D. B. ir dar vienas jam nepažįstamas asmuo, maždaug 30 metų amžiaus. Jie pasiūlė muštis trys su penkiais. Kuris konkrečiai taip pasakė, nežino. Nieko jiems neatsakė, nes muštis nenorėjo. D. B. pasakė, kad čia jo niekas negerbia, gerbia tik O. K., po to pridūrė, kad jie pajuokavo, paspaudė vieni kitiems rankas ir nuėjo į klubą. Netrukus D. R. su V. išėjo į lauką, grįžęs po 5 minučių V. buvo su gumbu kaktoje, pasakė, kad sumuštas jo klasiokas, kuris guli lauke. Netrukus O. ir dar keli asmenys išėjo į lauką. Kažkas grįždavo, vėl išeidavo. Po 5-10 min. paskambino brolis ir pasakė, kad V. ir D. sumušė, liepė surinkti daiktus ir ateiti. Išėjus į lauką jau buvo atvykusi greitoji pagalba, policija. Konflikto metu lauke nebuvo, kas sumušė jo klasioką, D. I., nežino. Iš R. pasakojimo žino, kad kažkas stūmė D. I. ir jis susimušė. Gumbas D. I. galėjo atsirasti dėl to, kad jis nukrito. Brolis A. B. po įvykio pasakojo, kad kliuvo ir jam , sakė, kas jį sumušė, tačiau šiuo metu nebepamena, kas tai buvo. Pats įvykio metu buvo blaivus, nes alkoholio nevartoja, iš kaltinamųjų elgesio matėsi, kad jie išgėrę, nors kad jie gertų, nematė.

Iš 2012-07-25 ir 2012-10-05 daiktų pateikimo protokolų matyti, kad Utenos apskrities VPK Visagino policijos komisariato Viešosios policijos Operatyvinio valdymo poskyrio pareigūnai pateikė elektroninę laikmeną - CD ir DVD diskus su 2011-12-18 d. vaizdo įrašais iš dvejų vaizdo stebėjimo kamerų, esančių (duomenys neskelbtini), Visagino m. ( 1 T. b.l. 110, 112).

Iš 2014-01-13 Utenos AVPK Visagino PK KPS vyr. tyrėjo E. G. tarnybinio pranešimo dėl vaizdo medžiagos analizės matyti, kad nustatyta, jog vaizdo įrašuose matomi asmenys yra identifikuoti , taip pat aprašyti šių asmenų veiksmai ir eiliškumas

Vaizdo įraše 2011-12-18__02-18-15__14PZT2011-12-18_02-32-52_38.mpg užfiksuoti šie asmenų veiksmai ir jų eiliškumas:

Pastarasis bėga link automobilių stovėjimo aikštelės paskui D. K.. Pribėga prie V. I. ir D. K., suduoda smūgį dešine koja gulinčiam ant nugaros V. I. į galvą, dešine ranka suduoda smūgį D. R. į viršutinę kūno dalį, šis paeina atgal ir nugriūna, po to du kartus suduoda smūgį dešine ranka ir tris kartus spiria dešine koja D. R. į viršutinę kūno dalį, prilaiko D. R. smūgius suduodantį D. K., po to vėl du kartus spiria D. R. dešine koja į viršutinę kūno dalį, suduoda V. I., atstumia D. K. nuo gulinčio V. I., stumteli prie V. I. prieinantį D. B., eina prie nuošaliau stovinčio P. G.. Po to patraukia D. K. ir D. B. nuo gulinčio D. R.. Po to E. G. ir P. G., o paskui juos ir D. K., D. B. išbėga iš automobilių stovėjimo aikštelės, E. G. pribėga prie P. S., nueina su juo prie vaistinės kampo, čia stovi kartu su D. B., M. B. ir O. K., pastarąjį puola bei dešine ranka suduoda smūgį A. B. į galvą.

Jis bėga paskui D. R. ir V. I., pastarąjį pasiveja, po to dešine ranka suduoda smūgį D. R. į viršutinę kūno dalį, po to suduoda smūgį iš viršaus dešine koja į viršutinę kūno dalį, perlipa per jį ir atsisukęs spiria dešine koja. D. R. bandant keltis spiria dešine koja, du kartus suduoda smūgį dešine ranka ir dar kartą spiria dešine koja į viršutinę kūno dalį. D. R. atsitūpus, suduoda jam smūgį dešine ranka į juosmenį dešinėje pusėje ir spiria dešine koja į galvą, po ko šis vėl nugriūna. Prieina prie gulinčio ant nugaros V. I. ir spiria jam dešine koja į galvą iš kairės pusės, grįžta prie gulinčio D. R., suduoda jam smūgius dešine koja ir dešine ranka į viršutinę kūno dalį. D. R. bando sėstis, bet D. K. laiko jį kaire ranka ir dešine ranka du kartus suduoda smūgius į viršutinę kūno dalį. Po to spiria gulinčiam V. I. į viršutinę kūno dalį iš dešinės pusės, po to vėl suduoda smūgį dešine ranka į viršutinę kūno dalį, nueina prie klūpančio D. R. ir suduoda jam smūgį dešine ranka į viršutinę kūno dalį, po ko šis nugriūna ant šono, paskui dar suduoda jam smūgį dešine ranka ir kartu su E. G., D. B., P. G. nubėga. Iš priešingos pusės prie jų prieina A. B.. D. K. puola link O. K., M. B. įsiterpia tarp jų ir D. K. atstumia, tačiau pastarasis suduoda smūgį O. K. dešine ranka į galvos kairę pusę.

Šis pribėga prie gulinčių D. R. ir V. I., bei prie jų esančių D. K. ir E. G. ir spiria D. R. dešine, po to kaire koja į viršutinę kūno dalį, po to prieina ir pasilenkia prie V. I., paskui grįžta prie bandančio keltis D. R. ir pasilenkia prie jo. Po to D. B. su kitais asmenimis iš šios vietos pasitraukia ir toliau matyti, kad jis stovi su M. B., O. K., P. S., jį laiko M. B., tačiau D. B. puola O. K. ir suduoda jam smūgį dešine ranka į galvą. (1 T. b.l. 121-124 ).

Tokiu būdu, aukščiau nurodytų įrodymų visetu neabejotinai įrodyta, kad 2011 m. gruodžio 18 d. Visagino m. (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje D. K. ir E. G. sumušė V. I., kuriam padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, o D. K., E. G. ir D. B. sumušė D. R., kuriam bendrais veiksmais padarė nežymų sveikatos sutrikdymą; po to prie parduotuvės „N.“, esančios (duomenys neskelbtini) , Visagino m. D. B., D. K. ir E. G. sumušė O. K., padarydami šiam nežymų sveikatos sutrikdymą bei E. G. ten pat sudavė smūgį A. B., sukeldamas šiam fizinį skausmą, t.y. šios bylos kaltinamųjų veiksmų apimtis yra neginčijamai nustatyta tiek konflikte dalyvavusių bei jį stebėjusių asmenų parodymais, tiek vaizdo įrašu bei teismo medicinos specialisto išvadomis.

Kaltinamajame akte D. K. ir E. G. buvo kaltinami, kad V. I. sunkų sveikatos sutrikdymą jie padarė esant veiką kvalifikuojančiai aplinkybei – dėl chuliganiškų paskatų, t.y. nusikaltimo, numatyto BK 135 str. 2 d. 8 p. padarymu. Taip pat kaltinamajame akte nurodyta, kad visi kaltinamieji ir kitus nukentėjusiuosius sumušė taip pat iš chuliganiškų paskatų.

Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad veika laikytina padaryta dėl chuliganiškų paskatų kai nusikalstamą elgesį iššaukia kaltininko aiškus žmogaus ar visuomenės negerbimas, elementarių moralės ar elgesio normų niekinimas, savęs priešpastatymas aplinkiniams rodant niekinantį požiūrį į juos visai be dingsties, arba kaip pretekstą panaudojant mažareikšmę dingstį.

Nagrinėjamu atveju įrodymų visetu neginčijamai nustatyta, kad iki kaltinamiesiems inkriminuotų veiksmų įvyko konfliktas tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų prie klubo „G.“. Kad iki kaltinamiesiems inkriminuotų veiksmų D. K. buvo sumuštas įrodyta ne tik kaltinamųjų D. K. ir D. B. bei nukentėjusiojo O. K. parodymais. Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad D. K. ambulatorinio gydymo dokumentuose yra užfiksuota, jog D. K. 2011-12-22 15.20 val. kreipėsi į gydymo įstaigą, kur jam buvo nustatyti daugybiniai kūno sumušimai. Taip pat, iš esmės nuo pat momento, kai D. K. ir E. G. pradėjo vytis V. I. ir D. R. ir iki konflikto pabaigos D. K. visą laiką buvo filmuojamas, teismo ištirtame vaizdo įraše nėra užfiksuota, kad kas nors tuo metu būtų žalojęs D. K.. Iš viso to darytina išvada, kad D. K. buvo sužalotas būtent iki jam ir kitiems kaltinamiesiems inkriminuotų veiksmų padarymo ir pastaroji aplinkybė rodo, kad visi kaltinamieji jiems inkriminuotą smurtą nukentėjusiųjų, tame tarpe ir V. I., atžvilgiu vartojo ne dėl chuliganiškų paskatų, o keršydami už D. K. sužalojimą, t.y. dėl asmeninių paskatų. Dėl šios priežasties D. K. ir E. G. veika V. I. atžvilgiu, pastarajam sunkiai sutrikdant sveikatą, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalies sudėtį.

