- Teismas
- Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-04-12
- Bylos Nr.
- A5.-220-547/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-51-3-00026-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Silvana Girdenienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. Č.
- Institucija
- Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinis skyrius
- Advokatai
- Sigita Černienė
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. Č. atstovei, advokatei Sigitai Černienei,
Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apaugos ir darbo ministerijos atstovui Sigitui Leskauskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. Č., būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), leido dirbti uogų (mėlynių, bruknių, aviečių) rūšiavimo darbus A. K. gim. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 7 d. 8:00 val. iki 2020 m. gruodžio 8 d. 17:00 val. imtinai, nesudaręs su ja šiuo laikotarpiu rašytinės darbo sutarties ir nepranešęs apie darbuotojos įdarbinimą VSDFV Alytaus skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios, nekontroliavo ir neužtikrino, kad ši darbuotoja legaliai dirbtų (duomenys neskelbtini) naudai ir tokiais savo veiksmais A. Č. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 43 straipsnio 1 dalį bei Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 2 punktą.
Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Institucija) 2021 m. sausio 26 d. surašytame administracinio nusižengimo protokole Nr. VDI-ANR_P-62-2021 buvo nurodyta, kad A. Č., būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), leido dirbti ir A. S. gim. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 7 d. 8:00 val. iki 2020 m. gruodžio 8 d. 17:00 val. imtinai pakrovimo, iškrovimo pasitvarkymo darbus, nesudaręs su juo šiuo laikotarpiu rašytinės darbo sutarties ir nepranešęs apie darbuotojos įdarbinimą VSDFV Alytaus skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios, nekontroliavo ir neužtikrino, kad šis darbuotojas legaliai dirbtų (duomenys neskelbtini) naudai ir tokiais savo veiksmais A. Č. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 43 straipsnio 1 dalį bei Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 2 punktą.
Administracinio nusižengimo protokolas dalyje dėl A. S. nelegalaus darbo nepasitvirtino.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Č. atstovė, advokatė Sigita Černienė teismo posėdžio metu nurodė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo su pažeidimu sutinka iš dalies – dėl A. S. - nesutinka, dėl A. K. - sutinka. Prašo skirti minimalią arba švelnesnę nuobaudą. Nurodė, kad 2020 m. gruodžio 7 d. ir gruodžio 8 d. A. K. dirbo nelegaliai ir tokią aplinkybę konstatavo gavę duomenis iš Sodros 2020 m. gruodžio 15 d. A. S. UAB (duomenys neskelbtini) niekada nedirbo pagal darbo sutartį. Nors jis (A. S.) paaiškinime nurodęs, kad jam buvo pervesta 400 Eur, tačiau niekada jam nebuvo taip mokėta. Jis visą laiką dirbo pagal paslaugų kvitus ir tie kvitai buvo deklaruoti Sodroje. Inspektoriai į įmonę atvyko anksti, A. S. visą pusdienį su jais ir bendravo. Kvitas buvo supildytas A. S., bet 2020 m. gruodžio 8 d. jis nedirbo, todėl