- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-03-13
- Bylos Nr.
- 2-324-828/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02971-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vygintas Mažuika
- Ieškovas
- J. M., Z. M., B. V.
- Atsakovas
- A. N., V. N., V. M.
- Trečiasis asmuo
- AB „Swedbank“
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovui J. M., jo atstovui advokatui Vytautui Krikščiūnui, atsakovui A. N., jo atstovui advokatui A. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovų Z. M. ir J. M. ieškinį atsakovams V. N. ir A. N., pagal ieškovo B. V. ieškinį atsakovei V. M., trečiajam asmeniui AB „Swedbank“ dėl kelio servituto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovai reikalauja nustatyti atsakovams priklausančiame žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, kelio servitutą, suteikiantį jiems teisę neatlygintinai važiuoti transporto priemonėmis per atsakovų žemės sklypo dalį, pagal planą esančią tarp taškų: 2, 12, 11, 7, 6, 10, užimančią 39 kv.m., viešpataujančiam daiktui, t.y. jų (ieškovų) sklypui, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Panevėžio mst. k. v., esančiam adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, naudoti bei nustatyti, kad ieškovai už servituto nustatymą sumoka atsakovams 3 000 Lt kompensaciją. Procesiniuose dokumentuose nurodė, teismo posėdžių metu ieškovai ir jų atstovas paaiškino, kad šalių sklypai ribojais. Sklypų riba eina per iš (duomenys neskelbtini) g. į sklypus įrengto įvažiavimo vidurį. Įvažiavimas įrengtas dar iki šalims įsigyjant sklypus, ankstesnių jų savininkų lėšomis, tačiau rašytinė sutartis dėl įvažiavimo naudojimo sudaryta ir įregistruota nebuvo. Įvažiavimą tiek šalys, tiek buvę sklypų savininkai visą laiką naudojo, tačiau 2011 m. tarp šalių dėl įvažiavimo naudojimo kilo nesutarimas. Nenustačius servituto, ieškovai negalėtų normaliomis sąnaudomis naudoti savo žemės sklypo pagal paskirtį. Sklypas aptvertas mūrine tvora ir įvažiavimo įrengimas kitoje vietoje nei įrengta šiuo metu kainuotų apie 128 000 Lt. Tai nėra normalios sąnaudos ieškovų sklypo naudojimui.
Šalies argumentai
Ieškovų atstovas prašo ieškinį tenkinti visiškai.
Atsiliepimas
Atsakovai prašo ieškinį atmesti. Procesiniuose dokumentuose nurodė, teismo posėdžių metu atsakovas ir atsakovų atstovas paaiškino, kad atsakovai nesinaudoja ir nesinaudos įrengtu įvažiavimu. Atsakovai yra parengę namo rekonstrukcijos projektą, pagal kurį numatytas kitas, atskiras įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) g. pusės, jį atsakovai ir ruošiasi įrengti. Be to viena atsakovų gyvenamojo namo, esančio sklype, siena ribojasi su įvažiavimu, priešinga siena – su kita jų sklypo riba, toje pusėje laisvo žemės ploto nėra. Atsakovai suinteresuoti palikti tam tikrą laisvą sklypo plotą nuo jų gyvenamojo namo iki sklypo ribos (kur šiuo metu įrengtas įvažiavimas), kuriuo negalėtų naudotis ir tokiu būdu riboti jų teisių kiti asmenys. Šis plotas reikalingas, kad būtų galima pagal projektą namą rekonstruoti, jį apšildyti, naudojantis namu, apeiti jį, apsitverti sklypą tvora. Atsakovų sklypo plotas yra tik 0,035 ha, nustačius servitutą jų teisės būtų apribotos į dar 39 kv.m. jų sklypo. Servituto nustatymas neproporcingai suvaržytų atsakovų teises. Ieškovai gali normaliomis sąnaudomis naudoti savo žemės sklypą pagal paskirtį ir nenustačius servituto. Kito įvažiavimo ieškovams įrengimo darbai kainuotų apie 68 000 Lt. Tai normalios sąnaudos, palyginus su atsakovų teisių ribojimu. Objektyvaus būtinumo nustatyti servitutą nėra.
Atsakovų atstovas prašo ieškinį atmesti.
Tretysis asmuo prašo ieškinį atmesti. Atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepime nurodė, kad atsakovų žemės sklypas yra įkeistas jam, ir jis, kaip hipotekos turėtojas, prieštarauja servituto nustatymui, kadangi dėl to sumažėtų sklypo vertė ir taip būtų pažeistos jo teisės.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad atsakovai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 2007-01-19 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. DM-90 įsigijo 0,0350 ha žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Panevėžio m.k.v, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiu gyvenamuoju namu ir ūkiniu pastatu, esančius (duomenys neskelbtini), Panevėžyje (b.l. 43-49). Ieškovai J. M. ir Z. M. Valstybinės žemės sklypo 2002-05-08 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 5676 įsigijo žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2001-05-03 Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2713, 2002-12-18 Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto bei 2002-12-23 Susitarimo pagrindu šiame sklype esančius statinius – gyvenamąjį namą bei kitus statinius esančius adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, (b.l. 6-10). Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad šalių sklypai ribojasi (b.l. 18 – 20, 52, 68-71, 87). Riba eina minėto bendro įvažiavimo viduriu. Šiam įvažiavimui servitutas nenustatytas (b.l. 6-7, 43-46). Įvažiavimas įrengtas iki šalims įsigyjant sklypus ankstesnių savininkų lėšomis. Įvažiavimas buvo naudojamas ankstesnių sklypų savininkų. Šiuo metu juo naudojasi ieškovai.