Byloje nėra jokių įrodymų, kad D. K. ir E. G., smurtaudami prieš V. I., turėjo tyčią sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, t.y. kad jie norėjo būtent tokių pasekmių ir jų siekė, todėl daroma išvada, kad šie kaltinamieji šioje dalyje veiką padarė veikdami netiesiogine tyčia.

Tačiau tuo pačiu visi kaltinamieji, visus jiems inkriminuotus smurtinius veiksmus atliko viešoje vietoje, jais iš esmės buvo pradėtas visiškai naujas konfliktas, jų elgesys – nukentėjusiųjų vijimasis bei smūgių jiems sudavimas, yra akivaizdžiai įžūlus, tokiais veiksmais kaltinamieji akivaizdžiai demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Tokiu būdu, tiek kiekvieno iš kaltinamųjų veiksmais atskirai, tiek jų veiksmų visetu buvo pažeista viešoji tvarka ir tokia visų kaltinamųjų veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalies sudėtį ir šioje dalyje jų veika kaltinamajame akte kvalifikuota teisingai.

Visų kaltinamųjų atsakomybę lengvina tai, kad jie prisipažino padarę nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, jų atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė veikdami bendrininkų grupėje.

Kaltinamajame akte nurodyta aplinkybė, kad visi kaltinamieji veikos padarymo metu buvo apsvaigę nuo alkoholio nėra pagrįsta jokiais bylos duomenimis, yra deklaratyvi, todėl iš kaltinimo šalinama ir nelaikoma atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Sprendžiant kaltinamųjų baudžiamosios atsakomybės ir bausmės klausimą atsižvelgiama į tai, kad visi kaltinamieji nagrinėjamą veiką padarė būdami nepilnamečiai, todėl jų atžvilgiu taikytinos BK XI skyriaus, reglamentuojančio nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, nuostatos. D. K. ir E. G. tais pačiais veiksmais padarė sunkų ir nesunkų nusikaltimus, t.y. esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai, D. B. padarė nesunkų nusikaltimą. Visi kaltinamieji nagrinėjamą veiką padarė būdami anksčiau neteisti, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, baudžiamoji byla į teismą buvo perduota po nagrinėjamo įvykio praėjus daugiau kaip dviem metams, byloje duomenų, kad kaltinamieji per laikotarpį po nagrinėjamo įvykio būtų padarę teisės pažeidimų, nėra, jie charakterizuojami išimtinai teigiamai kaip gerai besimokantys, iniciatyvūs, aktyviai dalyvaujantys visuomeninėje veikloje asmenys. Taip pat, teismo nuomone, svarbi aplinkybė yra ta, kad kaltinamieji rodė pastangas atlyginti nukentėjusiajam V. I., vieninteliam iš nukentėjusiųjų byloje pareiškusiam civilinį ieškinį, žalą, tačiau to padaryti negalėjo dėl šio nukentėjusiojo nuostatos, kad padarytą žalą jam privalo atlyginti nuosprendžiu pripažinti kalti asmenys.

Esant šių aplinkybių visetui daroma išvada, kad yra pagrindo manyti, kad D. B. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl jo atžvilgiu taikytinos BK 93 straipsnio nuostatos ir jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės.

D. K. ir E. G., padariusiems sunkų nusikaltimą, dėl ko jų atžvilgiu atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimas nesvarstytinas, skirtinos įstatymo sankcijoje numatytos vienintelės – laisvės atėmimo bausmės. Nustatant bausmės dydį atsižvelgiama ne tik į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, tačiau ir šių kaltinamųjų vaidmenį veikų padaryme, jų veiksmų apimtį ir jiems skirtinos bausmės, savo dydžiu artimos įstatymo sankcijos minimumui. Pagal BK 284 str. 1 d. šiems kaltinamiesiems skirtina švelniausia įstatymo sankcijoje numatyta viešųjų darbų bausmė, savo trukme artima įstatymo (BK 46 str. 2 d.) numatytam minimumui. Kadangi nusikaltimai padaryti esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai, be to, veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą, bausmės bendrintinos apėmimo būdu (BK 63 str. 5 d. 1 p., 2 p.) Atsižvelgiant į šių kaltinamųjų asmenybes, kitas aukščiau nurodytas aplinkybes, tai pat ir į nukentėjusiojo V. I. pareikštą nuomonę, kad šiems kaltinamiesiems realios laisvės atėmimo bausmės neturėtų būti skirtos, esant pagrindo manyti, kad ir šių kaltinamųjų atžvilgiu bausmės tikslai bus visiškai pasiekti be realaus bausmės atlikimo, jiems skiriamų subendrintų bausmių vykdymas atidėtinas artimam minimaliam įstatymo nustatytam terminui taikant BK 92 straipsnio nuostatas.