ir nenurodyta išdirbtos valandos ir uždirbta pinigų suma. Tas darbas nėra nuolatinis, nes paslaugos nėra pastovaus pobūdžio. A. S. tokia tvarka tiko ir taip buvo susitarta. A. S. paslaugas atliko 2020 m. lapkričio mėn. bei jis dirbo ne visą mėnesį. Po 2020 gruodžio mėn. 7-8 d. jis nedirbo 2 mėnesius, o pradėjo dirbti tik 2021 m. kovo mėn. Tai patvirtina, kad įmonėje nėra nuolatinio pobūdžio darbo. A. S. nurodęs, kad jo valia yra dirbti pagal kvitus, nes jis dar turi patentą ir dirba statybos darbus. Jo paaiškinime nurodytos aplinkybės nepatvirtintos jokiais kitais įrodymais. A. S. nelegalaus darbo nėra. Sutinka, kad yra kvito trūkumas, dėl parašų nebuvimo. Jei kvite nėra parašo, tai nedaro kvito negaliojančiu. Paslaugų kvitai supaprastintas variantas ir jie išrašomi prieš darbo pradžią, o Sodrai pateikiami kitą mėnesį.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Č. atstovė, advokatė Sigita Černienė (A. Č. sutuoktinė) papildomai nurodė, kad dėl A. K. pripažįsta - turėjo pranešti 2020 m. gruodžio 4 d. – penktadienį, tačiau to nepadarė dėl jos tėčio ligos dėl „Covid-19“ infekcijos. Ji paaiškino, kad 2020 m. gruodžio 3 d. jos tėvui buvo padarytas „Covid-19“ testas, kilo temperatūra. Sekmadienį naktį paaiškėjo, kad testas teigiamas. Pirmadienį, antradienį A. Č. dar nėjo į viešumą, izoliavosi. Atstovė nurodė, kad labai apmaudu dėl to kas įvyko. Dėl to labai gailisi. A. K. gera darbuotoja ir su ja buvo sudaryta darbo sutartis. 2020 m. gruodžio 8 d. A. K. nedirbo, jai buvo suteiktas laisvadienis, ji nelegaliai dirbo tik vieną dieną – 2020 m. gruodžio 7 d. Darbuotoja nenukentėjo, nes jai buvo išmokėta ir už gruodžio 7 ir už gruodžio 8 d. Mokesčiai valstybei taip pat sumokėti už tas dienas.
Institucijos atstovas vyriausiasis darbo inspektorius Sigitas Leskauskas teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo gautas anoniminis pranešimas pagal kurį jie atvyko adresu (duomenys neskelbtini). Įmonės teritorija buvo užrakinta. Juos (inspektorius) įleido L. V.. Ten yra 2 įmonės - (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). L. V. dirba (duomenys neskelbtini), o A. S. ir A. K. - UAB (duomenys neskelbtini). Sodros duomenys nerodė šių dviejų darbuotojų, jie dirbo nelegaliai. Sodra pranešė, kad su A. K. sutartis sudaryta 2020 m. gruodžio 8 d., pranešimas patvirtintas 2020-12-08 17:37 val. A. S. – tikrinimo dieną neminėjo, kad dirba pagal paslaugų kvitus. Paslaugų gavėjas užpildo abi kvito puses prieš pradedant darbus. Ant paslaugų kvitų nėra parašų, tai nežinia, ar A. S. sutiko dirbti pagal paslaugų kvitus. Tikrinimo dieną jie darbuotojus apklausė. A. K. nurodė, kad ji dirba nuo 2020-12-07 ir sutartis su ja nebuvo sudaryta. Ji dirbo 2020-12-07- ir 08 po 8 val. pagal žiniaraštį. Pranešti Sodrai apie jos darbą turėjo 2020-12-06. S. nurodė, kad buvo sutarę, kad bus minimali alga, tai rodo darbo santykių požymius. Paaiškinime neminėjo apie tai, kad dirba pagal paslaugų kvitus. Darbe dirba nuo 08:00 iki 17:00 val. A. S. dirbo tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir A. K.. Paslaugų kvituose nėra A. S. ir A. K. parašų viršuje. Verslo liudijimą A. S. turėjo 2019-12-07 iki 2019-12-11 laikotarpiu.
