- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-06-16
- Bylos Nr.
- 2-8291-752/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vida Agurkienė
- Pareiškėjas
- V. M. K.
- Suinteresuotas asmuo
- R. P. Š., G. K.
- Advokatai
- Paulius Čerka
- Kategorijos
- 34.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Vida Agurkienė, sekretoriaujant M. K., dalyvaujant pareiškėjai V. M. K., pareiškėjos atstovui advokatui Pauliui Čerkai, suinteresuotam asmeniui R. P. Š., žodinio proceso tvarka, viešame teismo posėdyje, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. M. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. K. ir R. P. Š. dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014 m. balandžio 1 d. pareiškėja V. M. K., patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą po savo motinos G. E. Š. mirties, faktiškai pradėjusi jį valdyti (b.l. 17-19).
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodė pareiškime ir paaiškino teismo posėdyje, kad 2012 m. rugsėjo 9 d. mirė jos motina G. E. Š.. Po jos mirties liko palikimas – asmeniniai ir namų apyvokos daiktai bei butas, esantis (duomenys neskelbtini). Į notaro biurą dėl palikimo priėmimo pareiškėja nesikreipė, tačiau po savo motinos mirties palikimą priėmė faktiniu valdymu. Nors 2008-10-07 testamentu G. E. Š. jai nuosavybės teise priklausančią 1/2 buto dalį paliko G. K., kuri yra jos anūkė, tačiau testamentinė įpėdinė palikimo per CK 5.50 str. nustatytą trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą nepriėmė. Todėl atsirado palikimas pagal įstatymą. Paveldint pagal įstatymą, pirmos eilės įpėdiniai yra palikėjo vaikai. G. E. Š. turėjo du vaikus – V. M. K. ir R. Š., kurie paveldint pagal įstatymą yra laikytini pirmos eilės įpėdiniais. Po motinos G. E. Š. mirties pareiškėja per tris mėnesius nuo tos dienos, kuomet G. K. nepriėmusi palikimo neteko teisės į jį, faktiškai priėmė palikimą ir jį valdė kaip savą, t. y. rūpinosi paveldėtu butu, jį tvarkė, mokėjo mokesčius ir valdė kaip savo nuosavybę. Šitaip pareiškėja išreiškė valią dėl palikimo priėmimo. Tuo tarpu jos brolis R. Š. palikimo per minėtą trijų mėnesių laikotarpį, nuo tos dienos, kai įgijo teisę priimti palikimą pagal įstatymą, nepriėmė, todėl laikytina, jog atsisakė teisės į palikimą. Iki mirties G. E. Š. gyveno (duomenys neskelbtini), todėl ši vieta laikytina palikimo atsiradimo vieta. Į notaro biurą dėl palikimo priėmimo jokie kiti galimi įpėdiniai nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta ir ginčo dėl palikimo nėra. Pareiškėja laiku, t. y. per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos faktiškai priėmė palikimą ir juo rūpinosi, valdė kaip savą, mokėjo mokesčius, šitaip įstatymiškai priėmė savo motinos G. E. Š. palikimą - butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Todėl nustatytinas palikimo priėmimo faktas, faktiškai pradėjus valdyti turtą (b.l. 17-19).
Pareiškėjos atstovas prašymą palaikė.
Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo R. Š. prašė tenkinti pareiškėjos prašymą ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Paaiškino, kad pareiškėjos nurodytos faktinės aplinkybės yra teisingos. Ji viena priėmė motinos palikimą, nei jis, nei kiti asmenys į jį nepretendavo.
Suinteresuotas asmuo G. K. sutiko, kad būtų nustatytas pareiškėjos prašomas juridinis faktas (b.l. 45-46).
Pareiškėja G. K. į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą jai pranešta, gautas prašymas bylą nagrinėti nedalyvaujant. Todėl byla išnagrinėta jai nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (LR CPK 444 str. 1 d. ir 2 d. 8 p.).
Nustatyta, kad G. E. Š. mirė 2012-09-09 (b.l. 56). Po jos mirties paveldėjimo byla neužvesta (b.l. 8).
Pagal CK 5.50 str. 2 d., įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nurodyti veiksmai turėjo (ir turi) būti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3d.).
Iš pareiškėjo pareiškimo paaiškinimų teisme, taip pat iš byloje pateikto Kauno m. 14-ojo notarų biuro pranešimo nustatyta, kad pareiškėja per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, taip pat nepateikė pareiškimo palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismui dėl turto apyrašo sudarymo. Pareiškėjos ir jos atstovo paaiškinimais, palikimą po G. E. Š. mirties ji priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
LR CK 5.51 str. 1 d. reglamentuoja, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu palikimą.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre Gražinos E. Š. vardu nuosavybės teise įregistruota: ½ buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad po G. E. Š. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta (b.l. 8). Pareiškėja yra palikėjos dukra (b.l. 6), suinteresuoti asmenys – palikėjos sūnus ir vaikaitė (b.l. 22). Pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes, kad mirus motinai, pareiškėja mokėjo už butą mokesčius, padarė remontą, patvirtino suinteresuotas asmuo R. Š.. Mokesčių mokėjimo faktą taip pat patvirtina ir pateikti mokėjimų kvitai, todėl teismas neturi pagrindo šiomis aplinkybėmis netikėti (b.l.13-38).
Teismas, įvertinęs pareiškėjos nurodytas faktines aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad esminės turinčios reikšmės bylai aplinkybės įrodytos, aplinkybių, leidžiančių manyti priešingai nenustatyta. Pareiškėjos atlikti veiksmai patvirtina, kad ji priėmė palikimą po motinos G. E. K. mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti. (CK 5.51 str. 1 d.).
Kitokia tvarka pareiškėja negali gauti reikiamų dokumentų, patvirtinančių faktinį palikimo priėmimą. Nuo palikimo priėmimo fakto nustatymo teismine tvarka priklausys pareiškėjos turtinių teisių atsiradimas – ji galės kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir jį gauti iš notaro biuro. Todėl pareiškėjai nustatytinas juridinę reikšmę turintis palikimo priėmimo faktas (LR CPK 445 str., LR CK 5.66 str.).
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą nustatytą LR Teisingumo ministro ir LR finansų ministro 2011-11-07 įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (CPK 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turinį faktą, kad V. M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po savo motinos G. E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 2012-09-09, faktiškai pradėjusi jį valdyti.
Turintis juridinę reikšmę faktas nustatytinas pareiškėjai paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.