Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Diana Bučienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios J. G. įmonės ieškinį atsakovei J. G. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 130 straipsnio nustatyta tvarka. Atsakovė atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (toliau VSDFV Klaipėdos skyrius) pareiškimą iškėlė bankroto bylą J. G. įmonei. J. G. įmonės administratoriumi paskyrė M. K.. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartimi buvo patvirtintas bankrutuojančios J. G. įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašas bendrai 7 714,22 Eur sumai, t. y. VSDFV Klaipėdos skyriaus reikalavimas 7 714,22 Eur. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartimi bankrutuojanti J. G. įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Įmonės vadovė – atsakovė J. G.. Žalos atlyginimo prašoma atsižvelgiant į momentą, kai atsakovė turėjo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, tokiu būdu nustatyta 7 714,22 Eur žalos atlyginimo apimties atsakomybė, t. y. VSDFV Klaipėdos skyriui 7 714,22 Eur.

Juridinio asmens valdymo organo nariai, nagrinėjamu atveju vadovas, turi fiduciarines pareigas juridiniam asmeniui. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 2.87 straipsnio 1–4 dalyse nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba jį naudoti asmeninei naudai be juridinio asmens dalyvių sutikimo. Pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ), galiojusio iki 2020 m. sausio 1 d., 8 straipsnio 1 dalis įpareigojo įmonės vadovą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jei įmonė nebegali atsiskaityti su kreditoriais. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2013). Pagal šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau JANĮ) 5 straipsnio 1 punktą, juridinio asmens vadovas privalo inicijuoti įmonei nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus.

Pagal iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusio ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalį, žalą privalo atlyginti įmonės vadovas, savininkas, t. y. jam kyla civilinė atsakomybė. Pagal šiuo metu galiojančio JANĮ 13 straipsnio 1 dalį, juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Sprendžiant dėl reikalavimo priteisti 7 714,22 Eur žalos atlyginimo pagrįstumo, reikalinga vertinti visas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas (neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę). Atsakovas, kaip juridinio asmens vadovas, turi įstatyminę pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, o tokios pareigos nevykdydamas, reiškia asmens neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą). Teismui nustačius, kad atsakovas – įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus (laiku nesikreipė dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo), lėmusius žalos atsiradimą, jų kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra asmens kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis), tačiau byloje tokių įrodymų nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014).

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad atsakovė netinkamai vykdė savo, kaip vadovės pareigas, nevykdė pareigos teisingai ir laiku atsiskaityti su kreditoriais, dėl ko J. G. įmonei buvo iškelta bankroto byla. Dėl atsakovės, kaip juridinio asmens vadovės, kaltės (uždelstas kreipimasis dėl bankroto bylos iškėlimo) tuo momentu susidarė 7 714,22 Eur kreditoriniai reikalavimai, kurie nagrinėjamu atveju pasireiškia kaip žala ieškovei, todėl remiantis nurodytomis aplinkybėmis bei teisiniu reglamentavimu, ieškovei bankrutavusiai J. G. įmonei iš atsakovės priteistinas prašomas 7 714,22 Eur žalos atlyginimas (CK 2.87 straipsnis, ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis, JANĮ 5 straipsnio 1 punktas).

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

Kadangi ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista, visiškai patenkinus ieškinį, iš atsakovės priteistinas 174 Eur žyminis mokestis valstybės naudai (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 285–287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei bankrutavusiai J. G. įmonei iš atsakovės J. G. 7 714,22 Eur (septynių tūkstančių septynių šimtų keturiolikos eurų dvidešimt dviejų centų) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 7 714,22 Eur (septynių tūkstančių septynių šimtų keturiolikos eurų dvidešimt dviejų centų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. birželio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės J. G. 174 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio valstybės naudai.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.