Liudytojas A. S., (duomenys neskelbtini), teismo posėdžio metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) dirba pagal čekius. Darbas nepastovus – kai yra darbo, tai dirba. Tą dieną dirbo jis ir L. V., daugiau niekas nedirbo. Su inspektoriais jis kalbėjo apie darbą. Jis sakė jiems, kad alga minimali, tuomet jis jiems nepasakė, kad dirba pagal čekius. Dėl darbo tarėsi su A. Č.. Jo darbas - fasavimas, pakrovimas. Pagal čekius gauna apie 350 Eur per mėn., kai būna darbo. Kvitus jam direktorius duodavo, o jis juos turėdavo pristatyti į darbo biržą. Kvitus jie (jis ir A. Č.) pasirašo, kai baigiasi savaitė. A. K. tą dieną nedirbo, ji atėjo pasiimti rūbų. Jam atrodo, kad darbo inspektoriai atvažiavo po pietų ir buvo iki darbo pabaigos. Kai jis su jais kalbėjo, tai nedirbo - sėdėjo jų mašinoje ir su jais kalbėjo. Jam tinka darbas pagal čekius, nes darbo tai būna, tai – ne. Kai reikia, jis išsiima patentą ir dirba statybos darbus. (duomenys neskelbtini) jis niekada nedirbo pagal darbo sutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Administracinio nusižengimo protokolas šioje administracinio nusižengimo byloje surašytas už tai, kad A. Č. vykdydamas darbdavio funkcijas, leido dirbti uogų rūšiavimo darbus A. K. laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 7 d. 8:00 val. iki 2020 m. gruodžio 8 d. 17:00 val. imtinai ir A. S. laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 7 d. 8:00 val. iki 2020 m. gruodžio 8 d. 17:00 val. imtinai pakrovimo, iškrovimo pasitvarkymo darbus nesudaręs su jais šiais laikotarpiais rašytinių darbo sutarčių, nepranešęs apie darbuotojų įdarbinimą VSDFV Alytaus skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios, nekontroliavo ir neužtikrino, kad šie darbuotojai legaliai dirbtų (duomenys neskelbtini) naudai.
Teismų praktikoje yra įtvirtinta, kad siekiant darbą vertinti kaip nelegalų ir veiką kvalifikuoti pagal ANK 95 straipsnį, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N-575-2358/2009, N-575-745/2012).
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. Č. su pažeidimu sutinka iš dalies. Dėl to, kad A. S. dirbo nelegaliai - nesutinka, nes A. S. dirbo pagal Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitus, o procedūrinių reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatyme, nesilaikymas nors yra apskaitos dokumento pažeidimas, tačiau negali būti laikomas nelegaliu darbu ANK 95 straipsnio 1 dalies prasme. Dėl A. K. nelegalaus darbo – sutinka, dėl to nuoširdžiai gailisi. Taip įvyko dėl susiklosčiusių asmeninių aplinkybių, kad laiku apie sudarytą darbo sutartį su A. K. nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnis numato darbo sutarties sudarymą. DK 42 straipsnio 1 dalis numato, kad sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, DK 42 straipsnio 2 dalis nustato, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šio straipsnio 4 dalis numato, kad darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik kai pasirašytinai supažindina su darbo sąlygomis, saugos ir sveikatos reikalavimais ir t. t. DK 43 straipsnio 1 dalis numato, kad darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą (Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas); kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos (Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas atkreipia dėmesį, kad šiuo nagrinėjamu atveju Institucija surašiusi administracinio nusižengimo protokolą be kita ko nurodė, kad (duomenys neskelbtini) vadovas A. Č. pažeidė ir Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kuris reglamentuoja trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą. Nagrinėjamu atveju šis punktas negali būti taikomas, nes administracinio nusižengimo protokole nurodyti darbuotojai A. S. ir A. K. nėra trečiųjų šalių piliečiai.
