Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2018-07-17 · Administracinė byla Nr. eAS-490-520/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2018-07-17Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-12-17Regionų apygardos administracinis teismas
  3. ApeliacijaSprendimas · 2020-05-13Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-07-17
Bylos Nr.
eAS-490-520/2018
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00393-2018-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Rezultatas
Nutartis panaikinta ir perduota nagrinėti iš naujo.
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pirm.), Dalia Višinskienė (pran.), Audrius Bakaveckas
Pareiškėjas
A. K.
Atsakovas
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyrius, Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriui
Trečiasis asmuo
Palangos miesto savivaldybės administracija
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eAS-490-520/2018Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00393-2018-1Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2018 m. liepos 17 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. gegužės 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Palangos miesto savivaldybės administracija) dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2018 m. kovo 23 d. sprendimą Nr. 1SS-596-(7.5.) (toliau – ir NŽT sprendimas), kuriuo atsisakyta panaikinti NŽT Palangos skyriaus 2018 m. vasario 1 d. sprendimą Nr. 16SD-232-(14.16.104.), kuriuo atsisakoma vykdyti A. K. atstovo A. J. prašymą perduoti A. K. nuosavybėn neatlygintinai pagal eilę 0,2000 ha dalį iš bendro ploto 1,5485 ha žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), bei įpareigoti NŽT ir NŽT Palangos skyriaus kompetentingus specialistus vykdyti procedūras dėl perdavimo A. K. nuosavybėn neatlygintinai pagal eilę 0,2000 ha dalį iš bendro ploto 1,5485 ha žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas prašė atnaujinti skundo padavimo teismui terminą. Pareiškėjas nurodė, kad terminą praleido dėl to, kad NŽT sprendimą, priimtą privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka išnagrinėjus jo skundą dėl NŽT Palangos skyriaus 2018 m. vasario 1 d. sprendimo Nr. 16SD-232-(14.16.104.) (toliau – ir NŽT Palangos skyriaus sprendimas), apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2018 m. gegužės 2 d. nutartimi atsisakė skundą priimti ir išaiškino, kad pareiškėjas turi skųsti ir NŽT Palangos skyriaus sprendimą, kuris sukelia pareiškėjui teisines pasekmes, o skundas teismingas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams. Pareiškėjas nurodė, kad terminą praleido nežymiai, tik 5 darbo dienomis, nes teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartį gavo 2018 m. gegužės 4 d. Be to, pareiškėjas yra garbingo amžiaus, gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose, dėl apskundimo tvarkos buvo suklaidintas pačios NŽT, kuri skundžiamame sprendime nurodė ne tą teismą, į kurį reikėtų kreiptis.

II.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. gegužės 15 d. nutartimi pareiškėjo A. K. skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-2766-561/2018 pareiškėjui išaiškino, kad vadovaudamasis ABTĮ 12 straipsniu, jis turėtų reikalavimą formuluoti ne dėl NŽT sprendimo, kuriuo pareiškėjo skundas išnagrinėtas iš esmės dėl NŽT Palangos skyriaus sprendimo, bet ir dėl NŽT Palangos skyriaus sprendimo, t. y. pareiškėjas turėtų prašyti teismo panaikinti NŽT Palangos skyriaus sprendimą bei NŽT sprendimą, priimtą išnagrinėjus ginčą privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Teismas nustatė, kad pareiškėjas, neatsižvelgęs į minėtos Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties motyvus, teikdamas skundą Regionų apygardos administracinio Klaipėdos rūmams, skunde prašo panaikinti tik NŽT sprendimą, o NŽT Palangos skyriaus sprendimo neprašo panaikinti.

Teismas, atsižvelgęs į NŽT direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-90 patvirtintų Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių 20 punktą, sprendė, kad NŽT sprendimas pareiškėjui teisinių pasekmių nesukelia, o jas sukelia NŽT Palangos skyriaus sprendimas, kuris ir turėtų būti skundo dalyku.

Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 2 d. nutartimi pareiškėjo atstovui išaiškino procesines teises ir pareigas bei siekė padėti jas įgyvendinti, tačiau pareiškėjo atstovas nesivadovavo teismo išaiškinimu dėl skundo apimties tikslinimo ir skundo reikalavimų formulavimo. Teismas konstatavo, kad skundo reikalavimų formulavimas yra išimtinė pareiškėjo diskrecija ir būtent pareiškėjas sprendžia, kokia apimtimi juos pareikšti, todėl, įvertinęs nustatytas aplinkybes, sprendė, jog nėra teisinio pagrindo nustatyti terminą pareiškėjo skundo trūkumams šalinti.

Teismas sprendė, kad pareiškėjui apsisprendus ginčyti tik NŽT sprendimą bei iš šio akto kildinti išvestinius reikalavimus dėl įpareigojimo, akivaizdu, jog šis aktas pats savaime nesukelia teisinių pasekmių, todėl ir negali būti savarankišku skundo į teismą dalyku. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartimi pasisakant dėl teismingumo laikytasi tam tikros prezumpcijos, nurodant, jog skundas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams iš esmės taptų teismingas, jei būtų patikslinami skundo reikalavimai ir būtų ginčijamas NŽT Palangos skyriaus sprendimas, tačiau toks reikalavimas nėra pareikštas.