Įstatyme numatyta galimybė teismo sprendimu nustatyti teisę asmenims naudotis svetimu daiktu, siekiant užtikrinti kito daikto tinkamą naudojimą (servitutą). Servitutas nustatomas, jei savininkai nesutaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis naudoti daikto pagal paskirtį (CK 4.111, 4.112, 4.126 str.). Teismų praktikoje nurodoma, kad servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti daikto savininko interesų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. P. v. V. M. , bylos Nr. 3K-3-246/2005, Teismų praktika 24, p. 63-67; 2007 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. C. v. A. C., bylos Nr. 3K-3-234/2007). Būtina įvertinti, ar savininkas išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. G. v. O. K., bylos Nr. 3K-3-82/2007; 2011 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, v. M. T. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-259/2011).
Atsižvelgdamas į šias teismų praktikoje suformuluotas teisės taikymo ir aiškinimo taisykles, teismas sutinka su atsakovų argumentais, jog ieškovai nepagrindė objektyvaus būtinumo nustatyti jų reikalaujamą servitutą, jo nustatymas nėra vienintelis būdas išspręsti ieškovų interesų įgyvendinimą, ieškovai neišnaudojo visų įmanomų galimybių, kad savo nuosavybės teisę galėtų įgyvendinti, neapribodami atsakovų teisių.
Ankstesnių sklypų savininkų minėto įvažiavimo įrengimas ir naudojimasis juo, nepagrindžia ieškovų reikalaujamo nustatyti servituto būtinumo. Ieškovai turi objektyvią galimybę įsirengti atskirą įvažiavimą į savo žemės sklypą iš (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu naudotis savo sklypu, neribodami atsakovų teisių. Nors bylos įrodymai dėl įvažiavimo įrengimo darbų kainos prieštaringi (apie 128 000 Lt (b.l. 2 t. 25-26) ir apie 68 000 Lt (b.l. 2 t. 111-112)), tačiau teismas daro išvadą, kad nors ir pripažinus ieškovų nurodytą tokių darbų kainą (apie 128 000 Lt) realia, tai, teismo vertinimu, būtų normalios sąnaudos, lyginant su ieškovų reikalaujamu nustatyti atsakovų teisių ribojimo į jų sklypo dalį mastu. Tokia išvada daroma, atsižvelgus į vienkartinį nurodytų išlaidų pobūdį bei tai, jog atsakovų sklypo plotas yra tik 0,035 ha (kai atsakovų 0,0628 ha), o servitutu būtų apribotos atsakovų teisės į dar 39 kv.m. jų sklypo; sklypo vertė, kai jį įgijo atsakovai, buvo 245 000 Lt; t.p. į atsakovų sklypo konfigūraciją, statinių išdėstymą sklype (viena atsakovų gyvenamojo namo siena ribojasi su sklypo riba, atstumas nuo priešingos namo sienos iki kitos sklypo ribos yra mažesnis nei teisės aktuose numatytas minimalus (3 m.)) bei jų poziciją dėl statinių ir žemės sklypo naudojimo ateityje; svarbus ir hipotekos kreditoriaus prieštaravimas servituto nustatymui. Teismo vertinimu, servituto nustatymas tokiomis aplinkybėmis prieštarautų teisėtų lūkesčių, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo, o tuo pačiu ir teisingumo principams (CK 1.5 str. 4 d.).
Nenustačius servituto objektyvaus būtinumo bei padarius išvadą, kad kito įvažiavimo į ieškovų žemės sklypą įrengimas yra normalios sąnaudos, po kurių daiktu būtų galima naudotis pagal paskirtį, nenustatytos būtinos servituto nustatymo teismo sprendimu sąlygos (CK 4.111, 4.112 str., 4.126 str. 1 d.). Todėl ieškovų reikalavimas negali būti tenkinamas. Pažymėtina, jog šią bylą nagrinėjęs kasacinis teismas taip pat padarė išvadą, kad ieškovai nepagrindė servituto nustatymo objektyvaus būtinumo (2012-10-23 LAT nutartis), o jokių naujų argumentų, kurie nebūtų buvę nagrinėti kasacinio teismo, ieškovai nepateikė.
Ieškinį atmetus iš ieškovų priteisiamos visos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir Z. M., a.k. (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 889 Lt (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt devynis litus) bylinėjimosi išlaidų A. N., a.k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš J. M., a.k. (duomenys neskelbtini)ir Z. M., a.k. (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 37,97 Lt (trisdešimt septynis litus 97 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-05-13 nutartimi byloje taikytą laikinąją apsaugos priemonę - draudimą V. N. ir A. N. imtis veiksmų, kurie užkirstų galimybę Z. M. ir J. M. patekti į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini),Panevėžyje, unik.Nr. (duomenys neskelbtini), esamu įvažiavimu iš (duomenys neskelbtini) gatvės.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.