2021 m. sausio 26 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. VDI-ANR_P-62-2021. (b. l. 4-5)
Institucijos 2020 m. gruodžio 9 d. surašytas Nelegalaus darbo tyrimo aktas Nr. NDA 0741-0625 iš kurio matosi, kad 2020 m. gruodžio 1 d. gavę iš Valstybinės Mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos anoniminį pranešimą, jog adresu (duomenys neskelbtini) vykdomos veiklos, 2020 m. gruodžio 8 d. VDI Kauno teritorinio skyriaus vyriausieji darbo inspektoriai Nerijus Lašinskas ir Daiva Šarkienė nuvyko nurodytu adresu ir atliko patikrinimą. Patikrinimo akte nurodyta, kad apie 14 val. nuvykus aukščiau nurodytu adresu - (duomenys neskelbtini), teritorijos vartai buvo užrakinti. Paskambino mob. telefonu (duomenys neskelbtini) šiuo adresu registruotos įmonės (duomenys neskelbtini), vadovui M. Č. bei prašė jo, kad jis atrakintų teritorijos vartus, kad galėtų įeiti į įmonės patalpas. M. Č. jiems nurodė, kad išvykęs į Vilnių ir raktai yra pas jį, ir niekas iš darbuotojų raktų neturi. Vadovo paprašius, kad pakviestų prie vartų ateiti darbuotoją, prie vartų atėjusi įmonės darbuotoja L. V. nurodė, kad dirba pagal darbo sutartį darbininke įmonėje (duomenys neskelbtini). Sutikrinus darbuotojos L. V. duomenis su Sodros duomenų baze, nelegalaus (neteisėto) darbo atvejis nenustatytas. Patikrinimo metu L. V. VDI paaiškinime nurodė, kad tose pačiose patalpose dirba ir kitos įmonės darbuotojai: A. K. ir A. S.. Išėję iš įmonės (duomenys neskelbtini) patalpų darbuotojai A. K. ir A. S. pateikė VDI rašytinius paaiškinimus. (b. l. 6-7)
Administracinio nusižengimo tyrimo metu 2020 m. gruodžio 8 d. A. K. rašytinis paaiškinimas, kuriame ji nurodžiusi, kad įmonėje (duomenys neskelbtini) ji dirbo 2020 m. gruodžio 7 d., o 2020 m. gruodžio 8 d. jai buvo laisva diena, tačiau ji atėjo į įmonės patalpas pasiimti savo striukę, norėdama ją išplauti. Kai ji atėjo pasiimti striukės - 2020 m. gruodžio 8 d., įmonės vartai buvo atrakinti. Ji nurodžiusi, kad 2020 m. gruodžio 7 d. dirbo prie uogų (mėlynių, bruknių, aviečių) rūšiavimo darbų nuo 8:00 val. iki 17:00 val. Darbams vadovauja bei darbus nurodo vykdyti įmonės (duomenys neskelbtini) vadovas A. Č., kuris 2020 m. gruodžio 7 d. jai nurodė rūšiuoti uogas. Su juo ji tarėsi, kad ji dirbs maždaug mėnesį, jei bus darbo, jei nebus, tai mažiau. Tarėsi, kad mokės minimalų atlyginimą. Nurodė, kad 2020-12-07 ji dirbo su asmeniniais rūbais, jai buvo išduotos pirštinės ir semtukas uogoms semti, dirbo su svarstyklėmis - svėrė uogas. Darbo grafiko įmonėje (duomenys neskelbtini) nebuvo. (b. l. 10)
Administracinio nusižengimo tyrimo metu 2020 m. gruodžio 8 d. A. S. rašytinis paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad įmonėje (duomenys neskelbtini) dirba apie 2 mėn., dirba iškrovėjo, pakrovėjo darbą, krauna šaldytą produkciją (uogas, grybus) į mašinas. Darbams vadovauja bei darbus nurodo vykdyti įmonės vadovas A. Č.. Su juo buvo susitaręs dėl minimalaus darbo užmokesčio, už 2020 m. lapkričio mėn. gavo apie 400 Eur, kuriuos pervedė per banką. Darbo užmokestį moka vieną kartą per mėnesį, bet jeigu jam reikia, tai išmoka kai jis paprašo. Darbo laikas nuo 8:00 val. iki 17:00 val., poilsio dienomis nedirba. A. S. nurodė, kad su direktoriumi A. Č. darbo sutartį buvo pasirašęs prieš porą mėnesių bei sutarė, kad dirbs kol bus darbo. Darbo įrankiais aprūpina direktorius, o jis dirba su asmeniniais rūbais. Nurodė, kad 2020 m. gruodžio 8 d. dirbo dviese - su L. V.. (b. l. 11-12).
Administracinio nusižengimo tyrimo metu 2020 m. gruodžio 8 d. L. V. rašytinis paaiškinimas, kuriame ji nurodė, kad dirba pagal darbo sutartį darbininke įmonėje (duomenys neskelbtini). Darbo grafiko įmonėje nėra, jai nustatytas minimalus atlyginimas. (b. l. 12)
Administracinio nusižengimo tyrimo metu 2020 m. gruodžio 8 d. A. Č., (duomenys neskelbtini) direktoriaus, rašytinis paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad su A. K. dėl pagalbinio darbo tarėsi jis pats, dar 2020 m. liepos mėnesį. Dėl jos darbo nuo 2020 m. lapkričio 16 d. tarėsi iš vakaro telefonu ir tuomet susitarė, kad ji dirbs (duomenys neskelbtini) pagalbine darbuotoja pagal Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitus. Kvite Nr. 0781642 A. K. nebuvo užfiksuota 2020 m. gruodžio 7 d., nes su ja buvo susitarta, kad (duomenys neskelbtini) ji dirbs pagalbine darbuotoja sudarius darbo sutartį nuo 2020 m. gruodžio 7 d. Jis nurodė, kad nuo 2020 m. gruodžio 7 d. darbo sutartis nebuvo sudaryta ir pasirašyta. Tą dieną jai buvo išduotas semtukas, darbo pirštinės, ji dirbo su savo asmeniais darbo drabužiais. Darbo laikas jai nebuvo nustatytas, darbo grafiko įmonėje nėra. Buvo sutarta, kad jos darbo laikas priklausys nuo darbo apimties. 2020 m. gruodžio 7 d. A. K. dirbo įmonėje nuo 8:30 val. iki 17:00 val. bei jis jai davė nurodymus atlikti darbus: dėžučių tvarkymo darbus ir uogų supylimo į dėžutes ir susvėrimo po 5 kg, darbus. Jis su ja tarėsi dėl minimalaus atlygio. Kai ji dirbo pagal kvitus, jai buvo nustatytas įkainis - 2 Eur į val. Jis nurodė, kad su A. K. darbo sutartis bus pasirašyta šiandien (t. y. 2020 m. gruodžio 8 d.) 2020 m. gruodžio 7 d. kartu su A. K. dirbo ir A. S.. A. S. prieš 2 mėnesius dirbo (duomenys neskelbtini) pagal darbo sutartį. UAB „Giroda“ su juo darbo sutarties nebuvo niekada sudariusi. A. S. dirbo pagalbiniu darbuotoju. Jis dirbo pagal kvitą Nr. 0781641. Dirbti pagal kvitus jie buvo sutarę anksčiau. Ką jam dirbti nurodydavo jis (A. Č.). Darbo įrankius išduodavo jis. A. S. pagrindinis darbas (duomenys neskelbtini) buvo pakrauti ir iškrauti produkciją (grybus ir uogas), išdėlioti tarą. (b. l. 13-14)
A. K. prašymas priimti į darbą, (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymas dėl A. K. priėmimo, darbo sutartis, iš kurių matosi, kad (duomenys neskelbtini) direktorius A. Č. ir A. K. susitarė dėl darbo ir sudarė darbo sutartį, kuria sutarė, kad A. K. dirbs pagalbine darbininke nuo 2020 m. gruodžio 7 d. Darbo sutartimi buvo sulygtas darbo užmokestis. (b. l. 17-19).
VSDFV informacinės sistemos 2020 m. gruodžio 8 d. duomenys, kad A. K. ir A. S. nebuvo saistomi darbo santykiais su (duomenys neskelbtini). (b. l. 15)
VSDFV Alytaus skyriaus pateikta informacija, kad (duomenys neskelbtini) pranešimą apie apdraustosios A. K. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2020 m. gruodžio 7 d. pateikė 2020 m. gruodžio 8 d. 17 :37 val. (b. l. 21) bei (duomenys neskelbtini) A. S. dirbo 2020 m. lapkričio 16,18 ir 30 dienomis pagal Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitus. Pranešimas apie asmenų suteiktas žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pagal paslaugų kvitus pateiktas 2020 m. gruodžio 15 d. 14:22 val. (b. l. 22)
Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje, remiantis Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Institucijos) pateiktu administracinio nusižengimo protokolu ROIK: 201127943484, ir kita medžiaga, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens bei kitų asmenų rašytiniais paaiškinimais, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Č., Valstybinės darbo inspekcijos atstovų bei liudytojo A. S. parodymais teisme, sprendžia, kad iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad su A. S. darbo sutartis nebuvo sudaryta ir nei darbdavys A. Č. ((duomenys neskelbtini) direktorius), nei darbuotojas A. S. jos sudaryti ir neketino. A. S. teismo posėdžio metu patvirtinęs, kad (duomenys neskelbtini) niekada nedirbo pagal darbo sutartį, jam tinka darbas pagal čekius, nes darbo tai būna, tai – ne. Kai jam reikia, tai jis išsiima patentą ir dirba statybos darbus. (duomenys neskelbtini) direktorius A. Č. bei jo atstovė, advokatė S. Černienė nurodę, kad A. S. prieš 2 mėnesius dirbo pagal darbo sutartį (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) su juo darbo sutarties niekada nebuvo sudariusi. Dirbti pagal kvitus jie (A. Č. ir A. S.) buvo sutarę jau anksčiau ir toks susitarimas jiems tiko. A. S. visą laiką dirbo pagal paslaugų kvitus ir tie kvitai buvo deklaruoti Sodroje ir tai patvirtina VSDFV Alytaus skyriaus pranešimai.
Pagal galiojančius įstatymus, antras iš būdų įforminti teisėtą darbą yra reglamentuojamas Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą 2012-11-13 įstatymu Nr. XI-2411. Taigi, šiuo atveju santykiai tarp paslaugų gavėjo ir paslaugų teikėjo yra pagrįsti civiliniais santykiais. Byloje nustatyta, kad šalys (A. S. ir (duomenys neskelbtini) direktorius A. Č.) susitarė dėl paslaugų teikimo šio įstatymo nustatyta tvarka. Darbdavys (duomenys neskelbtini) direktorius A. Č. pateikė kvitą, nors kvitas ir nebuvo pabaigtas tinkamai pildyti. Į teismo posėdį tas pats kvitas pateiktas jau užpildytas tinkamai, užpildyti abu jo egzemplioriai, pasirašyti, yra visi rekvizitai. Iš bylos medžiagos matyti, kad paslaugos buvo teikiamos 2020 m. spalio mėnesį, 2020 m. lapkričio mėn. - 16,18 ir 30 dienomis bei 2020 gruodžio mėnesį vieną dieną, apie tokį paslaugų teikimą buvo pranešama įstatymo numatytu terminu VSDFV. Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo 5 straipsnio 5 dalis numato, kad „Paslaugų gavėjas pagal jo deklaruotos gyvenamosios vietos (buveinės) adresą ne vėliau kaip iki kito kalendorinio mėnesio 15 dienos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo pateikti pagal paslaugų kvitą teikiamas atlygintinas žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas administruojančiai institucijai apibendrintą informaciją apie žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimą už praėjusį mėnesį, nurodydamas paslaugų teikėjo asmens duomenis, paslaugų teikimo laikotarpį, atlygio už suteiktas paslaugas ir sveikatos draudimo įmokų sumas. Šie duomenys Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gali būti pateikiami ir elektroniniu būdu, neteikiant papildomų deklaracijų ar formų“. Šiuo atveju į bylą pateiktas rašytinis įrodymas, kad už lapkričio mėnesį duomenys VSDFV buvo pateikti nepraleidus terminio - 2020 m. gruodžio 15 d.
