- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-11
- Bylos Nr.
- e2-1971-897/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33152-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Tamulevičienė
- Ieškovas
- S. M.
- Atsakovas
- N. M.
- Advokatai
- Artūras Cibulskas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. M. ieškinį atsakovui N. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui N. M., prašydama nutraukti S. M. ir N. M. santuoką, (duomenys neskelbtini) sudarytą (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl N. M. kaltės; po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokoje turėtą pavardę – „M.“; priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos naudai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Nurodo, kad nuo 1996 m. santykiai su sutuoktiniu pradėjo blogėti, nes atsakovas pradėjo girtauti, vėlai grįžti namo, o grįžęs neblaivus – keldavo konfliktus, prieš ieškovę naudojo psichologinį ir fizinį smurtą. Dėl atsakovo girtavimo ir netinkamo elgesio jų šeimyninis gyvenimas kartu yra neįmanomas, todėl santuoka turi būti nutraukta dėl atsakovo kaltės. Nepilnamečių vaikų šalys neturi. Nutraukus santuoką išlaikymo sau iš buvusio sutuoktinio nereikalauja. Su atsakovu neturi nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, kuris turėtų būti dalinamas tarp šalių. Po santuokos nutraukimo ieškovė pageidauja pasilikti santuokinę pavardę.
Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti pilnai, ieškinyje nurodytų motyvų pagrindu.
Atsakovas N. M. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje atsakovas nedalyvavo. Apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą atsakovui pranešta tinkamai (LR CPK 121 str. 1 ir 2 d., 130 str.). Byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas pilnai
Dėl santuokos nutraukimo
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės nurodydama, kad atsakovas pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, vėlai grįžti namo, o grįžęs kelti konfliktus. Atsakovas savo pozicijos dėl santuokos nutraukimo pagrindo nepateikė. Civilinio kodekso 3.64 straipsnis numato, kad teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, t.y. teismas gali vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti (Civilinio kodekso 3.64, 3.54 straipsniai). Šiuo atveju tokio termino skyrimas yra netikslingas, nes bendras ieškovės ir atsakovo gyvenimas faktiškai yra pasibaigęs, bendro ūkio šalys neveda, jokių ryšių nepalaiko. LR CK 3.60 str. 3 d. nurodyta, kad preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgėsi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas praktiškai nuo 1996 metų yra nelojalus šeimai, neprisideda prie šeimos gerovės, piktnaudžiauja alkoholiu ir smurtauja prieš ieškovę, todėl esant nustatytoms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad santuoka tarp šalių iširo dėl atsakovo kaltės.
Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo
Po santuokos nutraukimo ieškovė prašo palikti jai santuokinę pavardę. LR CK 3.69 str. 1 d. nurodyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Šiuo atveju ieškovė pageidauja pasilikti santuokinę pavardę. Remiantis LR CK 3.69 str. 2 d. teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Kadangi teismas šiuo atveju nenustatė ieškovės kaltės dėl santuokos nutraukimo, todėl teismas tenkina ieškovės ieškinio reikalavimą ir po santuokos nutraukimo palieka jai santuokinę pavardę – „M.“, atsakovui po santuokos nutraukimo paliktina jo pavardė – „M.“.
Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių tarpusavio išlaikymo klausimą (CK 3.62, 3.59 str.), tačiau ieškovė išlaikymo sau iš atsakovo nereikalauja, o atsakovas yra darbingo amžiaus, todėl išlaikymas sutuoktiniams vienam iš kito nepriteistinas.
Bylos duomenimis šalys dalintino turto neturi, todėl šis klausimas nesprendžiamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovės reikalavimai patenkinti pilnai. Ieškovei šioje byloje teikta 100 proc. garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba, todėl ji visiškai atleista nuo žyminio mokesčio įmokėjimo pagal įstatymą (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, ir valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą. Kadangi ieškinio reikalavimai apmokestinami 75 Eur žyminiu mokesčiu, todėl valstybei iš atsakovo priteistinas 75 Eur žyminis mokestis (CPK 96 str. 1 d.), o taip pat 269,49 Eur išlaidų už ieškovei skirtą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.
Nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirtos 11,62 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, jog išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nagrinėjamoje byloje sudaro didesnę nei 3,00 Eur valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2014, Nr. 2014-12793)), tuo tarpu išlaidos susidarė dėl atsakovui procesinių ir teismo dokumentų siuntimo, teismas šią pašto išlaidų sumą valstybės naudai priteisia iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 str., 270 str., 284 str. teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti pilnai.
Nutraukti ieškovės S. M. (iki santuokos – T.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo N. M., a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto CM skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei S. M. palikti santuokos įregistravimo metu įgytą pavardę – „M.“, atsakovui N. M. palikti jo pavardę – „M.“.
Priteisti iš atsakovo N. M., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Priteisti iš atsakovo N. M., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 269,49 Eur (du šimtus šešiasdešimt devynis eurus, 49 ct) sumą už antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Priteisti iš atsakovo N. M., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 11,62 Eur (vienuolika eurų, 62 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžetinių pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui.
Įsiteisėjusio sprendimo kopiją nusiųsti Vilniaus miesto CM skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.