Byloje nukentėjusysis V. I. dėl nagrinėjamu nusikaltimu jam padarytos 10 000 litų turtinės (100 litų) ir neturtinės (9900 litų) žalos bei Valstybinė ligonių kasa dėl bendros 4302,89 Lt dydžio turtinės žalos, atsiradusios dėl šioje byloje nagrinėjamų nusikalstamų veiksmų sužalotų nukentėjusiųjų V. I., D. R. ir O. K. gydymo priteisimo yra pareiškę civilinius ieškinius.

Motyvuojamoji dalis

Šie ieškiniai, kuriuos, beje, kaltinamieji pilnai pripažįsta, yra visiškai pagrįsti, įrodyti ir tenkintini priteisiant juos iš kaltinamųjų, atsižvelgiant į jų nusikalstamų veiksmų apimtis, t.y. visą V. I. ir dėl jo gydymo Valstybinei ligonių kasai padarytą žalą solidariai privalo atlyginti šią žalą bendrais veiksmais padarę D. K. ir E. G., o Valstybinei ligonių kasai padarytą žalą dėl D. R. ir O. K. gydymo solidariai privalo atlyginti šią žalą bendrais veiksmais padarę visi kaltinamieji.

Nukentėjusiajam O. K. iš valstybės (teismo) lėšų buvo atlygintos jo kelionės į teismą išlaidos – 87,25 Lt, kurios pripažintinos proceso išlaidomis (BPK 103 str. 1 p.) ir priteistinos lygiomis dalimis iš visų kaltinamųjų (BPK 105 str. 1 d., 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

D. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus BK 135 str. 1 d. ir 284 str. 1 d. ir jį nubausti:

pagal BK 135 str. 1 d. laisvės atėmimu devyniems mėnesiams;

pagal BK 284 str. 1 d. keturiais mėnesiais viešųjų darbų, įpareigojant D. K. per mėnesį neatlygintinai dirbti po 15 valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., 2 p. bausmes subendrinti jas apimant ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 92 str., 82 str.1 d. 2 p., 5 p., 84 str., 87 str. 2 d. 2 p. subendrintos bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams šešiems mėnesiams ir paskirti auklėjamojo poveikio priemones – elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant D. K. tęsti mokslą arba dirbti, bei turtinės žalos atlyginimą, įpareigojant per 3 mėnesius po šio nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti V. I. ir Valstybinei ligonių kasai turtinę žalą.

Bausmės vykdymo atidėjimo ir auklėjamojo poveikio priemonės – elgesio apribojimo taikymo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

E. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus BK 135 str. 1 d. ir 284 str. 1 d. ir jį nubausti:

pagal BK 135 str. 1 d. laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

pagal BK 284 str. 1 d. trimis mėnesiais viešųjų darbų, įpareigojant E. G. per mėnesį neatlygintinai dirbti po 15 valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., 2 p. bausmes subendrinti jas apimant ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 92 str., 82 str.1 d. 2 p., 5 p., 84 str., 87 str. 2 d. 2 p. subendrintos bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams dviem mėnesiams ir paskirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant E. G. tęsti mokslą arba dirbti, bei turtinės žalos atlyginimą, įpareigojant jį per 3 mėnesius po šio nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti V. I. ir Valstybinei ligonių kasai turtinę žalą.

Bausmės vykdymo atidėjimo ir auklėjamojo poveikio priemonės – elgesio apribojimo taikymo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

D. B., padariusį nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d., vadovaujantis BK 93 str.1 d. 3 p., 2 d., 82 str.1 d. 2 p., 5 p., 84 str., 87 str. 2 d. 2 p. nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir skirti jam auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant D. B. tęsti mokslą arba dirbti, bei turtinės žalos atlyginimą, įpareigojant jį per 3 mėnesius po šio nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti Valstybinei ligonių kasai turtinę žalą.

Auklėjamojo poveikio priemonės – elgesio apribojimo taikymo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kaltinamiesiems taikomas kardomąsias priemones iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas.

Priteisti iš D. K. ir E. G. solidariai: 10000 Lt V. I., bei 4188,99 Lt Valstybinei ligonių kasai.

Priteisti iš D. K., E. G. ir D. B. solidariai 113,90 Lt Valstybinei ligonių kasai.

Išieškoti iš D. K., E. G. ir D. B. po 29,08 Lt proceso išlaidų valstybei.

Daiktinius įrodymus – kompaktines plokšteles su įvykio vaizdo įrašais saugoti kartu su byla (BPK 94 str. 1 d. 3 p.)

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui paduodant skundą Panevėžio apygardos teismui.