Institucijos, surašiusios protokolą atstovas teisme teigė, kad A. S. – tikrinimo dieną neminėjo, kad dirba pagal paslaugų kvitus. Paslaugų gavėjas užpildo abi kvito puses prieš pradedant darbus. Ant paslaugų kvitų nėra parašų, todėl nėra aišku ar A. S. sutiko dirbti pagal paslaugų kvitus. Jis tvirtino, kad kvitas užpildytas pažeidžiant nustatytą tvarką, dėl to darbas nelegalus. Teismas šiuo atveju pažymi, kad paslaugos kvitas nėra darbo sutartis, todėl nėra abiejų šalių pasirašoma. Paslaugų teikėjas ant paslaugų kvito pasirašo tuomet, kai su juo atsiskaitoma už atliktas paslaugas.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. Č. savo rašytiniame paaiškinime patikrinimo dieną bei jo atstovė teismo posėdžio metu nuosekliai tvirtino, kad A. S. darbas nėra nuolatinis, nes paslaugos nėra pastovaus pobūdžio. A. S. tokia tvarka, dirbti pagal paslaugų kvitus, tiko ir taip buvo susitarta. A. S. paslaugas atliko ir 2020 m. lapkričio mėn., bet jis dirbo ne visą mėnesį. Po 2020 m. gruodžio mėn. 7-8 d. jis nedirbo 2 mėnesius, o pradėjo dirbti tik 2021 m. kovo mėn., tai patvirtinama, kad įmonėje nėra nuolatinio pobūdžio darbo. Kaip nurodęs aukščiau pats A. S., kad jo valia yra dirbti pagal kvitus, nes jis dar kai kada dirba pagal patentą.
Iš A. S. parodymų teisme matyti, kad jis (duomenys neskelbtini) niekada nedirbo pagal darbo sutartį ir nenorėjo taip dirbti, nes jam tinka darbas pagal paslaugų kvitus, jis taip nori dirbti, nes darbo tai būna, tai – nebūna, todėl jis nurodęs, kad kai nori išsiima patentą ir dirba statybos darbus. A. S. rašytiniame paaiškinime nurodytos aplinkybės nepatvirtintos jokiais kitais įrodymais, todėl teismas vadovaujasi jo duotais parodymais teisme. Tas faktas, kad A. Č. ir A. S. buvo susitarę dėl paslaugų teikimo pagal kvitus ir tai nėra nuginčyta, ir byloje nėra įrodyta, kad paslaugos buvo teikiamos pažeidžiant Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymą ir neteisėtai, o dėl to buvo pažeisti darbo įstatymai ir dirbamas nelegalus darbas. Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas suteikia teisę teikti paslaugas pagal kvitus, todėl nėra privaloma sudaryti darbo sutartį tokio pobūdžio paslaugų teikimui.
Teismas šiuo atveju plačiai nepasisako dėl to ar padaryti pažeidimai (trūkumai) pildant kvitą yra esminiai ir jį daro negaliojantį, nes A. Č. nėra administracinio nusižengimo protokole kaltinamas pažeidęs Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą 2012-11-13 įstatymą ar jo įgyvendinimo tvarką, kvitų pildymo tvarką ar pan. Administracinio nusižengimo byloje nagrinėjimo ribas nustato nusižengimo protokolas. Lietuvos vyriausias administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik, remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Administracinio nusižengimo protokole nurodoma, kad A. Č. leido A. S. dirbti pakrovimo, iškrovimo pasitvarkymo darbus, tačiau tokią veiklą nedraudžiama forminti paslaugų kvitais. Nagrinėjamu atveju apie nelegalų A. S. darbą būtų galima kalbėti tik tuo atveju, jei tarp A. Č. ir A. S. nebūtų buvę jokio civilinių teisinių santykių įforminimo ir dirbamas darbas be darbo sutarties. Jei buvo nustatyti pažeidimai forminant veiklą pagal paslaugų kvitus, tada jie ir turėjo būti nurodyti administracinio nusižengimo protokole, turėjo būti nurodyta kokie ir kurio įstatymo ar taisyklių pažeidimai padaryti ir nurodyta atsakomybė už tai.
Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nepasitvirtino administracinio nusižengimo protokole nurodytas faktas, kad A. S. dirbo nelegaliai, tačiau nagrinėjamu atveju surinkta pakankamai faktinių duomenų (tai pripažįsta ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo), patvirtinančių, kad A. K. nelegaliai dirbo (duomenys neskelbtini) naudai laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 7 d. iki 2020 m. gruodžio 8 d., tai patvirtina ir byloje pateiktas (duomenys neskelbtini) darbo laiko apskaitos žiniaraštis, kuriame nurodyta, kad pagalbinė darbininkė A. K. 2020 m. gruodžio 7-8 d. dirbo po 8 valandas.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad A. S. dirbantis (duomenys neskelbtini) pagal paslaugų kvitus, (duomenys neskelbtini) darbuotoja L. V. bei pati A. K. paaiškinimuose nurodę, kad A. K. 2020 m. gruodžio 8 d. nedirbo, ji buvo tik atėjusi pasiimti savo daiktų. Tai patvirtinusi ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė teismo posėdžio metu, kad 2020 m. gruodžio 8 d. A. K. nedirbo, jai buvo suteiktas laisvadienis, tačiau visgi jai buvo išmokėtas darbo užmokestis ir už 2020 m. gruodžio 7 d. ir už gruodžio 8 d. Mokesčiai valstybei taip pat sumokėti už tas dienas. Taigi šiuo atveju galima būtų daryti ir išvadą, kad A. K. galimai nelegaliai dirbo tik vieną dieną – 2020 m. gruodžio 7 d., tačiau teismas šiuo atveju vadovaujasi UAB (duomenys neskelbtini) darbo laiko apskaitos žiniaraščiu ir laiko, kad pagalbinė darbininkė A. K. nelegaliai dirbo 2 dienas.
ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Skirdamas nuobaudą A. Č., teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. A. Č. neužtikrino, kad A. K. darbas (duomenys neskelbtini) būtų legalus. Tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. Č. savo rašytiniuose paaiškinimuose, tiek jo atstovė advokatė Sigita Černienė teismo posėdžio metu pripažino, kad buvo nuspręsta A. K. priimti dirbti pagal darbo sutartį nuo 2020 m. gruodžio 7 d., tačiau 2020 m. gruodžio 4 d. (penktadienį) sudarius darbo sutartį nepranešė VSDFV, ir to nepadarė dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. Č. sutuoktinės Sigitos Černienės tėvo ligos - „Covid-19“ infekcijos. Sigita Černienė paaiškinusi, kad 2020 m. gruodžio 3 d. jos tėvui buvo padarytas „Covid-19“ testas, kilo temperatūra. Sekmadienį naktį paaiškėjo, kad testas teigiamas, todėl taip ir gavosi, kad dėl izoliavimosi nepranešė VSDFV.
A. Č. su nusižengimu sutiko iš dalies ir nuoširdžiai gailėjosi, ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), byloje jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Praeityje už analogiškus nusižengimus nebuvo baustas.
Pažymėtina ir tai, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014 ir kt.).
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančias aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. 2AT-38-303/2016). Pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas ir kita, kad galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą ar visai jos neskirti (Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-266-919/2019). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. 2AT-73-2014).
Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir A. Č. už nusižengimą skirti mažesnę baudą nei sankcijose numatytos minimalios ribos. A. Č. padarytas nesukėlė sunkių pasekmių, žala valstybei nebuvo padaryta. Teismo nuomone, net ir minimalios baudos, numatytos ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje, skyrimas A. Č. būtų per griežta nuobauda už jo padarytą nusižengimą bei prieštarautų teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, darytina išvada, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, gali būti pasiekti ir paskyrus švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje (ANK 34 straipsnio 6 dalis). Teismas įvertinęs visas aukščiau aptartas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, kad už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą administracinėn atsakomybėn traukiamam A. Č. skirtina mažesnė, nei straipsnio sankcijoje numatyta bauda. Teismo vertinimu būtent tokio dydžio bauda atitiks administracinės atsakomybės paskirtį, bus teisinga ir proporcinga įvykdyto administracinio nusižengimo pavojingumui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 34 straipsnio 6 dalimi,
nutaria:
A. Č. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį skirti 700,00 Eur (septynių šimtų eurų) baudą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutarimą priėmusį Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.