Teismas sprendė, kad ginčijamas aktas pats savaime materialinio pobūdžio teisinių pasekmių nesukuria (juo tik atlikta teritorinio skyriaus priimto akto patikra) ir jį panaikinus teisinė padėtis nepasikeistų, šio akto teisėtumas negali būti vertinamas pagal atskirą skundo reikalavimą, todėl NŽT sprendimas negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Kadangi pareiškėjas neskundė jam teisines pasekmes sukeliančio akto, teismas sprendė, kad skundo priėmimo stadijoje nėra teisinio pagrindo pasisakyti nei dėl NŽT Palangos skyriaus sprendimo teisinių pasekmių vertinimo, nei dėl prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą pagrįstumo, nes nėra skundo dalyko.

III.

Pareiškėjas A. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. gegužės 15 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl pareiškėjo skundo ir jo reikalavimų visa apimtimi priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad jis 2018 m. vasario 19 d. skunde NŽT prašė panaikinti NŽT Palangos skyriaus sprendimą. 2018 m. gegužės 7 d., teikdamas skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams, jo rezoliucinėje dalyje taip pat pasisakė ir dėl NŽT Palangos skyriaus sprendimo nepagrįstumo bei panaikinimo, todėl pagal skundo formuluotę negali kilti abejonių, kad NŽT sprendimas ir NŽT Palangos skyriaus sprendimas yra vientisos sekos ir dėl to paties dalyko.

Pareiškėjas pažymi, kad ginčas iš esmės kilo su juridiniu asmeniu – NŽT, nes NŽT Palangos skyrius yra NŽT struktūrinis padalinys ir neturi juridinio asmens teisių. Ginčo, pradėto ikiteismine tvarka bei kreipiantis su skundais į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus, esmė ta pati – kad NŽT atsisako vykdyti pareiškėjo prašymą perduoti jam nuosavybėn neatlygintinai pagal eilę 0,2000 ha dalį iš bendro ploto 1,5485 ha žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Tokiu neveikimu pareiškėjui sukeliamos teisinės pasekmės ir dėl to kilęs ginčas yra nagrinėjimo administraciniame teisme dalykas.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl jo skunde suformuluoto savarankiško reikalavimo įpareigoti NŽT ir NŽT Palangos skyrių atlikti veiksmus ir nepagrįstai sprendė, kad skundas paduotas išimtinai tik dėl NŽT sprendimo panaikinimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskiruoju skundu skundžiama Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. gegužės 15 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo A. K. skundą dėl to, kad jis nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą nustatęs, kad pareiškėjas prašo panaikinti jam teisinių pasekmių nesukeliantį aktą – NŽT sprendimą, kuris priimtas privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl NŽT Palangos skyriaus sprendimo ir neprašo panaikinti teisinių pasekmių sukeliančio akto – NŽT Palangos skyriaus sprendimo. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad teisines pasekmes pareiškėjui sukėlė būtent NŽT Palangos skyriaus sprendimas, tačiau nutarė, jog pareiškėjui neatsižvelgus į Vilniaus apygardos administracinio teismo išaiškinimus dėl skundžiamų aktų ir galimybės juos ginčyti teisme bei nepatikslinus skundo reikalavimų, nėra pagrindo nustatyti pareiškėjui termino skundo trūkumams pašalinti. Pareiškėjas su skundžiama nutartimi nesutinka, nes, jo nuomone, iš skundo yra aiški ginčo esmė, kilęs ginčas gali būti nagrinėjamas administraciniame teisme, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti jo skundą, taip pat nepasisakė ir dėl kitų jo reikalavimų, kuriais jis prašė atsakovą įpareigoti atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, jog skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016).

Administraciniam teismui paduodamas skundas turi atitikti ABTĮ 24 ir 25 straipsnių reikalavimus. ABTĮ 24 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti minėtame straipsnyje numatytus skundo formos ir turinio reikalavimus. ABTĮ 25 straipsnyje yra nurodyti skundo priedai, kuriuos privaloma pateikti kartu su skundu.

Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, pareiškėjas skunde privalo nurodyti reikalavimą, aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, bei tai patvirtinančius įrodymus. Pažymėtina, kad skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama. Reikalavimas skundo dalyką formuluoti aiškiai, o skundo pagrindą sudarančias aplinkybes išdėstyti nuosekliai, skirtas tam, kad šie skundo elementai būtų suprantami byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui. Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus, skunde prašė panaikinti NŽT sprendimą, kuriuo atsisakyta panaikinti NŽT Palangos skyriaus sprendimą, kuriuo atsisakoma vykdyti pareiškėjo atstovo prašymą perduoti pareiškėjui nuosavybėn neatlygintinai pagal eilę 0,2000 ha dalį iš bendro ploto 1,5485 ha žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), bei įpareigoti NŽT ir NŽT Palangos skyriaus kompetentingus specialistus vykdyti procedūras dėl perdavimo A. K. nuosavybėn neatlygintinai pagal eilę 0,2000 ha dalį iš bendro ploto 1,5485 ha žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). NŽT Palangos skyriaus sprendimu (b. l. 13) pareiškėjas (jo atstovas) buvo informuotas apie tai, kad Palangos miesto savivaldybei pasiliekant žemės sklypą (duomenys neskelbtini), savo reikmėms ir naudojimo būdo nekeičiant, nuosavybės teisių atkūrimas, perduodant nuosavybės neatlygintinai sklypo dalis bendrosios nuosavybės teise, nebus vykdomas, o pareiškėjas A. K. paliekamas eilėje iki 0,2000 ha dydžio naujo žemės sklypo pasirinkimui (pozicijos Nr. eilėje – 92). Pareiškėjas minėtą aktą pridėjo prie skundo teismui. Iš pareiškėjo skundo reikalavimo, skunde išdėstytų aplinkybių bei prie jo pridėtų dokumentų matyti, kad pareiškėjas nesutinka ne tik su NŽT sprendimu, bet ir su NŽT Palangos skyriaus sprendimu, be to, prašo atsakovus įpareigoti atlikti su žemės sklypo dalies perdavimu pareiškėjo nuosavybėn neatlygintinai susijusius veiksmus. Taigi, ginčo esmė iš skundo reikalavimo, jame dėstomų aplinkybių ir prie skundo pridėtų dokumentų iš esmės aiški, matyti, kokio materialinio teisinio rezultato pareiškėjas siekia, nors formaliai ir neprašo panaikinti NŽT Palangos skyriaus sprendimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad smulkūs formalaus pobūdžio trūkumai asmeniui neturėtų trukdyti įgyvendinti teisę į teismą (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-611/2008). Vien tik formalus laikymasis teisės normų, reglamentuojančių skundo (prašymo) priėmimą, yra netoleruotinas. Asmens teisės turi būti ginamos realiai. Konstatuoti kreipimosi dokumento (skundo, prašymo ar pan.) turinio ir formos trūkumai, jeigu jie nėra esminiai, nėra kliūtis priimti skundą (prašymą) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-400/2006).

Teisėjų kolegija pažymi, kad esant atvejui, jei pirmosios instancijos teismas vertino, jog pareiškėjo skundo reikalavimas nėra pakankamai aiškus ir tikslus, galėjo, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas formaliai vertinęs, kad pareiškėjas prašo panaikinti tik jam teisinių pasekmių nesukeliantį aktą – NŽT sprendimą ir neformuluoja reikalavimo panaikinti NŽT Palangos skyriaus sprendimo, dėl kurio teisėtumo yra priimtas NŽT sprendimas, atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Tokio pobūdžio ginčų nagrinėjimas priskirtinas administraciniams teismams (ABTĮ 17 str. 1 d. 1 p.), todėl formalus skundo reikalavimų suformulavimo vertinimas neturi užkirsti kelio asmeniui į teisminę galbūt pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog ABTĮ 67 straipsnis reglamentuoja pasiruošimą administracinių bylų nagrinėjimui teisme. Teismo pirmininkas ar teisėjas, nutartimi priėmęs skundą (prašymą), prireikus išsprendžia būtinus pasiruošimo bylai nagrinėti teisme klausimus, be kita ko, įpareigoja pareiškėją pateikti įrodymus ar pateikti papildomų paaiškinimų raštu dėl keliamų reikalavimų ir nustato įvykdymo terminą (ABTĮ 67 str. 1 d. 2 p.); proceso dalyvių prašymu išreikalauja įrodymus, kurių šalys negali gauti, arba išduoda liudijimą tiems įrodymams gauti (ABTĮ 67 str. 1 d. 4 p.); atlieka kitus veiksmus, reikalingus pasiruošiant nagrinėti bylą (ABTĮ 67 str. 1 d. 7 p.). Taigi, kai teismas nustato, jog paduotas skundas ne visiškai atitinka ABTĮ įtvirtintus reikalavimus skundui, tačiau nustatyti skundo trūkumai netrukdo pradėti administracinės bylos teiseną, tokie trūkumai gali būti šalinami pasiruošimo bylai nagrinėti stadijoje.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo skundas iš esmės atitinka įstatymo keliamus reikalavimus. Pareiškėjas skunde nurodė atsakovus, išdėstė aplinkybes, jo manymu, patvirtinančias skundo reikalavimų pagrįstumą, pateikė skundžiamus aktus, pareiškė prašymą atnaujinti praleistą terminą paduoti skundą. Iš skundo turinio ir reiškiamų reikalavimų ginčo esmė yra aiški, o toks ginčas nagrinėjamas administraciniuose teismuose ABTĮ nustatyta tvarka. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas ir nepagrįstai pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Atsižvelgdama į aptartus argumentus, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo nutartį panaikina, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. gegužės 15 d. nutartį panaikinti.

Pareiškėjo A. K. skundo priėmimo klausimą perduoti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusAudrius BakaveckasDalia Višinskienė